| Marakešo sutarties naudos gavėjai yra asmenys, kurie yra akli, asmenys, kurie turi regos sutrikimą, kurio neįmanoma sumažinti taip, kad jų rega iš esmės nesiskirtų nuo regos asmens, neturinčio tokio sutrikimo, asmenys, kurie turi suvokimo ar skaitymo negalią, įskaitant disleksiją ar bet kokį mokymosi sutrikimą, ir todėl negali skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip pat, kaip tokios negalios neturintys asmenys, ir asmenys, kurie dėl fizinės negalios nepajėgia laikyti ar vartyti knygos arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kaip to paprastai reikėtų norint skaityti, jei dėl tokių sutrikimų ar negalios tie asmenys nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo ar negalios neturintys asmenys; | |
| akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims tebekyla daug kliūčių susipažinti su knygomis ir kitais spaudiniais, saugomais autorių teisių ir gretutinių teisių. | |
| Tarptautiniu lygmeniu pripažinta, kad reikia padidinti prieinamų formų kūrinių ir kitų saugomų objektų, su kuriais tie asmenys gali susipažinti, skaičių ir gerokai pagerinti tokių kūrinių ir objektų apyvartą ir sklaidą; | |
| pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 3/15 [4], Marakešo sutartyje nustatytos autorių ir gretutinių teisių išimtys ar apribojimai tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamų formų kopijų gamybai ir sklaidai turi būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB suderintoje srityje [5]. | |
| Tas pats pasakytina apie šioje sutartyje nustatytą importo ir eksporto tvarką, nes galiausiai ja siekiama leisti vienos šalies teritorijoje paskelbtas prieinamos formos kopijas viešai paskelbti ar platinti kitos šalies teritorijoje be teisių turėtojų leidimo; | |
| Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 [6] siekiama darniai įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos Sąjungą turi įvykdyti pagal Marakešo sutartį, kad naudos gavėjams būtų lengviau pasiekti prieinamos formos kopijas visose Sąjungos valstybėse narėse ir pagerėtų tokių kopijų apyvarta vidaus rinkoje, o valstybės narės įpareigojamos nustatyti privalomą tam tikrų Sąjungos teisės aktais suderintų teisių išimtį. | |
| Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti pagal Marakešo sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl prieinamos formos kopijų eksporto ir importo nekomerciniais tikslais naudos gavėjų labui tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, kurios yra Marakešo sutarties šalys, tvarkos ir vienodai nustatyti tokio eksporto ir importo sąlygas direktyvomis 2001/29/EB ir (ES) 2017/1564 suderintoje srityje, siekiant užtikrinti, kad tos priemonės būtų nuosekliai taikomos visoje vidaus rinkoje ir nekeltų pavojaus išimtinių teisių ir išimčių, nustatytų tose direktyvose, suderinimui vidaus rinkoje; | |
| šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta galimybė naudos gavėjui arba įgaliotajam subjektui, kaip nurodyta Marakešo sutartyje, trečiosiose šalyse, kurios yra Marakešo sutarties šalys, platinti, paskelbti arba padaryti prieinamas knygų, įskaitant e. knygas, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių ir kitų tekstų, ženklų forma pateiktų kūrinių, įskaitant natas, ir kitų spaudinių prieinamos formos kopijas, įskaitant garso formatą (skaitmeninį ir analoginį), pagamintas bet kurioje valstybėje narėje laikantis pagal Direktyvą (ES) 2017/1564 priimtų nacionalinių nuostatų. | |
| Prieinamos formos yra, pavyzdžiui, Brailio raštas, stambus šriftas, pritaikytos e. knygos, garso knygos ir radijo transliacijos. | |
| Atsižvelgiant į Marakešo sutarties „nekomercinio pobūdžio tikslą“ [7], valstybėje narėje įsisteigę įgaliotieji subjektai prieinamos formos kopijas akliems, regos sutrikimų turintiems arba kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims arba įgaliotiesiems subjektams trečiosiose šalyse turėtų platinti, viešai paskelbti arba padaryti viešai prieinamas tik nesiekdami pelno; | |
| šiuo reglamentu taip pat turėtų būti leista akliems, regos sutrikimų turintiems arba kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui iš trečiosios šalies nekomerciniais tikslais importuoti prieinamos formos kopijas, pagamintas įgyvendinant Marakešo sutartį, ir Sąjungoje esantiems naudos gavėjams bei valstybėje narėje įsisteigusiems įgaliotiesiems subjektams su jomis susipažinti. | |
| Tų prieinamos formos kopijų apyvarta vidaus rinkoje turėtų būti įmanoma tomis pačiomis sąlygomis, kaip Sąjungoje pagal Direktyvą (ES) 2017/1564 pagamintų prieinamos formos kopijų apyvarta; | |
| siekiant pagerinti prieinamos formos kopijų prieinamumą ir užkirsti kelią neleistinai kūrinių ar kitų objektų sklaidai, įgaliotieji subjektai, kurie platina prieinamos formos kopijas, jas viešai skelbia ar daro jas viešai prieinamas, turėtų vykdyti tam tikrus įsipareigojimus. | |
| Valstybės narės turėtų būti raginamos imtis iniciatyvų, kuriomis skatinama siekti Marakešo sutarties tikslų ir keistis prieinamos formos kopijomis su trečiosiomis šalimis, kurios yra tos sutarties šalys, ir remti įgaliotuosius subjektus keičiantis informacija ir ją darant prieinamą. | |
| Tokios iniciatyvos galėtų apimti gairių ir gerosios praktikos, susijusios su prieinamos formos kopijų gamyba ir sklaida, rengimą konsultuojantis su įgaliotųjų subjektų, naudos gavėjų ir teisių turėtojų atstovais; | |
| svarbu, kad atliekant bet kokį asmens duomenų tvarkymą pagal šį reglamentą būtų laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius; ir taip pat svarbu, kad bet koks toks tvarkymas atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 95/46/EB [8] ir 2002/58/EB [9], kurios reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą, kurį pagal šį reglamentą gali atlikti įgaliotieji subjektai, prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms; | |
| Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (toliau – Neįgaliųjų teisių konvencija), prie kurios yra prisijungusi Sąjunga, neįgaliesiems užtikrinama teisė susipažinti su informacija, teisė į mokslą ir teisė dalyvauti kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime taip pat, kaip ir kitiems asmenims. | |
| Neįgaliųjų teisių konvencijoje reikalaujama, kad prie konvencijos prisijungusios šalys, vadovaudamosi tarptautine teise, imtųsi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų, jog intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymuose nebūtų nepagrįstų ar diskriminacinių kliūčių neįgaliesiems naudotis kultūrine medžiaga; | |
| pagal Chartiją Sąjungoje draudžiama visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, ir pripažįstama bei gerbiama neįgaliųjų asmenų teisė naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime; | |
| kadangi šio reglamento tikslo, t. y. vienodomis sąlygomis įgyvendinti pagal Marakešo sutartį nustatytus įsipareigojimus dėl tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijų eksporto ir importo tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, kurios yra Marakešo sutarties šalys, nekomerciniais tikslais naudos gavėjų labui ir nustatyti tokio eksporto ir importo sąlygas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. | |
| Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; | |
| Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo planas (toliau – planas). | |
| Plano tikslas – padėti pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslus, visų pirma užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (toliau – MSY); | |
| atitinkami Baltijos jūros žuvų ištekliai, įskaitant Botnijos jūros silkių išteklius ir Botnijos įlankos silkių išteklius, yra nustatyti Reglamento (ES) 2016/1139 1 straipsnyje. | |
| Siekiant išsaugoti visą tų išteklių reprodukcinį pajėgumą, to reglamento I ir II prieduose nustatyti tam tikri išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, įskaitant mirtingumo dėl žvejybos intervalus ir neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškus; | |
| 2017 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) atliktas Botnijos jūros silkių išteklių ir Botnijos įlankos silkių išteklių mokslinis vertinimas parodė, kad tie du ištekliai yra panašūs. | |
| Todėl ICES abu išteklius sujungė į vieną, pakeitė jo geografinio pasiskirstymo rajono ribas ir iš naujo nustatė MSY grindžiamo mirtingumo dėl žvejybos intervalus bei atitinkamus išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus. | |
| Todėl pasikeitė Reglamento (ES) 2016/1139 1 straipsnyje ir jo I bei II prieduose pateiktos išteklių apibrėžtys ir skaitinės reikšmės; | |
| Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jei remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija mano, kad to reglamento II priede nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai nebeatitinka plano tikslų, tie atskaitos taškai gali būti skubiai pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai peržiūrėti; | |
| siekiant užtikrinti, kad atitinkamų išteklių žvejybos galimybės būtų nustatytos atsižvelgiant į atnaujintus išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, tikslinga skubiai iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2016/1139 1 straipsnio 1 dalies e ir f punktus bei jo I ir II priedus; | |
| todėl Reglamentas (ES) 2016/1139 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, | |
| PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: | |
| Reglamento (ES) Nr. 211/2011 III priedas iš dalies keičiamas taip: | |
| Pritarimo pareiškimo formos modelio A dalies pabaigoje pateikto privatumo pareiškimo tekstas pakeičiamas šiuo tekstu: „Privatumo pareiškimas. | |
| Remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, šioje formoje pateikti jūsų asmens duomenys bus naudojami tik su pritarimu iniciatyvai susijusiais tikslais, o kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos galės su jais susipažinti tik tikrinimo ir tvirtinimo tikslais. | |
| Jūs turite teisę prašyti šios iniciatyvos organizatorių leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą. | |
| Jūsų duomenis organizatoriai saugos ne ilgiau kaip 18 mėnesių nuo pasiūlytos piliečių iniciatyvos registracijos dienos arba vieną mėnesį nuo tos iniciatyvos pateikimo Komisijai dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina anksčiau. | |
| Administracinio arba teismo proceso atveju jie gali būti saugomi ilgesnį laiką, bet ne ilgiau kaip vieną savaitę nuo to proceso baigimo dienos. | |
| Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, turite teisę bet kuriuo metu pateikti skundą duomenų apsaugos institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu manote, kad jūsų asmens duomenys tvarkomi neteisėtai. | |
| Piliečių iniciatyvos organizatoriai yra duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, ir su jais galima susisiekti naudojantis šioje formoje pateiktais duomenimis. | |
| Duomenų apsaugos pareigūno (jei yra) kontaktiniai duomenys Europos Komisijos registre pateikti šios iniciatyvos interneto adresu, kuris nurodytas šioje formoje. | |
| Jūsų asmens duomenis gausiančios ir tvarkysiančios kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų kontaktiniai duomenys pateikti adresu http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/data-protection?lg=lt.“ | |
| Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1683/95 [2] nustatyta vienoda vizų forma; | |
| atsižvelgiant į stambaus masto padirbinėjimo ir klastojimo atvejus, dabartinė bendros formos vizos įklija, kuri galioja jau 20 metų, yra laikoma nesaugia; | |
| todėl turėtų būti nustatyta nauja bendra forma, kuri turėtų šiuolaikiškesnes apsaugos priemones, kad vizos įklija būtų labiau apsaugota ir jos nebūtų galima suklastoti; | |
| Airijai arba Jungtinei Karalystei paprašius, Komisija turėtų su prašančiąja valstybe nare sudaryti atitinkamus susitarimus, kad su ta valstybe nare būtų keičiamasi technine informacija, susijusia su tos valstybės narės nacionalinių vizų išdavimu; | |
| šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; | |
| šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB [3]. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; | |
| šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje; | |
| Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos į Tarybos sprendimo 1999/437/EB [5] 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį patenkančios Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [6]; | |
| Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, tą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB [7] 3 straipsniu, patenkančios Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [8]; | |
| Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, tą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES [9] 3 straipsniu, patenkančios Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės Protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [10]; | |
| avarinio gaisrinio siurblio veikimo išbandymas, dvi gaisrines žarnas sujungus su veikiančia gaisrinių žarnų magistrale; | |
| kuro tiekimo katilams, pagrindiniam ir pagalbiniams varikliams ir ventiliatoriams nuotolinio avarinio išjungimo išbandymas; | |
| nuotolinio ir rankinio automatinių priešgaisrinių sklendžių valdymo išbandymas; | |
| ugnies aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų išbandymas; | |
| išbandymas, ar priešgaisrinės durys reikiamai užsidaro; | |
| triumo siurblių išbandymas; | |
| išbandymas, kaip užsidaro vandeniu nelaidžios pertvarų durys; bandoma rankiniu ir nuotoliniu durų valdymo būdu; | |
| pademonstravimas, įrodantis, kad pagrindiniai įgulos nariai yra susipažinę su apgadinto laivo kontrolės planu; | |
| bent vienos gelbėjimo katerio ir vienos gelbėjimo valties nuleidimas į vandenį, jų paleidimas ir varymo bei valdymo sistemų išbandymas, iškėlimas iš vandens ir pritvirtinimas jų laikymo vietoje laive; | |
| patikrinimas, ar laive yra visi gelbėjimo kateriai ir gelbėjimo valtys, numatyti inventoriuje; | |
| laivų arba katerio vairavimo įrenginio ir pagalbinio vairavimo įrenginio išbandymas. | |
| Atliekant inspektavimą dėmesys kreipiamas į tai, ar įgulos nariai yra supažindinti su saugos reikalavimais, susiklosčius avarinei situacijai taikoma tvarka, techninės priežiūros reikalavimais, darbo tvarka, keleivių saugos reikalavimais, tiltelio aptarnavimo tvarka ir darbo tvarka, susijusia su kroviniu bei transporto priemonėmis, ir ar jie sugeba veiksmingai jų laikytis. | |
| Tikrinamas jūrininkų gebėjimas suprasti ir, jeigu reikia, duoti įsakymus ir nurodymus ir atsakyti bendrąja darbine kalba, kaip įrašyta laivo žurnale. | |
| Tikrinami dokumentai, liudijantys, kad įgulos nariai sėkmingai baigė specialų mokymą, ypač atkreipiant dėmesį į: | |
| indėlių garantijų sistemoms, perimančioms apdraustųjų indėlininkų teises ir pareigas bankroto atveju. | |
| Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytų subjektų atveju įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal jų įprastines bankroto bylas reglamentuojančią nacionalinę teisę būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka šias sąlygas: | |
| skolos priemonių pradinis sutartinis terminas yra bent vieni metai; | |
| skolos priemonėse nėra įterptųjų išvestinių finansinių priemonių ir jos pačios nėra išvestinės finansinės priemonės; | |
| atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikoma, prospekte, susijusiuose su emisija, aiškiai nurodomas mažesnis prioritetas pagal šią dalį. | |
| Valstybės narės užtikrina, kad neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose išdėstytas sąlygas, pagal jų įprastines bankroto bylas reglamentuojančią nacionalinę teisę būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei reikalavimams, atsirandantiems dėl 48 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų priemonių. | |
| Nedarant poveikio 5 ir 7 dalims, valstybės narės užtikrina, kad jų įprastines bankroto bylas reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai, kurie jau buvo priimti 2016 m. gruodžio 31 d., būtų taikomi neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, kurias šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti subjektai išleido anksčiau nei priemonių pagal nacionalinę teisę, kuriomis perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2399, įsigaliojimo data, eiliškumui įprastinių bankroto bylų atveju nustatyti. | |
| Jeigu po 2016 m. gruodžio 31 d., bet anksčiau nei 2017 m. gruodžio 28 d. valstybė narė priėmė nacionalinės teisės aktą, reglamentuojantį neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, išleistų po tokio nacionalinės teisės akto taikymo datos, eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju, šio straipsnio 4 dalis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, išleistų po to nacionalinės teisės akto taikymo pradžios dienos, jei įvykdytos visos šios sąlygos: | |
| pagal tą nacionalinės teisės aktą neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka šios pastraipos a punkte išdėstytas sąlygas, įprastinių bankroto bylų atveju suteikiamas didesnis prioritetas nei reikalavimams, atsirandantiems dėl 48 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų priemonių. | |
| Priemonių pagal nacionalinę teisę, kuriomis perkeliama Direktyva (ES) 2017/2399, įsigaliojimo dieną neužtikrinti reikalavimai, atsirandantys dėl pirmos pastraipos b punkte nurodytų skolos priemonių, turi tokį patį prioritetą, kaip nurodytasis šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose ir 3 dalyje. | |
| 2 dalies b punkto ir 5 dalies pirmos pastraipos a punkto ii papunkčio taikymo tikslais skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, ir skolos priemonės, neišreikštos emitento nacionaline valiuta, jeigu pagrindinė skolos suma, grąžinama dalis ir palūkanos denominuoti ta pačia valiuta, tik dėl tų požymių nėra laikomos skolos priemonėmis, kuriose yra įterptųjų išvestinių finansinių priemonių. | |
| Valstybės narės, kurios anksčiau nei 2016 m. gruodžio 31 d. priėmė įprastines bankroto bylas reglamentuojantį nacionalinės teisės aktą, pagal kurį įprasti neužtikrinti reikalavimai, atsirandantys dėl skolos priemonių, kurias išleido 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti subjektai, padalijami jiems suteikiant du ar daugiau skirtingus prioritetus arba pagal kurį pakeičiamas įprastų neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl tokių skolos priemonių, prioritetas, palyginti su visais kitais tą patį prioritetą turinčiais įprastais neužtikrintais reikalavimais, gali nustatyti, kad skolos priemonėms, kurių prioritetas yra mažiausias tarp tų įprastų neužtikrintų reikalavimų, būtų suteikiamas tas pats prioritetas kaip reikalavimams, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose ir 3 dalyje nustatytas sąlygas. | |
| Kadangi gamyba vis labiau globalizuojama, reikia parengti nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų galima lengviau interpretuoti ir integruoti įvairių sričių statistiką.“; | |
| tikslo antra pastraipa iš dalies keičiama taip: | |
| antra įtrauka pakeičiama taip: | |
| rengiant pajamų, vartojimo ir turto pasiskirstymo tarp namų ūkių rodiklius ir derinant nacionalinių sąskaitų suvestinius rodiklius su namų ūkių tyrimų duomenimis ar administraciniais duomenimis,“; | |
| sustiprinant sąsajas su nacionalinėmis socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sričių sąskaitomis, | |
| parengiant gyvenimo kokybės matavimo sistemą, sustiprinant namų ūkio perspektyvą nacionalinėse sąskaitose, | |
| parengiant BVP ir kitus rodiklius, pagal kuriuos būtų matuojamas aplinkos tvarumas ir išorinis poveikis iš nacionalinių sąskaitų perspektyvos,“; | |
| po penktos įtraukos įterpiamos šios įtraukos: | |
| toliau rengiant savalaikius socialinius rodiklius, įskaitant pažangius trumpojo laikotarpio prognozavimo ir išankstinių įverčių metodus, | |
| remiant tarptautinius makroekonominių rodiklių mainus, kad būtų sumažinta našta duomenų rengėjams ir padidintas palyginamos bei nuoseklios informacijos prieinamumas vartotojams, | |
| parengiant ir tobulinant suvestinius rodiklius, susijusius su pajamomis ir nelygybe turto požiūriu, | |
| matuojant ir analizuojant lyčių nelygybę, įskaitant darbo užmokesčio skirtumą,“; | |
| tikslo antros pastraipos paskutinė įtrauka pakeičiama taip: | |
| teikiant ir išplečiant visų valstybių narių suderintą būsto kainų statistiką.“; | |
| dabartinė vienoda leidimų apsigyventi forma, kuri naudojama jau dvidešimt metų, laikoma nesaugia, atsižvelgiant į rimtus padirbinėjimo ir sukčiavimo atvejus; | |
| todėl turėtų būti nustatytas naujas bendras trečiųjų šalių piliečių leidimų apsigyventi dizainas, kuris turėtų daugiau šiuolaikinių apsaugos priemonių, kad tokie leidimai būtų labiau apsaugoti ir būtų užkirstas kelias klastojimui; | |
| trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi galiojantį vienodos formos leidimą apsigyventi, išduotą vienos iš valstybių narių, kurios taiko visą Šengeno acquis, turi teisę laisvai judėti Šengeno erdvėje ne ilgiau kaip 90 dienų su sąlyga, kad jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 [3] (Šengeno sienų kodeksas) nurodytas atvykimo sąlygas; | |
| Sąjungos teisės aktuose dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo nustatomos schemos, pagal kurias suteikiamos papildomos judumo teisės ir nustatomos specialios atvykimo į valstybes nares, kurios yra saistomos minėtos acquis, ir buvimo jose sąlygos. | |
| Pagal minėtus teisės aktus išduoti leidimai apsigyventi parengti pagal Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 nustatytą vienodą formą. | |
| Todėl siekiant sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms nustatyti, kurie trečiųjų šalių piliečiai galėtų pasinaudoti tomis specialiomis judumo teisėmis, svarbu, kad tuose leidimuose apsigyventi būtų aiškiai nurodomi atitinkami įrašai, pavyzdžiui, „tyrėjas“, „studentas“ ar „bendrovės viduje perkeliamas asmuo“ pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus; | |
| pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. | |
| Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priims šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje; | |
| pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui tos valstybės narės nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra joms privalomas ar taikomas; | |
| siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms sunaudoti turimas leidimų apsigyventi atsargas, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybės narės galėtų toliau naudoti senuosius leidimus apsigyventi; | |
| Tarybos vardu | |
| 2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas. | |
| Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimas (OL L 161, 2014 5 29, p. 3). | |
| 2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2002/639/EB dėl papildomos makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (OL L 209, 2002 8 6, p. 22). | |
| 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 646/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 179, 2010 7 14, p. 1). | |
| 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/215/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 111, 2014 4 15, p. 85). | |
| 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). | |
| 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30). | |
| 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10). | |
| 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1). | |
| 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1). | |
| 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1). | |
| 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2). | |
| 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1). | |
| EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS BENDRAS PAREIŠKIMAS | |
| Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, jog išankstinė makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad pagalbą gaunanti šalis turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, ir teisinės valstybės principo ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. | |
| Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba stebi, kaip šios išankstinės sąlygos laikomasi visu Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu. | |
| remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 258/2014 [3], Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondui (toliau – IFRS fondas), kuris yra Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo teisių perėmėjas, ir Viešojo intereso priežiūros tarybai (toliau – PIOB) Sąjungos bendras finansavimas dotacijomis veiklai teikiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d.; | |
| remiantis Reglamentu (ES) Nr. 258/2014, Europos finansinės atskaitomybės patariamajai grupei (toliau – EFRAG) Sąjungos bendras finansavimas dotacijomis veiklai teiktas iki 2016 m. gruodžio 31 d.; | |
| 2013 m. lapkričio 12 d. Komisija paskelbė už vidaus rinką ir paslaugas atsakingo Komisijos nario specialiojo patarėjo Philippe Maystadt pranešimą (toliau – specialiojo patarėjo pranešimas), kuriame jis išdėstė galimas EFRAG valdymo reformas, kuriomis siekiama, kad Sąjunga daugiau prisidėtų rengiant tarptautinius apskaitos standartus; | |
| Komisija atidžiai stebėjo, kaip įgyvendinama EFRAG valdymo reforma, ir tinkamai informavo Europos Parlamentą ir Tarybą apie pažangą toje srityje. | |
| Tuo remiantis yra tikslinga toliau finansuoti EFRAG 2017–2020 m. laikotarpiu, kad būtų pasiekti ilgalaikiai Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos tikslai; | |
| EFRAG valdyba, kurioje atsispindi tiek viešųjų, tiek privačiųjų interesų atstovavimo pusiausvyra, turėtų užtikrinti, kad valdybos nariai įsipareigotų veikti atstovaudami Europos viešuosius interesus. | |
| Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos Centrinis Bankas kviečiami aktyviai prisidėti, kiek įmanoma, prie EFRAG valdybos darbo; | |
| Komisija kasmet turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai praėjusių metų EFRAG pagrindinių pasiekimų ir veiklos ataskaitą. | |
| Toje ataskaitoje taip pat turėtų būti nagrinėjami pokyčiai išplėsto viešosios gėrybės kriterijaus atžvilgiu ir pateikta išsami raidos tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau – IFRS) srityje apžvalga. | |
| Atskaitomybės standartai turėtų nekelti pavojaus Sąjungos finansiniam stabilumui ir netrukdyti Sąjungos ekonominei plėtrai; | |
| IFRS, PIOB ir EFRAG plėtros atžvilgiu Komisijos metinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti kalbama apie tolesnę veiklą, susijusią su Europos Parlamento rekomendacijomis ir rekomendacijų įgyvendinimu. | |
| Be to, IFRS fondas, PIOB ir EFRAG raginami reguliariai, bent kartą per metus, dalyvauti Europos Parlamento rengiamuose klausymuose, kad galėtų išsamiai informuoti apie tarptautinių finansinės atskaitomybės ir audito standartų rengimą; | |
| Komisija turėtų reguliariau teikti Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie bendras IFRS fondo, PIOB ir EFRAG pastangas, kadangi tos trys įstaigos yra bendrai finansuojamos Sąjungos ir veikia siekdamos tokių pačių tikslų; | |
| be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimus EFRAG kaip privačiojo sektoriaus įstaigos veikimo ir teisinio statuso pakeitimus ilguoju laikotarpiu; | |
| kadangi šio reglamento tikslo, t. y. 2017–2020 m. laikotarpiui padidinti Sąjungos programos biudžetą siekiant remti EFRAG veiklą, kuria padedama siekti su finansine atskaitomybe susijusių Sąjungos politikos tikslų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. | |
| siekiant užtikrinti EFRAG finansavimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną ir turėtų būti taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d., | |
| Sankcijomis siekiama daryti stiprų atgrasomąjį poveikį potencialiems nusikaltėliams visoje Sąjungoje; | |
| valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tai, jog nusikalstama veika padaryta dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR [10], turėtų būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal taikytinas taisykles, nustatytas jų teisės sistemose. | |
| Jos turėtų užtikrinti, kad teisėjai turėtų galimybę atsižvelgti į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę priimdami nuosprendžius nusikalstamų veikų vykdytojams, nors teisėjai neturėtų būti įpareigojami nuosprendyje atsižvelgti į tokias atsakomybę sunkinančias aplinkybes. | |
| Valstybės narės neprivalo numatyti atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kai nacionalinėje teisėje už nusikalstamas veikas, kaip apibrėžta Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR, numatytos bausmės kaip už atskirą nusikalstamą veiką ir dėl to gali būti nustatytos griežtesnės sankcijos; | |
| atsižvelgiant visų pirma į nusikalstamų veikų vykdytojų ir jų pajamų iš Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos judumą, taip pat į su tuo susijusius sudėtingus tarpvalstybinius tyrimus, kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti savo jurisdikciją, kad galėtų su tokia veikla kovoti. | |
| Kiekviena valstybė narė taip turėtų užtikrinti, kad jos jurisdikcija apimtų nusikalstamas veikas, įvykdytas pasinaudojant informacinėmis ir ryšių technologijomis, prie kurių gauta prieiga jos teritorijoje; | |
| atsižvelgiant į tai, kad gali būti kelios jurisdikcijos dėl tarpvalstybinių nusikalstamų veikų, kurioms taikoma ši direktyva, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, būtų visapusiškai laikomasi ne bis in idem principo; | |
| valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl senaties terminų, būtinų, kad jos galėtų kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla. | |
| Nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama skiriant maksimalią ne trumpesnę kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atvejais senaties terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip penkeri metai nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos. | |
| Tai neturėtų daryti poveikio toms valstybėms narėms, kurios tyrimui, baudžiamajam persekiojimui ir nuosprendžių vykdymui senaties terminų nenustato; | |
| nedarant poveikio tarpvalstybinio bendradarbiavimo bei savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklėms ir kitoms taisyklėms pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 [11], reikia tinkamai numatyti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti veiksmingus kovos su šioje direktyvoje apibrėžtomis nusikalstamomis veikomis, kenkiančiomis Sąjungos finansiniams interesams, veiksmus, įskaitant valstybių narių ir Komisijos keitimąsi informacija, taip pat Komisijos teikiamą techninę ir operatyvinę pagalbą, kurios kompetentingoms nacionalinėms institucijoms gali prireikti siekiant palengvinti jų vykdomų tyrimų koordinavimą. | |
| Tokia teikiama pagalba neturėtų apimti Komisijos dalyvavimo nacionalinių institucijų vykdomuose tyrimuose ar baudžiamojo persekiojimo procedūrose, susijusiuose su atskiromis baudžiamosiomis bylomis. | |
| Audito Rūmai ir už Sąjungos institucijų, organų, biurų ir agentūrų biudžetų auditą atsakingi auditoriai Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (toliau – OLAF) ir kitoms kompetentingoms institucijoms turėtų atskleisti visus faktus, kurie pagal šią direktyvą galėtų būti priskiriami nusikalstamoms veikoms, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės audito įstaigos, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio prasme, darytų tą patį pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 8 straipsnį; | |
| Komisija turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas dėl priemonių, kurių valstybės narės imasi, kad laikytųsi šios direktyvos. | |
| Kartu su ataskaita prireikus gali būti pateikiami pasiūlymai, kuriuose būtų atsižvelgta į galimus pokyčius, visų pirma susijusius su Sąjungos biudžeto finansavimu; | |
| Konvencija turėtų būti pakeista šia direktyva valstybių narių, kurioms ji yra privaloma, atžvilgiu; | |
| taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 [12] 3 straipsnio 4 dalies d punktą, nuoroda į Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį stambų sukčiavimą, kaip apibrėžta Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti laikoma Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnyje ir 7 straipsnio 3 dalyje, arba, kai tai susiję su nusikalstama veika bendros PVM sistemos, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu; | |
| vienas iš tinkamo šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse aspektų – kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas bei keitimasis tokiais duomenimis tarp, viena vertus, valstybių narių ir, kita vertus, tarp kompetentingų Sąjungos įstaigų. | |
| Nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas nacionaliniu lygmeniu turėtų būti reglamentuojamas Sąjungos acquis. | |
| Valstybių narių keitimasis asmens duomenimis turėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 [13]. | |
| Tiek, kiek asmens duomenis tvarko Sąjungos institucijos, organai, biurai ir agentūros, turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 [14] arba, kai taikoma, kiti Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys tų organų, biurų ir agentūrų vykdomą asmens duomenų tvarkymą, bei taikytinos teisminio tyrimo konfidencialumo taisyklės; | |
| Jame neturėtų būti nustatyti jokie privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje; | |
| LULUCF sektorius, įskaitant žemės ūkio paskirties žemę, daro tiesioginį ir didelį poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms. | |
| Dėl šios priežasties svarbus su šiuo sektoriumi susijusios politikos tikslas – užtikrinti suderinamumą su Sąjungos biologinės įvairovės strategijos tikslais. | |
| Reikėtų imtis veiksmų siekiant įgyvendinti ir paremti tiek su klimato kaitos švelninimu, tiek su prisitaikymu prie jos susijusią veiklą šiame sektoriuje. | |
| Taip pat reikėtų užtikrinti bendros žemės ūkio politikos ir šio reglamento suderinamumą. | |
| Visi sektoriai turi tinkamai prisidėti norint padėti sumažinti išmetamą ŠESD kiekį; | |
| šlapžemės yra veiksmingos anglies kaupimo ekosistemos. | |
| Todėl saugant ir atkuriant šlapžemes galėtų būti mažinamas išmetamas ŠESD kiekis LULUCF sektoriuje. | |
| Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į patikslintas 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų, susijusias su šlapžemėmis; | |
| siekiant užtikrinti, kad LULUCF sektorius prisidėtų siekiant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo bent 40 % Sąjungos tikslo ir ilgalaikio Paryžiaus susitarimo tikslo, reikalinga patikima apskaitos sistema. | |
| Siekiant atlikti tikslią išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal UNFCCC ir Kioto protokolą taikomus metodus. | |
| Turėtų būti laikoma, kad žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis. | |
| Valstybės narės turėtų galėti nukrypti nuo tos numatytosios vertės tik mišku apželdintos žemės atžvilgiu ir tik ribotomis aplinkybėmis, pagrįstomis pagal TKKK gaires. | |
| UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimti TKKK gairių pakeitimai atitinkamai turėtų būti atspindėti ataskaitų teikimo reikalavimuose pagal šį reglamentą; | |
| tarptautiniu mastu sutartose TKKK gairėse nustatyta, kad deginant biomasę išmestus išmetamuosius teršalus į energetikos sektoriaus apskaitą galima įtraukti nulinės vertės, su sąlyga, kad tokie išmetamieji teršalai įtraukiami į LULUCF sektoriaus apskaitą. | |
| Deginant biomasę išmesti išmetamieji teršalai šiuo metu į apskaitą Sąjungoje įtraukiami nulinės vertės pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 38 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatas, todėl derėjimas su TKKK gairėmis būtų užtikrintas tik tuo atveju, jei tokie išmetamieji teršalai būtų tiksliai atspindėti šiame reglamente; | |
| iš miško žemės išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, dinaminių su amžiumi susijusių miškų charakteristikų, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos, kuri valstybėse narėse labai skiriasi. | |
| Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį kasmetiniam išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio svyravimui. | |
| Vietoj to, siekiant, kad gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai nedarytų poveikio, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti atskaitos lygius. | |
| Nustatant miškų atskaitos lygius turėtų būti atsižvelgiama į visus nesubalansuotos miškų amžiaus struktūros atvejus ir jais neturėtų būti nepagrįstai varžomas būsimas miškotvarkos intensyvumas, siekiant išlaikyti arba sustiprinti ilgalaikius anglies dioksido absorbentus. | |
| Atsižvelgiant į ypatingą istorinę Kroatijos padėtį, nustatant šios valstybės narės miškų atskaitos lygį taip pat galėtų būti atsižvelgiama į jos teritorijos okupaciją ir karo bei pokario aplinkybes, darančias poveikį miškotvarkai ataskaitiniu laikotarpiu. | |
| Atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos („Forest Europe“) tvarios miškotvarkos principus; | |
| Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, paskiria Europos Sąjungos etaloninę Niukaslio ligos tyrimo laboratoriją. | |
| Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. | |
| Europos Sąjungos etaloninės Niukaslio ligos tyrimo laboratorijos funkcijos ir pareigos yra: | |
| konsultuojantis su Komisija, koordinuoti valstybėse narėse taikomus Niukaslio ligos diagnozavimo metodus, t. y.: | |
| Niukaslio ligos viruso, būtino atliekant serologinius tyrimus, tipo, jo laikymo sąlygų, pateikimo bei antiserumo paruošimo būdų nustatymas, | |
| standartinių serumų ir kitų etaloninių reagentų nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms tiekimas, siekiant standartizuoti valstybėse narėse atliekamus bandymus ir naudojamus reagentus, | |
| Niukaslio ligos virusų štamų ir izoliatų kolekcijų rinkimas ir saugojimas, | |
| reguliarių lyginamųjų diagnostinių procedūrų tyrimų organizavimas Sąjungos lygmeniu, | |
| duomenų bei informacijos apie naudojamus diagnostikos metodus ir Sąjungoje atliktų tyrimų rezultatus rinkimas ir lyginimas, | |
| Niukaslio ligos virusų izoliatų charakterizavimas pačiais moderniausiais metodais, kad būtų galima geriau suvokti Niukaslio ligos epidemiologiją, | |
| raginimas neatsilikti nuo pasaulinio masto laimėjimų, susijusių su Niukaslio ligos priežiūra, epidemiologija ir prevencija, | |
| tolesnis Niukaslio ligos viruso ir kitų panašių virusų tyrimas, kad būtų galima greitai atlikti diferencinę diagnozę, | |
| išsamių žinių apie veterinarinės imunologijos produktų, padedančių išnaikinti ir kontroliuoti Niukaslio ligą, paruošimą ir naudojimą įgijimas; | |
| aktyviai prisidėti prie konkrečios ligos protrūkių nustatymo valstybėse narėse, tiriant išskirtų virusų kamienus diagnozei patvirtinti, jiems apibūdinti bei epidemiologiniams tyrimams atlikti; | |
| padėti parengti ar perkvalifikuoti laboratorinės diagnozės specialistus, siekiant suderinti visoje Sąjungoje taikomus metodus.“; | |
| 19 straipsnis iš dalies keičiamas taip: | |
| 5 dalis pakeičiama taip: | |
| Valstybės narės pateikia Komisijai Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete tiek informacijos apie ligos padėtį ir taikomas kontrolės priemones, kiek jos reikia tam, kad būtų tinkamai taikomos šiame straipsnyje nustatytos priemonės.“; | |
| pridedama ši dalis: | |
| Komisija gali, priimdama įgyvendinimo aktus, nustatyti taisykles, susijusias su informacija, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje. | |
| 21 straipsnis pakeičiamas taip: | |
| Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 sukurta programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.), skirta Europos kultūros ir kūrybos sektoriams remti; | |
| Europos Sąjungos jaunimo orkestras (ESJO) yra ypatingas tuo, jog tai yra kultūrines ribas peržengiantis Europos orkestras, kurį sudaro jauni muzikantai, atrinkti vadovaujantis aukštais kokybės kriterijais, po griežtos kasmet visose valstybėse narėse vykdomos perklausų procedūros. | |
| Tai vienintelis orkestras Sąjungoje, samdantis muzikantus iš visų valstybių narių; | |
| nuo pat jo sukūrimo ESJO prisideda prie kultūrų dialogo skatinimo, tarpusavio pagarbos ir supratimo. | |
| ESJO veikia kaip Sąjungos kultūros ambasadorius, atskleisdamas Europos kultūros turtingumą bei įvairovę ir jaunuosius talentus. | |
| Jis taip pat prisideda prie Europos muzikos paveldo pažinimo, Europos kūrinių sklaidos ir jaunų talentingų Europos atlikėjų judumo už nacionalinių ir Europos ribų; | |
| ESJO nuolat rūpinasi jaunųjų atlikėjų mokymais siūlydamas jiems rezidencijų programą ir teikdamas galimybes pasirodyti, tokiu būdu stiprindamas jų tarptautinę karjerą ir ugdydamas įgūdžius vadovaujant žinomiems dirigentams; | |
| ESJO turėtų nuolat įvairinti savo pajamas ir šalia Sąjungos finansavimo aktyviai ieškoti finansinės paramos iš kitų šaltinių, kad būtų užtikrintas jo tvarumas ir sumažinta priklausomybė nuo Sąjungos finansavimo. | |
| Todėl ESJO turėtų užtikrinti, kad išlaidų požiūriu jo valdymas būtų veiksmingas; | |
| ESJO turėtų siekti padidinti savo matomumą, įskaitant naudojimąsi ir tradicine, ir skaitmenine žiniasklaida, ir rengti pasirodymus Europos renginiuose ir daugiau valstybių narių; | |
| ESJO turėtų, bendradarbiaudamas su savo nacionaliniais asocijuotaisiais partneriais, didinti informuotumą apie kasmetines perklausas, kad orkestre būtų pasiekta didesnė muzikantų iš visų valstybių narių pusiausvyra; | |
| ESJO veikla turėtų atitikti programos „Kūrybiška Europa“ tikslus, ypač jos tikslą remti auditorijos formavimą, bei paprogramės „Kultūra“ prioritetus. | |
| Todėl ESJO turėtų aktyviai veikti formuojant auditoriją, ypatingą dėmesį skirdamas jaunimui; | |
| ESJO įsteigtas Europos Parlamentui priėmus 1976 m. kovo 8 d. rezoliuciją ir tuo skiriasi nuo kitų orkestrų Europoje; | |
| ESJO indėlį pripažįsta valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įskaitant Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkus; | |
| dėl savo ypatingo statuso, strateginių tikslų ir veiklos, peržengiančios vienos ar kelių valstybių narių interesų ir naudos ribas ir aiškiai parodančios Europos pridėtinę vertę, ESJO galima laikyti pagrindiniame teisės akte nurodyta įstaiga, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 190 straipsnio 1 dalies d punkte, kuriame nustatyta, kuriais atvejais dotacijos gali būti skiriamos be kvietimo teikti pasiūlymus; | |
| finansavimas ESJO turėtų būti išimtinai skiriamas iki programos „Kūrybiška Europa“ pabaigos 2020 m. gruodžio 31 d.; | |
| dėl šios priežasties ESJO išimtine tvarka turėtų būti įtrauktas į priemonių, remiamų iš paprogramės „Kultūra“ ir tarpsektorinės programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės lėšų, sąrašą; | |
| siekiant užtikrinti sklandų ESJO veikimą, orkestras turėtų turėti galimybę gauti paramą kuo greičiau, ypač 2018 m., prieš įsigaliojant šiam reglamentui, patirtoms išlaidoms padengti. | |
| Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2018 m. sausio 1 d.; | |
| atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti, siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką, gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti tausų, efektyvų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir propaguoti žiedinės ekonomikos principus; | |
| siekiant sumažinti mažoms įstaigoms ir įmonėms tenkančią reguliavimo naštą, reikėtų supaprastinti joms taikomus leidimų ir registracijos reikalavimus; | |
| paaiškėjo, kad valstybių narių kas trejus metus rengtos įgyvendinimo ataskaitos nėra veiksminga atitikties patikros ar tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo priemonė – jos tapo nereikalinga administracine našta. | |
| Todėl derėtų panaikinti nuostatas, kuriomis valstybės narės įpareigojamos teikti tokias ataskaitas. | |
| Vietoj to, atitikties stebėsena turėtų būti grindžiama tik statistiniais duomenimis, kuriuos valstybės narės kasmet pateikia Komisijai; | |
| valstybių narių teikiami duomenys yra būtini, kad Komisija galėtų įvertinti, kaip valstybėse narėse laikomasi Sąjungos atliekų teisės aktų. | |
| Duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų įvesti visų atliekų duomenų teikimo pagal vieno langelio principą sistemą, panaikinti nereikalingų ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas; | |
| siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, ypač svarbu, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo duomenys. | |
| Todėl valstybės narės, teikdamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2000/53/EB, 2006/66/EB ir 2012/19/ES nustatytų užduočių įvykdymo ataskaitas, turėtų naudotis Komisijos parengtomis naujausiomis taisyklėmis ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už tų direktyvų įgyvendinimą, parengtais metodais; | |
| Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB nustatyta atliekų hierarchija taikoma kaip prioritetų tvarka Sąjungos atliekų prevencijos ir tvarkymo teisės aktuose. | |
| Vadovaudamosi šios direktyvos tikslais, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų atsižvelgiama į atliekų hierarchijos prioritetų eiliškumą ir užtikrintas praktinis tų prioritetų įgyvendinimas; | |
| Sąjungai siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, direktyvas 2000/53/EB, 2006/66/EB ir 2012/19/ES reikėtų peržiūrėti ir prireikus iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į jų įgyvendinimą ir apsvarstant galimybę, be kita ko, nustatyti tikslus, susijusius su tam tikruose atliekų srautuose esančiomis konkrečiomis medžiagomis. | |
| Persvarstant Direktyvą 2000/53/EB taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į problemą, susijusią su tuo, kad eksploatuoti nebetinkamos transporto priemonės, įskaitant vežamas naudotas transporto priemones, kurios, kaip įtariama, gali būti nebetinkamos eksploatuoti, neskaičiuojamos, ir į Korespondentų gairių Nr. 9 dėl atliekas gabenančių transporto priemonių vežimo taikymą. | |
| Persvarstant Direktyvą 2006/66/EB taip pat reikėtų atsižvelgti į naujų tipų baterijų, kurioms nenaudojamos pavojingos medžiagos, techninę pažangą; | |
| siekiant iš dalies pakeisti ir papildyti Direktyvą 2000/53/EB ir iš dalies pakeisti Direktyvą 2012/19/ES, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Direktyvos 2000/53/EB 4 straipsnio 2 dalies b punkto, 5 straipsnio 5 dalies, 6 straipsnio 6 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies su pakeitimais, padarytais šia direktyva, ir dėl Direktyvos 2012/19/ES 19 straipsnio su pakeitimais, padarytais šia direktyva. | |
| Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. | |
| Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; | |
| siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2000/53/EB įgyvendinimo sąlygas jos 7 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 1d dalies su pakeitimais, padarytais šia direktyva, atžvilgiu ir siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2012/19/ES įgyvendinimo sąlygas jos 16 straipsnio 9 dalies su pakeitimais, padarytais šia direktyva, atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. | |
| Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011; | |
| kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti atliekų tvarkymą Sąjungoje tokiu būdu padedant apsaugoti ir išsaugoti aplinką, gerinti jos kokybę, tausiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomų priemonių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. | |
| todėl direktyvos 2000/53/EB, 2006/66/EB ir 2012/19/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos; | |
| pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. | |
| Pagrindiniai duomenys turėtų būti paimti iš atitinkamų Komisijos duomenų bazių; | |
| Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, vadovaudamosi 1994 m. GATT XXVIII straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, nustatė kiekvienos individualios tarifinės kvotos sunaudojamos dalies apskaičiavimo metodiką ir susitarė dėl jos, todėl tos metodikos turėtų būti visapusiškai laikomasi, siekiant užtikrinti nuoseklų jos taikymą; | |
| tais atvejais, kai per reprezentatyvųjį laikotarpį neprekiaujama naudojant konkrečias tarifines kvotas, Jungtinei Karalystei tenkanti naudojimo dalis turėtų būti nustatyta dviem alternatyviais būdais. | |
| Tais atvejais, kai esama kitos tarifinės kvotos su identiška produkto apibrėžtimi, tarifinei kvotai, kuri nenaudota prekiaujant per reprezentatyvųjį laikotarpį, turėtų būti pritaikyta tos identiškos tarifinės kvotos naudojimo dalis. | |
| Tais atvejais, kai nesama tarifinės kvotos su identiška produkto apibrėžtimi, naudojimo dalies apskaičiavimo formulė turėtų būti pritaikyta Sąjungos importui pagal atitinkamas tarifų eilutes ne pagal tarifinę kvotą; | |
| Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 184–188 straipsniai yra būtinas šiuo reglamentu paskirstytų atitinkamų žemės ūkio produktų tarifinių kvotų administravimo teisinis pagrindas. | |
| Šiuo atžvilgiu, atitinkami tarifinių kvotų kiekiai nustatyti šio reglamento priedo A dalyje. | |
| Todėl tas administravimas turėtų būti vykdomas deramai atsižvelgiant į SESV nustatytus bendros žemės ūkio politikos tikslus ir žemės ūkio veiklų daugiafunkciškumą. | |
| Daugumos žuvininkystės produktų, pramonės produktų ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų tarifinės kvotos administruojamos remiantis Reglamentu (EB) Nr. 32/2000. | |
| Atitinkami tarifinių kvotų kiekiai nustatyti to reglamento I priede, todėl tas priedas turėtų būti pakeistas šio reglamento priedo B dalyje nustatytais kiekiais. | |
| Keturios žuvininkystės tarifinės kvotos nėra administruojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 32/2000, bet pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 847/2006, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2006/324/EB. | |
| Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pakoreguoti Reglamento (EB) Nr. 847/2006 nuostatas dėl tų keturių žuvininkystės tarifinių kvotų atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus paskirstytus kiekius. | |
| siekiant atsižvelgti į tai, kad derybos su susijusiomis PPO narėmis vestos lygiagrečiai taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kurios laikantis priimamas šis reglamentas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedo A ir C dalyse išvardytų paskirstytų tarifinių kvotų kiekiai, siekiant atsižvelgti į visus sudarytus susitarimus ar susijusią informaciją, kurią Komisija gali gauti per tas derybas ir iš kurios paaiškėtų, kad dėl konkrečių anksčiau nežinomų veiksnių reikia pakoreguoti tarifinių kvotų paskirstymą Sąjungai ir Jungtinei Karalystei, užtikrinant derėjimą su bendra metodika, dėl kurios susitarta kartu su Jungtine Karalyste. | |
| Tie įgaliojimai priimti aktus taip pat turėtų būti deleguoti Komisijai tais atvejais, kai tokia susijusi informacija gaunama iš kitų šaltinių, kuriuos domina konkrečios tarifinės kvotos. | |
| Be to, Reglamentas (EB) Nr. 32/2000 turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant pagal SESV 290 straipsnį Komisijai deleguoti įgaliojimus priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento I priedas; | |
| pagal proporcingumo principą ir atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos, būtina ir tinkama nustatyti taisykles dėl Sąjungai skirtame PPO sąraše numatytų tarifinių kvotų paskirstymo. | |
| Šiuo reglamentu, remiantis ES sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; | |
| pagal Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 4 straipsnio 3 dalį aktų taikymo nutraukimas, nustatytas tam tikrą datą, įvyksta pasibaigus tos datos dienos paskutinei valandai. | |
| Todėl šis reglamentas turėtų būti pradedamas taikyti kitą dieną, einančią po dienos, kurią Jungtinei Karalystei nustoja būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 32/2000, su sąlyga, kad nuo tos dienos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi žinoti, kokie yra jų PPO įsipareigojimai. | |
| Tačiau šio reglamento nuostatos, kuriomis nustatomas įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas, turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos; | |
| atsižvelgiant į įprastos teisėkūros procedūros procedūrinius reikalavimus ir į poreikį vėliau priimti įgyvendinimo aktus dėl šio reglamento taikymo, taip pat į būtinybę nustatyti paskirstytų tarifinių kvotų kiekius ir galėti pradėti juos taikyti tuo metu, kai Jungtinei Karalystei nebus taikomas Sąjungai skirtas nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašas, o tai gali įvykti jau 2019 m. kovo 30 d., yra labai svarbu, kad šis reglamentas įsigaliotų kuo greičiau, | |
| Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2003 buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. | |
| Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; | |
| geležinkeliai yra svarbi Sajungos transporto tinklų dalis; | |
| kad Komisija galėtų stebėti ir plėtoti bendrą transporto politiką, taip pat su transportu susijusius regioninių ir transeuropinių tinklų politikos elementus, jai reikia krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais statistikos; | |
| geležinkelių saugos statistika taip pat būtina, kad Komisija galėtų rengti ir stebėti Sąjungos veiksmus transporto saugos srityje. | |
| Europos Sąjungos geležinkelių agentūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB I priedą renka eismo įvykių duomenis, susijusius su bendraisiais saugos rodikliais ir bendraisiais eismo įvykių nuostolių skaičiavimo metodais; | |
| geležinkelių transporto statistika Sąjungos lygiu reikalinga ir tam, kad būtų įvykdyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES 15 straipsnyje numatyti stebėsenos uždaviniai; | |
| statistiniai duomenys Sąjungos lygiu apie visas transporto rūšis turėtų būti surenkami pagal bendras sąvokas ir standartus, siekiant pasiekti visišką realų transporto rūšių palyginamumą; | |
| svarbu išvengti darbo dubliavimo ir optimizuoti esamos informacijos, kuri gali būti naudojama statistikos tikslais, panaudojimą. | |
| Tuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams būtų teikiama lengvai prieinama ir naudinga informacija apie geležinkelių transporto saugą ir geležinkelių sistemos, įskaitant geležinkelių infrastruktūrą, sąveikumą, turėtų būti sudaryti tinkami Komisijos tarnybų ir atitinkamų subjektų, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu, bendradarbiavimo statistinės veiklos srityje susitarimai; | |
| naudotojų poreikiai ir respondentų našta rengiant Europos statistiką turėtų būti subalansuoti; | |
| Europos Parlamentui ir Tarybai skirtoje ataskaitoje dėl taikant Reglamentą (EB) Nr. 91/2003 įgytos patirties Komisija nurodė, kad dėl ilgalaikių pokyčių greičiausiai reikės sumažinti šiuo metu pagal tą reglamentą renkamų duomenų kiekį arba juos supaprastinti ir kad ketinama sutrumpinti geležinkelių keleivių metinių duomenų perdavimo laikotarpį. | |
| Komisija turėtų toliau reguliariai teikti ataskaitas, susijusias su tuo, kaip įgyvendinamas šis reglamentas; | |
| valstybių ir privačių geležinkelio įmonių, veikiančių komercinėje geležinkelių transporto rinkoje, gyvavimas kartu reikalauja aiškiai patikslinti statistinę informaciją, kurią pateikti turėtų visos geležinkelio įmonės, o platinti – Eurostatas; | |
| kadangi šio reglamento tikslo, t. y. bendrų statistikos standartų, leisiančių rengti suderintus duomenis, kuriuos turėtų įgyvendinti kiekvienos valstybės narės įstaigos ir institucijos, atsakingos už oficialiosios statistikos parengimą sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. | |
| Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 pateikia šiame reglamente išdėstytų nuostatų pagrindus; | |
| siekiant neatsilikti nuo pokyčių valstybėse narėse, ir tuo pačiu metu toliau suderintai rinkti geležinkelių transporto ir geležinkelių saugos duomenis visoje Sąjungoje siekiant išlaikyti aukštą valstybių narių perduodamų duomenų kokybę, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant pritaikyti technines terminų apibrėžtis ir pateikti papildomas techninių terminų apibrėžtis. | |
| Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ar respondentams nebūtų uždedama didelė papildoma našta; | |
| norint užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl nurodymo, kokia informacija turi būti pateikiama rezultatų kokybės ir palyginamumo ataskaitose, ir dėl Komisijos (Eurostato) rezultatų platinimo tvarkos. | |
| buvo konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu, | |
| 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų medžiagų sąrašas | |
| P-metilamfetaminas arba 4-metilamfetaminas, kaip nurodyta Tarybos sprendime 1999/615/TVR [1]. | |
| Parametoksimetilamfetaminas arba N-metil-1-(4-metoksifenil)-2-aminopropanas, kaip nurodyta Tarybos sprendime 2002/188/TVR [2]. | |
| 2,5-dimetoksi-4-jodfenetilaminas, 2,5-dimetoksi-4-etiltiofenetilaminas, 2,5-dimetoksi-4-(n)-propiltiofenetilaminas ir 2,4,5-trimetoksiamfetaminas, kaip nurodyta Tarybos sprendime 2003/847/TVR [3]. | |
| enzilpiperazinas arba 1-benzil-1,4-diazacikloheksanas arba N-benzilpiperazinas arba benzilpiperazinas, kaip nurodyta Tarybos sprendime 2008/206/TVR [4]. | |
| etilmetkatinonas, kaip nurodyta Tarybos sprendime 2010/759/ES [5]. | |
| etil-5-(4-metilfenil)-4,5-dihidrooksazol-2-aminas (4,4′-DMAR) ir 1-cikloheksil-4-(1,2-difeniletil)piperazinas (MT-45), kaip nurodyta Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/1873 [6]. | |
| etilamfetaminas, kaip nurodyta Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/1874 [7]. | |
| od-2,5-dimetoksi-N-(2-metoksibenzil)fenetilaminas (25I-NBOMe), 3,4-dichlor-N-[[1-(dimetilamino)cikloheksil]metil]benzamidas (AH-7921), 3,4-metilendioksipirovaleronas (MDPV) ir 2-(3-metoksifenil)-2-(etilamino)cikloheksanonas (metoksetaminas), kaip nurodyta Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/1875 [8]. | |
| 5-(2-aminopropil)indolas, kaip nurodyta Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/1876 [9]. | |
| enil-2-(pirolidin-1-il)pentan-1-onas (α-pirolidinvalerofenonas, α-PVP), kaip nurodyta Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/1070 [10]. | |
| 2- [[1- (cikloheksilmetil)] 1H-indol-3- karbonil]amino]-3,3-dimetilbutanoatui (MDMB-CHMICA), kaip nurodyta Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/369 [11]. | |
| N-(1-fenetilpiperidin-4-il)-N-fenilakrilamidas (akriloilfentanilis), kaip nurodyta Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1774 [12]. | |
| 1999 m. rugsėjo 13 d. Tarybos Sprendimas 1999/615/TVR, apibrėžiantis 4-MTA kaip naują sintetinį narkotiką, kuriam turi būti taikomos kontrolės priemonės ir baudžiamosios sankcijos (OL L 244, 1999 9 16, p. 1). | |
| 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/188/TVR dėl kontrolės priemonių ir baudžiamųjų sankcijų dėl naujo sintetinio narkotiko PMMA (OL L 63, 2002 3 6, p. 14). | |
| 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2003/847/TVR dėl naujų sintetinių narkotikų 2C-I, 2C-T-2, 2C-T-7 ir TMA-2 kontrolės priemonių ir baudžiamųjų sankcijų (OL L 321, 2003 12 6, p. 64). | |
| 2008 m. kovo 3 d. Tarybos sprendimas 2008/206/TVR dėl 1-benzilpiperazino (BZP) apibrėžimo kaip naujos psichoaktyviosios medžiagos, dėl kurios turi būti taikomos kontrolės priemonės ir baudžiamosios nuostatos (OL L 63, 2008 3 7, p. 45). | |
| 2010 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2010/759/ES dėl kontrolės priemonių taikymo 4-metilmetkatinonui (mefedronui) (OL L 322, 2010 12 8, p. 44). | |
| 2015 m. spalio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1873 dėl kontrolės priemonių taikymo 4-metil-5-(4-metilfenil)-4,5-dihidrooksazol-2-aminui (4,4′-DMAR) ir 1-cikloheksil-4-(1,2-difeniletil)piperazinui (MT-45) (OL L 275, 2015 10 20, p. 32). | |
| 2015 m. spalio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1874 dėl kontrolės priemonių taikymo 4-metilamfetaminui (OL L 275, 2015 10 20, p. 35). | |
| 2015 m. spalio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1875 dėl kontrolės priemonių taikymo 4-jod-2,5-dimetoksi-N-(2-metoksibenzil)fenetilaminui (25I-NBOMe), 3,4-dichlor-N-[[1-(dimetilamino)cikloheksil]metil]benzamidui (AH-7921), 3,4-metilendioksipirovaleronui (MDPV) ir 2-(3-metoksifenil)-2-(etilamino)cikloheksanonui (metoksetaminui) (OL L 275, 2015 10 20, p. 38). | |
| 2016 m. birželio 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1070 dėl kontrolės priemonių taikymo 1-fenil-2-(pirolidin-1-il)pentan-1-onui (α-pirolidinvalerofenonui, α-PVP) (OL L 178, 2016 7 2, p. 18). | |
| 2017 m. vasario 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/369 dėl kontrolės priemonių taikymo 2- [[1- (cikloheksilmetil)] 1H-indol-3- karbonil]amino]-3,3-dimetilbutanoatui (MDMB-CHMICA) (OL L 56, 2017 3 3, p. 210). | |
| 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1774 dėl kontrolės priemonių taikymo N-(1-fenetilpiperidin-4-il)-N-fenilakrilamidui (akriloilfentaniliui) (OL L 251, 2017 9 29, p. 21). | |
| Tarybos direktyvų 86/278/EEB ir 87/217/EEB pagrindas – Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 100 ir 235 straipsniai, o dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 115 ir 352 straipsniai. | |
| Šių direktyvų pakeitimai šiame sprendime yra susiję su Sąjungos aplinkos politika ir yra tiesioginė Tarybos direktyvos 91/692/EEB panaikinimo remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi pasekmė. | |
| Todėl tikslinga daryti tuos pakeitimus remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi; | |
| Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/63/EB pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 100a straipsnis, o dabar – SESV 114 straipsnis. | |
| Direktyva 91/692/EEB buvo priimta siekiant racionalizuoti ir patobulinti nuostatas dėl informacijos perdavimo pagal sektorius ir ataskaitų dėl tam tikrų aplinkos apsaugos direktyvų skelbimą. | |
| Siekiant to tikslo, Direktyva 91/692/EEB buvo padaryta kelių direktyvų pakeitimų, nustatant vienodus ataskaitų teikimo reikalavimus; | |
| Direktyva 91/692/EEB nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimas pasidarė sudėtingas ir neveiksmingas. | |
| Be to, daug Direktyva 91/692/EEB iš dalies pakeistų Sąjungos aktų buvo pakeista ir juose nebėra ta direktyva nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų. | |
| Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB buvo panaikinti septyni vandens politikos srities Sąjungos aktai ir neperimta Direktyva 91/692/EEB nustatyta ataskaitų teikimo sistema. | |
| Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES nėra nuorodų į Direktyvą 91/692/EEB ir vietoj to nustatyta atskira ataskaitų teikimo sistema; | |
| Direktyvoje 91/692/EEB nenumatyta galimybės naudoti elektronines priemones. | |
| Europos aplinkos agentūrai sėkmingai sukūrus sistemą ReportNet ir įgyvendinant sektorines ataskaitų teikimo reikalavimų supaprastinimo iniciatyvas, pavyzdžiui, plėtojant Europos vandens informacinės sistemos iniciatyvą, kilo vis daugiau abejonių, ar reikalingos ir veiksmingos horizontaliosios priemonės dėl ataskaitų teikimo. | |
| Galiausiai priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB ir atsižvelgiant į susijusį tolesnį bendros informacijos apie aplinką sistemos veikimą, suformuotas pažangesnis ir veiksmingesnis horizontalusis požiūris į Sąjungos aplinkos politikos srities informacijos valdymą ir ataskaitų teikimą; | |
| todėl Direktyva 91/692/EEB turėtų būti panaikinta; | |
| dauguma direktyvų, kurios buvo iš dalies pakeistos Direktyva 91/692/EEB, nebegalioja. | |
| Tačiau direktyvos 86/278/EEB ir 87/217/EEB tebegalioja; | |
| Direktyvoje 86/278/EEB įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms, laikantis Direktyvoje 91/692/EEB nustatytos procedūros, pateikti Komisijos sudaryto klausimyno arba gairių pagrindu parengtą tos direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. | |
| Siekiant išvengti teisinio vakuumo, kuris atsirastų panaikinus Direktyvą 91/692/EEB, būtina nuorodą į Direktyvą 91/692/EEB pakeisti nuoroda į Direktyvoje 86/278/EEB nurodytą procedūrą; | |
| priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, kuriuo numatyta laipsniškai nutraukti asbesto žaliavos bei produktų, kurių sudėtyje yra asbesto, gamybą ir naudojimą Sąjungoje, teikti ataskaitas pagal Direktyvą 87/217/EEB valstybėms narėms nebėra būtina. | |
| Todėl tikslinga išbraukti toje direktyvoje nustatytus tuos ataskaitų teikimo reikalavimus; | |
| po Direktyvos 91/692/EEB įsigaliojimo dienos nuorodų į ją buvo šiuose reglamentuose ir direktyvose: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 94/63/EB, Tarybos direktyvoje 1999/31/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1257/2013; | |
| ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti direktyvas 94/62/EB, 1999/31/EB, 2000/53/EB ir 2008/98/EB, siekiant pakeisti jose esančias nuorodas į Direktyvą 91/692/EEB; | |
| siekiant užtikrinti, kad tam tikros Direktyvos 86/278/EEB priedų nuostatos būtų atnaujintos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų nuostatų suderinimo su mokslo ir technikos pažanga. | |
| Dėl Direktyvos 2009/31/EB priedų derinimo neturėtų būti mažinamas saugumo lygis ar silpninami stebėsenos principai, nustatyti pagal tuose prieduose pateiktus kriterijus. | |
| pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga. | |
| Be to, ir kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje, siekiant skatinti tvarią plėtrą, į Sąjungos politiką turi būti įtraukti aplinkos apsaugos reikalavimai; | |
| SESV 120 ir 121 straipsniuose numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. | |
| Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas; | |
| keliose valstybėse narėse buvo ir tebėra vykdomas koregavimas siekiant pašalinti ilgainiui susidariusį makroekonominį disbalansą ir daugelis valstybių narių susiduria su mažo augimo potencialo problema. | |
| Struktūrinių reformų įgyvendinimą Sąjunga įvardijo kaip vieną iš savo politikos prioritetų siekiant grąžinti ekonomiką į tvaraus atsigavimo kelią, išnaudoti augimo potencialą, kad sustiprėtų gebėjimas prisitaikyti, ir remti konvergenciją; | |
| reformos savo esme yra sudėtingi procesai, kurie reikalauja viso rinkinio itin specialių žinių ir įgūdžių, taip pat ilgalaikės vizijos. | |
| Įvairiose viešosios politikos srityse struktūrinių reformų įgyvendinimas yra sunkus uždavinys, nes gali užtrukti, kol bus juntamas jų poveikis. | |
| Todėl nepaprastai svarbu, kad tiek krizės ištiktos, tiek struktūriškai silpnos ekonomikos reforma būtų pradėta laiku ir įgyvendinama veiksmingai. | |
| Todėl per pastaruosius keletą metų Sąjungos pagalba techninės paramos forma buvo svarbi Graikijos ir Kipro ekonominiam koregavimui paremti. | |
| Norint struktūrines reformas sėkmingai įgyvendinti vietoje, labai svarbu, kad vietos subjektai už jas prisiimtų atsakomybę; | |
| valstybės narės gali pasinaudoti parama spręsdamos problemas, susijusias su augimą skatinančių struktūrinių reformų rengimu ir įgyvendinimu atsižvelgiant į Sąjungos ekonominius ir socialinius tikslus. | |
| Tos problemos galėtų priklausyti nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, ribotų administracinių ir institucinių gebėjimų, taip pat ir netinkamo Sąjungos teisės įgyvendinimo ir taikymo; | |
| Sąjunga turi didelės patirties teikiant specialią paramą valstybių narių administracijoms ir kitoms institucijoms tokiose srityse kaip gebėjimų stiprinimas ir panašūs veiksmai tam tikruose sektoriuose (pvz., mokesčių, muitinių bei paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms), taip pat įgyvendinant sanglaudos politiką. | |
| Siekiant stiprinti Sąjungos gebėjimą teikti paramą valstybėms narėms, reikėtų pasinaudoti Sąjungos patirtimi, įgyta teikiant paramą nacionalinėms institucijoms, vykdančioms reformas. | |
| Iš tiesų reikalingi visapusiški ir integruoti veiksmai siekiant suteikti paramą toms valstybėms narėms, kurios vykdo augimą skatinančias reformas ir tam prašo Sąjungos paramos; | |
| į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2015 „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“ įtrauktos naudingos rekomendacijos, susijusios su Komisijos teikiama technine parama valstybėms narėms. | |
| Į tas rekomendacijas turi būti atsižvelgiama įgyvendinant paramos teikimą pagal šį reglamentą; | |
| atsižvelgiant į tai, būtina sudaryti struktūrinių reformų rėmimo programą (toliau – programa), kurios tikslas – stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudoti Sąjungos fondus. | |
| Programa skirta tam, kad padėtų siekti bendrų tikslų: remtų ekonomikos atsigavimą, sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, Europos konkurencingumo ir produktyvumo didinimą ir skatintų investicijas į realiąją ekonomiką. | |
| Taip būtų sudarytos galimybės tinkamiau reaguoti į ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant užtikrinti aukšto lygio socialinę gerovę, taip pat ir kokybiškas sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi; | |
| valstybės narės prašymu paramą pagal programą teiks Komisija ir ji bus teikiama srityse, susijusiose su sanglauda, konkurencingumu, produktyvumu, inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, užimtumu ir investicijomis, kaip antai biudžetas ir apmokestinimas, valstybės tarnyba, institucinės ir administracinės reformos, teisingumo sistema, kova su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių vengimu, verslo aplinka, privačiojo sektoriaus vystymas, konkurencija, viešieji pirkimai, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacija, galimybės gauti finansavimą suteikimas, finansinio sektoriaus politika, prekyba, tvarus vystymas, švietimas ir mokymas, darbo rinkos politika, visuomenės sveikata, prieglobstis, migracijos politika, žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystės politika; | |
| pagal programą valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos paramos, susijusios su reformų įgyvendinimu vykdant ekonomikos valdymą, visų pirma per Europos semestrą parengtų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimu, su veiksmais, susijusiais su Sąjungos teisės įgyvendinimu, taip pat su ekonominio koregavimo programų įgyvendinimu. | |
| Jos taip pat turėtų turėti galimybę paprašyti paramos, susijusios su jų pačių iniciatyva vykdomomis reformomis, kuriomis siekiama užtikrinti sanglaudą, investicijas, tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą. | |
| Komisija galėtų parengti gaires dėl pagrindinių paramos prašymo elementų; | |
| po dialogo su paramos prašančia valstybe nare, be kita ko, per Europos semestrą, Komisija turėtų išnagrinėti prašymą remdamasi skaidrumo, vienodo požiūrio ir patikimo finansų valdymo principais ir atsižvelgdama į nurodytų problemų skubumą, mastą ir rimtumą, paramos poreikius numatytose politikos srityse, socialinių ir ekonominių rodiklių analizę ir bendrus valstybės narės administracinius gebėjimus. | |
| Remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į šiuo metu iš Sąjungos fondų arba pagal Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir veiklą, Komisija su atitinkama valstybe nare turėtų susitarti dėl prioritetinių sričių, tikslų, orientacinio tvarkaraščio, teiktinų paramos priemonių aprėpties ir numatomo bendro finansinio įnašo, kurie būtų nustatyti bendradarbiavimo ir paramos plane; | |
| Komisija, be kita ko, siekdama užtikrinti skaidrumą ir laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, turėtų bendradarbiavimo ir paramos planus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai; | |
| Tiek vidinio valdymo reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, tiek reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų išorės valdytojai turi turėti 50000 EUR pradinį kapitalą.“; | |
| Nuosavos lėšos turi visuomet sudaryti bent vieną aštuntadalį valdytojo ankstesnių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų. | |
| Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali tą reikalavimą patikslinti tuo atveju, jeigu nuo praėjusių metų valdytojo veikloje įvyksta esminių pokyčių. | |
| Jeigu reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas dar nėra baigęs vienų metų veiklos, suma pagal šį reikalavimą sudaro aštuntadalį pastoviųjų pridėtinių išlaidų, numatytų valdytojo verslo plane, išskyrus atvejus, kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja pakoreguoti tą planą. | |
| Jeigu valdytojo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų vertė viršija 250000000 EUR, valdytojas turi pateikti papildomų nuosavų lėšų sumą. | |
| Ta papildoma suma turi būti lygi 0,02 proc. sumos, kuria visa reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų vertė viršija 250000000 EUR dydį. | |
| Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojui nepateikti iki 50 proc. 4 punkte nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu tas valdytojas turi tos pačios sumos dydžio garantiją, išduotą kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kurios registruota buveinė yra valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jai taikomos veiklos riziką ribojančios taisyklės, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos laikomos lygiavertėmis Sąjungos teisės aktuose nustatytoms taisyklėms. | |
| Nuosavos lėšos turėtų būti investuojamos į likvidųjį turtą arba į turtą, kurį per trumpą laiką galima lengvai konvertuoti į grynuosius pinigus, ir turėtų būti vengiama rizikingų investicijų.“; | |
| 12 straipsnis papildomas šia dalimi: | |
| Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija laiku suteikia visą pagal šį straipsnį surinktą informaciją kiekvieno susijusio reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo kompetentingai institucijai, kiekvienos susijusios priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI, taikydama 22 straipsnyje nurodytą procedūrą.“; | |
| 13 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip: | |
| to valdytojo turimų nuosavų lėšų sumą, skirtą tinkamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams, kurių reikia, kad būtų tinkamai valdomi jo reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai;“; | |
| 1 dalies e punktas išbraukiamas; | |
| Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja valdytoją, kaip nurodyta 1 dalyje, ar jis užregistruotas kaip reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai jis pateikė visą toje dalyje nurodytą informaciją. | |
| Pagal šį straipsnį atliekama registracija yra registracija taikant Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo. | |
| Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojas, kaip nurodyta šiame straipsnyje, praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie visus valdytojo pirminės registracijos pagal šį straipsnį sąlygų esminius pakeitimus prieš tai, kai tokie pakeitimai įgyvendinami. | |
| Jei buveinės valstybės kompetentinga institucija nusprendžia taikyti apribojimus ar atmesti pirmoje pastraipoje nurodytus pakeitimus, ji apie tai informuoja reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytoją per vieną mėnesį nuo pranešimo apie tuos pakeitimus gavimo. | |
| Kompetentinga institucija gali tą laikotarpį pratęsti ne daugiau kaip vienu mėnesiu, jei ji mano, kad tai būtina dėl ypatingų su atitinkamu atveju susijusių aplinkybių, prieš tai informavusi reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytoją. | |
| Pokyčiai gali būti įgyvendinti, jeigu per atitinkamą įvertinimo laikotarpį atitinkama kompetentinga institucija jiems neprieštarauja. | |
| Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI gali parengti projektus techninių reguliavimo standartų, kuriais papildomai patikslinama informacija, kuri turi būti pateikta kompetentingoms institucijoms 1 dalyje nurodytoje registracijos paraiškoje, ir papildomai patikslinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos. | |
| Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. | |
| Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI gali parengti projektus techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomos 1 dalyje numatytam informacijos teikimui kompetentingoms institucijoms taikomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, ir 2 dalyje nustatytos sąlygos. | |
| Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus. | |
| EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsnį organizuoja ir atlieka tarpusavio vertinimus, siekiant padidinti registracijos procedūrų, kurias pagal šį reglamentą vykdo kompetentingos institucijos, nuoseklumą.“; | |
| įterpiami šie straipsniai: | |
| Sąjunga prisideda prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo ir prie to, kad vidaus rinkoje dėmesio centre būtų vartotojai, remdama ir papildydama valstybių narių politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais ir taip būtų tinkamai apsaugoti ir ginami jų teisiniai bei ekonominiai interesai. | |
| Gerai veikiantis ir patikimas finansinių paslaugų sektorius yra būtina vidaus rinkos ir jos pajėgumų veikti tarpvalstybiniu mastu sudėtinė dalis. | |
| Tam reikalinga stipri reguliavimo ir priežiūros sistema, kuri užtikrintų finansinį stabilumą ir remtų tvarią ekonomiką. | |
| Gerai veikiantis ir patikimas finansinių paslaugų sektorius tuo pačiu turėtų suteikti aukšto lygio vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, įskaitant mažmeninius investuotojus, indėlininkus, draudėjus, pensijų fondų narius ir paramos gavėjus, individualius akcininkus, skolininkus ir MVĮ, apsaugą; | |
| nuo 2007 m. finansinių paslaugų gavėjų, visų pirma vartotojų, pasitikėjimą susilpnino finansų ir ekonomikos krizė. | |
| Todėl siekiant atkurti jų pasitikėjimą finansų sektoriaus racionalumu ir prisidėti prie šio sektoriaus geriausios praktikos kūrimo yra svarbu skatinti aktyvų vartotojų bei kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, įskaitant mažmeninius investuotojus, indėlininkus, draudėjus, pensijų fondų narius ir paramos gavėjus, individualius akcininkus, skolininkus ir MVĮ, ir jų interesams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo lygį formuojant Sąjungos ir kitą susijusią daugiašalę finansinių paslaugų srities politiką; | |
| siekdama tų tikslų, atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą, kurioje dalyvauja įvairios suinteresuotos šalys, Komisija 2011 m. pabaigoje pradėjo bandomąjį projektą, kurio tikslas – teikti dotacijas, kuriomis būtų remiamas finansinės kompetencijos centro sukūrimas siekiant padėti vartotojams, kitiems galutiniams paslaugų gavėjams ir jų interesams atstovaujantiems suinteresuotiesiems subjektams padidinti jų gebėjimus dalyvauti formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir skatinti plėtoti atsparią bankų sistemą. | |
| Pagrindiniai politikos tikslai buvo užtikrinti, kad Sąjungos politikos formuotojams inicijuojant naują Sąjungos teisės aktą jiems būtų pateiktos ne tik finansų sektoriaus profesionalų išreikštos nuomonės, kad naujame Sąjungos teisės akte būtų atspindėti vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesai, kad plačioji visuomenė būtų geriau informuota apie svarstomus finansinio reglamentavimo klausimus, tokiu būdu gerinant finansinį raštingumą, ir kad būtų skatinamas aktyvus vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir taip būtų priimami geriau subalansuoti Sąjungos teisės aktai; | |
| todėl 2012–2015 m., paskelbusi atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, Komisija suteikė dotacijas veiklai dviem ne pelno organizacijoms – „Finance Watch“ ir „Better Finance“. | |
| Tos dotacijos buvo teiktos 2012 ir 2013 m. vykdant dvejus metus trukusį bandomąjį projektą ir nuo 2014 m. vykdant parengiamuosius veiksmus. | |
| Be to, 2016 m. buvo nuspręsta vietoje dotacijų veiklai teikti dotacijas veiksmams, nes dotacijos veiksmams užtikrina geresnę Sąjungos biudžeto išlaidų kontrolę. | |
| Kadangi parengiamieji veiksmai gali būti taikomi tik iki trejų metų iš eilės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 [3], reikalingas teisės aktas, suteikiantis teisinį pagrindą tokių veiksmų finansavimui nuo 2017 m.; | |
| „Finance Watch“ buvo įsteigta suteikus Sąjungos dotacijas 2011 m. pagal Belgijos teisę kaip tarptautinė ne pelno asociacija. | |
| Jos misija – ginti pilietinės visuomenės interesus finansų sektoriuje. | |
| Pasinaudojus Sąjungos dotacijomis „Finance Watch“ per trumpą laikotarpį pavyko suburti kvalifikuotų specialistų komandą, kurie galėjo vykdyti tyrimus, atlikti politinę analizę ir vykdyti komunikacinę veiklą finansinių paslaugų srityje; | |
| „Better Finance“ atsirado nuo 2009 m. keletą kartų perorganizavus ir pervadinus anksčiau egzistavusias Europos investuotojų ir akcininkų federacijas. | |
| Pasinaudojus Sąjungos dotacijomis, organizacijai pavyko sukurti kompetencijos centrą, daugiausia orientuotą į vartotojų, individualių investuotojų, individualių akcininkų, indėlininkų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesus, ir tai dera su jos naryste ir ištekliais; | |
| 2015 m. atliktame bandomojo projekto vertinime ir vėlesnių parengiamųjų veiksmų vertinime padaryta išvada, kad iš esmės politiniai tikslai buvo pasiekti. | |
| „Finance Watch“ ir „Better Finance“ veikė viena kitą papildančiose politikos srityse ir jų tikslinės auditorijos buvo skirtingos. | |
| Nuo 2012 m. jų veikla kartu aprėpė didžiąją dalį Sąjungos finansų srities politinės darbotvarkės, ir, kiek galėjo pagal savo išteklius, „Finance Watch“ ir „Better Finance“ stengėsi plėsti savo veiklą, kad būtų užtikrinta didelė geografinė aprėptis Sąjungoje; | |
| abi organizacijos jų nacionalinių narių veiklai ir Sąjungos vartotojams suteikė pridėtinės vertės. | |
| Įvairius vartotojų klausimus sprendžiančios nacionalinės organizacijos dažnai neturi pakankamos techninės kompetencijos konkrečiai su finansinėmis paslaugomis susijusiose politikos srityse ir susijusiuose Sąjungos politikos formavimo procesuose. | |
| Be to, Sąjungos lygmeniu iki šiol nebuvo nustatyta panašių organizacijų. | |
| Nors bandomojo projekto vertinimas parodė, kad joks kitas pareiškėjas neatsiliepė į kasmetinius kvietimus nuo 2012 m. teikti pasiūlymus, pasibaigus 2017–2020 m. laikotarpiui šiame reglamente numatyta programa turėtų būti atvira kitiems galimiems paramos gavėjams, jeigu jie atitinka jos reikalavimus; | |
| tačiau, nepaisant nuolatinių pastangų, „Finance Watch“ ir „Better Finance“ nepavyko pritraukti stabilaus ir didelio finansavimo iš kitų rėmėjų, kurie yra nepriklausomi nuo finansų sektoriaus, todėl siekdamos finansinio tvarumo jos ir toliau yra labai priklausomos nuo Sąjungos finansavimo. | |
| Todėl norint užtikrinti, kad jos gautų išteklius, reikalingus norimiems politikos tikslams pasiekti artimiausiais metais ir užtikrinti tų organizacijų, kurios iki šiol per trumpą laiką sugebėjo imtis atitinkamos veiklos, bei jų ekspertų ir administracijos personalo finansinį stabilumą, šiuo metu reikalingas bendras Sąjungos finansavimas. | |
| Todėl būtina nustatyti Sąjungos programą 2017–2020 m. laikotarpiui, pagal kurią būtų remiama „Finance Watch“ ir „Better Finance“ veikla (toliau – programa), kuri papildys panašią valstybių narių nacionaliniu lygmeniu siekiamą politiką. | |
| Finansinis stabilumas yra itin svarbus abiem organizacijoms išsaugant žinias bei planuojant projektus. | |
| Vis dėlto, pagal programą gaunančios paramą organizacijos turėtų siekti didinti finansavimo iš kitų šaltinių proporciją; | |
| tolesnis „Finance Watch“ ir „Better Finance“ finansavimas 2017–2020 m. laikotarpiu tomis pačiomis sąlygomis kaip parengiamųjų veiksmų užtikrintų, kad būtų išlaikytas teigiamas tų organizacijų iki šiol įvertintos veiklos poveikis. | |
| šio reglamento tikslas – suteikti galimybę pakartotinai įsipareigoti skirti likusias sumas, numatytas Tarybos sprendimų (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 įgyvendinimui paremti, kaip numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 516/2014, arba tas sumas skirti kitiems veiksmams pagal nacionalines programas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir valstybių narių poreikius konkrečiose – prieglobsčio ir migracijos – srityse. | |
| Taip pat reikia užtikrinti, kad pakartotinai skirti lėšas būtų įsipareigojama arba lėšos būtų skiriamos skaidriai; | |
| Komisija, siekdama padėti įgyvendinti Sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601, įsipareigojo iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo skirti finansavimą valstybių narių nacionalinėms programoms. | |
| Sprendimas (ES) 2015/1601 buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu (ES) 2016/1754. | |
| Tie sprendimai jau nebetaikomi; | |
| dalis pagal sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 skirtų lėšų 2016 m. ir kai kuriais atvejais 2017 m. liko nepanaudota valstybių narių nacionalinių programų biudžetuose; | |
| valstybės narės turėtų turėti galimybę likusias sumas toliau naudoti asmenų perkėlimui Europos Sąjungoje pakartotinai įsipareigojant jas skirti tam pačiam veiksmui pagal nacionalines programas. | |
| Valstybės narės turėtų pakartotinai įsipareigoti perkelti bent 20 proc. tų sumų pagal nacionalines programas vykdomiems veiksmams ar jas perkelti, kad būtų galima perkelti tarptautinės apsaugos prašytojus ar asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, finansuoti tų asmenų perkėlimą į ES ar kitokį ad hoc priėmimą dėl humanitarinių priežasčių, taip pat finansuoti parengiamąsias priemones tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimui po jų atvykimo į Sąjungą, be kita ko, jūra, arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimą. | |
| Tokios priemonės turėtų apimti tik tas priemones, kurios nurodytos Reglamento (ES) Nr. 516/2014 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a, b, e ir f punktuose; | |
| valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais, kai patikslinamos valstybių narių nacionalinės programos, turėtų galėti panaudoti iki 80 proc. tų sumų sprendžiant kitus prieglobsčio ir migracijos srities uždavinius, laikantis Reglamento (ES) Nr. 516/2014. | |
| Valstybių narių poreikiai tose srityse tebėra dideli. | |
| Pakartotinai įsipareigoti skirti likusias sumas tam pačiam veiksmui arba jas perkelti kitiems veiksmams pagal nacionalinę programą turėtų būti galima tik vieną kartą ir gavus Komisijos patvirtinimą. | |
| Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos visiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytų principų, ypač veiksmingumo ir skaidrumo principų; | |
| siekiant suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms asmenų perkėlimą, reikėtų išplėsti tikslinę asmenų, kuriuos galima perkelti, grupę ir padidinti valstybių narių, iš kurių asmenys perkeliami, skaičių, atsižvelgiant į specialiuosius nelydimų nepilnamečių ar kitų pažeidžiamų prašytojų poreikius ir konkrečią asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, šeimos narių padėtį. | |
| Išplėtus grupę ir padidinus skaičių reikėtų pakeisti specialias nuostatas dėl vienkartinių išmokų už asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimą į Europos Sąjungą ir perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą; | |
| valstybės narės ir Komisija turėtų turėti pakankamai laiko nacionalinėms programoms patikslinti, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus pakeitimus, numatytus pagal šį reglamentą. | |
| Todėl likusioms sumoms, kurias įsipareigota skirti Sprendimų (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 įgyvendinimui paremti, turėtų būti taikoma nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 514/2014 50 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžianti nuostata, kuria šešiais mėnesiais pratęsiamas įsipareigojimų panaikinimo terminas, siekiant užbaigti nacionalinių programų tikslinimo procedūrą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnyje; | |
| valstybės narės prieš įsipareigojimų dėl tų sumų panaikinimą taip pat turėtų turėti pakankamai laiko panaudoti sumas, kurias pakartotinai įsipareigota skirti tam pačiam veiksmui arba kurios perkeltos kitiems veiksmams. | |
| Todėl, kai Komisija patvirtina tokius pakartotinius įsipareigojimus skirti šias sumas arba sumų perkėlimą pagal nacionalines programas, turėtų būti laikoma, kad atitinkamas sumas įsipareigota skirti tais metais, kuriais patikslinama nacionalinė programa, kuria patvirtinamas atitinkamas pakartotinis įsipareigojimas ar perkėlimas; | |
| Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teikti ataskaitą apie išteklių panaudojimą tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimui, ypač tuomet, kai lėšos perkeliamos kitiems veiksmams pagal nacionalinę programą, kaip numatyta šiame reglamente; | |
| šis reglamentas nedaro poveikio finansavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 516/2014 17 straipsnį; | |
| šio reglamento tikslai įgyvendinami nedarant poveikio vykdomoms deryboms dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 reformos; | |
| pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį, 2018 m. gruodžio 7 d. laišku Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą; | |
| atsižvelgiant į tai, jog būtina išvengti įsipareigojimų dėl likusių lėšų, kurias įsipareigota skirti Sprendimų (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 įgyvendinimui paremti, panaikinimo šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje dieną; | |
| iki 2018 m. pabaigos iš dalies nepakeitus Reglamento (ES) Nr. 516/2014, valstybės narės nebegalės pasinaudoti turimomis lėšomis pagal nacionalines programas, remiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis. | |
| Atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai iš dalies keisti Reglamentą (ES) Nr. 516/2014, būtina taikyti išimtį prie ES sutarties, SESV ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui; | |
| Jei Centras, Komisija arba valstybių narių dauguma mano, kad pasidalinta informacija apie naują psichoaktyviąją medžiagą, surinkta pagal 5a straipsnį vienoje ar keliose valstybėse narėse, teikia pagrindo susirūpinimui tuo, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga gali kelti riziką sveikatai arba socialinę riziką Sąjungos lygmeniu, Centras parengia pradinę ataskaitą dėl naujos psichoaktyviosios medžiagos. | |
| Šios dalies taikymo tikslais valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie savo pageidavimą, kad būtų parengta pradinė ataskaita. | |
| Susidarius valstybių narių balsų daugumai, Komisija duoda Centrui atitinkamus nurodymus ir apie tai informuoja valstybes nares. | |
| Pradinėje ataskaitoje kaip pirminė informacija pateikiama: | |
| incidentų, rodančių, kad esama sveikatos ir socialinių problemų, su kuriomis potencialiai gali būti susijusi nauja psichoaktyvioji medžiaga, pobūdis, skaičius ir mastas, taip pat informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdus; | |
| naujos psichoaktyviosios medžiagos cheminis ir fizinis aprašymas bei jai pagaminti arba išgauti naudoti metodai ir prekursoriai; | |
| naujos psichoaktyviosios medžiagos farmakologinis ir toksikologinis aprašymas; | |
| informacija apie nusikalstamų grupuočių dalyvavimą gaminant ar platinant naują psichoaktyviąją medžiagą. | |
| Pradinėje ataskaitoje taip pat pateikiama: | |
| informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos, be kita ko, kaip žmonėms skirto vaisto ar veterinarinio vaisto veikliosios medžiagos, naudojimą žmonių ir veterinarinės medicinos reikmėms; | |
| informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą komerciniais ir pramoniniais tikslais, tokio naudojimo apimtį ir naudojimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslais; | |
| informacija apie tai, ar naujai psichoaktyviajai medžiagai taikomos kokios nors ribojamosios priemonės valstybėse narėse; | |
| informacija apie tai, ar nauja psichoaktyvioji medžiaga šiuo metu vertinama ar buvo įvertinta pagal 1961 m. Jungtinių Tautų bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, iš dalies pakeistos 1972 m. protokolu, ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos sistemą (Jungtinių Tautų sistemą); | |
| kita atitinkama informacija, jei turima. | |
| Pradinei ataskaitai parengti Centras naudoja savo turimą informaciją. | |
| Centras 5 straipsnyje nurodytų nacionalinių centrų prašo pateikti papildomos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą, jei mano, kad tai yra būtina. | |
| Nacionaliniai centrai pateikia tą informaciją per dvi savaites nuo prašymo gavimo. | |
| Centras nepagrįstai nedelsdamas prašo Europos vaistų agentūros pateikti informaciją, ar Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu nauja psichoaktyvioji medžiaga yra: | |
| žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriuo prekiauti leidimas suteiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, veiklioji medžiaga; | |
| žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio pateikta paraiška gauti leidimą prekiauti, veiklioji medžiaga; | |
| žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriuo prekiauti suteiktą leidimą kompetentinga institucija yra sustabdžiusi, veiklioji medžiaga; | |
| žmonėms skirto vaisto, kuriam nėra išduotas leidimas pagal Direktyvos 2001/83/EB 5 straipsnį, arba ekstemporalaus veterinarinio vaisto, kurį pagal nacionalinę teisę pagamina tuo tikslu įgaliotas asmuo pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 1 dalies c punktą, veiklioji medžiaga; | |
| tiriamojo vaisto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio d punkte, veiklioji medžiaga. | |
| Jei informacija yra susijusi su valstybių narių išduotais leidimais prekiauti, atitinkamos valstybės narės, Europos vaistų agentūrai paprašius, pateikia jai tokią informaciją. | |
| Centras nepagrįstai nedelsdamas prašo Europolo pateikti informaciją apie nusikalstamų grupuočių dalyvavimą gaminant, platinant naują psichoaktyviąją medžiagą, plėtojant jos platinimo būdus, vykdant neteisėtą prekybą ja ir bet kokiu būdu ją naudojant. | |
| Centras nepagrįstai nedelsdamas prašo Europos cheminių medžiagų agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos maisto saugos tarnybos pateikti turimą informaciją ir duomenis apie naują psichoaktyviąją medžiagą. | |
| Centro bendradarbiavimo su šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytomis įstaigomis ir agentūromis išsamios nuostatos reglamentuojamos darbo susitarimais. | |
| Tokie darbo susitarimai sudaromi pagal 20 straipsnio antrą pastraipą. | |
| Centras laikosi informacijos, kuri buvo pateikta Centrui, naudojimo sąlygų, įskaitant galimybės susipažinti su dokumentais, informacijos ir duomenų saugumo bei konfidencialių duomenų, įskaitant jautrius duomenis ir konfidencialią verslo informaciją, apsaugos sąlygas. | |
| Centras pateikia pradinę ataskaitą Komisijai ir valstybėms narėms per penkias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų prašymų pateikti informaciją pateikimo dienos. | |
| Jei Centras surenka informaciją apie kelias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurias jis laiko esant panašios cheminės sudėties, jis per šešias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyje nurodytų prašymų pateikti informaciją pateikimo dienos pateikia Komisijai ir valstybėms narėms atskiras pradines ataskaitas arba bendras pradines ataskaitas apie kelias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, su sąlyga, kad kiekvienos naujos psichoaktyviosios medžiagos savybės yra aiškiai nustatytos. | |
| siekiant prisidėti prie darbo aplinkos aspektų, susijusių su darbuotojų saugos ir sveikatos apsauga, gerinimo, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2062/94 įsteigta Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (toliau – ES-OSHA), kad būtų kaupiamos ir skleidžiamos žinios šioje srityje; | |
| nuo 1994 m., kai buvo įsteigta, ES-OSHA atlieka svarbų vaidmenį padėdama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą visoje Sąjungoje. | |
| Per tuos metus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atsirado pokyčių ir vyko technologinė plėtra. | |
| Todėl reikėtų pakoreguoti terminiją ES-OSHA tikslams ir užduotims aprašyti tam, kad tie pokyčiai būtų atspindėti; | |
| Reglamentas (EB) Nr. 2062/94 buvo keletą kartų iš dalies keičiamas. | |
| ES-OSHA valdymo taisyklės, kiek tai įmanoma ir atsižvelgiant į trišalį jos pobūdį, turėtų būti nustatytos pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų principus; | |
| kadangi trys trišalės agentūros, t. y. ES-OSHA, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (toliau – EUROFOUND) ir Europos profesinio mokymo plėtros centras (toliau – CEDEFOP), nagrinėja darbo rinkos, darbo aplinkos, profesinio rengimo bei mokymo ir įgūdžių klausimus, reikia, kad jos tarpusavyje glaudžiai koordinuotų savo veiklą. | |
| Taigi ES-OSHA veikla turėtų papildyti EUROFOUND ir CEDEFOP veiklą tais atvejais, kai jų interesų sritys yra panašios, pirmiausia naudojantis gerai veikiančiomis priemonėmis, tokiomis kaip susitarimo memorandumai. | |
| ES-OSHA turėtų pasinaudoti būdais didinti efektyvumą ir sinergiją ir turėtų vengti savo veiklos dubliavimosi su EUROFOUND, CEDEFOP ir Komisijos veikla. | |
| Be to, kai taikytina, ES-OSHA turėtų stengtis efektyviai bendradarbiauti su Sąjungos institucijų ir išorės specializuotų įstaigų mokslinių tyrimų pajėgomis; | |
| atlikdama ES-OSHA vertinimą, Komisija turėtų konsultuotis su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, su Valdančiosios tarybos nariais ir Europos Parlamento nariais; | |
| trišalis ES-OSHA, EUROFOUND ir CEDEFOP pobūdis yra labai vertinga visaapimančio požiūrio išraiška, grindžiama socialinių partnerių, Sąjungos ir nacionalinių institucijų socialiniu dialogu, kuris yra nepaprastai svarbus siekiant surasti bendrus tvarius socialinius ir ekonominius sprendimus; | |
| kai šiame reglamente kalbama apie darbuotojų saugą ir sveikatą, kalbama tiek apie fizinę, tiek apie psichinę sveikatą; | |
| siekiant racionalizuoti ES-OSHA sprendimų priėmimo procesą ir prisidėti prie našumo ir efektyvumo didinimo, turėtų būti nustatyta dviejų lygmenų valdymo struktūra. | |
| Tuo tikslu valstybėms narėms, nacionalinėms darbdavių ir darbuotojų organizacijoms ir Komisijai turėtų būti atstovaujama Valdančiojoje taryboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant biudžeto priėmimo ir programavimo dokumento tvirtinimo įgaliojimus. | |
| Programavimo dokumente, kuriame pateikiama ES-OSHA daugiametė darbo programa ir jos metinė darbo programa, Valdančioji taryba turėtų nustatyti strateginius ES-OSHA veiklos prioritetus. | |
| Be to, į Valdančiosios tarybos priimtas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles turėtų būti įtrauktos priemonės, kurias taikant galima rizika nustatoma ankstyvame etape; | |
| kad ES-OSHA tinkamai veiktų, valstybės narės, Europos darbdavių ir darbuotojų organizacijos ir Komisija turėtų užtikrinti, kad į Valdančiąją tarybą skiriami asmenys turėtų atitinkamų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, kad galėtų priimti strateginius sprendimus ir prižiūrėti ES-OSHA veiklą; | |
| turėtų būti įsteigta Vykdomoji valdyba, kuriai būtų pavesta tinkamai rengti Valdančiosios tarybos posėdžius ir talkinti jai sprendimų priėmimo ir priežiūros procesuose. | |
| Padėdama Valdančiajai tarybai, prireikus dėl skubos priežasčių, Vykdomoji valdyba turėtų turėti galimybę priimti tam tikrus laikinus sprendimus Valdančiosios tarybos vardu. | |
| Valdančioji taryba turėtų priimti Vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles; | |
| už bendrą ES-OSHA valdymą pagal Valdančiosios tarybos nustatytą strateginę kryptį, įskaitant einamosios veiklos administravimą, taip pat finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymą, turėtų būti atsakingas vykdomasis direktorius. | |
| Vykdomasis direktorius turėtų vykdyti jam suteiktus įgaliojimus. | |
| Turėtų būti galima sustabdyti tuos įgaliojimus išskirtinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip interesų konfliktai arba sunkūs Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose (toliau – Tarnybos nuostatai) numatytų pareigų nevykdymo atvejai; | |
| lygybės principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų. | |
| Pagal šį principą moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinta visose srityse, įskaitant įdarbinimą, darbą ir atlyginimą. | |
| Visos šalys turėtų siekti, kad Valdančiojoje taryboje ir Vykdomojoje valdyboje būtų proporcingas moterų ir vyrų skaičius. | |
| To tikslo Valdančioji taryba turėtų taip pat siekti, rinkdama savo pirmininką ir pirmininko pavaduotojus, o Vyriausybėms ir darbdavių bei darbuotojų organizacijoms atstovaujančios grupės Valdančiojoje taryboje taip pat turėtų to siekti, kai skiriami pakaitiniai nariai, dalyvausiantys Vykdomosios valdybos posėdžiuose; | |
| ES-OSHA turi ryšių palaikymo biurą Briuselyje. | |
| Galimybė toliau turėti tą biurą turėtų išlikti; | |
| Sąjungoje ir valstybėse narėse jau yra organizacijų, teikiančių tokio paties pobūdžio informaciją ir paslaugas, kokias teikia ES-OSHA. | |
| Nepaisant to, kad rizika, kurią kelia virtualiosios valiutos, kaip matyti iš 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo, yra didelė, muitinės neturi kompetencijos jų stebėti; | |
| turėtojo apyvarčiosios priemonės sudaro galimybę fiziškai jas turintiems asmenims reikalauti sumokėti finansinę sumą be registracijos ar nenurodant vardo ir pavardės. | |
| Jas galima lengvai naudoti norint perkelti didelės vertės sumas, ir jos yra labiausiai panašios į valiutą, kiek tai susiję su likvidumu, anonimiškumu ir piktnaudžiavimo rizika; | |
| biržos prekės, kurios naudojamos kaip labai likvidus vertės neprarandantis turtas, pasižymi dideliu jų vertės ir jų apimties santykiu ir jas galima lengvai parduoti tarptautinėje prekybos rinkoje, sudarant sąlygas konvertuoti jas į valiutą, o tokio sandorio kainos yra nedidelės. | |
| Tokios biržos prekės dažniausiai pateikiamos standartiniu būdu, kad būtų galima greitai patikrinti jų vertę; | |
| išankstinio mokėjimo kortelės yra nevardinės kortelės, kuriose yra arba kurios suteikia prieigą prie piniginės vertės arba lėšų, kurios gali būti panaudotos mokėjimo operacijoms atlikti, prekėms ar paslaugoms įsigyti arba valiutai išpirkti. | |
| Jos nesusietos su banko sąskaita. | |
| Išankstinio mokėjimo kortelės apima anonimines išankstinio mokėjimo korteles, nurodytas Direktyvoje (ES) 2015/849. | |
| Jos plačiai naudojamos teisėtais tikslais ir kai kurios tų priemonių taip pat priskiriamos akivaizdžiam socialiniam interesui. | |
| Tokias išankstinio mokėjimo korteles lengva perduoti, jas galima naudoti perkeliant didelę vertę už išorės sienų. | |
| Todėl būtina išankstinio mokėjimo korteles įtraukti į grynųjų pinigų apibrėžtį, ypač jei jas galima nusipirkti netaikant deramo klientų tikrinimo procedūrų. | |
| Taip būtų galima kontrolę taikyti ir tam tikroms išankstinio mokėjimo kortelių rūšims, atsižvelgiant į prieinamas technologijas, jei tai pagrįsta įrodymais, su sąlyga, kad tokios kontrolės apimtis plečiama deramai atsižvelgiant į proporcingumą ir praktinį vykdymo užtikrinimą; | |
| siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, į Sąjungą atvykstantiems ir iš jos išvykstantiems fiziniams asmenims turėtų būti nustatyta grynųjų pinigų deklaravimo pareiga. | |
| Kad nebūtų netinkamai apribotas laisvas judėjimas arba piliečiams ir institucijoms nebūtų užkraunama pernelyg didelė administracinių formalumų našta, tai pareigai turėtų būti taikoma 10000 EUR riba. | |
| Ji turėtų būti taikoma vežėjams, vežantiems tokią sumą su savimi, savo bagaže arba transporto priemonėje, kuria kertamos išorės sienos. | |
| Jų turėtų būti reikalaujama kompetentingoms institucijoms suteikti galimybę atlikti grynųjų pinigų kontrolę ir, jei būtina, juos pateikti toms institucijoms. | |
| „Vežėjo“ apibrėžtis šiame reglamente neturėtų būti taikoma profesionaliems vežėjams, teikiantiems prekių arba žmonių pervežimo paslaugas; | |
| kalbant apie nelydimų grynųjų pinigų judėjimą, pavyzdžiui, kai tokie grynieji pinigai į Sąjungą įvežami arba iš jos išvežami pašto siuntose, kurjerinėse siuntose, nelydimame bagaže arba krovininiuose konteineriuose, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus, laikantis nacionalinių procedūrų, sistemingai arba kiekvienu konkrečiu atveju reikalauti, kad siuntėjas ar gavėjas arba jų atstovas pateiktų atskleidimo deklaraciją. | |
| Toks atskleidimas turėtų apimti keletą elementų, kurie neįtraukiami į tokius įprastinius muitinei teikiamus dokumentus, kaip vežimo dokumentai ir muitinės deklaracijos. | |
| Tokie elementai yra grynųjų pinigų kilmė, paskirties vieta, ekonominė kilmė ir numatoma paskirtis. | |
| Nelydimų grynųjų pinigų atskleidimo pareigai turėtų būti taikoma tokia pati riba kaip ir vežėjų vežamiems gryniesiems pinigams; | |
| norint pasiekti šio reglamento tikslus, reikėtų registruoti keletą standartinių duomenų elementų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu, pavyzdžiui, deklaranto, savininko arba gavėjo asmens duomenis, grynųjų pinigų ekonominę kilmę ir numatomą grynųjų pinigų paskirtį. | |
| Visų pirma, būtina, kad deklarantai, savininkai arba gavėjai pateiktų savo asmens duomenis tokiu būdu, kaip nurodyta jų tapatybės dokumentuose, siekiant sumažinti klaidų, susijusių su jų tapatybėmis, ir vėlavimo dėl to, kad vėliau gali prireikti atlikti patikrinimą, riziką; | |
| kalbant apie lydimų grynųjų pinigų deklaravimo pareigą ir nelydimų grynųjų pinigų atskleidimo pareigą, kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos atlikti visą būtiną asmenų, jų bagažo, transporto priemonių, naudojamų, kertant išorės sienas, ir bet kokios tą sieną kertančios nelydimos siuntos arba talpyklos, kurioje gali būti grynųjų pinigų, arba jas vežančių transporto priemonių, kontrolę. | |
| Jeigu tos pareigos nevykdomos, kompetentingos institucijos turėtų parengti ex officio deklaraciją, kad galėtų vėliau perduoti atitinkamą informaciją kitoms institucijoms; | |
| norint užtikrinti, kad kompetentingos institucijos kontrolę taikytų vienodai, ji, visų pirma, turėtų būti grindžiama rizikos analize, siekiant nustatyti ir įvertinti riziką ir parengti reikiamas atsakomąsias priemones; | |
| bendros rizikos valdymo sistemos sukūrimas neturėtų kliudyti kompetentingoms institucijoms vykdyti atsitiktine atranka grindžiamų patikrų arba spontaniškų patikrinimų, kai jos mano, kad jie būtini; | |
| jeigu jos nustato šios ribos nesiekiančias sumas, tačiau yra požymių, kad grynieji pinigai gali būti susiję su nusikalstama veikla, patenkančia į šio reglamento taikymo sritį, kompetentingos institucijos lydimų grynųjų pinigų atveju turėtų turėti galimybę registruoti informaciją apie grynųjų pinigų vežėją, savininką ir, kai žinoma, numatomą gavėją, įskaitant vardą ir pavardę (pavadinimą), kontaktinius duomenis, informaciją apie grynųjų pinigų pavidalą ir sumą arba vertę, jų ekonominę kilmę ir numatomą grynųjų pinigų paskirtį; | |
| nelydimų grynųjų pinigų atveju kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę registruoti informaciją apie grynųjų pinigų deklarantą, savininką, siuntėją ir gavėją arba numatomą grynųjų pinigų gavėją, įskaitant vardą ir pavardę (pavadinimą), kontaktinius duomenis, informaciją apie grynųjų pinigų pavidalą ir sumą arba vertę, jų ekonominę kilmę ir numatomą grynųjų pinigų paskirtį; | |
| ta informacija turėtų būti perduota atitinkamos valstybės narės FŽP, o ta valstybė narė turėtų užtikrinti, kad FŽP visą susijusią informaciją savo nuožiūra arba paprašius perduotų kitų valstybių narių FŽP. | |
| Tie padaliniai – kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu centrai, gaunantys ir tvarkantys informaciją iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, finansų įstaigų, ir tą informaciją analizuojantys, kad galėtų nustatyti, ar yra pagrindas atlikti tolesnį tyrimą, nes kompetentingoms institucijoms, renkančioms deklaracijas ir atliekančioms kontrolę pagal šį reglamentą, tokio tyrimo atlikimas gali neatrodyti būtinas. | |
| Siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos judėjimą, visi FŽP turėtų būti prijungti prie Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 23 straipsniu įsteigtos Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS), o duomenys, kuriuos kaupia kompetentingos institucijos ir FŽP arba kuriais jie keičiasi, turėtų būti suderinami ir palyginami; | |
| pripažįstant, kad sėkminga tolesnė su šiuo reglamentu susijusi veikla yra svarbi susijusių valdžios institucijų, įskaitant FŽP, veiksmingam keitimuisi informacija pagal tiems subjektams taikomą teisinę sistemą ir kad Sąjungoje reikia stiprinti FŽP bendradarbiavimą, Komisija iki 2019 m. birželio 1 d. turėtų įvertinti galimybę sukurti bendrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu mechanizmą; | |
| ribos nesiekiančių grynųjų pinigų nustatymas yra labai svarbus tais atvejais, kai yra nusikalstamos veiklos požymių. | |
| Todėl, jeigu yra nusikalstamos veiklos požymių, turėtų būti galima keistis su ribos nesiekiančiomis sumomis susijusia informacija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis; | |
| pinigų plovimas ir su juo susijęs terorizmo finansavimas bei organizuotas nusikalstamumas vis dar yra opios Sąjungos lygmens problemos, kurios kenkia finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai ir kelia grėsmę Sąjungos vidaus rinkai ir vidaus saugumui. | |
| Siekiant spręsti šias problemas ir papildyti bei užtikrinti veiksmingesnį Europos Palamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 taikymą, šia direktyva nustatomos baudžiamosios teisės priemonės kovai su pinigų plovimu, kurios užtikrins veiksmingesnį ir sklandesnį kompetentingų institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą; | |
| priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu ar netgi Sąjungos lygmeniu, neatsižvelgiant į veiksmų koordinavimą bei bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, turėtų labai ribotą poveikį. | |
| Todėl priemonės, kurių imasi Sąjunga kovai su pinigų plovimu, turėtų derėti su kitais veiksmais, kurių imamasi tarptautiniuose forumuose, ir būti ne mažiau už juos griežtos; | |
| vykdant Sąjungos veiksmus, ir toliau reikėtų ypač atsižvelgti į Finansinių veiksmų darbo grupės (toliau – FATF) rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų ir įstaigų, kovojančių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, priemones. | |
| Atitinkami Sąjungos teisės aktai tam tikrais atvejais turėtų būti toliau derinami su 2012 m. vasario mėn. FATF patvirtintais Tarptautiniais kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartais (toliau – peržiūrėtos FATF rekomendacijos). | |
| Kaip Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo pasirašiusioji šalis, Sąjunga turėtų perkelti šios konvencijos reikalavimus į savo teisės sistemą; | |
| Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR nustatyti pinigų plovimo kriminalizavimo reikalavimai. | |
| Tačiau tas pamatinis sprendimas nepakankamai išsamus, todėl šiuo metu pinigų plovimo srityje taikomos baudžiamosios priemonės nėra tokios nuoseklios, kad leistų visoje Sąjungoje veiksmingai kovoti su pinigų plovimu, ir dėl to atsiranda vykdymo užtikrinimo spragos ir bendradarbiavimo tarp įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų kliūtys; | |
| nusikalstamos veiklos, laikomos pirminiais pinigų plovimo nusikaltimais, visose valstybėse narėse turėtų būti apibrėžtos pakankamai vienodai. | |
| Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi nusikaltimai, už kuriuos baudžiama šioje direktyvoje nustatyto dydžio laisvės atėmimo bausme, yra laikytini pirminiais pinigų plovimo nusikaltimais. | |
| Be to, jeigu tai dar nėra padaryta, taikant šias bausmės ribas, valstybės narės turėtų priskirti įvairias kiekvienos šioje direktyvoje išvardytų nusikalstamų veikų kategorijos nusikalstamas veikas. | |
| Tuo atveju valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kaip nustatyti prie kiekvienos kategorijos priskirtų nusikalstamų veikų aprėpties ribas. | |
| Jeigu nusikalstamų veikų kategorija, pavyzdžiui, terorizmas ar nusikaltimai aplinkai, apima Sąjungos teisės aktuose nustatytas nusikalstamas veikas, šioje direktyvoje turėtų būti daroma nuoroda į tuos teisės aktus. | |
| Vis dėlto valstybės narės visas tuose teisės aktuose nustatytas nusikalstamas veikas turėtų laikyti pirminiais pinigų plovimo nusikaltimais. | |
| Bet kurios rūšies baustinas dalyvavimas, darant pagal nacionalinę teisę kriminalizuotą pirminį nusikaltimą, šios direktyvos tikslais taip pat turėtų būti laikomas nusikalstama veikla. | |
| Tais atvejais, kai pagal Sąjungos teisę valstybės narės gali numatyti kitas nei baudžiamąsias sankcijas, šia direktyva neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės klasifikuotų tas veikas pirminiais nusikaltimais šios direktyvos tikslais; | |
| virtualiųjų valiutų naudojimas kelia naujus pavojus ir uždavinius kovos su pinigų plovimu požiūriu. | |
| Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tuos rizikos veiksnius; | |
| dėl pareigūnų padarytų pinigų plovimo nusikalstamų veikų poveikio viešajai erdvei ir viešųjų institucijų sąžiningumo, valstybės narės turėtų galėti apsvarstyti galimybę savo nacionalinėse sistemose pagal savo teisines tradicijas numatyti griežtesnes sankcijas pareigūnams; | |
| vadovaujantis peržiūrėtomis FATF rekomendacijomis, į nusikalstamos veiklos apibrėžtį turėtų būti įtraukti ir mokestiniai nusikaltimai, susiję su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais. | |
| Kadangi mokestiniai nusikaltimai, laikomi nusikalstama veikla, už kurią baudžiama, taikant šioje direktyvoje nurodytas sankcijas, kiekvienoje valstybėje narėje gali būti skirtingi, mokestinių nusikaltimų apibrėžtys nacionalinėje teisėje gali skirtis. | |
| Tačiau šia direktyva nesiekiama suderinti mokestinių nusikaltimų apibrėžčių nacionalinėje teisėje; | |
| vykdydamos baudžiamuosius procesus dėl pinigų plovimo, valstybės narės turėtų viena kitai teikti didžiausią įmanomą pagalbą ir užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi veiksmingai ir laiku pagal nacionalinę teisę ir galiojančią Sąjungos teisinę sistemą. | |
| Pirminių nusikaltimų apibrėžčių skirtumai nacionalinėje teisėje neturėtų kliudyti tarptautiniam bendradarbiavimui baudžiamųjų bylų, susijusių su pinigų plovimu, srityje. | |
| Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis turėtų būti intensyvesnis, visų pirma, skatinant ir remiant veiksmingų kovos su pinigų plovimu priemonių ir mechanizmų nustatymą ir užtikrinant geresnį tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje; | |
| ši direktyva netaikoma pinigų plovimui, susijusiam su turtu, gautu iš Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų – jam taikomos specialios taisyklės, išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371. | |
| Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei perkelti šią direktyvą ir Direktyvą (ES) 2017/1371 į nacionalinę teisę, taikant vieną bendrą išsamią sistemą nacionaliniu lygmeniu. | |
| Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 325 straipsnio 2 dalį valstybės narės prieš Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą privalo imtis tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą; | |
| valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už tam tikrų rūšių pinigų plovimo veiklą būtų baudžiama ir tais atvejais, kai ją vykdė asmuo, vykdęs nusikalstamą veiklą, kuria tas turtas buvo įgytas (savų pinigų plovimas). | |
| Jeigu tokiais atvejais pinigų plovimo veikla nėra vien tik turto turėjimas ar naudojimasis juo, bet apima ir turto perdavimą, konversiją, slėpimą ar užmaskavimą ir dėl to padaroma dar daugiau žalos nei jau buvo padaryta nusikalstama veikla, pavyzdžiui, išleidžiant į apyvartą iš nusikalstamos veiklos gautą turtą ir tokiu būdu paslepiant jo neteisėtą kilmę, už tokią pinigų plovimo veiklą turėtų būti baudžiama; | |
| kad kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis būtų veiksminga, turėtų būti galima paskelbti apkaltinamąjį nuosprendį, nekeliant reikalavimo tiksliai nustatyti nusikalstamą veiklą, iš kurios gautas turtas, arba reikalauti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tos nusikalstamos veiklos, tuo pačiu atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes ir įrodymus. | |
| Valstybės narės pagal savo nacionalines teisės sistemas turėtų turėti galimybę tai užtikrinti kitomis priemonėmis nei teisės aktai. | |
| Baudžiamojo persekiojimo už pinigų plovimą neturėtų apsunkinti tai, kad nusikalstama veikla buvo įvykdyta kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytas sąlygas; | |
| šia direktyva siekiama kriminalizuoti pinigų plovimą, kai jis padaromas tyčia ir žinant, kad turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos. | |
| Atsižvelgiant į tai, šia direktyva neturėtų būti išskiriama, ar turtas iš nusikalstamos veiklos gautas tiesiogiai, ar netiesiogiai, vadovaujantis plačia termino „pajamos“ apibrėžtimi, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/42/ES. | |
| Kiekvienu atveju svarstant, ar turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos ir ar asmuo apie tai žinojo, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kad turto vertė yra neproporcinga teisėtoms kaltinamo asmens pajamoms ir kad nusikalstama veikla bei turto įgijimas įvyko tuo pat metu. | |
| Ketinimas ir žinojimas gali būti numanomi iš objektyvių, faktinių aplinkybių. | |
| atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti, siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti tausų, efektyvų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, propaguoti žiedinės ekonomikos principus, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuotų išorės išteklių; | |
| Tarybos direktyvoje 1999/31/EB nustatytos atliekų šalinimo sąvartynuose ribojimo užduotys turėtų būti sugriežtintos, kad geriau atitiktų Sąjungos siekį pereiti prie žiedinės ekonomikos ir sparčiau įgyvendinti 2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikatą „Žaliavų iniciatyva: įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“, palaipsniui sumažinant iki minimumo sąvartynuose šalinamų atliekų, kurios skirtos šalinti nepavojingų atliekų sąvartynuose, kiekį. | |
| Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokio sumažinimo priemonės būtų įtrauktos į integruotą politiką, kuria būtų užtikrintas deramas atliekų hierarchijos taikymas, paspartintas perėjimas prie prevencijos, įskaitant pakartotinį naudojimą, pasirengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą, ir kad būtų užkirstas kelias perėjimui nuo atliekų šalinimo sąvartynuose prie deginimo; | |
| siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos atliekų teisės aktų nuoseklumą, Direktyvoje 1999/31/EB nustatytus terminus, kai tinkama, reikėtų suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB terminais; | |
| esamą apibrėžtį „izoliuota gyvenvietė“ reikia pakoreguoti dėl atokiausių regionų, siekiant atsižvelgti į tokios gyvenvietės ypatybes, dėl kurių kyla iš esmės kitokių problemų aplinkos apsaugos požiūriu, palyginti su kitais regionais; | |
| Direktyvos 1999/31/EB taikymo sritis turėtų būti suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/21/EB taikymo sritimi ir Direktyva 1999/31/EB turėtų būti toliau taikoma šalinamoms kasybos pramonės atliekoms, kurios nepatenka į Direktyvos 2006/21/EB taikymo sritį; | |
| didesnis atliekų šalinimo sąvartynuose, pradedant nuo atliekų, kurios turėtų būti renkamos atskirai, kaip antai, plastikas, metalas, stiklas, popierius ir biologinės atliekos, srautų, ribojimas turėtų aiškią aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę naudą. | |
| Įgyvendinant tuos atliekų šalinimo sąvartynuose apribojimus, reikėtų atsižvelgti į tai, ar techniniu, aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriu įmanoma perdirbti arba kitaip naudoti iš atskirai surinktų atliekų atlikusias galutines atliekas; | |
| biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudaro didelę komunalinių atliekų dalį. | |
| Neapdorotų biologiškai skaidžių atliekų šalinimas sąvartynuose daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, nes didina šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir paviršinio bei požeminio vandens, dirvožemio ir oro taršą. | |
| Nors Direktyvoje 1999/31/EB jau nustatytos biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotys, tikslinga apribojimus išplėsti uždraudžiant sąvartynuose šalinti biologiškai skaidžias atliekas, kurios atskirai surinktos perdirbimo tikslais pagal Direktyvą 2008/98/EB; | |
| siekiant užtikrinti tinkamą atliekų hierarchijos taikymą, reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kad nuo 2030 m. būtų taikomi atliekų, tinkamų perdirbti ar naudoti kitoms medžiagoms arba energijai gauti, šalinimo sąvartynuose apribojimai. | |
| Tie apribojimai neturėtų būti taikomi, jei gali būti įrodyta, kad atliekos nėra tinkamos perdirbti arba kitaip naudoti ir kad šalinimas sąvartynuose duotų geriausią aplinkosaugos požiūriu bendrą rezultatą pagal Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą atliekų hierarchiją; | |
| daugelis valstybių narių dar nėra sukūrusios visos reikiamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. | |
| Nustačius šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, daugeliui valstybių narių bus reikalingi dideli atliekų tvarkymo pakeitimai, bus skatinama tolesnė pažanga ir investicijos į atliekų atskirą rinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą ir bus vengiama palikti medžiagas, kurias galima perdirbti, atliekų hierarchijos žemesniame lygyje; | |
| palaipsniui mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį yra būtina, siekiant išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai ir užtikrinti, kad ekonomiškai vertingos atliekų medžiagos būtų laipsniškai ir veiksmingai naudojamos tinkamai tvarkant atliekas ir atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, nustatytą Direktyvoje 2008/98/EB. | |
| Mažinant sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, reikėtų vengti pernelyg padidinti likutinių atliekų apdorojimo, pvz., energijos gavybos iš atliekų arba paprastesnio neapdorotų komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo, įrenginių pajėgumą, nes tai gali trukdyti siekti ilgalaikių Sąjungos komunalinių atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslų, nustatytų Direktyvoje 2008/98/EB. | |
| Dėl tos pačios priežasties, siekdamos išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos, tačiau tam įpareigojimui laikytis neturėtų būti kuriama pernelyg daug komunalinių likutinių atliekų apdorojimo pajėgumų. | |
| Be to, siekiant suderinti Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus tikslus ir Direktyvoje 1999/31/EB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nustatytą sąvartynuose šalinamų atliekų kiekio mažinimo užduotį ir užtikrinti koordinuotą tiems tikslams pasiekti ir tai užduočiai įvykdyti būtinos infrastruktūros ir investicijų planavimą, valstybėms narėms, kurios, pagal EBPO ir Eurostato bendrą klausimyną pateiktais duomenimis, 2013 m. sąvartynuose pašalino daugiau kaip 60 % savo komunalinių atliekų, turėtų būti leista priimti sprendimą pratęsti laikotarpį, skirtą nustatytai 2035 m. šalinimo sąvartynuose užduočiai įvykdyti; | |
| siekiant užtikrinti duomenų patikimumą, svarbu tiksliau nustatyti taisykles, pagal kurias valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie sąvartynuose šalinamas komunalines atliekas. | |
| Ataskaitose turėtų būti nurodomas sąvartynuose pašalintų komunalinių atliekų kiekis po to, kai įvykdytos atliekų apdorojimo operacijos siekiant paruošti tokias atliekas vėlesniam šalinimui sąvartynuose, pvz., biologiškai skaidžių komunalinių atliekų stabilizavimas, ir atliekų, patekusių į atliekų šalinimo deginant operacijas, kiekis. | |
| Kalbant apie komunalines atliekas, kurios prieš perdirbimą ir naudojimą patenka į apdorojimo operacijas, pvz., rūšiavimą ir mechaninį apdorojimą, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atliekas, likusias po tokių operacijų, kurios galiausiai šalinamos sąvartynuose, apskaičiavimo, kokiu mastu įvykdyta atliekų šalinimo sąvartynuose užduotis, tikslais; | |
| vykdydamos Direktyvoje 1999/31/EB nustatytą įsipareigojimą užtikrinti atliekų apdorojimą prieš jas šalinant sąvartynuose, valstybės narės turėtų taikyti tinkamiausius apdorojimo būdus, įskaitant atliekų organinės frakcijos stabilizavimą, siekiant kuo labiau sumažinti tokių atliekų šalinimo sąvartynuose neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. | |
| Vertindamos apdorojimo tinkamumą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į priemones, jau įgyvendintas siekiant sumažinti tą neigiamą poveikį, būtent biologinių atliekų atskyrimą ir atskirą popieriaus ir kartono surinkimą; | |
| siekiant užtikrinti geresnį, punktualesnį ir vienodesnį šios direktyvos įgyvendinimą ir prognozuoti įgyvendinimo sunkumus, reikėtų sukurti ankstyvojo perspėjimo ataskaitų sistemą, kuria naudojantis būtų galima nustatyti trūkumus ir imtis veiksmų dar nesuėjus užduočių įvykdymo terminams; | |
| siekdama padėti siekti Direktyvos 1999/31/EB tikslų ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, Komisija turėtų skatinti valstybių narių ir įvairių ekonomikos sektorių veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija bei geriausia praktika; | |
| Siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, patikimą atliekų apdorojimo infrastruktūros planavimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, ypač svarbu, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo duomenys. | |
| siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 1999/31/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai jos 5a straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 5 dalies, 15b straipsnio ir 15c straipsnio su pakeitimais, padarytais šia direktyva, atžvilgiu. | |
| todėl Direktyva 1999/31/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista; | |
| Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas, | |
| PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: | |
| gyvsidabris yra labai toksiška medžiaga, kelianti visuotinį didelį pavojų žmonių sveikatai, įskaitant metilgyvsidabrio formoje žuvyje ir jūros gėrybių ištekliuose, ekosistemose ir laukinėje gamtoje. | |
| Dėl tarpvalstybinio gyvsidabrio taršos pobūdžio 40–80 % Sąjungoje nusėdančio gyvsidabrio yra ne Sąjungos kilmės. | |
| Todėl reikėtų imtis veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; | |
| didžiąją dalį išmetamo gyvsidabrio ir susijusią poveikio riziką lemia žmogaus veikla, tokia kaip pirminė gyvsidabrio gavyba ir perdirbimas, gyvsidabrio naudojimas produktuose ir pramoniniuose procesuose, amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir deginant anglis bei tvarkant gyvsidabrio atliekas; | |
| Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1386/2013/ES [3], nustatomas ilgalaikis netoksiškos aplinkos tikslas ir numatoma, kad tuo tikslu reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai; | |
| 2005 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio“, kuri buvo peržiūrėta 2010 m. gruodžio 7 d. (toliau – strategija), siekiama kuo labiau visame pasaulyje sumažinti ir, jei įmanoma, visiškai nutraukti gyvsidabrio išmetimą dėl žmogaus veiklos į orą, vandenį ir žemę; | |
| priėmus strategiją ir įvairių priemonių dėl gyvsidabrio išmetimo, tiekimo, paklausos ir naudojimo bei gyvsidabrio pertekliaus ir atsargų valdymo, per pastaruosius 10 metų Sąjungoje padaryta didelė pažanga gyvsidabrio tvarkymo srityje; | |
| strategijoje rekomenduojama, kad derėtis dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės dėl gyvsidabrio ir ją sudaryti turėtų būti prioritetinis tikslas, nes Sąjunga savo veiksmais viena negali veiksmingai apsaugoti Sąjungos piliečių nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio sveikatai; | |
| Sąjunga ir 26 valstybės narės pasirašė 2013 m. Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio (toliau – Konvencija). | |
| Dvi Konvencijos nepasirašiusios valstybės narės – Estija ir Portugalija – pareiškė savo įsipareigojimą ją ratifikuoti. | |
| Todėl Sąjunga ir visos jos valstybės narės siekia ją sudaryti, perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti; | |
| jeigu Sąjunga greitai patvirtins Konvenciją, o valstybės narės ją ratifikuos, tai paskatins Konvenciją pasirašiusius didžiuosius gyvsidabrio naudotojus ir teršėjus visame pasaulyje ją ratifikuoti ir įgyvendinti; | |
| šis reglamentas turėtų papildyti Sąjungos acquis ir nustatyti nuostatas, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti visišką Sąjungos acquis atitikimą Konvencijai, kad Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų atitinkamai patvirtinti arba ratifikuoti ir įgyvendinti Konvenciją; | |
| tolesni veiksmai, kurių Sąjunga imtųsi, neapsiribojant tik Konvencijos reikalavimais, būtų paskata kurti produktus ir vykdyti procesus nenaudojant gyvsidabrio, kaip tai padaryta priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1102/2008 [4]; | |
| pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 193 straipsnį šiuo reglamentu valstybėms narėms neužkertamas kelias išlaikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, jeigu tokios priemonės yra suderinamos su Sutartimis ir jeigu apie jas pranešta Komisijai; | |
| gyvsidabrio eksporto draudimą, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 1102/2008, turėtų papildyti gyvsidabrio importo apribojimai, taikomi priklausomai nuo gyvsidabrio šaltinio, naudojimo paskirties ir kilmės vietos. | |
| Turėtų būti toliau taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 [5] nuostatos dėl gyvsidabrio atliekų importo, visų pirma susijusios su kompetentingų institucijų įgaliojimais pagal tą reglamentą; | |
| šio reglamento nuostatomis dėl gyvsidabrio ir gyvsidabrio mišinių importo siekiama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės laikytųsi prievolių pagal Konvenciją dėl prekybos gyvsidabriu; | |
| įvairių produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuriuose naudojama didelė dalis viso Sąjungoje ir pasaulyje naudojamo gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, eksportas, importas ir gamyba turėtų būti uždrausti; | |
| šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio taikytinoms Sąjungos acquis nuostatoms, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai gaminiams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, įskaitant dėl didžiausio sudėtyje esančio gyvsidabrio kiekio; | |
| gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimo gamybos procesuose turėtų būti palaipsniui atsisakyta, todėl reikėtų skatinti alternatyvių gyvsidabriui medžiagų, kurios neturėtų pavojingų savybių arba bet kokiu atveju būtų mažiau pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai, paiešką; | |
| Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 [6] draudžiama nuo 2017 m. spalio 10 d. gaminti, tiekti rinkai ir naudoti penkis fenilgyvsidabrio junginius, kurie, kaip žinoma, naudojami, visų pirma kaip katalizatoriai, poliuretanui gaminti. | |
| Taip pat turėtų būti uždrausta nuo 2018 m. sausio 1 d. poliuretano gamybai naudoti kitus katalizatorius, kuriuose yra gyvsidabrio; | |
| turėtų būti palaipsniui atsisakoma alkoholiatų, kuriems pagaminti kaip elektrodas naudojamas gyvsidabris, gamybos, ir tokie gamybos procesai turėtų būti kuo greičiau pakeisti tinkamais gamybos procesais nenaudojant gyvsidabrio. | |
| Jeigu nėra tinkamų gamybos procesų, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris, turėtų būti nustatytos atitinkamos natrio ar kalio etanoliato ar metanoliato gamybos naudojant gyvsidabrį sąlygos. | |
| Turėtų būti kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. imtasi priemonių siekiant sumažinti gyvsidabrio naudojimą, siekiant tokiuose gamybos procesuose palaipsniui jį panaikinti; | |
| dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir pateikimo rinkai ir naujų gamybos procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, naudojimo Sąjungoje padidėtų gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas ir išmetamo gyvsidabrio kiekis. | |
| Todėl tokia nauja veikla turėtų būti draudžiama, nebent atlikus vertinimą būtų įrodyta, kad naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio ar naujas gamybos procesas teiktų didelę naudą aplinkai ar sveikatai, nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai ir kad nėra techniniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą; | |
| didelę dalį visame pasaulyje naudojamo ir išmetamo gyvsidabrio sudaro amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir perdirbime naudojamas gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, sukeliantys neigiamus padarinius ir vietos bendruomenėms, ir visam pasauliui. | |
| Taigi toks gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas pagal šį reglamentą turėtų būti draudžiamas ir reguliuojamas tarptautiniu lygmeniu. | |
| Nedarant poveikio tokio naudojimo draudimui ir be to, kad valstybės narės taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už šio reglamento pažeidimus, taip pat tikslinga numatyti parengti nacionalinį planą, jei pasitaikytų ne tik pavienių to draudimo nesilaikymo atvejų, siekiant spręsti problemą, susijusią su amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir perdirbimu, kurių metu norint iš rūdos išgauti aukso vykdomas amalgamavimas naudojant gyvsidabrį; | |
| gyvsidabrio naudojimas dantų amalgamoms yra didžiausias gyvsidabrio naudojimas Sąjungoje ir tai yra didelis taršos šaltinis. | |
| Todėl laikantis Konvencijos ir nacionalinių planų, paremtų visų pirma Konvencijos A priedo II dalyje nurodytomis priemonėmis, dantų amalgamos naudojimas turėtų būti palaipsniui mažinamas. | |
| Komisija turėtų įvertinti ir pranešti apie galimybę palaipsniui atsisakyti dantų amalgamos naudojimo ilguoju laikotarpiu, pageidautina iki 2030 m., atsižvelgiant į pagal šį reglamentą būtinus nacionalinius planus ir visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos, susijusios su sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugų organizavimu ir teikimu. | |
| Be to, reikėtų imtis ypatingų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pvz., vaikams ir nėščioms ar maitinančioms krūtimi moterims; | |
| turėtų būti leidžiama naudoti tik dantų amalgamą kapsulėse, o odontologijos įstaigose, kuriose naudojami arba pašalinami dantų amalgamos užpildai arba tokių užpildų turintys dantys, amalgamos separatorių naudojimas turėtų būti privalomas, siekiant apsaugoti odontologus ir pacientus nuo gyvsidabrio poveikio ir užtikrinti, kad atsirandančios atliekos būtų surenkamos ir šalinamos aplinkai saugiu atliekų tvarkymo būdu ir jokiu būdu nepatektų į aplinką. | |
| Taigi odontologams turėtų būti draudžiama naudoti į kapsules nesupakuotą gyvsidabrį. | |
| Amalgamos kapsulės, pvz., aprašytos Europos standartuose EN ISO 13897:2004 ir EN ISO 24234:2015, yra tinkamos naudoti odontologijoje. | |
| Be to, turėtų būti nustatytas minimalus amalgamos dalelių surinkimo separatorių išlaikymo efektyvumas. | |
| Amalgamos separatorių atitiktis turėtų būti grindžiama atitinkamais standartais, pvz., Europos standartu EN ISO 11143: 2008. | |
| Atsižvelgiant į odontologijos sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems šis pakeitimas daro poveikį, dydį, reikėtų skirti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos nuostatos; | |
| rengiant odontologijos specialybės studentų ir odontologų mokymus apie alternatyvų be gyvsidabrio naudojimą, visų pirma skirtų lengvai pažeidžiamiems visuomenės nariams, tokiems kaip vaikai ir nėščios ar maitinančios krūtimi moterys, taip pat vykdant mokslinius tyrimus ir plėtojant inovacijas burnos ertmės sveikatos srityje ir taip siekiant gerinti žinias apie esamas medžiagas ir dantų atstatymo metodus ir kurti naujas medžiagas, gali būti prisidedama prie gyvsidabrio naudojimo mažinimo; | |
| Tarybos direktyvoje 91/477/EEB [3] nustatyta papildoma vidaus rinkos priemonė. | |
| Ja nustatyta pusiausvyra tarp, viena vertus, įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių judėjimo laisvę Sąjungoje, ir, kita vertus, būtinybės kontroliuoti tą laisvę tiems produktams pritaikytomis saugumo garantijomis; | |
| tam tikrus su Direktyva 91/477/EEB susijusius aspektus reikia toliau proporcingai tobulinti, siekiant kovoti su šaunamųjų ginklų naudojimu nusikalstamais tikslais ir atsižvelgiant į neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius. | |
| Tokiomis aplinkybėmis Komisija 2015 m. balandžio 28 d. komunikate dėl Europos saugumo darbotvarkės paragino peržiūrėti tą direktyvą ir suformuoti bendrą požiūrį į šaunamųjų ginklų deaktyvavimą, siekiant užkirsti kelią tam, kad nusikaltėliai juos reaktyvuotų ir naudotų; | |
| kai šaunamieji ginklai įsigyjami ir laikomi vadovaujantis Direktyva 91/477/EEB, turėtų būti taikomos ginklų nešiojimą, medžioklę ar sportinį šaudymą reglamentuojančios nacionalinės nuostatos; | |
| Direktyvos 91/477/EEB tikslais tarpininko apibrėžtis turėtų apimti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, įskaitant partnerystes, o terminas „tiekimas“ turėtų apimti skolinimą ir išperkamąją nuomą. | |
| Kadangi tarpininkai teikia panašias paslaugas, kokias teikia prekiautojai, jiems turėtų būti taikoma Direktyva 91/477/EEB dėl tų prekiautojų pareigų, kurios susijusios su tarpininkų veikla, tiek, kiek jie gali vykdyti tas pareigas, ir tiek, kiek prekiautojas jų nevykdo dėl to paties pagrindinio sandorio; | |
| prekiautojo veiklai priskiriama ne tik šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba, bet ir jų pakeitimas arba perdirbimas, kaip antai viso šaunamojo ginklo sutrumpinimas, kurį atlikus jie priskiriami prie kitos kategorijos ar pakategorės. | |
| Išimtinai privati nekomercinė veikla, kaip antai asmeniniam naudojimui skirtų šaudmenų užtaisymas ir pertaisymas naudojant šaudmenų dalis arba atitinkamo asmens turimų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių pakeitimas, kaip antai buožės ar taikiklio keitimas arba tvarkymas susidėvėjus pagrindinėms dalims, neturėtų būti laikoma veikla, kuria būtų leidžiama užsiimti tik prekiautojui; | |
| siekiant pagerinti visų šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių atsekamumą bei siekiant palengvinti jų laisvą judėjimą, visi šaunamieji ginklai ar jų pagrindinės dalys turėtų būti pažymėti aiškiu, nuolatiniu ir unikaliu ženklu bei užregistruoti valstybių narių duomenų kaupimo sistemose; | |
| duomenų kaupimo sistemose laikomi įrašai turėtų apimti visą informaciją, kuria remiantis šaunamąjį ginklą būtų galima susieti su jo savininku, ir jose turėtų būti registruojamas šaunamojo ginklo gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas, pagaminimo šalis ar vieta, tipas, markė, modelis, kalibras ir serijos numeris arba unikalus žymuo, uždėtas ant šaunamojo ginklo rėmo arba uokso. | |
| Pagrindinės dalys, išskyrus rėmą ar uoksą, duomenų kaupimo sistemose turėtų būti registruojamos prie įrašo, susijusio su šaunamuoju ginklu, kuriame jos turi būti montuojamos; | |
| kad žymenų nebūtų galima lengvai ištrinti ir, siekiant paaiškinti, ant kurių pagrindinių dalių turėtų būti dedami žymenys, reikėtų nustatyti bendras Sąjungos taisykles dėl žymėjimo. | |
| Tos taisyklės turėtų būti taikomos tik šaunamiesiems ginklams ar pagrindinėms dalims, kurie pagaminti arba įvežti į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, kai jie pateikiami rinkai, o šaunamiesiems ginklams ir dalims, pagamintiems arba įvežtiems į Sąjungą anksčiau nei tą datą, turėtų būti ir toliau taikomi iki tos datos taikomi žymėjimo ir registravimo reikalavimai pagal Direktyvą 91/477/EEB; | |
| atsižvelgiant į šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių pavojingumą ir ilgaamžiškumą, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų atsekti šaunamuosius ginklus ir pagrindines dalis administracinio ir baudžiamojo procesų tikslais bei atsižvelgiant į nacionalinę proceso teisę, būtina užtikrinti, kad įrašai duomenų kaupimo sistemose būtų saugomi 30 metų po atitinkamų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos. | |
| Tik kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie tų duomenų ir visų susijusių asmens duomenų, ir ta prieiga turėtų būti suteikiama tik ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos leidimų išdavimo ar atšaukimo, ar muitinės procedūrų tikslais, įskaitant galimą administracinių sankcijų taikymą, ir ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinimo tikslais; | |
| siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų kaupimo sistemų veikimą svarbu užtikrinti efektyvų, viena vertus, prekiautojų ir tarpininkų, ir, kita vertus, nacionalinių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija. | |
| Todėl prekiautojai ir tarpininkai turėtų nepagrįstai nedelsdami teikti informaciją nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. | |
| Siekiant tam sudaryti palankias sąlygas, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų nustatyti prekiautojams ir tarpininkams prieinamas elektroninio ryšio priemones, kurios galėtų apimti informacijos teikimą e. paštu arba tiesiogiai per duomenų bazę ar kitą registrą; | |
| kalbant apie valstybių narių pareigą nustatyti stebėsenos sistemą, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi šaunamųjų ginklų leidimų išdavimo sąlygų, valstybės narės turėtų nuspręsti, ar vertinimas turi apimti išankstinį sveikatos ar psichologinį patikrinimą; | |
| nedarant poveikio nacionalinei teisei dėl profesinės atsakomybės, atitinkamos medicininės ar psichologinės informacijos vertinimą atliekantiems medicinos specialistams ar kitiems tokią informaciją teikiantiems asmenims neturėtų kilti atsakomybė tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama šaunamaisiais ginklais, laikomais pagal Direktyvą 91/477/EEB; | |
| kai šaunamieji ginklai ir šaudmenys yra tiesiogiai neprižiūrimi, jie turėtų būti saugiai saugomi. | |
| Jei šaunamieji ginklai ir šaudmenys saugomi kitur nei saugykloje, jie turėtų būti laikomi atskirai vieni nuo kitų. | |
| Kai šaunamasis ginklas ir šaudmenys turi būti perduoti vežti vežėjui, tas vežėjas turėtų būti atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir saugojimą. | |
| Tinkamo saugojimo ir saugaus transportavimo kriterijai turėtų būti apibrėžti nacionalinėje teisėje, atsižvelgiant į atitinkamų šaunamųjų ginklų skaičių ir kategoriją; | |
| Direktyva 91/477/EEB neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių taisyklėms, pagal kurias leidžiama sudaryti teisėtus sandorius dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų užsakomojo pardavimo paštu būdu, internetu ar sudarant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES [4], pavyzdžiui, skelbiant interneto aukcionų katalogus ar skelbimus, susitariant telefonu ar e. paštu. | |
| Vis dėlto labai svarbu, kad tokių sandorių šalių tapatybes ir jų teisėtas galimybes sudaryti tokius sandorius būtų galima patikrinti ir jos būtų faktiškai patikrintos. | |
| Todėl, kalbant apie pirkėjus, tikslinga užtikrinti, kad jų tapatybę ir, kai tinkama, tai, ar jiems išduotas leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą, pagrindines dalis ar šaudmenis, licencijuotas ar leidimą turintis prekiautojas ar tarpininkas arba viešosios valdžios institucija ar tokios institucijos atstovas patikrintų iki pristatymo arba ne vėliau kaip pristatymo metu; | |
| patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams Direktyvoje 91/477/EEB turėtų būti nustatytos griežtesnės taisyklės siekiant užtikrinti, kad tų ginklų, išskyrus kai kurias ribotas ir tinkamai pagrįstas išimtis, nebūtų galima nei įsigyti, nei turėti, nei pardavinėti. | |
| Kai tų taisyklių nesilaikoma, valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kurios galėtų apimti tų ginklų konfiskavimą; | |
| vis dėlto valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina švietimo, kultūros, įskaitant kino filmus ir teatrą, mokslinių tyrimų ar istoriniais tikslais. | |
| Leidimą turintys asmenys gali būti, inter alia, ginklininkai, ginklų patikros tarnybos, gamintojai, sertifikuoti ekspertai, kriminalistikos srityje dirbantys mokslininkai, o tam tikrais atvejais – su filmų ar televizijos laidų kūrimu susiję asmenys. | |
| Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė leisti asmenims įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis nacionalinės gynybos tikslais, kaip antai vykdant savanoriškus karinius mokymus, numatytus pagal nacionalinę teisę; | |
| valstybės narės turėtų galėti nuspręsti pripažintiems muziejams ir kolekcininkams išduoti leidimus įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais, su sąlyga, kad prieš gaudami tokį leidimą tokie muziejai ir kolekcininkai įrodo, jog jie ėmėsi būtinų priemonių, kad nekiltų joks pavojus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, be kita ko, užtikrinus tinkamą saugojimą. | |
| Bet koks toks leidimas turėtų būti išduodamas atsižvelgus į konkrečią situaciją, įskaitant kolekcijos pobūdį ir jos tikslus, ir turi ją atitikti, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta kolekcininkų ir kolekcijų stebėsenos sistema; | |
| prekiautojams ir tarpininkams neturėtų būti trukdoma valdyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis tais atvejais, kai įsigyti ir laikyti tokius šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis leidžiama išimties tvarka (kai juos būtina valdyti deaktyvavimo ar perdarymo tikslais), arba kai tai leidžiama kitais atvejais pagal Direktyvą 91/477/EEB, iš dalies pakeistą šia direktyva. | |
| Taip pat prekiautojams ir tarpininkams neturėtų būti trukdoma valdyti tokių šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų tais atvejais, kurie nepatenka į Direktyvos 91/477/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, taikymo sritį, kaip antai tuo atveju, kai šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys turi būti eksportuojami už Sąjungos ribų arba kai ginklus turi įsigyti ginkluotosios pajėgos, policija arba viešosios valdžios institucijos; | |
| prekiautojai ir tarpininkai turėtų turėti galimybę atsisakyti vykdyti bet kokį įtartiną pilnų šovinių dėtuvių ar šaudmenų veikiančio detonatoriaus sudedamųjų dalių pirkimo sandorį. | |
| Sandoris gali būti laikomas įtartinu, jei, pavyzdžiui, perkamas numatomam asmeniniam naudojimui neįprastas kiekis, pirkėjas atrodo nežinantis, kaip naudojami šaudmenys, arba jeigu pirkėjas primygtinai nori atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nenori pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. | |
| Prekiautojai ir tarpininkai taip pat turėtų turėti galimybę apie tokius įtartinus sandorius pranešti kompetentingoms institucijoms; | |
| rizika, kad imitaciniai ir kitų tipų tuščiaisiais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė. | |
| Todėl problemą, kai tokiais perdirbtais ginklais naudojasi nusikaltėliai, būtina spręsti, visų pirma juos įtraukiant į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį. | |
| Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dujiniai ir signaliniai ginklai būtų gaminami taip, kad juos būtų galima perdirbti taip, jog sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, Komisija turėtų priimti technines specifikacijas, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti tokiu būdu; | |
| atsižvelgiant į pavojų, kad netinkamai deaktyvuoti šaunamieji ginklai gali būti reaktyvuoti, ir siekiant padidinti saugumą visoje Sąjungoje, tokie šaunamieji ginklai turėtų būti įtraukti į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį. | |
| Turėtų būti pateikta deaktyvuotų šaunamųjų ginklų apibrėžtis, kuri atspindėtų šaunamųjų ginklų deaktyvavimo bendruosius principus, kaip nustatyta Protokole prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, pridėtame prie Tarybos sprendimo 2014/164/ES [5], kuriuo tas protokolas perkeliamas į Sąjungos teisinę sistemą; | |
| Sąjungos piliečių ir valstybių narių solidarumas yra viena iš visuotinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. | |
| Šia bendrąja vertybe grindžiami Sąjungos veiksmai, užtikrinama būtina vienybė kovojant su dabartinėmis ir būsimomis visuomenės problemomis, kurias jaunieji europiečiai nori padėti spręsti praktiškai demonstruodami solidarumą. | |
| Solidarumu taip pat skatinamas jaunimo susidomėjimas bendru Europos projektu. | |
| Solidarumo principas įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulėje; | |
| 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžiamas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama Europos solidarumo korpuso idėja, siekiant visoje Sąjungoje suteikti galimybių jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomeninės veiklos, demonstruoti solidarumą, tobulinti savo įgūdžius, ugdyti kompetencijas ir gerinti žinias ir taip įgauti neįkainojamos žmogiškosios patirties, kuri taip pat labai svarbi siekiant aktyvaus ir įsipareigojančio Sąjungos pilietiškumo; | |
| 2016 m. gruodžio 7 d. komunikate, pavadintame „Europos solidarumo korpusas“, Komisija pabrėžė, kad reikia sutvirtinti solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje, sudaryti daugiau ir geresnių galimybių jaunuoliams dalyvauti aukštos kokybės solidarumo veikloje įvairiose srityse ir remti subjektus, veikiančius nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, jiems stengiantis įveikti įvairius sunkumus ir krizes. | |
| Tuo komunikatu pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas, įgyvendinant įvairias Sąjungos programas, pagal kurias jaunimui visoje Sąjungoje siūloma vykdyti savanorišką veiklą, stažuotis arba įsidarbinti. | |
| Neatsižvelgiant į tai, ar solidarumo veikla bus vykdoma prieš įsigaliojant reglamentui arba jam jau įsigaliojus, toliau turėtų būti taikomos taisyklės ir sąlygos, numatytos tam tikrose Sąjungos programose, pagal kurias ta veikla finansuojama pirmuoju Europos solidarumo korpuso etapu; | |
| šiame reglamente solidarumas gali būti suprantamas kaip kiekvieno žmogaus atsakomybės už kitus žmones jausmas ir įsipareigojimas siekti bendros gerovės, pasireiškiantis konkrečiais veiksmais, už kuriuos nesitikima gauti atlygio; | |
| jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos galimybės dalyvauti aukštos kokybės solidarumo veikloje, kuriai turi būti būdingas tvirtas Europos aspektas ir kuri padėtų jiems prisidėti stiprinant sanglaudą, solidarumą, socialinę įtrauktį ir demokratiją dalyvaujančiosiose šalyse vietos bendruomenių labui, tuo pačiu gerinant kompetencijas, naudingas jų asmeniniam tobulėjimui, taip didinant jų savigarbą, savarankiškumą ir motyvaciją mokytis, skatinant jų edukacinį, socialinį, meninį, kalbinį, kultūrinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą bei sudarant palankesnes sąlygas jų aktyviam pilietiškumui, įsidarbinamumui ir perėjimui į darbo rinką. | |
| Ta solidarumo veikla taip pat bus remiamas dalyvių judumas; | |
| šiuo reglamentu įsteigiama Sąjungos veiksmų programa, vadinama Europos solidarumo korpusu, kuri yra pagrindas teigiamiems visuomenės pokyčiams įgyvendinti, remiant asmenų ir subjektų bendruomenes, pasiryžusias stiprinti solidarumą visoje Europoje. | |
| Taigi reglamentu numatoma Sąjungos veiksmų finansavimo priemonė, kuri taikoma nuolat nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, ir taip pat nustatomi Europos solidarumo korpuso, kaip bendruomenės ir kaip įkvėpimo šaltinio, siekiant stipresnės solidarumo dvasios Europoje, ir šiuo tikslu užtikrinant platesnį korpuso veiklos poveikį, pagrindai; | |
| jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti aukštos kokybės, t. y. ja turėtų būti padedama siekti Europos solidarumo korpuso tikslų ir įveikti visuomenei kylančius iššūkius, kartu tenkinant vietos bendruomenių reikmes. | |
| Vykdant solidarumo veiklą jaunuoliams turėtų būti suteikiama galimybė įgyti vertingų kompetencijų jų asmeniniam, socialiniam, pilietiniam ir profesiniam tobulėjimui, jai turėtų būti būdingi aiškūs mokymosi ir mokymo aspektai, ji turėtų būti prieinama visiems jauniems žmonėms, įgyvendinama saugiomis ir sveikomis sąlygomis ir jos rezultatai turėtų būti tinkamai patvirtinami. | |
| Solidarumo veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio esamoms darbo vietoms ar stažuotėms ir turėtų padėti sustiprinti įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus, o ne juos pakeisti; | |
| bet koks subjektas, norintis dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar finansavimas užtikrinamas iš Europos solidarumo korpuso biudžeto, ar iš kitos Sąjungos programos biudžeto arba kito finansavimo šaltinio, turėtų gauti kokybės ženklą, jeigu tenkinami visi specialieji reikalavimai. | |
| Reikalavimas gauti kokybės ženklą neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neoficialios Europos solidarumo korpuso dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti. | |
| Kokybės ženklas suteikiamas Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančiosioms organizacijoms ir parodo tų organizacijų gebėjimą užtikrinti jų siūlomos solidarumo veiklos kokybę. | |
| Kokybės ženklo suteikimo procedūrą prieinamu ir skaidriu būdu turėtų vykdyti Europos solidarumo korpuso įgyvendinančios institucijos. | |
| Suteiktą kokybės ženklą reikėtų reguliariai vertinti iš naujo ir jį turėtų būti galima atšaukti, jeigu, iš naujo atlikus vertinimą, nustatoma, kad sąlygos, kuriomis jis buvo suteiktas, nebetenkinamos; | |
| Europos solidarumo korpusas turėtų būti viena bendra prieiga prie solidarumo veiklos visoje Sąjungoje. | |
| Reikėtų užtikrinti Europos solidarumo korpuso nuoseklumą ir papildomumą su atitinkamomis kitomis Sąjungos politikos kryptimis, programomis ir priemonėmis. | |
| Europos solidarumo korpusas turėtų būti grindžiamas esamų ir ankstesnių programų, visų pirma programų „Erasmus+“ ir „Veiklus jaunimas“, pranašumais ir sinergija. | |
| Juo taip pat turėtų būti papildomos valstybių narių pastangos remti jaunuolius ir palengvinti jų perėjimą iš besimokančiųjų į dirbančiųjų kategoriją pagal tokias programas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, valstybių narių nustatomą, atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo, suteikiant jiems papildomų galimybių dalyvauti solidarumo veikloje, atliekant stažuotes arba dirbant savo valstybėje narėje arba tarpvalstybiniu lygmeniu. | |
| Papildomumas taip pat turėtų būti užtikrintas jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, pavyzdžiui, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, EURES ir tinklu „Eurodesk“. | |
| Be to, reikėtų tinkamu būdu skatinti jau veikiančių susijusių sistemų, visų pirma, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis veikiančių solidarumo, savanoriškos veiklos, pilietinės tarnybos ir jaunuolių judumo sistemų ir Europos solidarumo korpuso papildomumą ir lojalų bendradarbiavimą bei atitinkamai papildomumą ir lojalų bendradarbiavimą, įgyvendinant su solidarumu ir jaunimu susijusius prioritetus dalyvaujančiosiose šalyse, kad būtų galima abipusiai gerinti ir plėsti tokių sistemų poveikį ir savybes ir remtis gerąja patirtimi. | |
| Europos solidarumo korpusas neturėtų pakeisti panašių nacionalinių solidarumo, savanoriškos veiklos, pilietinės tarnybos ir judumo sistemų. | |
| Visiems jaunuoliams turėtų būti užtikrinamos vienodos galimybės dalyvauti nacionalinėje solidarumo veikloje. | |
| Turėtų būti skatinamos partnerystės su Europos tinklais, kurie specializuojasi sprendžiant tam tikras neatidėliotinas socialines problemas; | |
| siekiant užtikrinti kuo didesnį Europos solidarumo korpuso poveikį reikėtų numatyti, kad Europos solidarumo korpuso tikslams įgyvendinti būtų galima naudoti kitas Sąjungos programas, remiant į Europos solidarumo korpuso taikymo sritį patenkančius veiksmus. | |
| Ši pagalba turėtų būti finansuojama pagal taikytinus teisės aktus, susijusius su atitinkamomis programomis, siekiant aktyviau įtraukti jaunimą, pilietinę visuomenę ir valstybėse narėse jau vykdomas savanoriškos veiklos programas. | |
| Galiojantį kokybės ženklą gavusioms dalyvaujančiosioms organizacijoms, atsižvelgiant į siūlomos solidarumo veiklos rūšį, turėtų būti suteikiama prieiga prie Europos solidarumo korpuso portalo ir kokybės ir paramos priemonių; | |
| Europos solidarumo korpusas turėtų sudaryti naujas galimybes jaunuoliams tapti savanoriais, stažuotis arba įsidarbinti, taip pat savo iniciatyva rengti ir įgyvendinti solidarumo projektus, kurie suteikia aiškios Europos pridėtinės vertės. | |
| Tos galimybės turėtų padėti tenkinti nepatenkintus visuomenės poreikius ir prisidėti stiprinant bendruomenes bei jaunuolių asmeninį, edukacinį, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą. | |
| Europos solidarumo korpusas taip pat turėtų remti jo dalyvių ir dalyvaujančiųjų organizacijų tinklaveikos veiklą, taip pat priemones, kuriomis siekiama užtikrinti remiamos veiklos kokybę ir gerinti mokymosi rezultatų patvirtinimą. | |
| Be to, jis turėtų padėti remti ir stiprinti esamas solidarumo veiksmus įgyvendinančias organizacijas; | |
| savanoriška veikla yra turininga formaliojo ir neformaliojo ugdymo patirtis, skatinanti jaunuolių asmeninį, socialinį, edukacinį ir profesinį tobulėjimą, įsidarbinamumą bei aktyvų pilietiškumą. | |
| Savanoriška veikla neturėtų pakeisti stažuočių arba įdarbinimo ir turėtų būti grindžiama raštiška savanoriškos veiklos sutartimi. | |
| Komisija ir valstybės narės, taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą, bendradarbiaus su jaunimu susijusios savanorystės politikos klausimais; | |
| stažuotės ir įdarbinimas turėtų būti aiškiai atskirti nuo savanoriškos veiklos tiek finansiniu, tiek organizaciniu aspektais. | |
| Stažuotės niekada neturėtų pakeisti įdarbinimo. | |
| Tačiau apmokamos stažuotės ir įdarbinimas gali paskatinti palankių sąlygų neturinčius jaunuolius ir mažiau galimybių turinčius jaunuolius dalyvauti su solidarumu susijusioje veikloje, kuri kitu atveju jiems galėtų būti neprieinama. | |
| Stažuotės gali padėti jaunuoliams pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją ir didinti jaunų žmonių įsidarbinamumą, nes tai būtina, jiems siekiant tvariai įsilieti į darbo rinką. | |
| Europos solidarumo korpuso siūlomose stažuočių ir įsidarbinimo vietose atlyginimą visada turėtų mokėti dalyvaujančioji organizacija, priimanti ar įdarbinanti dalyvį. | |
| Stažuotės turėtų būti grindžiamos raštiška stažuotės sutartimi, kuri, kai tikslinga, atitiktų šalyje, kurioje vyksta stažuotė, taikomą reguliavimo sistemą ir kuria būtų atsižvelgiama į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos išdėstytus principus. | |
| Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (toliau – EUROFOUND) buvo įsteigtas Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1365/75, siekiant prisidėti prie geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų planavimo ir užtikrinimo, kaupiant ir skleidžiant žinias. | |
| EUROFOUND taip pat turėtų atsižvelgti į vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes to konteksto perspektyvas; | |
| nuo 1975 m., kai buvo įsteigtas, EUROFOUND atlieka svarbų vaidmenį padėdamas gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas visoje Sąjungoje. | |
| Per tuos metus dėl visuomenės pokyčių ir esminių pasikeitimų darbo rinkose labai pakito gyvenimo ir darbo sąlygų sąvokos ir reikšmė. | |
| EUROFOUND teikia Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, valstybėms narėms ir socialiniams partneriams informaciją, kuri yra specializuota ir kuri suteikia pridėtinę vertę EUROFOUND kompetencijos srityje; | |
| EUROFOUND turėtų ir toliau atlikti tyrimus, kad būtų užtikrintas gyvenimo ir darbo sąlygų bei darbo rinkų pokyčių Sąjungoje lyginamųjų analizių ir tendencijų tyrimų tęstinumas; | |
| taip pat svarbu, kad EUROFOUND glaudžiai bendradarbiautų su atitinkamomis tarptautinio, Sąjungos ir nacionalinio lygmens įstaigomis; | |
| EUROFOUND turi ryšių palaikymo biurą Briuselyje. | |
| su EUROFOUND susijusios finansinės nuostatos ir programavimo bei ataskaitų teikimo nuostatos turėtų būti atnaujintos. | |
| Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1271/2013 numatyta, kad EUROFOUND turi atlikti tų programų ir veiklos, dėl kurių patiriamos didelės išlaidos, ex ante ir ex post vertinimus. | |
| Į tuos vertinimus EUROFOUND turėtų atsižvelgti rengdamas savo daugiamečio ir metinio programavimo dokumentus; | |
| siekiant užtikrinti visišką EUROFOUND savarankiškumą ir nepriklausomumą ir sudaryti jam sąlygas tinkamai siekti savo tikslų ir vykdyti užduotis pagal šį reglamentą, EUROFOUND turėtų būti skirtas pakankamas atskiras biudžetas, kurio pajamas daugiausia sudarytų įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto. | |
| Kalbant apie Sąjungos įnašą ir bet kokias kitas subsidijas, mokėtinas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, EUROFOUND turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. | |
| EUROFOUND finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai; | |
| EUROFOUND veiklai reikalingas vertimo paslaugas turėtų teikti Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (toliau – Vertimo centras). | |
| EUROFOUND turėtų bendradarbiauti su Vertimo centru, kad būtų nustatyti kokybės, terminų laikymosi ir konfidencialumo rodikliai, aiškiai nurodyti EUROFOUND poreikiai ir prioritetai ir nustatytos skaidrios ir objektyvios vertimo proceso procedūros; | |
| nuostatos, susijusios su EUROFOUND darbuotojais, turėtų būti suderintos su Tarnybos nuostatais ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos), nustatytomis Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68; | |
| EUROFOUND turėtų imtis būtinų priemonių, kad konfidenciali informacija būtų tvarkoma ir apdorojama saugiai. | |
| Kai reikalaujama, EUROFOUND turėtų priimti saugumo taisykles, lygiavertes išdėstytosioms Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444; | |
| siekiant užtikrinti EUROFOUND veiklos tęstinumą, kol bus įgyvendintas šis reglamentas, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio biudžeto nuostatas ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl Valdančiosios tarybos, vykdomojo direktoriaus ir darbuotojų, | |
| šioje direktyvoje numatyta privaloma išimtis turėtų apriboti atgaminimo teisę, kad būtų galima atlikti bet kokį veiksmą, kurio reikia norint kūrinį ar kitą objektą pakeisti, konvertuoti ar pritaikyti taip, kad būtų pagaminta prieinamos formos kopija, kuri leistų naudos gavėjams susipažinti su tuo kūriniu ar kitu objektu. | |
| Tai, be kita ko, reikštų suteikti reikiamas priemones, kuriomis galima susirasti informaciją prieinamos formos kopijoje. | |
| Tai taip pat reikštų, kad gali prireikti padaryti pakeitimus tais atvejais, kai kūrinio ar kito objekto formatas jau yra prieinamas tam tikriems naudos gavėjams, tačiau neprieinamas kitiems naudos gavėjams dėl skirtingų sutrikimų ar skirtingos negalios, arba skirtingo tokių sutrikimų ar negalios laipsnio; | |
| šioje direktyvoje nurodytiems leistiniems naudojimo būdams priskiriama ir prieinamos formos kopijų gamyba, kurią vykdo naudos gavėjai arba jų poreikius tenkinantys įgaliotieji subjektai, ar tie įgaliotieji subjektai būtų viešosios ar privačiosios organizacijos, ypač bibliotekos, švietimo įstaigos ir kitos ne pelno organizacijos, kurių viena iš pagrindinių veiklų, institucinių įsipareigojimų arba vienas iš su viešuoju interesu susijusių uždavinių yra teikti paslaugas spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims. | |
| Šioje direktyvoje nurodytiems naudojimo būdams reikėtų priskirti ir vien naudos gavėjų naudotinų prieinamos formos kopijų gamybą, kurią fiziniai asmenys vykdo naudos gavėjų vardu arba padeda vykdyti naudos gavėjams. | |
| Turėtų būti daromos tik tų kūrinių ar kitų objektų, su kuriais naudos gavėjai ar įgaliotieji subjektai gali teisėtai susipažinti, prieinamos formos kopijos. | |
| Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokios sutartinės nuostatos, kuriomis siekiama neleisti taikyti išimtį ar apriboti jos taikymą, neturėtų teisinės galios; | |
| remiantis šioje direktyvoje nustatyta išimtimi reikėtų leisti įgaliotiesiems subjektams gaminti ir internetu bei fizinėmis priemonėmis platinti Sąjungoje kūrinių ar kitų objektų, kuriems taikoma ši direktyva, prieinamos formos kopijas. | |
| Šia direktyva įgaliotieji subjektai neturėtų būti įpareigojami gaminti ir platinti tokių kopijų; | |
| siekiant užtikrinti didesnį prieinamos formos kopijų pasiekiamumą vidaus rinkoje, vienoje valstybėje narėje pagamintos prieinamos formos kopijos turėtų būti pasiekiamos visose valstybėse narėse. | |
| Tai sumažintų poreikį dubliuoti to paties kūrinio ar kito objekto kopijų gamybą visoje Sąjungoje ir taip leistų sutaupyti ir padidinti efektyvumą. | |
| Todėl šia direktyva reikėtų užtikrinti, kad bet kurioje valstybėje narėje įgaliotųjų subjektų padarytos prieinamos formos kopijos galėtų patekti į apyvartą ir kad jas galėtų pasiekti naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai visoje Sąjungoje. | |
| Siekiant skatinti tokius tarpvalstybinius mainus ir sudaryti palankesnes sąlygas įgaliotųjų subjektų tarpusavio nustatymui ir bendradarbiavimui, turėtų būti skatinama savanoriškai dalytis informacija apie Sąjungoje įsisteigusių įgaliotųjų subjektų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, įskaitant interneto svetaines, jei jų esama. | |
| Todėl valstybės narės turėtų Komisijai teikti iš įgaliotųjų subjektų gautą informaciją. | |
| Tai neturėtų reikšti, kad valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas tikrinti tokios informacijos išsamumą ir tikslumą ar jos atitiktį nacionalinės teisės aktams, kuriais perkeliama ši direktyva. | |
| Tokią informaciją turėtų viešai Sąjungos lygiu skelbti Komisija centriniame informacijos punkte internete. | |
| Tai taip pat padėtų įgaliotiesiems subjektams, naudos gavėjams ir teisių turėtojams susisiekti su įgaliotaisiais subjektais norint gauti daugiau informacijos pagal šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1563 [10] nuostatas. | |
| Pirmiau nurodytas centrinis informacijos punktas turėtų papildyti informacinį punktą, kurį turi įsteigti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tarptautinis biuras, kaip nustatyta Marakešo sutartyje, ir kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įgaliotųjų subjektų nustatymui ir jų tarpusavio bendradarbiavimui tarptautiniu lygmeniu; | |
| įgaliojimo ar pripažinimo reikalavimais, kuriuos valstybės narės gali taikyti įgaliotiesiems subjektams, pvz., susijusiais su bendro pobūdžio paslaugų teikimu naudos gavėjams, neturėtų būti neleidžiama įgaliotojo subjekto apibrėžtį pagal šią direktyvą atitinkantiems įgaliotiesiems subjektams taikyti naudojimo būdus, leidžiamus pagal šią direktyvą; | |
| šioje direktyvoje numatyta išimtis yra ypatingo pobūdžio, jos specifinė taikymo sritis ribota, o jos naudos gavėjams reikia teisinio tikrumo, todėl valstybėms narėms neturėtų būti leista kelti papildomų, kitų nei šioje direktyvoje nustatytų išimties taikymo reikalavimų, tokių kaip išankstinė patikra, ar prieinamų formų kūrinių galima gauti rinkoje. | |
| Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tik nustatyti kompensavimo sistemas, susijusias su leidžiamais būdais įgaliotiesiems subjektams naudoti saugomus kūrinius ar kitus objektus. | |
| Siekiant išvengti naštos naudos gavėjams ir neleisti atsirasti tarpvalstybinio prieinamos formos kopijų platinimo kliūtims bei siekiant išvengti perteklinių reikalavimų įgaliotiesiems subjektams, svarbu, kad galimybė valstybėms narėms nustatyti tokias kompensavimo sistemas būtų ribota. | |
| Todėl pagal kompensavimo sistemas neturėtų būti reikalaujama, kad naudos gavėjai atliktų mokėjimus. | |
| Šios sistemos turėtų būti taikomos tik tokią sistemą nustačiusios valstybės narės teritorijoje įsisteigusiems saugomus kūrinius ir kitus objektus naudojantiems įgaliotiesiems subjektams ir pagal jas neturėtų būti reikalaujama mokėjimų iš įgaliotųjų subjektų, įsisteigusių kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, kurios yra Marakešo sutarties šalys. | |
| Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokiomis kompensavimo sistemomis nenustatoma daugiau apsunkinančių reikalavimų tarpvalstybiniam keitimuisi prieinamos formos kopijomis nei netarpvalstybinio keitimosi atvejais, įskaitant formos ir galimo kompensacijos dydžio sritis. | |
| Nustatant kompensacijos dydį reikėtų tinkamai atsižvelgti į įgaliotųjų subjektų pelno nesiekiantį veiklos pobūdį, viešojo intereso tikslus, kurių siekiama šia direktyva, išimtimi besinaudojančių naudos gavėjų interesus, galimą žalą teisių turėtojams ir poreikį užtikrinti tarpvalstybinį prieinamos formos kopijų platinimą. | |
| Taip pat reikėtų atsižvelgti į ypatingas aplinkybes kiekvienu atveju, susidarančias pagaminus konkrečios prieinamos formos kopiją. | |
| Kai žala teisių turėtojui yra minimali, neturėtų atsirasti jokių kompensacijos mokėjimo pareigų; | |
| Neįgaliųjų teisių konvencija, prie kurios yra prisijungusi Sąjunga, neįgaliesiems užtikrinama teisė į informaciją ir mokslą ir teisė dalyvauti kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime taip pat, kaip kitiems asmenims. | |
| priimdama šią direktyvą Sąjunga siekia užtikrinti, kad naudos gavėjai galėtų susipažinti su prieinamų formų knygomis ir kitais spaudiniais visoje vidaus rinkoje. | |
| Todėl ši direktyva yra pirmas svarbus žingsnis gerinant neįgalių asmenų priėjimą prie kūrinių; | |
| Komisija turėtų įvertinti prieinamų formų kūrinių ir kitų objektų, kuriems ši direktyva nėra taikoma, pasiekiamumo ir prieinamų formų kūrinių ir kitų objektų pasiekiamumo kitokią negalią turintiems asmenims padėtį. | |
| Svarbu, kad Komisija atidžiai peržiūrėtų padėtį toje srityje. | |
| Prireikus, remiantis Komisijos pateikta ataskaita, gali būti svarstomas direktyvos taikymo srities keitimas; | |
| Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ir toliau pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies b punktą nustatyti neįgaliesiems naudingą išimtį arba apribojimą tais atvejais, kuriais netaikoma ši direktyva, visų pirma dėl kūrinių ir kitų objektų bei negalių, kurie nenumatyti šioje direktyvoje. | |
| Šia direktyva valstybėms narėms neužkertamas kelias nustatyti teisių, kurios nėra suderintos pagal Sąjungos autorių teisių sistemą, išimtis arba apribojimus; | |
| taigi šioje direktyvoje užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma Chartijoje ir Neįgaliųjų teisių konvencijoje pripažintų principų. | |
| Ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į tas teises ir principus; | |
| Marakešo sutartimi nustatomi tam tikri įsipareigojimai dėl Sąjungos ir prie sutarties prisijungusių trečiųjų šalių keitimosi prieinamos formos kopijomis. | |
| Priemonės, kurių ėmėsi Sąjunga vykdydama tuos įsipareigojimus, yra pateiktos Reglamente (ES) 2017/1563, kurio aiškinimas turėtų sietis su šia direktyva; | |
| kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų Sąjungoje galimybes susipažinti su kūriniais ir kitais autorių teisių ir gretutinių teisių saugomais objektais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio tikslo masto ir poveikio jį galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. | |
| e ir f punktai išbraukiami; | |
| 4 dalis iš dalies keičiama taip: | |
| a punkto trečia įtrauka pakeičiama taip: | |
| jie visiškai atitinka TJO rezoliucijos A.373 (10) naujausioje redakcijoje pateikto Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais saugos kodekso (DSC kodeksas) reikalavimus;“; | |
| c punktas pakeičiamas taip: | |
| greitaeigių keleivinių laivų ir jų įrenginių statyba bei gamyba ir priežiūra atitinka pripažintos organizacijos taikomas greitaeigių laivų klasifikavimo arba lygiavertes taisykles, kurias, laikydamasi Direktyvos 2009/15/EB 11 straipsnio 2 dalies, taiko administracija.“; | |
| Naujų ir eksploatuojamų laivų esminis remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija ir vėlesnis jų įrengimas atitinka 2 dalies a punkte nurodytus naujiems laivams taikomus reikalavimus; laivo modifikavimas, skirtas tik aukštesniam patvarumo standartui pasiekti, nelaikomas esmine laivo rekonstrukcija. | |
| Laivai, pastatyti iš lygiavertės medžiagos iki 2017 m. gruodžio 20 d., šios direktyvos reikalavimus turi atitikti ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 22 d. | |
| Nukrypstant nuo šios direktyvos, valstybė narė, kuri 2017 m. gruodžio 20 d. turi daugiau kaip 60 keleivinių laivų, pagamintų iš aliuminio lydinio ir plaukiojančių su jos vėliava, gali netaikyti šios direktyvos nuostatų toliau nurodytiems keleiviniams laivams šiais laikotarpiais: | |
| B, C ir D klasės keleiviniams laivams, pagamintiems iš aliuminio lydinio po 2017 m. gruodžio 20 d. – 10 metų laikotarpiu po tos datos; ir | |
| su sąlyga, kad tie laivai plaukioja tik tarp tos valstybės narės uostų. | |
| Bet kuri valstybė narė, kuri nori pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 21 d. praneša Komisijai apie savo ketinimą tai padaryti, taip pat informuoja Komisiją apie turinį. | |
| Jos taip pat praneša Komisijai apie visus vėlesnius pakeitimus. | |
| Komisija informuoja kitas valstybes nares pagal 9 straipsnio 4 dalį.“; | |
| C klasės ro-ro keleiviniai laivai, kurių kiliai buvo pastatyti arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą 2004 m. spalio 1 d. arba vėliau, ir visi A ir B klasių ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti Direktyvos 2003/25/EB 6, 8 ir 9 straipsnius.“; | |
| 2 dalis išbraukiama; | |
| 3 dalies antra pastraipa išbraukiama; | |
| Laikydamasi 4 dalyje nustatytos tvarkos valstybė narė gali priimti priemones, leidžiančias taikyti tam tikrų konkrečių šios direktyvos reikalavimų atitikmenis, jeigu tokie atitikmenys bent jau tokie pat veiksmingi kaip šie reikalavimai.“; | |
| Pagal 1, 2 ar 3 dalį suteiktomis teisėmis besinaudojanti valstybė narė imasi veiksmų laikydamasi šios dalies antros – septintos pastraipų. | |
| Valstybė narė praneša Komisijai apie jos ketinamas priimti priemones ir su tokiu pranešimu nurodo pakankamai detalių, kad jomis būtų galima patvirtinti, kad išlaikomas pakankamas saugos lygis. | |
| Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį nuo pranešimo perdavimo Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame pateikia savo sprendimą, kad siūlomos priemonės nepagrįstos, minėta valstybė narė turi pakeisti siūlomas priemones arba jų nepriimti. | |
| Priimtos priemonės aiškiai apibrėžiamos atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose ir apie jas pranešama Komisijai bei kitoms valstybėms narėms. | |
| Kiekviena tokia priemonė taikoma visiems vienodomis konkrečiomis sąlygomis plaukiojantiems tos pačios klasės keleiviniams laivams arba plaukiojančiosioms priemonėms, nediskriminuojant jų dėl vėliavos, registravimo valstybės arba dėl jų operatoriaus įsisteigimo vietos. | |
| 3 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik tol, kol laivas ar plaukiojančioji priemonė plaukioja konkrečiomis sąlygomis. | |
| Apie antroje ir ketvirtoje pastraipose nurodytas priemones valstybės narės praneša Komisijai naudodamosi duomenų baze, kurią tokiu tikslu sukuria ir tvarko Komisija ir prie kurios Komisija ir valstybės narės turi prieigą. | |
| Komisija pateikia informaciją apie priimtas priemones viešai prieinamoje interneto svetainėje.“; | |
| 5 dalies c punktas pakeičiamas taip: | |
| Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikia savo sprendimą, ar valstybės narės sprendimas laikinai nutraukti tokio laivo ar plaukiojančiosios priemonės plaukiojimą arba nustatyti papildomas priemones pagrįstas dideliu pavojumi gyvybės saugai, turtui arba aplinkai ir, jeigu laikinas plaukiojimo nutraukimas ar papildomų priemonių nustatymas yra nepagrįstas, iš atitinkamos valstybės narės reikalaujama atšaukti laikiną nutraukimą ar priemones. | |
| konkrečias nuorodas į tarptautines konvencijas ir TJO rezoliucijas, nurodytas 2 straipsnio g, m, q ir zb punktuose, 3 straipsnio 2 dalies a punkte, 6 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 2 dalies b punkte.“; | |
| 2 dalyje: | |
| atsižvelgiant į patirtį būtų pritaikytos techninės specifikacijos, pateikiamos tarptautinių konvencijų pakeitimuose, skirtuose B, C ir D klasių laivams ir plaukiojančiosioms priemonėms;“; | |
| būtų supaprastinti ir paaiškinti techniniai elementai atsižvelgiant į jų įgyvendinimo metu sukauptą patirtį; | |
| būtų atnaujintos nuorodos į kitas susijusias Sąjungos priemones, taikomas vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams.“; | |
| 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip: | |
| Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priimami šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti šios direktyvos pakeitimai. | |
| Išimtinėmis aplinkybėmis, jei tai tinkamai pagrįsta atitinkama Komisijos analize, ir siekiant išvengti didelės ir nepriimtinos grėsmės laivybos saugai, sveikatai, gyvenimo ar darbo laivuose sąlygoms arba jūros aplinkai, arba siekiant išvengti nesuderinamumo su Sąjungos jūrų srities teisės aktais, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva siekiant šios direktyvos tikslais netaikyti 2 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimo. | |
| Tie deleguotieji aktai priimami likus bent trims mėnesiams iki tarptautiniu mastu nustatyto nebylaus atitinkamo pakeitimo priėmimo laikotarpio pabaigos arba numatytos to pakeitimo įsigaliojimo dienos. | |
| Laikotarpiu iki tokio deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės susilaiko nuo bet kokios iniciatyvos, kuria siekiama pakeitimą įtraukti į nacionalinės teisės aktus arba taikyti atitinkamo tarptautinio dokumento pakeitimą.“; | |
| Nuo 2004 m., kai „Europass“ CV buvo sukurtas, internetu parengta daugiau kaip 100 milijonų „Europass“ CV. | |
| Naudojant du kvalifikacijos dokumentų priedėlių šablonus, t. y. „Europass“ diplomo priedėlį ir „Europass“ pažymėjimo priedėlį, pateikiama informacija apie kvalifikacijos turinį ir su ja siejamus mokymosi rezultatus, taip pat apie švietimo sistemą toje šalyje, kurioje įgyta kvalifikacija. | |
| Kalbų mokėjimas apibūdinamas naudojantis „Europass“ kalbų pasu. | |
| „Europass“ mobilumo dokumento šablone apibūdinami įgūdžiai, įgyti kartu su judumo patirtimi užsienyje mokantis arba dirbant; | |
| 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje numatoma bendra orientacinė sistema siekiant padėti asmenims ir organizacijoms palyginti įvairias kvalifikacijos sistemas ir tose sistemose įgytos kvalifikacijos lygius; | |
| 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje valstybės narės raginamos ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį laiko tinkamu, turėti nustačius neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priemones, kurias taikant galėtų būti patvirtintos piliečių neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos ir jie galėtų įgyti visą ar, atitinkamais atvejais, dalinę kvalifikaciją; | |
| 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos rezoliucijoje dėl politikos, sistemų ir praktikos stiprinimo orientavimo visą gyvenimą srityje nurodomi pagrindiniai Sąjungos piliečių orientavimo visą gyvenimą politikos tikslai. | |
| 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliucijoje pabrėžiama orientavimo mokymosi visą gyvenimą klausimais svarba; | |
| Mokymosi galimybių ir kvalifikacijų Europoje portale galima gauti informacijos apie mokymosi galimybes ir kvalifikacijų įgijimo perspektyvas įvairiose Europos švietimo sistemose ir apie nacionalinių kvalifikacijų sistemų palyginimą naudojant EKS; | |
| ES įgūdžių panoramos portale teikiama informacija apie įgūdžius įvairiose profesinėse srityse ir konkrečiuose pramonės sektoriuose, įskaitant jų pasiūlą ir paklausą nacionaliniu lygmeniu; | |
| laisvų darbo vietų ir kitų darbo rinkos tendencijų analizė – įprastas būdas rinkti žinias apie įgūdžius siekiant suprasti įgūdžių trūkumo ir kvalifikuotų darbuotojų stokos, taip pat kvalifikacijų paklausos ir pasiūlos neatitikimų problemas; | |
| daugiakalbe Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikacija (toliau – ESCO), kurią išplėtojo ir nuolat atnaujina Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiama skatinti įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą švietimo ir mokymosi bei su darbu susijusiais tikslais. | |
| Atlikus atitinkamus bandymus ir deramai atsižvelgus į valstybių narių poziciją, Komisija galėtų naudoti ESCO „Europass“ sistemoje; valstybės narės galės naudotis ESCO savanoriškai po to, kai jos ją išbandys ir įvertins; | |
| Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/589 įsteigtas Europos užimtumo tarnybų tinklas (EURES) yra bendradarbiavimo tinklas, skirtas keistis informacija ir palengvinti darbo ieškančių asmenų ir darbdavių bendravimą. | |
| Jis nemokamai teikia pagalbą darbo ieškantiems asmenims, norintiems persikelti į kitą valstybę, ir padeda darbdaviams, norintiems įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių. | |
| „Europass“ ir EURES portalų sąveika ir bendradarbiavimas galėtų sustiprinti abiejų sistemų poveikį; | |
| tokie darbo rinkos procesai kaip skelbimas apie laisvas darbo vietas, kandidatų paraiškų į darbo vietas teikimas, įgūdžių vertinimas ir įdarbinimas vis dažniau valdomi internetu pasitelkiant priemones, kurias taikant naudojamasi socialine žiniasklaida, dideliais duomenų rinkiniais ir kitomis technologijomis. | |
| Kandidatų atranka valdoma priemonėmis ir procesais, kuriais siekiama gauti informacijos apie įgūdžius ir kvalifikacijas, įgytus formaliojo mokymosi, neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąlygomis; | |
| šiuo metu formalusis, neformalusis mokymasis ir savišvieta taip pat įgauna naujas formas ir vyksta naujoviškoje aplinkoje, o tokias paslaugas teikia įvairūs teikėjai, ypač naudodami skaitmenines technologijas ir platformas, nuotolinį mokymąsi, e. mokymąsi, tarpusavio mokymąsi, atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus ir atviruosius švietimo išteklius. | |
| Be to, įgūdžiai, patirtis ir mokymosi pasiekimai taip pat pripažįstami įvairiomis formomis, kaip antai naudojant skaitmeninius atviruosius skiriamuosius ženklus. | |
| Skaitmeninės technologijos taip pat naudojamos pripažįstant įgūdžius, įgytus neformaliojo mokymosi būdu, pavyzdžiui, jaunimo darbu ir savanoriška veikla; | |
| šiame sprendime įgūdžiai suprantami plačiai, kaip apimantys tai, ką žmogus išmano, supranta ir gali padaryti. | |
| Įgūdžiai – tai įvairaus mokymosi rezultatai, jie apima žinias ir kompetencijas, taip pat gebėjimą taikyti žinias ir naudoti praktinę patirtį atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. | |
| Be to, kad pripažįstama profesinių įgūdžių svarba, didėja ir universaliųjų arba socialinių emocinių įgūdžių, kaip antai kritinio mąstymo, komandinio darbo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo, skaitmeninių įgūdžių arba kalbos žinių, kurie yra esminės savirealizacijos ir profesinės realizacijos sąlygos ir kuriuos galima pritaikyti įvairiose srityse, svarba. | |
| Asmenims galėtų būti naudingos priemonės ir gairės, kad jie galėtų įvertinti ir apibūdinti tuos ir kitus savo įgūdžius; | |
| informaciją apie savo įgytus įgūdžius ir kvalifikaciją asmenys tradiciškai teikia CV ir tokiuose patvirtinamuosiuose dokumentuose kaip pažymėjimai arba diplomai. | |
| Šiuo metu prieinamos naujos priemonės, kurios gali padėti lengviau parodyti savo įgūdžius ir kvalifikaciją naudojantis įvairiais internetiniais ir skaitmeniniais formatais. | |
| Naujosios priemonės taip pat gali asmenims padėti savarankiškai įvertinti savo įgūdžius, įgytus įvairiomis aplinkybėmis; | |
| „Europass“ sistema turėtų reaguoti į dabartinius ir būsimus poreikius. | |
| Naudotojams reikia priemonių, kad jie galėtų savo įgūdžius ir kvalifikaciją patvirtinti dokumentais. | |
| Be to, priimant sprendimus dėl įsidarbinimo ir mokymosi galimybių gali būti naudinga turėti įgūdžių vertinimo ir įsivertinimo priemonių bei prieigą prie atitinkamos informacijos, įskaitant informaciją apie patvirtinimo galimybes ir orientavimą; | |
| Sąjungos priemonės, skirtos įgūdžių ir kvalifikacijų reikmėms, turėtų būti pritaikomos prie kintančios praktikos ir technologijų pažangos, kad būtų užtikrintas jų aktualumas ir vertė naudotojui. | |
| To siekti reikėtų, be kita ko, kuriant inovacines ypatybes, kaip antai interaktyvias priemones, dokumentų redagavimą ir išdėstymą, siekiant užtikrinti visapusiškesnes, veiksmingesnes ir efektyvesnes priemones ir supaprastinimą, taip pat didesnį techninį susijusių priemonių, įskaitant tas, kurias sukūrė trečiosios šalys, sąveikumą ir sinergiją, ir atsižvelgiant į specifinius neįgaliųjų poreikius. | |
| Be to, skaitmeniniams dokumentams apie įgūdžius ir kvalifikacijas patikrinti galėtų būti naudojamos autentiškumo patvirtinimo priemonės; | |
| taigi Sprendimu Nr. 2241/2004/EB sukurtą „Europass“ sistemą reikėtų pakeisti nauja sistema, kad būtų tenkinami kintantys poreikiai; | |
| „Europass“ sistema turėtų atitikti visų galutinių naudotojų, kaip antai, besimokančių, darbo ieškančių asmenų, įskaitant bedarbius ir darbuotojus, taip pat visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, darbdavių (ypač mažų ir vidutinių įmonių), prekybos rūmų, pilietinės visuomenės organizacijų, savanorių, orientavimo specialistų, viešųjų užimtumo tarnybų, socialinių partnerių, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, jaunimo organizacijų, darbo su jaunimu organizatorių, atsakingų nacionalinių institucijų bei politikos formuotojų, poreikius ir lūkesčius. | |
| Joje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į Sąjungą arba joje gyvenančių, poreikius siekiant remti jų integraciją; | |
| „Europass“ sistema turėtų būti toliau tobulinama, kad joje būtų įmanoma apibūdinti įvairių rūšių mokymąsi ir įgūdžius, ypač tuos, kurie įgyjami neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu; | |
| „Europass“ sistema turėtų būti plėtojama taikant į naudotojus orientuotą požiūrį, pagrįstą grįžtamąja informacija ir reikalavimų rinkimu, be kita ko, per apklausas ir bandymus, atsižvelgiant į konkrečius dabartinius ir būsimus „Europass“ tikslinių grupių poreikius. | |
| „Europass“ ypatybės turėtų visų pirma atspindėti valstybių narių ir Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems patekti į darbo rinką ir naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei sistemomis. | |
| „Europass“ priemonės turėtų būti suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios, kad būtų prieinamesnės naudotojams, ypač neįgaliesiems; | |
| „Europass“ sistema turėtų būti atnaujinama ir keičiama bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai užimtumo tarnybomis, orientavimo specialistais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, socialiniais partneriais, pavyzdžiui, profesinėmis sąjungomis ir darbdavių asociacijomis, ir visiškai laikantis vykstančio politinio bendradarbiavimo nuostatų, pavyzdžiui, Bolonijos proceso Europos aukštojo mokslo erdvėje. | |
| Siekiant sėkmingai plėtoti ir įgyvendinti „Europass“ sistemą, itin svarbus konstruktyvus Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas; | |
| pagal šį sprendimą saugomų ir tvarkomų asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomi atitinkami Sąjungos teisės aktai dėl asmens duomenų apsaugos ir nacionalinės šių teisės aktų įgyvendinimo priemonės. | |
| Naudotojai turėtų turėti galimybę apriboti prieigą prie jų asmens duomenų; | |
| sistemoje turėtų galėti dalyvauti Europos ekonominės erdvės narės, kurios nėra Sąjungos valstybės narės, stojančiosios valstybės, valstybės kandidatės ir potencialios valstybės kandidatės, ketinančios stoti į Sąjungą, turint omenyje ilgalaikį jų suinteresuotumą ir bendradarbiavimą su Sąjunga šioje srityje. | |
| Jų dalyvavimas turėtų atitikti reikiamas teisės aktų, reglamentuojančių Sąjungos santykius su šiomis šalimis, nuostatas. | |
| Informacija apie įgūdžius ir kvalifikacijas, teikiama naudojant „Europass“ sistemą, turėtų būti gauta ne tik iš joje dalyvaujančių šalių, bet ir iš kitų šalių bei švietimo sistemų ir atspindėti migracijos į kitas pasaulio šalis ir iš jų srautus; | |
| Komisija turėtų užtikrinti darnų šio sprendimo įgyvendinimą ir stebėseną per „Europass“ patariamąją grupę, sudarytą iš valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovų. | |
| Ši patariamoji grupė visų pirma turėtų parengti strateginį „Europass“ įgyvendinimo ir plėtojimo ateityje planą ir patarti internetinių priemonių kūrimo (be kita ko, atliekant bandymus) ir informacijos, teikiamos „Europass“ interneto platformoje, klausimais, kai reikia, bendradarbiaudama su kitomis grupėmis; | |
| bendras šio sprendimo įgyvendinimo finansavimas teikiamas, be kita ko, pagal Sąjungos programą „Erasmus+“, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013. | |
| Pagal tą reglamentą sukurtas komitetas dalyvauja strateginėse diskusijose dėl „Europass“ sistemos įgyvendinimo pažangos ir būsimų pokyčių; | |
| kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. sukurti visapusišką ir sąveikią priemonių ir informacijos sistemą, visų pirma įsidarbinimo kitose šalyse ir judumo siekiant mokytis tikslais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomų veiksmų poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. | |
| pagal bendrą principą valstybių narių prievolės ir administracinės bei finansinės kliūtys turėtų būti aiškiai subalansuojamos atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą; | |
| pagal šį sprendimą vykdomą veiklą savo kompetencija turėtų remti Sąjungos agentūros, visų pirma Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop), savo įgaliojimų srityje; | |
| todėl Sprendimas Nr. 2241/2004/EB turėtų būti panaikintas, nedarant poveikio anksčiau išduotų „Europass“ dokumentų galiojimui arba statusui. | |
| Visi nustatyti „Europass“ dokumentų šablonai turėtų būti saugomi naujojoje sistemoje iki tol, kol pagal šį sprendimą bus padaryti reikiami pakeitimai ar atnaujinimai. | |
| Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie „Europass“ interneto platformos, „Europass“ internetinė informacinė sistema, nustatyta Sprendimu Nr. 2241/2004/EB, turėtų veikti iki tol, kol bus sukurta ir pradės veikti „Europass“ interneto platforma, | |
| PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: |