Upload app.py

app.py

@@ -0,0 +1,221 @@
+def is_genitive(word):
+    # Implement your logic to determine if a word is in the genitive case
+    # This is a placeholder; you need to define the actual rules
+    # For example, in Lithuanian, genitive singular often ends with 's' or 'os'
+    return word.endswith('s') or word.endswith('os')  # Adjust as necessary
+
+def extract_genitive_words(text):
+    # Split the input text into words
+    words = text.split()
+    
+    # Filter words that are in the genitive case
+    genitive_words = [word for word in words if is_genitive(word)]
+    
+    return genitive_words
+
+def save_to_file(words, filename='genitive_words.txt'):
+    # Save the genitive words to a file
+    with open(filename, 'w', encoding='utf-8') as f:
+        for word in words:
+            f.write(f"{word}\n")
+
+def main():
+    # Input text from the user
+    text = """Gyveno senelis ir senelė ir turėjo mergytę. Senutė
+mirė, ir senis paėmė raganą. Ta ragana baisiai
+nekęsdavo mergytės ir vis liepdavo seniui, kad ją
+kur nors išvežtų:
+
+– Jeigu tu jos niekur neišveši, aš ją vis tek nuga-
+labysiu.
+
+Vienąkart senis pasiėmė kirvį ir išėjo su dukte-
+ria į mišką. Vidury miško rado tokią trobelytę. Joje
+
+palikęs savo dukterį, senis pats išėjo, sakydamas:
+– Tu čia pabūk, ligi aš malkų prikaposiu.
+Mergytė liko trobelėje, o senis pririšo prie medžio
+kūlę ir parėjo sau namo.
+Duktė sėdi, sėdi troboje ir niekaip negali sulaukti
+su malkomis savo tėvo. Vėjas supa kūlę, ta į medį
+pykši, o mergytei regis, kad tėvas malkas kapoja.
+Kai nusibodo laukti, išėjo mergytė laukan ir sako:
+– Gana, tėveli, jau prikapojai malkų.
+Sugrįžo atgal į vidų ir vėl laukia. Laukia laukia,
+o tėvas vis neateina su malkomis. Nebesulaukdama
+vėl išėjo, – ir vėl girdi, kad kūlė supama pykši į medį,
+tarytum kas malkas kapoja. Mergytė sako:
+
+
+– Gana gi, tėvel, jau pakaks malkų, kiek prikapo-
+jai, – ir vėl įėjo į trobelę.
+
+Laukė laukė – tėvas vis negrįžta. Išėjusi trečią
+kartą, nuėjo ten, kur pykši, ir pamatė, kad nei tėvo,
+nei malkų niekur nėra, tik kūlė į medį pykši. Labai
+nusigando mergytė, likus viena vidury didelio miško,
+taip toli nuo namų, ir pradėjo šaukti:
+– Kas miškuose, kas laukuose, ateikit į pagalbą!
+– Aš, meškelė nabagėlė, aš ateisiu į pagalbą! –
+drūtai atsiliepė iš laužo meška.
+Mergytė dar labiau persigando, įbėgo į trobelę,
+užsidarė, atsigulė ant lovos ir, visa drebėdama iš
+baimės, apsiklojo kailiniais. Meška priėjo prie durų
+ir šaukia:
+– Merga, merga, atidaryk duris!
+Mergytė atidarė.
+– Merga, merga, įkelk mane trobon!
+Mergytė įkėlė.
+– Merga, merga, pataisyk man patalą!
+Mergytė pataisė.
+– Merga, merga, užkelk mane ant lovos!
+Mergytė užkėlė.
+– Merga, merga, pakrapštyk man ausį!
+
+
+Mergytė pakrapštė, ir ėmė byrėti iš meškos
+ausies miltai. Tiek daug pribyrėjo – gal bent pusė
+maišo.
+– Merga, merga, išvirk man parpelių!
+Mergytė sukūrė ugnį, užkaitė katilą su vandeniu
+ir dirba parpelius. Atbėgo pelytė ir prašo:
+– Duok man bent vieną parpeliuką, aš tu ateisiu
+į pagalbą.
+Mergytė papenėjo pelytę, ir ta nubėgo. Meška,
+privalgius parpelių, prikrovė ant krosnies dvi eiles
+pliauskų ir plytų, užgesino žiburį, padavė mergytei
+raktelius ir liepė bėgioti po trobą palei pasienius,
+skambinant su rakteliais, o pati užlipo ant krosnies
+ir ėmė svaidyti plytomis ir pliauskomis į visas puses.
+Tuo laiku pribėgo prie mergytės pelytė, paėmė
+
+iš jos raktelius, liepė mergytei pasislėpti pakros-
+nyje, o pati, skambindama rakteliais, ėmė bėgioti
+
+pasieniais ir pasuoliais. Meška išsvaidė nuo kros-
+nies visus pagalius ir plytas, bet pelytei nė karto
+
+nekliudė. Pelytė greitai nubėgo pas mergytę ir, ati-
+davus raktelius, liepė lįsti iš pakrosnio. Meška nuo
+
+krosnies klausia:
+– Merga, merga, ar tu gyva?
+– Gyva, – atsakė mergytė.
+
+
+Tada meška nulipo nuo krosnies ir liepė vėl
+pakrapštyti jai vieną ausį. Mergytė pakrapštė, ir
+pradėjo iš ausies byrėti miltai. Paskui liepė meška
+
+pakrapštyti kitą ausį, ir iš tos ausies išėjo pora dide-
+lių gražių arklių, užkinkytų paauksintoje karietoje.
+
+Senelio duktė prisikepė daug gardžių pyragų, susi-
+dėjo į ratus ir išvažiavo namo. Pamatė senelio kalytė
+
+ir loja prie vartų:
+Kiau, kiau, atvažiuoja senio duktė,
+Kiau, kiau, atsiveža daug pyragų!
+Duos man kur didesnį, kur gardesnį!
+Išėjo ragana, nuvijo kalytę ir vėl sugrįžo į trobą.
+O kalytė atbėgo prie vartų ir vėl loja:
+Kiau, kiau, atvažiuoja senio duktė,
+Kiau, kiau, atsiveža daug pyragų!
+Duos man kur didesnį, kur gardesnį!
+Ragana išėjus vėl nuvijo nuo vartų kalytę, o ta
+atsistojo prie vartų ir kiauksi:
+Kiau, kiau, atvažiuoja senio duktė,
+Kiau, kiau, atsiveža daug pyragų!
+
+
+Duos man kur didesnį, kur gardesnį!
+
+Ragana, visa perpykus, išėjo laukan su žarste-
+kliu užmušti kalytės, bet pamatė, kad senio duktė
+
+jau važiuoja į kiemą su vežimu pyragų. Patį didįjį
+ir gražųjį pyragą ji atidavė kalytei, o visus kitus –
+
+seniui, raganai ir jos dukteriai. Pamatę, kad mer-
+gytė gyva ir sveika, visi labai stebėjosi ir klausinėjo,
+
+kaip ji atvažiavo ir kur gavo tokį gražų vežimą, pilną
+pyragų. Mergytė visa nusakė, kaip jai buvo atsitikę.
+Ragana dar labiau užpyko ant senio dukters ir dar
+labiau pradėjo jos neapkęsti.
+Vieną dieną ragana sako seniui:
+– Vežk ir mano dukterį tenai, kur buvai nuvedęs
+savąją.
+Senis nuvežė raganos dukterį į tą pačią trobelę,
+pririšo prie medžio kūlę ir sugrįžo namo. Raganos
+duktė sėdi troboje ir vis juokias. Truputį pabuvusi,
+išėjo laukan ir sako juokdamasi:
+– Tėveli, pakaks jau malkų!
+Ir vėl sugrįžo į vidų.
+Taip pat antrą kartą buvo išėjusi. O trečią kartą
+nuėjo prie to medžio, kur buvo pririšta kūlė, ir kaip
+senio duktė sušuko:
+– Kas laukuose, kas miškuose, ateikit į pagalbą!
+
+Meška iš laužo atsiliepė:
+– Aš, meškelė nabagėlė, aš ateisiu į pagalbą!
+Paskui raganos duktė nubėgo ir atsigulė troboje
+ant lovos. Meška priėjo prie durų ir sako:
+– Merga, merga, atidaryk duris!
+– Ar negali pati atsidaryti! – atsakė raganos
+duktė.
+Meška atsidarė duris.
+– Merga, merga, įkelk mane trobon!
+– Ar negali pati įlipti! – atsakė raganos duktė.
+Ir ką tik meška liepia, raganos duktė vis neklauso.
+Nei ji lovos taisė, nei ausies meškai krapštė. O kai,
+verdant parpelius, atbėgo pelytė ir paprašė, kad
+duotų jai bent vieną parpeliuką, toji suriko:
+– Ar neisi šalin! Ko tau čia reikia!
+Meška, gulėdama ant lovos, paklausė:
+– Su kuo tu čia kalbiesi?
+Sužinojusi, kad kalbasi su pele, liepė sutrepsėti
+ir ją nuvaikyti.
+Pelytė nubėgo.
+Išvirė parpeliai, ir pavalgius meška užgesino
+žiburį, padavė raganos dukteriai raktelius, liepė
+
+lakstyti po trobą ir skambinti, o pati užlipo ant kros-
+nies, kur buvo prikrauta daug pliauskų ir plytų, ir
+
+pradėjo svaidyti į visas puses. Šiuokart pelytė neat-
+
+
+bėgo užvaduoti raganos dukters, ir ją meška tuoj
+
+užmušė; paskui, nulipus nuo krosnies, suėdė ir kau-
+lelius nučiulpė. Tada meška pasikrapštė ausį, ir iš
+
+jos išlindo kiaulė, užkinkyta geldoje. Meška sudėjo
+kaulelius geldon, ir kiaulė parvežė juos namo.
+Kalytė, stovėdama prie vartų, vėl kiauski:
+Kiau, kiau, atvažiuoja bobos duktė,
+Kiau, kiau, su geldele, su kauleliais.
+Duos man kur didesnį, kur gardesnį!
+Ragana, sėdėdama palangėje, laukė atvažiuojant
+dukters su pyragais. Užgirdus kalytę taip lojant,
+
+tuoj ją nuvaikė. Bet kalytė ir vėl loja. Ragana užpy-
+kus išbėgo kalytės užmušti, bet pamatė įvažiuojant
+
+kiaulę su kaulais geldoje ir persigandus vietoj nusi-
+baigė.
+
+Tada senis su savo dukteria labai ilgai gyveno,
+nieko netrūkdami."""
+    
+    # Extract genitive words
+    genitive_words = extract_genitive_words(text)
+    
+    # Save to file
+    save_to_file(genitive_words)
+    
+    print(f"Extracted {len(genitive_words)} genitive words and saved to 'genitive_words.txt'.")
+
+if __name__ == "__main__":
+    main()