Datasets:
requested_url
stringlengths 17
371
| plain_text
stringlengths 300
10k
| published_date
stringdate 1996-01-01 00:00:00
2024-01-03 00:00:00
| title
stringlengths 5
267
| tags
stringlengths 0
666
| categories
stringlengths 0
1.08k
| author
stringlengths 1
255
⌀ | sitename
stringlengths 2
187
⌀ | language
stringclasses 1
value | language_score
float64 0.98
1
| responded_url
stringlengths 17
371
| publisher
stringclasses 66
values | warc_path
stringlengths 92
92
| __index_level_0__
int64 0
271k
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2997&catid=31&Itemid=101
|
Vincas Jokimas 2016-10-11 POLICIJA PERSEKIOJA NET CIVILINĖSE BYLOSE Policijos pasala civilinėje byloje 2011-10-11 8.55 val. atvykau į parengiamąjį 9.00 val. paskirtą teismo posėdį Kauno apylinkės teismo 235 salėje civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016, kurioje esu ieškovas dėl mano garbės ir orumo pažeminimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo Garliavos policijos nuovadaoje įdarbintiems asmenims. Salėje manęs jau laukė Karmėlavos policijos komisariato policijos pareigūnai Romas Statkevičius ir Audrius Gajauskas. Salėje buvo ir teismo posėdžių sekretorė Jūratė Žvinklė, atsakovė Laima Stefanija Zibolienė bei jos sutuoktinis. Pareigūnas Romas Statkevičius man pranešė, kad po teismo posėdžio jis su manimi norės pabendrauti. Aš sutikau ir pradėjau rengtis posėdžiui. 9.00 val. atvykusiai teisėjai pareigūnas Romas Statkevičius teismo posėdžių sekretorės, atsakovės ir jos sutuoktinio akivaizdoje dar net nepradėjus daryti teismo posėdžio garso įrašą pareiškė, kad man civilinės bylos nagrinėjimo metu turi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisėja sutiko ir pasišalino iš salės sekretorei net nepradėjus daryti teismo posėdžio garso įrašą. Pareigūnui R. Statkevičiui pareiškiau, kad jis savo neteisėtais veiksmais civilinėje byloje žemina mano garbę ir orumą atsakovės ir kitų asmenų akivaizdoje, trukdo man rengtis teismo posėdžiui, man sukelia neigiamas teisines pasekmes, viešai kenkia mano reputacijai prieš bylos dalyvius ir teisėją. 9.03 val. apie policijos vykdomus mano teisių pažeidimus civilinėje byloje, trukdymą teisėjos darbui civilinėje byloje, mano garbės ir orumo žeminimą telefonu Nr. 85-2717967 pranešiau policijos departamento budinčiajam Kęstučiui Miliukšiui, 9.07 val. bandžiau pranešti Kauno apylinkės teismo pirmininkui (buvo nepasiekiamas), 9.10 val. bandžiau pranešti Kauno apygardos teismo pirmininkui (buvo nepasiekiamas), 9.10 val. tel. nr. 490942 pranešiau Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjui Mariui Janaičiui. Ši nurodė, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeistų mano teisių apginti ir policijos pareigūnams uždrausti daryti neteisėtą poveikį teisėjai, siekiant turėti įtakos civilinės bylos eigai ar baigčiai ( LR Teismų įstatymo 46 str.), trukdyti teisėjai atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas (BK 231 str. 1 d.) negali, - tuo turinti pasirūpinti pati teisėja. Už teisėjos nušalinimą – grasinimas bauda iki EUR 5.792,- Į teismo salę sugrįžusiai teisėjai pareiškiau nušalinimą dėl jos leidimo policijos pareigūnams jai daryti neteisėtą poveikį, jai trukdyti atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, žeminti mano garbę, orumą ir pakirsti reputaciją teisėjos, posėdžio sekretorės ir atsakovės akivaizdoje. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms Lina Žemaitienė atmetė mano prašymą nušalinti teisėją. Teisėja jai paaiškino, kad: 1) ``Karmėlavos PN policijos pareigūnai Audrius Gajauskas ir Romas Statkevičius prisistatė ir prieš parengiamąjį teismo posėdį ieškovui norėjo įteikti procesinius dokumentus, kurie nesusiję su teisėjos nagrinėjama civiline byla``. 2) ``Pareigūnai administracinio teisės protokolo kitų asmenų akivaizdoje ieškovui neketino rašyti, buvo sprendžiamas klausimas dėl protokolo, atsisakius priimti įteikiamus dokumentus, surašymo klausimas.`` Todėl Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms Lina Žemaitienė 2016-10-11 nutartyje Nr. 2-21835-713/2016 nustatė: 1) ``Parengiamojo teismo posėdžio garso įrašu nenustatyta, kad kokie nors pašaliniai asmenys trukdytų teismo posėdžio eigą, taip pat nenustatyta, kad policijos pareigūnams prieš parengiamąjį teismo posėdį vykdant jiems duotą pavedimą įteikti dokumentus, nesusijusius su teisme nagrinėjama byla, būtų kaip nors sutrikdyta parengiamojo teismo posėdžio eiga``; 2) ``aplinkybė, kad prieš civilinėje byloje paskirtą parengiamąjį posėdį policijos pareigūnai kitų proceso dalyvių akivaizdoje bandė ieškovui įteikti su nagrinėjama byla nesusijusius dokumentus, negali būti vertinama kaip teisminio proceso civilinėje byloje eigos sutrukdymas ar teisėjos leidimas žeminti ieškovo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje``; 3) ``policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas užduotis, vadovaujasi jų tarnybinę veiklą reglamentuojančiomis instrukcijomis, o bylą nagrinėjantis tesiėjas neturi įgaliojimų kontroliuoti jų įgyvendinimo``; 4) ``Aplinkybė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių kitų asmenų akivaizdoje teismo posėdžių salėje policijos pareigūnai ketino surašyti protokolą apie tai, kad ieškovas nepriėmė jam įteikiamų dokumentų, negali būti vertinama, kaip teisėjos leidimas žeminti ieškovo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje, kadangi, kaip minėta anksčiau, toks policijos pareiginų pavedimo vykdymas netrikdė teismo posėdžio eigos, be to, aptariamos aplinkybės susiklostė dėl paties ieškovo elgesio.`` 5) ``Ieškovas įspėjamas, kad nepagrįstų nušalinimų reiškimas gali būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinemis teisėmis, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda (CPK 95 straipsnis).`` (priedas Nr. 1) Pareigūnai 9.00 val. ``bandė įteikti`` 9.05 val. išspausdintą protokolą Parengiamojo posėdžio civilinėje byloje pertraukos (svarstant nušalinimą) metu pareigūnas Romas Statkevičius man įteikė 2016-10-11 9.05 val. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16 (priedas Nr. 2). 9.05 val. surašymo laikas ir turinys kaip nepagrįstus paneigia ir teisėjos ir Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos civilinėms byloms 2016-10-11 nutarties teiginius: policijos pareigūnai prieš civilinėje byloje 9.00 val. paskirtą parengiamąjį posėdį negalėjo ``bandyti įteikti`` vėliau - 9.05 val. - jų automobilyje ant faksinio popieriaus lapo išspausdinto protokolo, nes teisėja atėjo ir teismo posėdis faktiškai prasidėjo 9.00 val. Taigi, teismo posėdžiui faktiškai prasidėjus 9.00 val. nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ATP protokolo, ``atsisakius priimti įteikiamus dokumentus.`` Teismo posėdžių salėje 9.00 val. policijos pareigūnai man neketino surašyti protokolo apie tai, kad aš nepriėmiau man neteikiamų 9.05 val. policijos automobilyje išspausdintų dokumentų. - Tai turi būti vertinama, kaip teisėjos leidimas žeminti mano kaip ieškovo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje. Rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov kerštas ? Teisėja atsisakė priimti į civilinę bylą man 2016-10-11 9.05 val. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16 kaip mano procesinių teisų pažeidimo, garbės ir orumo žeminimą prieš proceso dalyvius įrodymą kaip ``nesusijusį su byla``. Tačiau protokolas yra labia susijęs su civiline byla Nr. 2-21835-713/2016 ir mano ieškiniu. – ATP protokolu Nr. 65P-74329591-16 esu kaltinamas, jog man rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov sufabrikuotoje baudžiamojoje politinėje genocido byloje Nr. 1-23-749/2015 2015-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teisme viešojo teismo posedžio nagrinejimo metu, daviau parodymus teismui apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininku įdarbinto rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov buvimą rusų kolonistu (iš sovietinės Rusijos atvyko į okupuotą Lietuvą) bei organizuotos grupės nariu, jo organizuotus bei įvykdytus mano užpuolimus bei sužalojimus. Rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov nurodymu po jo organizuoto mano užpuolimo automobilyje 2011-01-11 Garliavoje ir sužalojimo Garliavos policijos nuovadoje jo pavaldinys Vidmantas Burba iš atsakovės 2011-01-19 ir pareikalavo duoti ``paaiškinimą`` neegzistuojančioje ``administracinio teisės pažeidimo byloje``, kuriame atsakovė Laima Stefanija Zibolienė Garliavos policijos nuovadai apie mane paskleidė tikrovės neatitinkančią, mano garbę ir orumą žeminančią informaciją, jog aš esu ``neprognozuojamas asmuo``, su manimi ``susikalbėti neįmanoma``, su manimi ``pavojinga kalbėtis``, prašė ``imtis priemonių, kad jis su mumis nesusidorotų`` ir pan. Šią informaciją Sergej Nikolajevič Lemziakov ar jo vadovaujami organizuotos grupės nariai pateikė į dėl mano sužalojimo 2011-01-12 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 65-2-00002-11, todėl šį ikiteisminį tyrimą Kauno apylinkės prokurorė Rita Poškienė nutraukė. Todėl teisėjos leidimas man civilinėje byloje surašyti ATP protokolą turi būti vertinamas kaip Kauno apylinkės teismo leidimas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir rusų kolonistui Sergej Nikolajevič Lemziakov keršyti man už civilinio ieškinio pareiškimą atsakovei L. S. Zibolienei, leidimas žeminti mano garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje, leidimas daryti neteisėtą poveikį teismui, siekiant turėti įtakos civilinės bylos eigai ar baigčiai. Priedai: 1. 2016-10-11 9.05 val. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-74329591-16 ( 2 psl.); 2. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos civilinėms byloms Linos Žemaitienės 2016-10-11 nutartis Nr. 2-21835-713/2016 ( 2 psl.); Vincas Jokimas
Peržiūros: 7
|
2016-10-11
|
Vincas Jokimas : POLICIJA PERSEKIOJA NET CIVILINĖSE BYLOSE
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.994966
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2997&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161017145313-00000.warc.gz
| 0
|
|
http://www.veidas.lt/kurios-rinkimines-technologijos-veikia-siemet
|
Rinkimai 2016 3 klausimai apie rinkimų technologijas politologui, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui dr. Laurui Bieliniui – Esate tyrinėjęs rinkimų technologijas. Kurios iš jų šiuose Seimo rinkimuose nulėmė sėkmę? – Pagrindinį vaidmenį vaidino skandalai, ir nesu tikras, kad jie šiuo metu atsiradę natūraliai. „Auksinių šakučių“ skandalas galėjo kilti prieš metus ar prieš pusmetį, nes medžiaga apie tai egzistavo, bet kilo, kai jis kirto skaudžiausiai, priešrinkiminiu laikotarpiu.
Manau, tai juodosios technologijos. Antra vertus, šiuose rinkimuose buvo keletas neblogai suregztų rinkimų technikų. Kad ir ką apie tai sakytų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, kelerius metus rodomas „Naisių vasaros“ serialas sukuria labai gerą foną, kuriame jau gali būti įkalbami rinkiminiai politiniai dalykai. Metaforiškai galima sakyti, kad šis serialas – kaip padažas prie maisto: padažo maistu nepavadinsi, bet be jo maistas ne toks skanus. O šis padažas buvo labai gerai padarytas, ir daugelis žmonių, net nesuvokdami kodėl, balsavo už tą idealų kaimą, kokiu gal pavirs visa Lietuva. – Kokios iš konservatorių naudotų rinkimų technologijų daugiausia prisidėjo prie jų sėkmės? – Iš pradžių man atrodė didžiulė klaida, kad partijos lyderis keičiasi metais prieš rinkimus, kad jis per jaunas, pernelyg vertikaliai pakilęs aukštyn, pernelyg aiškios jo sąsajos su seneliu. Bet Gabrielius Landsbergis, aplink jį susibūrusi komanda pademonstravo tai, ko nedemonstravo kiti, – energiją, judesį. Mes, politologai, kritikavome juos už tai, ką jie daro, – kad ne laikas keisti struktūras, šalinti iš rinkimų apygardų jose anksčiau laimėjusius žmones, taip keliant įtampą partijos viduje. Bet konservatoriai tai darė ir darydami patraukė visuomenės dėmesį, sukėlė apie save įspūdį kaip apie energingus, kažką veikiančius politikus. O kitos partijos inertiškai judėjo tuo pačiu visiems nusibodusiu keliu. – Politikai šiemet ypač skundėsi, kad vis griežtėjantys reikalavimai, mažėjantys pinigai kenkia rinkimų kampanijoms. Ar tikrai taip? Ir kas šiandien daro didesnę įtaką – vaikščiojimas po butus, socialiniai tinklai, reklama žiniasklaidoje, debatai ar dar kas? – Yra kaip yra – įstatymo reikia paisyti. Šios sąlygos galioja visiems vienodai, be to, nemanau, kad pinigai – lemiamas dalykas. Jie svarbūs, bet politikai skundais dėl pinigų stokos bando pateisinti savo kūrybiškumo stoką, inertiškumą.
Minėtos agitacijos priemonės visos kartu ir geros, ir blogos. Jei vaikščiosite po butus ir nuobodžiai sakysite „balsuokite už mane“, nieko nelaimėsite. Arba kalbėjimas televizijose: jei žiūrovas nori perjungti kanalą, nes tesate kalbanti galva, – nieko gero. Socialiniai tinklai svarbūs pritraukti jaunimui, nes didžioji jo dalis praktiškai tik iš ten sužino, kas vyksta Lietuvoje. Spalį stebėjau partijų aktyvumą feisbuke: aktyviai dirbo konservatoriai, pakankamai aktyviai – liberalai, tačiau Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ praktiškai nebuvo matyti. Nedaug buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
Turi būti energijos užtaisas. O jis atsiranda, kai yra idėja, strateginis, aiškiai sumąstytas tikslas. Šiuo atveju to nebuvo. Tuo galime įsitikinti paanalizavę partijų rinkimų programas. Agitacijos priemonės visos geros, svarbu, kad jų vykdytojas būtų energiškai „užtaisytas“, siektų pergalės ir tai darytų intelektualiai bei aiškiai. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-20
|
Kurios rinkiminės technologijos veikia šiemet?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99469
|
http://www.veidas.lt/kurios-rinkimines-technologijos-veikia-siemet
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161019145314-00002.warc.gz
| 1
|
||
http://www.veidas.lt/neprisidarykime-gedos
|
Evaldas JAV žiniasklaidoje įprasta išreikšti paramą vienam ar kitam kandidatui į prezidentus. Didžioji dalis britų leidinių neslepia savo pažiūrų ir pripažįsta esantys dešinieji ar kairieji. Lietuvoje nusistovėjo tradicija, kad žiniasklaida esą nori būti objektyvi ir neremia jokių politinių jėgų. Kiek taip yra iš tiesų – ilgos diskusijos klausimas. Evaldas Labanauskas Vis dėlto šie rinkimai ypatingi ne tik už Atlanto, kur didžiausias JAV dienraštis „USA Today“, net 34 metus nerėmęs nė vieno kandidato, šiemet negalėjo tylėti ir išreiškė savo pilietinę poziciją, kad respublikonų kandidatas į prezidentus skandalingasis Donaldas Trumpas nėra tinkamas būti prezidentu. Kiekviename Seime rasime klounų, kai kurie jų ten gyvena ir kelias kadencijas, tačiau A.Paleckis – ne klounas, jis griovėjas, piktybinio vėžio ląstelė. „Veidui“ irgi ne tas pats, kad į Lietuvos Respublikos Seimą gali patekti toks žmogus kaip Algirdas Paleckis. Nedidele persvara laimėjęs pirmajame ture, dabar šis „kovotojas su fašizmu“, istorijos perrašinėtojas ir Rusijos propagandos ramstis Lietuvoje turi didelius šansus tapti vienu iš 141 mūsų atstovų Seime. Gerbiamieji Naujosios Vilnios apygardos rinkėjai, kurių vienas esu aš pats, jei ir vėl neskubėsime sekmadienį į rinkimus, nes neva lyja, nėra už ką balsuoti ir pan., mes, nepriklausomai nuo to, esame lietuvis, lenkas, rusas, baltarusis ar ukrainietis, spjausime visų pirma sau į veidą, paniekinsime savo praeitį ir įteiksime priešiškoms jėgoms ginklą, o vėliau iš savo kišenės mokėsime už šovinius, kuriais jis šaudys. Juk nesunku suvokti, kad įžeidžiančio sąmokslo „savi šaudė į savus“ vėliavnešys savo įpročių juodinti, šmeižti Lietuvą ir visus jos gyventojus Seime neatsisakys. Atvirkščiai, Seimo nario statusas, mūsų pinigai jo išlaikymui įkvėps dar didesniems žygiams prieš mūsų visų šalį. Kiekviename Seime rasime klounų, kai kurie jų ten gyvena ir kelias kadencijas, tačiau A.Paleckis – ne klounas, jis griovėjas, piktybinio vėžio ląstelė. Jis sabotuos Seimo darbą, nutekins informaciją priešiškoms jėgoms, o svarbiausia – taps propagandos veidu ir savo sapaliojimus pagal Kremliaus muziką skleis ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose, kur taip pat gausu jei ne komunistuojančių širdyje, tai nelabai suvokiančių ir dvejojančių, t.y. veikiamų propagandos. Mums ir jums ne tas pats, todėl dar kartą susitinkame prie balsadėžių, balsuojame už A.Paleckio priešininkę, o jei jūs nesate Naujosios Vilnios rinkėjai, tuomet visų pirma paraginkite artimuosius, draugus, kolegas pasielgti pilietiškai, bet kartu ir patys ateikite balsuoti į savo apygardą. Pasirinkti kandidatą padės šiame „Veido“ numeryje Gabijos Sabaliauskaitės vienmandačių antrojo turo dvikovų analizė. Būkime pilietiški. Tik nuo mūsų priklauso, kas ir kaip vadovaus ir atstovaus mūsų valstybei. Bet apie naująją koaliciją – kitame „Veido“ numeryje. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-19
|
Neprisidarykime gėdos
|
Veidas lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995942
|
http://www.veidas.lt/neprisidarykime-gedos
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161018145313-00001.warc.gz
| 2
|
||
http://www.veidas.lt/ar-tikrai-gyvename-gerokai-blogiau-nei-latviai-ar-estai
|
EKONOMISTO KOMENTARAS Vertinant perkamosios galios skirtumus Baltijos valstybėse gana dažnai diskutuojama dėl tų šalių vidutinio darbo užmokesčio neatitikimų. Darius Imbrasas, vyresnysis LB ekonomistas Kaip žinoma, vidutinis darbo užmokestis Estijoje ir Latvijoje gerokai didesnis nei Lietuvoje. Vykstant tokioms diskusijoms neretai pamirštami kiti analizės aspektai – kitos nei darbo užmokestis pajamos bei skirtingas kainų lygis – ir daromos kartais net drastiškos išvados, kad Lietuvoje kone didžioji dalis tautos skursta. Tačiau tų aspektų analizė rodo, kad tikroji padėtis nėra tokia bloga, kaip bandoma tvirtinti.
Pažvelkime į darbo našumo skirtumus Baltijos valstybėse. Naujausiais duomenimis, 2015 m. Lietuvoje darbo našumas buvo kur kas didesnis nei Latvijoje ir šiek tiek viršijo Estijos rodiklį. Atsižvelgiant į darbo našumo skirtumus tarp Baltijos valstybių būtų galima tikėtis, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų būti gerokai didesnis nei Latvijoje ir panašus į Estijos rodiklį. Tačiau darbo užmokesčio statistika piešia kitokį paveikslą. Remiantis ja, Lietuva pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį atsilieka tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos. Pavyzdžiui, 2016 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos vidutinis darbo užmokestis sudarė 1048 eurus ir buvo 17 proc. mažesnis nei Estijos (1262 eurai), keliais procentais jis atsiliko nuo Latvijos (1064 eurai) darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad šiame komentare vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas naudojant nacionalinių sąskaitų
duomenis ir sąlyginį darbuotojų skaičių. Šis rodiklis skiriasi nuo dažniausiai viešojoje erdvėje cituojamo vidutinio darbo užmokesčio rodiklio, iš esmės rodančio darbo užmokestį „ant popieriaus“. Tai daroma, nes į pastarąjį darbo užmokestį neįtraukiamos su darbu susijusios arba skatinamosios piniginės perlaidos, darbuotojams teikiamos prekės ir paslaugos, atlyginimai „vokeliuose“. Norint suprasti, kodėl atsiranda tokių neatitikimų tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbo našumas apskaičiuojamas remiantis perkamosios galios paritetu, t.y. atsižvelgiama į kainų lygio valstybėse skirtumus, o vidutinis darbo užmokestis yra vertinamas to meto (nominaliosiomis) kainomis. Tai svarbu, nes nominaliojo darbo užmokesčio dydis ne viską pasako apie gyventojų pragyvenimo lygį. Daugelis sutiks, kad svarbu ne tik tai, kokio dydžio darbo užmokestis yra gaunamas, bet ir tai, ką už jį galima įsigyti. Taigi svarbu žiūrėti ne tik į nominaliojo darbo užmokesčio dydį, bet ir į prekių bei paslaugų kainų lygį. Būtent prekių ir paslaugų kainų lygio analizė atskleidžia, kad bene visų pagrindinių prekių ir paslaugų grupių kainos Lietuvoje mažesnės nei Estijoje ir Latvijoje. Mažiausi kainų skirtumai matyti tarp prekių ir paslaugų, kurias galima importuoti ar eksportuoti, tokių kaip apranga ir avalynė, degalai, būsto apstatymo ir apyvokos prekės, maistas ir gėrimai. Kainų lygio skirtumo ir namų ūkių pajamų struktūros analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia artima kitų Baltijos valstybių gyventojų perkamajai galiai Jų kainų skirtumai sudaro iki 15 proc. Kur kas didesni skirtumai išryškėja tarp prekių ir paslaugų, kurių importuoti ar eksportuoti neįmanoma. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ar susijusių su būsto eksploatacija paslaugų, kainos Lietuvoje iki 45 proc. mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje.
Atsižvelgiant į minėtus Baltijos valstybių kainų lygio skirtumus, Lietuvos vidutinis darbo užmokestis vertintinas pozityviau. Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuvoje nominalusis vidutinis darbo užmokestis buvo 21 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 6 proc. atsiliko nuo Latvijos rodiklio. Tačiau atsižvelgiant į prekių ir paslaugų kainų skirtumus, Lietuvos gyventojų
perkamosios galios atsilikimas nuo Estijos sumažėja iki 5 proc., o Latvijos rodiklis netgi viršijamas beveik 4 proc.
Kitas svarbus, tačiau dažnai ignoruojamas aspektas yra tas, kad darbo užmokestis sudaro tik dalį namų ūkių pajamų. Gyventojai pajamų gauna ir iš ūkinės veiklos, sukaupto kapitalo, valstybės institucijų ir užsienyje gyvenančių artimųjų pervedamų lėšų. Kadangi į disponuojamąsias pajamas patenka socialinės išmokos, dividendai ir kitos su darbo santykiais
nesusijusios pajamos, pravartu vertinti disponuojamąsias pajamas ne vienam samdomajam darbuotojui, o vienam gyventojui.
Lietuvos ir Estijos nominaliosios namų ūkių disponuojamosios pajamos, tenkančios vienam gyventojui, yra gana panašios – 2014 m. vieno Lietuvos gyventojo nominaliosios disponuojamosios pajamos buvo tik 5 proc. mažesnės nei Estijos gyventojo, o atitinkamą Latvijos rodiklį viršijo daugiau nei 10 proc. Tokius nedidelius skirtumus lemia tai, kad Lietuvos gyventojai kur kas daugiau pajamų gauna iš asmeninio verslo ar sukaupto kapitalo.
Skaičiai iškalbingi: prie vidutinio 269 eurus sudarančio darbo užmokesčio vienam gyventojui tenka 380 eurų kitų pajamų, iš kurių 222 eurus gyventojai gauna iš asmeninio verslo, sukaupto kapitalo ar kitos panašios veiklos ir 158 eurus – iš perlaidų iš užsienio, socialinių išmokų bei kitų valstybės perlaidų. Lietuvoje gyventojai kitų nei darbo užmokesčio pajamų dydžiu gerokai lenkia tiek Latvijos, tiek Estijos gyventojus. Vienam Latvijos gyventojui minėtų pajamų tenka 290 eurų, Estijos gyventojui – 315 eurų.
Tiesa, tokia situacija, kai Lietuvos gyventojai didesnę nei latviai ar estai savo uždirbamų pajamų dalį gauna ne darbo užmokesčio forma, turi neigiamos įtakos valdžios sektoriaus finansams. Tokia padėtis susidaro dėl to, kad asmeninio verslo, sukaupto kapitalo ir panašios pajamos apmokestinamos kur kas mažiau nei su darbo santykiais susijusios pajamos.
Taigi, nors nominalus darbo užmokestis Lietuvoje gerokai mažesnis nei kitose Baltijos valstybėse, daryti išvados, kad Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis yra reikšmingai žemesnis nei Latvijos ar Estijos piliečių, nederėtų. Kitų veiksnių – kainų lygio skirtumo ir namų ūkių pajamų struktūros analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia artima kitų Baltijos valstybių gyventojų perkamajai galiai. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-25
|
Ar tikrai gyvename gerokai blogiau nei latviai ar estai?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996407
|
http://www.veidas.lt/ar-tikrai-gyvename-gerokai-blogiau-nei-latviai-ar-estai
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161024145319-00007.warc.gz
| 3
|
||
http://www.veidas.lt/%E2%80%9Etvarka-ir-teisingumas%E2%80%9C-buti-ar-nebuti
|
Rinkimai 2016 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose rezultatus. Pirmajame ture išrinkti trys parlamentarai, 68-iose spalio 23 d. vyks pakartotinis balsavimas. Jis vyks ir Šilutės apygardoje, kurioje nutiko didžiausias šių rinkimų skandalas: čia pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo „Tvarkos ir teisingumo“ naudai, sulaikyti septyni asmenys. Nepaisant galimo bandymo papirkti rinkėjus, kad jie balsuotų už Kęstą Komskį, šis vis tiek nepateko į antrąjį turą, tad nebuvo prasmės nepatvirtinti pirmojo turo dviejų lyderių pasiekto rezultato. Tačiau K.Komskio, o gal ir visos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos likimas dar neaiškus. Kaip „Veidui“ aiškino VRK narys Jonas Udris, anksčiau įstatymai neleisdavo panaikinti kandidato ar partijos registravimo po rinkimų, kitaip tariant, buvo galima kalbėti tik apie rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais, jei yra abejonių dėl jų teisėtumo. Tačiau kad visos daugiamandatės apygardos rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti labai rimtų pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti esminių rinkimų rezultatų. O pagal įstatymus Seimas laikomas išrinktu, jei išrinkta daugiau kaip trys ketvirtadaliai parlamentarų. Po Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados ir remiantis ja pakeistų Seimo rinkimų įstatymų atsirado galimybė naikinti partijos registraciją po rinkimų. „Tai naujas teisinis instrumentas, kurį VRK turi savo arsenale. Bet pasinaudojimas juo turi būti rimtas ir atsakingas“, – pabrėžia J.Udris. Tad, kaip aiškina VRK narys, dabar galimi keli variantai. Pirmas: daugiamandatėje apygardoje rezultatai nesikeičia. Antras: atsižvelgiant į tai, kokios pavardės ir kokia apimtimi figūruoja ikiteisminiame tyrime, jei jos yra porinkiminiame sąraše (nepaisant to, kurioje vietoje), jos gali būti braukiamos iš sąrašo. Trečias: jei paaiškėtų, kad balsai buvo perkami su partijos vadovybės žinia ir tai organizavo ar dalyvavo organizuojant kažkas iš aukštų partijos pareigūnų, jei balsų pirkimas – ypač šiurkštus ir sistemingas, organizuotas, kiltų klausimas dėl pačios partijos registracijos panaikinimo po rinkimų. Tokiu atveju partijos gauti mandatai proporcingai būtų padalyti rinkimų barjerą peržengusioms partijoms. Ar bus naujajame Seime K.Komskis (daugiamandatėje jis ketvirtas) bei „Tvarka ir teisingumas“, paaiškės spalio 30 d. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-19
|
„Tvarka ir teisingumas“: būti ar nebūti
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996246
|
http://www.veidas.lt/%E2%80%9Etvarka-ir-teisingumas%E2%80%9C-buti-ar-nebuti
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161018145313-00001.warc.gz
| 4
|
||
http://www.veidas.lt/aukso-karstine-ir-saltkretis
|
KITU KAMPU Nesvarbu, ar aukso kainos kyla, ar krinta, visada yra dėl to laiminčių ir pralaiminčių. Jei kaina krinta Pakistane, paprastai ji išauga Indijoje. Jei auksas brangsta, vadinasi, pinga euras arba JAV doleris. Ir dar – dėl aukso labai nerimauja Donaldas Trumpas, o auksas – dėl jo. Rima JANUŽYTĖ Homeras auksą vadino nemirtingųjų garbe. Inkams auksas simbolizavo saulę. Egiptiečiai tikėjo, kad auksas jiems padės pomirtiniame gyvenime. Tūkstančius metų auksas traukė ir tyrinėtojus, ir poetus, ir trokštančius pralobti goduolius. Aukso žavesys niekur nedingo ir šiandien. Spalio pabaigoje JAV išleista knyga apie aukso karštinę Kalifornijoje jau tapo bestseleriu, o televizijos „Discovery Channel“ serialas „Aukso karštinė“ pradeda septintą sezoną. Vis dėlto romantiškasis aukso spindesys – tik viena šio auksinio medalio pusė, mat auksas jau seniai yra tiesioginis ekonominės situacijos barometras. Ryšys tarp aukso ir valiutos atsirado dar 550 m. pr. Kr., kai dabartinės Turkijos teritorijoje buvo nukaldinta pirmoji istorijoje auksinė moneta. XIX a. visos Europos valiutos buvo susietos su auksu. Tai truko iki 1971-ųjų, kai prezidentas Richardas Nixonas pareiškė, kad JAV daugiau nekeis dolerių į auksą už tą pačią kainą. Nuo tada prasidėjo investuotojų žaidimai: daugelio krizių laikotarpiu aukso vertė kyla, ekonomikai atsigaunant – dažniausiai krinta. Antai 2011 m. aukso kaina buvo pasiekusi visų laikų rekordą – 1900 JAV dolerių už unciją. Po „Brexit“ referendumo aukso kaina staigiai šovė žemyn. Spalio pradžioje ji buvo ėmusi kopti aukštyn, bet JAV paskelbė nelabai gerus nedarbo rodiklius, ir aukso vertė vėl kūlversčiais pasileido žemyn. Šią savaitę aukso kaina nusirito iki 1300 JAV dolerių už unciją, o didžiausioms aukso gavybos kompanijoms tenka mažinti gavybos apimtis ir laukti geresnių laikų. Ir jaudintis dėl JAV prezidento rinkimų rezultatų. D.Trumpo veiksnys? Įdomu, kad aukso kaina svyruoja lygia greta su respublikonų kandidato Donaldo Trumpo populiarumo rodikliais. Ekspertai aiškina, kad tai susiję su D.Trumpo nenuspėjamumu. „Prisiminkime klišę apie Volstritą: investuotojai nekenčia nežinomybės. D.Trumpas ir nežinomybė yra beveik sinonimai“, – rašo portalas money.cnn.com. „Jei rinkimus laimės D.Trumpas, jo politika išjudins JAV ekonomikos pamatus“, – nerimauja kompanijos „ABN Amro“ valiutų ir brangiųjų metalų strategijos koordinatorė Georgette Boele. Antai D.Trumpui tapus respublikonų kandidatu atsirado ekspertų, žadančių naują „aukso amžių“ ir spėjančių, kad šio metalo kaina vėl pasieks 1900 JAV dolerių už unciją. Tokio šuolio nebuvo, tačiau aukso kainų atsigavimas – akivaizdus. Dabar liko vos mėnuo iki rinkimų, ir jei juos laimės D.Trumpas, JAV doleriui žadami labai blogi, o auksui – fantastiški laikai. Žinoma, jei nesutrukdys Federalinis rezervų bankas, jau prasitaręs apie galimybę suvaldyti situaciją „atvirkštine tvarka“: įvesti mechanizmus, kurie dirbtinai apribotų aukso kainą, o tai savaime paskatintų JAV dolerio vertės didėjimą. Kita vertus, tai būtų tik laikinas aukso kainų varžybų pristabdymas. Mat aukso kainą ypač kelia Indija bei Kinija, kuriose labai išaugo šio metalo paklausa. O kadangi daugiausiai aukso Indijoje nuperkama per hinduistų šventę Divali (ji jau po poros savaičių) ir Kinijos naujuosius metus (irgi nebe už kalnų), aukso ieškotojai gali būti palyginti ramūs. Varžybos tarp dviejų milijardierių Atskira kalba – apie du dėl aukso pamišusius investuotojus, kurie tarpusavyje varžosi iš esmės tik dėl aukso. Tai Billas Grossas ir Jeffrey Gundlachas, vadinami tikrais aukso buliais. Jų nuomonė dėl aukso kainos ne tik pasitvirtina, bet ir iš tiesų daro jai įtaką. B.Grossas neseniai pareiškė, kad aukso kaina išliks didelė tol, kol Europoje ir JAV bus laikomos žemos palūkanų normos. Jei tik palūkanų normos bus „paleistos“, auksui gresia kainos nuosmukis. Kita vertus, B.Grossas ir J.Gundlachas žino, kaip aukso kainą vėl pakelti: pakanka vienam iš jų investuoti į auksą, ir jo kaina, žiūrėk, vėl kopia aukštyn. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-25
|
Aukso karštinė ir šaltkrėtis
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993672
|
http://www.veidas.lt/aukso-karstine-ir-saltkretis
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161024145319-00007.warc.gz
| 5
|
||
http://www.veidas.lt/olimpiadininke-kuri-norejo-buti-aktore
|
ŠVIETIMAS Gabija SABALIAUSKAITĖ Respublikinėse gamtos mokslų olimpiadose Giedrė dalyvauja nuo devintos klasės, tačiau tam tikru atskaitos tašku galima laikyti dešimtą klasę, kai iškovojo kelialapį į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą Argentinoje. Būtent šiame konkurse ji ir užsikrėtė olimpiadų „liga“ – suprato, kad nori kuo dažniau jose dalyvauti ir, žinoma, kuo geriau
pasirodyti. „Kai sužinojau, kad patekau į Lietuvos mokinių komandą, vyksiančią į tarptautinę olimpiadą Argentinoje, labai nustebau. Nesitikėjau, kad galiu tiek daug pasiekti. Žinoma, aš daug mokiausi, daug ruošiausi, bet visada maniau, kad negalėčiau varžytis su mokiniais iš Vilniaus licėjaus ar Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos. O kai patekau tarp jų, supratau, kad viskas įmanoma, tik reikia daug, labai daug dirbti ir stengtis“, – prisimena Giedrė.
Dabar ji – dvyliktokė, o savo olimpiadų laimėjimų sąraše jau turi sidabro medalį, kurį gavo nacionalinėje gamtos mokslų olimpiadoje, du bronzos medalius, iškovotus nacionalinėje biologijos olimpiadoje, taip pat yra laimėjusi pirmąsias vietas rajono chemijos, biologijos, matematikos ir fizikos olimpiadose. Daug pasiekia, nes daug dirba Nepaisant didžiausių pasiekimų gamtos mokslų srityje, Giedrę galima vadinti universalia mokine, į kurią lygiuotis turėtų ne vienas bendraamžis. Tuo įsitikinusi jos klasės kuratorė Gitana Svirskienė: „Giedrė gabi ir lietuvių kalbai, ji rašo gražius rašinius, jai puikiai sekasi kūrybinė veikla.“
Iš tiesų Giedrei visi mokomieji dalykai sekasi puikiai. Trumpiau tariant, visi šios dvyliktokės pažymiai yra dešimtukai. Tačiau pati Giedrė tokių rezultatų neaiškina savo universalumu: „Tiesiog labai stengiuosi.“ Kalbėdama apie savo laimėjimus olimpiadose ji taip pat patikina, kad daugiausiai jose lemia darbas ir pastangos, o sėkmė, kurios reikia visur, sudaro tik nedidelę dalį. Kalbėdama apie savo laimėjimus olimpiadose ji taip pat patikina, kad daugiausiai jose lemia darbas ir pastangos, o sėkmė, kurios reikia visur, sudaro tik nedidelę dalį. „Laikas, kurį praleidžiu mokydamasi, ilgėja prieš kiekvieną olimpiadą. Tarkime, prieš tarptautinę olimpiadą mokiausi visą dieną nuo ryto iki vakaro, kiekvieną laisvą sekundę išnaudodavau naujų dalykų skaitymui, sprendimui, mokymuisi. Ir dabar grįžusi namo paruošiu namų darbus ir visą likusį laiką skiriu gamtos mokslams“, – apie savo mokymosi metodus pasakoja Giedrė.
Motyvacijos ji semiasi iš kitų motyvuotų bendraminčių, kurių sutinka Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA) ir Biologų sandraugoje. Rankų nenuleisti padeda ir šeima – tėvai, kurie visada palaiko, ir sesuo, pati
išbandžiusi olimpiadų kelią. „Žinoma, nuostabus yra pats jausmas, kurį patiri, kai ko nors pasieki, ką nors laimi. Taip pat stengtis skatina ten sutikti žmonės. Matant, kaip tobulėja jie, norisi drauge judėti pirmyn. Man atrodo, kad NMA susirenka ypatingi žmonės: visi darbštūs, visi daug išmano, ne tik vieną dalyką, o jei jau kuo nors domisi, tai iki smulkiausių detalių. Bendravimas su tokiais žmonėmis būna labai turiningas. Jaučiu, jog bendraudama su jais tobulėju pati, todėl stengiuosi, kad ir jie iš manęs sužinotų ką nors nauja, įdomaus“, – apie bendraminčius pasakoja mažeikiškė. Iš teatro – į biologijos olimpiadas
Viskas, kas susiję su biologija ir chemija, Giedrei atrodo nuostabu ir įdomu. Tačiau šių mokslų žavesį ji atrado tik atėjusi mokytis į gimnaziją, devintoje klasėje. Iki tol apie biologiją mergina nė negalvojo: aštuonerius metus vaidino teatre, baigė muzikos mokyklos teatro skyrių, domėjosi menais ir net galvojo apie aktorystės studijas. „O tada gimnazijoje sutikau nuostabiausią biologijos mokytoją, kuri ir sudomino šiuo dalyku. Mokytoja pasiūlė po pamokų ateiti mokytis papildomai
aukštesniuoju lygiu ir išbandyti savo jėgas rajono biologijos olimpiadoje. Tais metais ir laimėjau pirmą vietą rajone, kitąmet, dešimtoje klasėje, gavau sidabro medalį respublikinėje gamtos mokslų olimpiadoje, o po šio laimėjimo dalyvavau kitoje atrankoje ir patekau į komandą, kuri vyko į tarptautinę olimpiadą Argentinoje“, – apie pirmuosius žingsnius olimpiadose pasakoja Giedrė. Ji sako pirmiausia susidomėjusi žmogaus biologija, jo santykiu su aplinka, o dabar jau krypsta į smulkiąją pusę – domisi biochemija, molekuline biologija. Teatras, apie kurį, kaip apie karjeros kelią, Giedrė kažkada rimtai galvojo, dabar liko laisvalaikio pomėgiu. Kai tik turi laiko mokykloje, NMA ar Biologų sandraugoje, ji tikina išsiruošianti į spektaklį: „Mano mieste nebūna tiek daug spektaklių, todėl labai laukiu, kada gyvensiu didmiestyje,
kuriame bus daugiau teatro.“
Dar vienas Giedrės užsiėmimas, kurio ji neapleido nuo pat ketvirtos klasės, yra bažnyčios choras. Mergina prisipažįsta, kad ir chore, panašiai kaip NMA ar Biologų sandraugoje, ji atrado daug bendraminčių, o savo vadovei yra dėkinga už tai, kad tiek metų ugdė jos dvasią. Nuo aktorystės – prie medicinos
Mažeikių M.Račkausko gimnazijos abiturientė planuoja studijuoti mediciną, tačiau dar galvoja, kaip ją susieti su moksline, tiriamąja veikla, o vėliau – galbūt ir su akademine karjera. Nors svarstė apie studijas Jungtinėje Karalystėje, drauge su šeima įvertinusi visus už ir prieš, dabartinę politinę situaciją ir galimas rizikas, apsisprendė bent iki rezidentūros likti Lietuvoje. „Kol dar galvojau apie studijas užsienyje, svarsčiau tik apie geriausius Oksfordo, Kembridžo, Karališkojo koledžo universitetus, kuriuose studijuoti būtų verčiau nei Lietuvoje. Nebūtų prasmės išvykti į prastesnį universitetą,
juolab kai medicinos studijos Lietuvoje yra labai kokybiškos“, – svarsto abiturientė.
Būdama dešimtokė Giedrė negalėjo patikėti savo sėkme pakliūti į vieną komandą su dviejų geriausių Lietuvos mokyklų auklėtiniais. Vėliau pati sulaukė kvietimo mokytis KTU gimnazijoje, tačiau šios galimybės atsisakė.
„Kai mane pakvietė, iškart sakiau: noriu, važiuosiu, mokysiuosi. Tačiau po ilgų diskusijų su tėvais nutariau, kad puikių mokytojų yra ir mano gimnazijoje. Todėl nusprendžiau nesiblaškyti ir likti ten, kur pradėjau savo kelią, su mokytojais, kurie mane užaugino“, – paaiškina Giedrė.
Taigi abiturientė tikina, kad gerų rezultatų įmanoma pasiekti mokantis ir paprastoje rajono mokykloje, nors tai ir gerokai sudėtingiau. „Geriausiose gimnazijose aplinka kitokia, ten kur kas didesnė olimpiadininkų koncentracija. Matydamas konkrečius pavyzdžius žinai, kur kreiptis, kaip ir ką mokytis. Rajono mokyklose tokius dalykus dažniausiai reikia išsiaiškinti pačiam. Aš turėjau puikią mokytoją, kuri viskuo domėjosi, rengė mane olimpiadoms, tačiau pati turėjau atrasti geriausią literatūrą, išsiaiškinti, ko konkrečiai reikia olimpiadai. Manau, kad geriausiose gimnazijose suteikiama daugiau įrankių, kaip ir ką padaryti, galima konsultuotis su pačiais olimpiadininkais, kurių rajono mokyklose nėra daug“, – svarsto olimpiadų prizininkė.
Vis dėlto Giedrė, pati padedanti kitiems mokiniams išsiaiškinti nesuprantamus dalykus, įsitikinusi, jog dvejojantieji dėl savo pasirinkimo turi išbandyti ką nors nauja, kad atrastų savo kelią, o jį atradę – nepasiduotų. „O sunkių akimirkų būna. Ypač prieš pat olimpiadą, kai žinai, kad susirinks labai stiprūs konkurentai, o laiko liko mažai, nebežinai, ką kartoti, ką
mokytis. Turbūt kiekvienas olimpiadininkas pritartų, kad streso būna daug, tačiau rezultatas atperka visą jaudulį ir sunkų darbą“, – apibendrina Giedrė. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-21
|
Olimpiadininkė, kuri norėjo būti aktore
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995152
|
http://www.veidas.lt/olimpiadininke-kuri-norejo-buti-aktore
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161020145315-00003.warc.gz
| 6
|
||
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-skandalai-centre-ir-desineje
|
JAV rinkiminė kampanija Jau šių metų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanija į šalies politinį gyvenimą įnešė kaip niekad daug sumaišties. Justina POŠKEVIČIŪTĖ, geopolitika.lt Respublikonų partijos lyderiai nežino, ką daryti su Donaldo Trumpo kandidatūra, kurią, rodos, kiekvieną dieną krečia nauji skandalai, o Demokratų partija kaltinama įvairiais jei ir ne nelegaliais, tai negarbingais metodais remianti Hillary Clinton kampaniją. Visos šios kontroversijos vertos analizės, nes daug ką atskleidžia ir apie bendrą JAV demokratijos būklę. Donaldas Trumpas ir chaosas Respublikonų partijoje D. Trumpo rinkiminę kampaniją supančių kontroversijų yra tiek daug, kad jų visų aprašyti tiesiog neįmanoma. Bene kasdien į viešumą iškyla naujų skandalų: kandidato seksistinių pasisakymų, įžeidimų įvairiausioms mažumoms, „Trump Foundation“ fondo panaudojimo asmeninėms reikmėms, atsisakymo parodyti savo mokesčių deklaracijas ir kitų. Atrodo, niekas negali stipriai pakenkti D. Trumpo kampanijai. Keista, bet tikriausiai viena tiksliausių metaforų, nusakanti šį reiškinį, yra britų politikos satyriko Johno Oliverio frazė: „Jis yra pasakęs visokiausių beprotiškų dalykų, kurių kiekvienas tarytum mažina kitų poveikį. Tai – vinių lovos principas: jei užlipsi ant vienos vinies, įsidursi, jei atsistosi ant tūkstančio vinių, nė viena jų tavęs nesužeis ir nieko neatsitiks.“ D. Trumpo kandidatūros sėkmė, ši „vinių lova“, netikėta ne vienam Respublikonų partijos lyderiui, šią partiją paliko sumišusią, įpykusią ir nežinančią, ko griebtis. Nemaža grupė JAV Kongreso respublikonų oficialiai pareiškė neremsiantys D. Trumpo ir net pasisakė už jo kampanijos nutraukimą. Net ir šį kandidatą oficialiai remiantys respublikonų lyderiai savo paramą jam tebereiškia nenoriai, kartu stengdamiesi nusitolinti nuo jo politinės personos. Štai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas bei JAV Senato lyderis Mitchas McConnellis oficialiai neatsiėmė savo paramos D. Trumpui, bet savo komentaruose negaili jam kritikos. Atrodo, jog Respublikonų partijos elitas atsidūrė aklavietėje, nes savo kandidato palaikymas yra jų bent jau oficialiai skelbiamų vertybių pamynimas ir galimas kenkimas savo politinei karjerai. Demokratų partijos kontroversijos Pirmas didesnis Demokratų nacionalinį komitetą (angl. Democratic National Committee, DNC) sukrėtęs skandalas kilo „Wikileaks“ paviešinus DNC elektroninius laiškus, kuriuose buvo atskleistos šio komiteto pastangos pašalinti iš Demokratų partijos prezidento kandidatų varžybų Bernie Sandersą ir teikti pirmenybę H. Clinton. DNC pirmininkė Deborah Wasserman Schultz dėl šio skandalo buvo priversta atsistatydinti ir tuojau pat pakviesta prisijungti prie H. Clinton rinkiminės kampanijos komandos. Kalbėdamas su nepriklausomos žiniasklaidos „Democracy Now“ žurnalistais, „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as šį incidentą komentavo šitaip: „Tai yra labai įdomus H. Clinton gestas, kuris parodo, jog jei imsies korupcijos, norėdamas jai padėti, tavimi bus pasirūpinta. (…) Nesvarbu, ką tu darai, kaip elgiesi: kol tai bus naudinga H. Clinton, tu būsi apsaugotas.“ „Wikileaks“ šių metų spalį paviešino dar daugiau elektroninių laiškų, kuriuose atskleidžiamas H. Clinton rinkiminės kampanijos darbuotojų ir įtakingų JAV žiniasklaidos kompanijų atstovų bendradarbiavimas, siekiant pavaizduoti H. Clinton kuo geresnėje šviesoje. Išankstinė straipsnių peržiūra ir patvirtinimas bei žiniasklaidos tam tikroms grupėms teikiamos kitokios draugiškos paslaugos nėra retas atvejis politikoje, tačiau galbūt įdomu tai, kad tiriamosios žurnalistikos puslapis „The Intercept“ šį bendradarbiavimą nusako itin detaliai, atskleisdamas netikėtai didelį šios draugystės mastą. Šitokia praktika ne tik kertasi su esmine spaudos funkcija politikoje, bet ir rodo H. Clinton kampanijos požiūrį į tai, kokiais metodais siekti savo tikslo yra leistina. Nušviestos JAV demokratijos ydos Šie netikėtumų pilni prezidento rinkimai atskleidė daug ir apie bendrą JAV demokratijos būklę, kuri sulig kiekvienu skandalu atrodo vis prasčiau. Pirma, Demokratų partija – nors ir su ne tokia kontroversiška kandidate priešakyje – yra ne ką mažiau apsaugota nuo skandalų nei jos konkurentai. Tie skandalai kyla visų pirma dėl kvestionuotinos demokratų rinkimų politikos, apimančios vidines aferas ir rėmimąsi stipriu spaudos sektoriaus lobizmu. Antra, tai, kad rinkėjų paramą D. Trumpui sunku supurtyti, parodė, jog ji kyla iš tam tikrose JAV demografinėse grupėse ilgą laiką besiformavusių nuostatų – ultranacionalizmo, ksenofobijos, mačizmo, – su kuriomis ir jo rinkėjų baze Respublikonų partijos lyderiams reikės tvarkytis net ir dingus paties D. Trumpo fenomenui. Kokią Respublikonų partiją šie lyderiai nori matyti ateityje ir kas joje neturėtų būti toleruojama, yra kaip niekad aktualūs klausimai šiai partijai. Galiausiai, šie prezidento rinkimai geriau nušvietė JAV žiniasklaidos situaciją ir priminė, koks svarbus yra organizacijos „Wikileaks“ vaidmuo bene kiekviename svarbesniame politiniame procese tiek JAV, tiek už jos ribų. Be „Wikileaks“ bei kitų nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos organizacijų ir patys kandidatai į prezidentus, ir jų partijos atrodytų gerokai kitaip, o daugybė bet kokiai demokratijai svarbių klausimų taip ir liktų neužduoti. Pačioms JAV dabar visų pirma reikia atsakyti į klausimą, kas valdys šalį. Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys, kokių ir kiek jų bus užduodama ateityje. Šis straipsnis buvo publikuotas portale geopolitika.lt
|
2016-10-24
|
JAV prezidento rinkimai: skandalai centre ir dešinėje
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995845
|
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-skandalai-centre-ir-desineje
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161023145318-00006.warc.gz
| 7
|
||
http://www.veidas.lt/nugaletojai-ant-zalio-arklio
|
Redakcijos laiškas Spalio 23-iąją mesdamas rinkimų biuletenį į balsadėžę pagalvojau apie priešgaisrinę apsaugą. Kiek užpildytų biuletenių reikėtų sudeginti, kad rinkimai taptų negaliojantys? Tą ugnies ir sunaikinimo įvaizdį galima visaip vartalioti. Manau, paryčiais nebuvo politinių jėgų, kurios norėtų, kad besisklaidant visuotinio gaisro dūmams šie rinkimai būtų paskelbti niekiniais. Arūnas BRAZAUSKAS Jei tai būtų ne branduolinio sprogimo gaisras, jei Lietuvoje išliktų dabartiniai rinkėjai, ant plėnių perrinktas Seimas vis tiek būtų panašus į tą, kuris iš balsadėžių išsirito spalio 23-iosios rytą. Po ketverių metų bus kitaip.Gaisriukų gal norėtų tie, kurie vienmandatėse apygardose pralaimėjo nedideliu skirtumu. Bet ar gaisras Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, kur tam kartui pasibaigė Algirdo Butkevičiaus era, ką nors pakeistų iš esmės? Gal po gaisro perrinktas A.Butkevičius padėkotų rinkėjams už dar ketverius pasitikėjimo metus, o už ką rinkėjams padėkotų visi socialdemokratai? Už trukdymą atsinaujinti stagnuojančiai partijai? Lietuva jau tiek sugeba jaustis ar apsimesti brandžios demokratijos nacija, kad partinė viešoji nuomonė, tikėkimės, spustelės pirmininką pasitraukti. Gaisriuko gal neatsisakytų Algirdas Paleckis, kuris pralaimėjo Naujojoje Vilnioje. Bet vėlgi – ką tai pakeistų? Politinis parijas liktų pariju iki kitų rinkimų. Ant žalio arklio atjojusių nugalėtojų lyderis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, politikams ir žurnalistams patarė neskubėti braižyti koalicijų. Išties, kas paskubės, tas apsijuoks, o kalbant vaizdžiau – gal ir išsidurs. Rinkimų nuovargis ir bemiegė naktis neretai iš politikų lūpų ištraukia slapčiausius lūkesčius. Antai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius pasisakė už tai, kad būsimos (neaišku kokios) koalicijos lyderiai būtų patikrinti specialiųjų tarnybų. Taikydamas į R.Karbauskį, jis nusistebėjo, kodėl šis nesiveržia į Vyriausybę, o nori likti Seime. „Aš keliu klausimą, kas po tuo slypi“, – svarstė A.Kubilius. Iš tos jo kalbos galima daryti išvadą, kad mūsų politinis elitas yra tarsi dviejų rūšių: tiesiog patikrintieji ir antrąkart gerokai patikrintieji – prie pastarųjų galima priskirti premjerą ir ministrus. Sakytume, kad toks modelis yra hibridinis, nes derinamos skaidrios ir nelabai skaidrios procedūros. Pagal įstatymą kandidatai į Seimą turėtų deklaruoti bent jau buvusius ryšius su užsienio šalių spec. tarnybomis (esamus ryšius deklaruotų tiktai politinis savižudis). Nereikės nė spec. tarnybų – gal nepraeis nė ketveri metai, ir skaisčiai žalias nugalėtojų žirgas pakeis spalvą ar taps dėmėtas. Dėmėtus nominantus į ministrų postus reikėtų išgaudyti iki Prezidentei juos paskiriant Vyriausybės nariais. Vėliau išryškintus mūsų spec. tarnyboms būtų neapdairu deklaruoti, nes už tokį žioplumą kai kam būtų nuplėšyti antpečiai. Skaidrumas skirtas ne rinkėjams apakinti, o tam, kad jie blaiviai nuspręstų, ar buvęs agentas vertas būti parlamentaru. Nuslėpusius praeitį turėtų išgaudyti mūsų spec. tarnybos ir garantuoti slapukams „nemalonumus per valdiškus namus“. Kas būna po priverstinio paviešinimo, daugmaž žinoma. Kaip rodo Kazimiros Danutės Prunskienės pavyzdys, kas kuo buvo, nusprendžia teismas. Noras, kad spec. tarnybos, kurių procedūros dėl jų prigimties yra neskaidrios, turėtų ieškoti dėmių ministrų politinėje biografijoje, nėra atkeliavęs iš kosmoso ar gretutinės tikrovės. Kaimyninėje valstybėje, kuri kelia pasaulinių rūpesčių, spec. tarnybos aukštesnės už teismus, ir dauguma tos šalies piliečių sistemos neskaidrumą laiko didžiuliu privalumu.Veterinaras pasakytų, kad dėmių gali būti ant raudonų, žalių, netgi trispalvių arklių. Nereikės nė spec. tarnybų – gal nepraeis nė ketveri metai, ir skaisčiai žalias nugalėtojų žirgas pakeis spalvą ar taps dėmėtas. Gal net nenuplaunamai. Tokie vadinami obuolmušiais. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-26
|
Nugalėtojai ant žalio arklio
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.998557
|
http://www.veidas.lt/nugaletojai-ant-zalio-arklio
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161025145320-00008.warc.gz
| 8
|
||
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3054&catid=31&Itemid=101
|
Palangos policijos vadovas kyšiais dalijosi su teisėjais? Užuojauta pažinojusiems ir bendradarbiavusiems su Palangos policijos komisariato vadovu Alvydu Katkausku Zenonas Volkovas Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas (pirmas iš kairės) įkliuvo po tiek metų sėkmingo "bendradarbiavimo" su teisėjais. Jo buvęs viršininkas, būsimas premjeras Saulius Skvernelis (trečias iš kairės) dar neįkliuvo Kaip žinia, Palangos policijos komisariato vadovui Alvydui Katkauskui 2016-10-26 d. pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kaip pranešė BNS įtariama, kad jis padėjo anksčiau laiko susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. Spaudos konferencijoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas E.Jablonskis pasakė: „ Tyrimas buvo pradėtas ir orientuotas į asmenis, kurie daro poveikį teisėsaugos pareigūnams – tai yra tarpininkai, kurie atstovauja suinteresuotiems asmenims ir siekia padėti išvengti atsakomybės ar išspręsti kitaip bėdas ir problemas. Tyrimo metu buvo buvo užfiksuotas Palangos komisariato vadovas Alvydas Katkauskas, kuris piktnaudžiaudamas tarnyba, ir kaip įtariama, gavęs asmeninės naudos, padėjo tarpininkui ir siunteresuotam asmeniui anksčiau laiko išspręsti problemą – susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą.“ Turima Laisvo Laikraščio informacija, šis apsukruolis, Alvydas Katkauskas dar vadovaudamas Klaipėdos kelių policijos biurui, buvo įkūręs neoficialų UABą (žmona dirba mokesčių inspekcijoje). Šioje nusikalstamoje veikloje, pagrindinį vaidmenį atlikdavo kai kurie teisėjai. Per tarpininką, iš anksto susitarę su A.Katkausku, teisėjai priimdavo reikalingą teismo sprendimą. Taip nusižengėlis išvengdavo įstatymo numatytos tikrosios bausmės. A.Katkauskas, kaip vadovas, kontroliuodavo, kad fiktyvūs teismo sprendimai, jo pavaldinių, nebūtų apskūsti. Faktiškai, už teisių neatėmimą, pakliuvėlis neoficialiai sumokėdavo dvi baudas. Vieną, pagal teismo sprendimą į banką, o kitą neproporcingai pasidalindavo „UABo darbuotojai“. Be abejo veikė ir išankstinis teisių atsiėmimo mechanizmas - per teismus. Aišku už atatinkamą mokestį. Gargžduose (Klaipėdos raj.) analogiškam „UABui“ vadovavo neįkliuvęs expolicijos darbuotojas Kęstutis Vitkauskas (slapyvardis „ryžas“), jo vadas Edmundas Sbarauskas buvo apdovanotas aukščiausiu policijos apdovanojimu ir iškilmingai išlydėtas į „užtarnautą“ pensiją. Kaip matome apsukruolis Alvydas Katkauskas kažkiek pavėlavo. Užuojauta šeimos nariams, teisėjams, tarpininkams ir šiaip jį pažinojusiems.
Peržiūros: 288
|
2016-10-27
|
Palangos policijos vadovas jau seniai kyšiais dalijosi su teisėjais?
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.994689
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3054&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161027145323-00010.warc.gz
| 9
|
|
http://www.veidas.lt/lietuvos-dangus-bus-saugus
|
GYNYBA Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministerijos pasirašė techninį susitarimą dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS pirkimo iš Norvegijos. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos projektas kainuos šiek tiek daugiau nei 100 mln. eurų, o už šią sumą Lietuvos kariuomenei bus nupirktos dvi oro gynybos baterijos, kurias planuojama perduoti iki 2020 m. Taip pat pranešta, kad svarstoma Lietuvoje dislokuoti ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“. Jos būtų į Lietuvą kitais metais atvyksiančio tarptautinio sąjungininkų bataliono sudėtyje. „Patriot“ yra ilgojo nuotolio raketų sistemos, galinčios numušti orlaivius ar balistines raketas. Šią vasarą NATO nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną – iš viso apie 4 tūkst. karių. Lietuvoje kuriamam batalionui vadovaus Vokietija, prie vokiečių prisidės Nyderlandai, Belgija, Norvegija ir Liuksemburgas. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-27
|
Lietuvos dangus bus saugus
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993181
|
http://www.veidas.lt/lietuvos-dangus-bus-saugus
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161026145321-00009.warc.gz
| 10
|
||
http://www.veidas.lt/primadonos-koncertas
|
Kultūra Šį sekmadienį Nacionalinėje filharmonijoje laukia neeilinis labdaros vakaras-koncertas, kuriame dainuos žymiausia visų laikų lietuvių operos primadona Violeta Urmana. Primadonos pasirodymas bus skirtas Lietuvos įstojimo į UNESCO 25-mečiui, mat solistė buvo paskirta UNESCO menininke taikai. Kiti garsios primadonos titulai – Anglijos karališkosios filharmonijos draugijos prizininkė, Franco Abbiati tarptautinės kritikų draugijos premijos laureatė, Austrijos „Kammersängerin“ premijos ir daugelio kitų tarptautinių apdovanojimų laimėtoja. Operų arijas šiame koncerte grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno. Pasak dirigento, koncerto programai pati V.Urmana šįkart rinkosi pačias gražiausias ir dramatiškiausias operos veikėjų priešmirtines arijas, kurios kartu būna ir pačios sudėtingiausios, reikalaujančios didžiausios solistų brandos. Scenoje V.Urmaną lydės jos gyvenimo draugas italų tenoras Alfredo Nigro. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-27
|
Primadonos koncertas
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.994156
|
http://www.veidas.lt/primadonos-koncertas
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161026145321-00009.warc.gz
| 11
|
||
http://www.veidas.lt/pardaveju-rupestis-3-patarimai-kaip-didinti-pasitikejima-savimi
|
Vadybos eksperto žvilgsnis Beveik kiekvienoje mokymų auditorijoje tenka paliesti šią temą – kaip sustiprinti pasitikėjimą savimi įvairiose pardavimo situacijose. Tomas MISIUKONIS, „OVC Consulting“konsultantas Štai neseniai pardavimo veiklą pradėjusi mergina pasakoja, kaip jai sunku derėtis su patyrusiais pirkėjais vyrais, kurie įsivaizduoja, kad tą gali daryti tik rūstūs dėdės. Ką tik pardavimui vadovauti pradėjęs inžinierius, kuriam reikia bendrauti su tarptautiniais partneriais, teigia kol kas tą darydamas nesijaučiąs tvirtai: „Aš esu iš mažos šalies, o jie labai dideli.“ Kitas žmogus pasakoja, jog manė, kad jam bus lengviau daryti klientams įtaką. „Nesijaučiu galintis kažką pakeisti, man nedrąsu prašyti klientų, kai pats netikiu tuo projektu“, – sako jis. Mums reikia stiprinti pardavėjų pasitikėjimą savimi, kad su klientais jie jaustųsi kaip lygūs su lygiais ir gebėtų daryti klientams įtaką, – taip ugdymo tikslus formuluoja daugelis verslo įmonių. Anksčiau pardavimo mokymų reklamos mirgėjo fantastiškais pažadais suteikti pardavimo specialistams kuo daugiau elgesio technikų, o dabar atsigręžiama į asmeninį šių žmonių ugdymą. Visada sakiau, kad jokios pardavimo technikos neveiks, jeigu pardavėjas, pavyzdžiui, bijo kliento arba su juo bendraudamas nesijaučia drąsiai. Tvirtesnis stuburas atsiranda žmogui bręstant ir tinkamai valdant savo nuostatas. Neverskite savęs pasitikėti savimi Nepasitikėti savimi verslo susitikimuose yra normalu, ypač tiems, kurie pardavimo veiklą pradėjo neseniai. Jums tenka susidurti su įvairiais žmonėmis ir, suprantama, kiekvienam iš jų norite parodyti geriausią ir drąsiausią savo versiją. Tokia pastanga kainuoja milžiniškus jūsų energijos resursus. Jūs parodysite kur kas didesnį pasitikėjimą savimi, jeigu klientui pasakysite: „Žinote, kol kas nesijaučiu drąsiai, bet bandykime šnekėtis.“ Tai yra kur kas geriau, negu vaidinti kietą ir apsimetinėti, kad jums viskas gerai. Akylesnis žmogus nuspės prastą jūsų savijautą vien iš jūsų kūno kalbos ir tuo pasinaudos. Kalbėsite greitai, darysite daug nereikalingų judesių, vengsite akių kontakto. Jums to nereikia, atsipalaiduokite ir leiskite sau nepasitikėti savimi. Tai paperka. Atviras prisipažinimas, kad jaučiatės pažeidžiami, nutrauks galimą psichologinį žaidimą iš kitos pusės ir paskatins bendradarbiauti. Nebijokite prarasti sandorioVersdami save šiame susitikime pasirodyti taip gerai, kad jau dabar sudarytumėte sandorį, įsikalbate, jog tai yra būtina ir privaloma. Blogiausia, kas jums gali nutikti, – išgirsti kliento „ne“. Savo „ne“ jis gali pasakyti nepriklausomai nuo to, kaip jūs pasiruošėte. Pavyzdžiui, jo prioritetai, nuostatos ar biudžetas neleis jam turėti su jumis reikalų. Jeigu atsipalaiduosite ir nespausite savęs per šią valandą pasirašyti sutarties, jūs bet kuriuo atveju pasieksite kitų tikslų. Pavyzdžiui, atidarysite duris į šio kliento veiklą ir galėsite vėliau grįžti su kitu pasiūlymu. Galbūt sužinosite, kas ir kokius sprendimus čia priima, tad bus lengviau juos vėliau įtikinti. O gal sužinosite, kad šis klientas niekada nenorėjo ir nenorės su jumis dirbti. Tai taip pat gera žinia, nes ji taupo jūsų energiją. Nusistatykite daugiau tikslų. Jums nereikia jaustis taip, kaip jaučiasi krepšinio žaidėjas, lemiamose rungtynėse metantis lemiamus baudos taškus. Net ir tokiais atvejais sportininkai mokomi negalvoti apie metimą. Nebijokite atrodyti kvailai Daugybė pardavimo specialistų bendraudami su klientu naudoja nuvalkiotas klišes: „ir jums, ir mums būtų naudinga“; „mūsų produktas pats kokybiškiausias, o dirbame mes profesionaliausiai“; „kainelę jums paderinome, turėtų tikti“ ir pan. Tokios klišės atsirado iš negebėjimo jaustis saugiai sudėtingose situacijose su klientais. Pardavimo specialistai ėmė standartizuoti savo susitikimus ir įprato juose elgtis vienodai.Nesielkite standartiškai ir nebijokite eksperimentuoti. Baimė rizikuoti bendraujant su klientu sukausto ir verčia elgtis labai nuspėjamai. O kas, jeigu klientas pamanys tą ar aną? O jeigu jam nepatiks? O jeigu jis manęs nesupras? Visa tai kalba mūsų psichika, kuri linkusi mus saugoti nuo neapibrėžtų situacijų. Ji kaip mūsų mamos, kurios saugo mus nuo lakstymo po lauką ar ilgų kelionių, nes vaikas gali susirgti, pasiklysti, vaikui bus sunku. Gyvendami įprastuose rėmuose mes neugdome pasitikėjimo savimi ir gerai jaučiamės tik mums pažįstamose situacijose. „Ko reikia, kad mūsų pasiūlymas būtų jums patraukliausias?“; „ką man jums pasakyti, kad sutiktumėte su manimi susitikti?“; „žinote, juokauju, bet man reikia padidinti mėnesio pardavimus, tad paskambinau jums tikėdamasis, kad padėsite man pasiekti rezultatą“. Kai kuriems pardavimo specialistams tai yra drąsios frazės ir jie jų niekada nepasakytų klientui. Pabandykite, klientas taip pat žmogus. Nėra nieko geriau už atvirą bendravimą nebijant padaryti klaidų.Taigi norite didinti pasitikėjimą savimi? Būkite savimi, nes tai yra pigiausia ir efektyviausia būsena bet kurioje dalykinėje situacijoje. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-28
|
Pardavėjų rūpestis: 3 patarimai, kaip didinti pasitikėjimą savimi
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993357
|
http://www.veidas.lt/pardaveju-rupestis-3-patarimai-kaip-didinti-pasitikejima-savimi
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161027145323-00010.warc.gz
| 12
|
||
http://www.veidas.lt/pabegeliu-ir-migracijos-tragedija-bei-jos-grimasos
|
DIPLOMATO SKILTIS 2015 m. spalio 2 d. pirmą kartą lankiausi Graikijos Lesbo saloje – buvau trečias ambasadorius, susidomėjęs neregėto masto pabėgėlių antplūdžiu į šią salą, jų kelione link Centrinės Europos šalių, visų pirma Vokietijos. Kaip tik vienas Lietuvos valstybinės sienos apsaugos sraigtasparnis ir jo įgula, atsiųsti į pagalbą graikams, baiginėjo savo misiją. Pilotai papasakojo, kad jie tik stebi procesą: mažas jų lėktuvėlis nėra skirtas gelbėjimui, o jų misija – identifikuoti valtis, jų judėjimo kryptį ir pranešti pakrantės apsaugai. Alfonsas EIDINTAS, Lietuvos ambasadorius Graikijoje Vienu metu nuo netoliese esančios Turkijos krantų staiga startuoja keturios guminės valtys, kiekvienoje po keliasdešimt pabėgėlių, ir metasi prie Lesbo krantų. Du pakrantės apsaugos laiveliai nežino, prie kurios šokti, stabdyti – valtys artėja prie kranto. Laiveliui priplaukus prie vienos iš guminių valčių ten esantieji prapjauna valties dugną ir 50 žmonių atsiduria vandenyje, dalis jų skęsta. Sienos pareigūnai juos gelbėja – pabėgėliai pakrantės apsaugos laivu atgabenami į salos uostą. Mėtosi krūvos liemenių, valčių motorų su skambiu, bet falsifikuotu užrašu „Yamahaha“ – jai toli iki „Yamahos“ kokybės, antrą kartą tokiai operacijai naudoti motorą pavojinga. Išsigelbėję savo tėvynėje nuo bombų ir minų žmonės galėjo nuskęsti dėl motoriuko kokybės… Taip susidūriau su pabėgėlių ir migrantų gabentojų verslu: viskas gerai organizuota, gabentojams gerai sumokama, jie padaro viską – parūpina specialias didžiules gumines valtis, maisto, tolesnį transportavimą iki Graikijos sienos. Taip susidūriau su pabėgėlių ir migrantų gabentojų verslu: viskas gerai organizuota, gabentojams gerai sumokama, jie padaro viską – parūpina specialias didžiules gumines valtis, maisto, tolesnį transportavimą iki Graikijos sienos. Už viską jau sumokėjo pabėgėliai. Ne milijonus – milijardus… Apie gabentojus tvyrojo ir tebetvyro tyla, juos sunku pagauti. „Frontexo“ pareigūnas aprodė ir paaiškino pabėgėlių ir migrantų registracijos procesą Morijos stovykloje: imami pirštų atspaudai, neturintys ar sunaikinę dokumentus identifikuojami, nustatoma atvykėlių šalis, miestas, tautybė, net jų dialektas. Pareigūnas tarsteli, kad TV kameros filmuoja tik šeimas su mažais vaikais… Niekas dar nežino, kiek čia tikrų, kiek apsimetusių pabėgėlių nuo karo veiksmų konflikto zonoje. Visi jie iš Turkijos pabėgėlių stovyklų. Lesbo meras Spyras Galinas įteikė man raštišką pasiūlymą ES šalių vyriausybėms: kadangi daug pabėgėlių, ypač vaikų, nuskęsta, reikia pabėgėlius gabenti ne iš Graikijos, o iš Turkijos pabėgėlių stovyklų lėktuvais – taip niekas nenuskęs. Tada skambėjo fantastiškai, bet tas planas jau veikia: pernai kovo 18 d. pasirašyta Turkijos ir ES sutartis, po kurios masinis antplūdis į Graikiją praktiškai sustojo. Tuo metu, kai dar tik vyko diskusijos, kaip reaguoti į migrantų antplūdį, dalis Europos šalių uždarė sienas migrantų kelionei į Vakarus. Dėl to Graikijoje lyg butelyje ilgesniam laikui susitelkė daugiau nei 60 tūkst. pabėgėlių ir migrantų – jiems reikia būtiniausių dalykų, reikia vaikams mokyklų, o dalis tų migrantų nepatenka į sąrašus, nes jie nėra iš karo apimtų šalių. Galima suprasti imigracijos masto apimtų šalių sunkumus, todėl joms siunčiame į pagalbą pasienio specialistų, policininkų. Lietuva vykdo ir įsipareigojimus dėl pabėgėlių perkėlimo, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai bendradarbiauja su „Frontexu“, Graikijos „Azilių“ centru, bendrauja su migrantais, supažindina juos su Lietuva. Mūsų pareigūnai vykdo kruopščią perkeliamųjų migrantų patikrą prieš nusprendžiant dėl jų perkėlimo į Lietuvą. Televizorių ekranuose matant, su kokiais sunkumais susiduria nuo karo bėgantys žmonės ar tos šalys, kurios juos priima ar per kurias eina tranzito kelias, mums norisi greitų, efektyvių sprendimų. Norisi matyti greitą žmonių perkėlimą, kad juos tenkintų priimančios šalies sudarytos sąlygos, o perkeltieji kuo greičiau sėkmingai integruotųsi. Tačiau diplomatija neretai yra ilgas ir kantrus darbas, diplomatai pasiekimus neretai matuoja milimetrais. O jeigu pabėgėlių sirų ar irakiečių integracija vyks per kelias kartas, ar dėl to mes turėtume būti nelaimingi? Juk dabar už viską svarbiau pagelbėti nuo mirties pavojaus išvietintiems nelaimėliams. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-03
|
Pabėgėlių ir migracijos tragedija bei jos grimasos
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.998213
|
http://www.veidas.lt/pabegeliu-ir-migracijos-tragedija-bei-jos-grimasos
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161102145331-00016.warc.gz
| 13
|
||
http://www.veidas.lt/spalio-siurprizas-pries-jav-prezidento-rinkimus-islindo-is-pasto-dezes
|
JAV rinkimai Šįkart siurprizą suruošė Federalinio tyrimų biuro vadovas Jamesas Comey. Spalio 28-osios popietę jis informavo Kongresą, kad atnaujintas tyrimas dėl Demokratų partijos kandidatės į prezidentus Hillary Clinton susirašinėjimo, kada ši, būdama JAV valstybės sekretore, tarnybiniam susirašinėjimui naudojo asmeninį serverį, stovintį Clintonų namo rūsyje. Dar už poros dienų, spalio 30-ją paaiškėjo, kad JAV teisėsaugos viršūnėlės labai jau vangiai trypčiojo apie labdaringą Clintonų šeimos fondą ir neskubėjo tirti jo veiklos. Visa tos žinios mušė per H.Clinton reitingus. Arūnas BRAZAUSKAS Liepos mėnesį Federalinis tyrimų biuras (FTB) atsisakė kelti bylą H.Clinton dėl valstybės paslapčių apsaugos pažeidimų, tačiau jos elgesį su tarnybine korespondencija įvertino kaip itin aplaidų. Ir štai spalio siurprizas: FTB rado naujų laiškų, kurie nebuvo įvertinti anksčiau, todėl tyrimą pratęsė. H.Clinton štabas pratrūko kaltinimais FTB, kad šis bando paveikti rinkimų rezultatus. H.Clinton konkurentas rinkimuose respublikonas Donaldas Trumpas apie atnaujintą tyrimą pareiškė, kad „tai viską keičia“. H.Clinton štabas pratrūko kaltinimais FTB, kad šis bando paveikti rinkimų rezultatus. H.Clinton konkurentas rinkimuose respublikonas Donaldas Trumpas apie atnaujintą tyrimą pareiškė, kad „tai viską keičia“. Jam pasirodė, kad spalio siurprizas padovanos jam pergalę rinkimuose. Beje, apklausos, kurios buvo baigtos dieną prieš paskelbiant apie tyrimo atnaujinimą, parodė, jog H.Clinton atotrūkis nuo D.Trumpo mąžta: dvi savaitės prieš tai pirmavusi 12 proc. H.Clinton tąkart galėjo džiaugtis 4 proc. persvara. Nuo tada, kada FTB liepos mėn. nepareiškė itarimų H.Clinton, D.Trumpas teigė, kad rinkimai ydingi, surežisuoti (angl. rigged – šio žodžio pirminė reikšmė apibūdina gerai įrengtą laivą, kitaip tariant, pagal išankstinį planą suręstą daiktą). Esą H.Clinton išsisuko nuo bylos, nors padarė baudžiamąjį nusikaltimą – vadinasi, visa JAV politinė santvarka, įskaitant rinkimus, ydinga. Kaltinimai sistemai nėra būdingi JAV politinei tradicijai, todėl imta nuogastauti, kad pralaimėjimo atveju D.Trumpas kvies savo šalininkus maištauti. D.Trumpas – viena iš aplinkybių, dėl kurių galima sakyti, kad J.Comey nekaltas, o kalta aplinka. Savo veiksmais FTB direktorius pats įlindo tarp kūjo ir priekalo. Savo veiksmais FTB direktorius pats įlindo tarp kūjo ir priekalo. Jis nutarė informuoti Kongresą, kad paskui nebūtų kaltinamas, jog kažką nuslėpė. Respublikonų kandidatas visą laiką lenkė prie to, kad FTB ir Teisingumo departamentas neturėjo H.Clinton leisti dalyvauti rinkimuose, todėl rinkimai ydingi. Atnaujinus tyrimą D.Trumpo marti Lara Trump leptelėjo, kad uošvis privertęs FTB atskleisti, ką ši įstaiga veikia – esą jis visą laiką teigęs, kad H.Clinton netinkama prezidentės pareigoms, tad tyrėjai negalėjo slėpti, kad pratęsė darbą. Iškart po laiško kongresui J.Comey buvo iškviestas „ant kilimėlio“. Gal fiziškai ir neturėjo akistatos su Generaliniu prokuroru (t.y. teisingumo ministru), tačiau jam buvo išsakyta Teisingumo departamento nuomonė, kad sprendimas informuoti kongresą apie atnaujintą tyrimą neatitinka ilgalaikės FTB praktikos. J.Comey buvo pasakyta, kad FTB nedera komentuoti vykstančių tyrimų ir daryti veiksmų, kurie galėtų paveikti rinkimus. FTB direktorius direktorius pavaldus Generaliniam prokurorui, jį 10 m. terminui skiria JAV prezidentas Senatui pritarus. J.Comey paskirtas 2013 m. Netrukus J.Comey sulaukė kaltinimų iš Senato mažumos lyderio demokrato Harry Reido, kuris pareiškė, kad FTB vadovas veikiausiai pažeidė įstatymą, draudžiantį valstybės tarnautojams savo veikla palaikyti kurią nors partiją. Juolab, kad laiškai, apie kuriuos pranešta likus 10 dienų iki rinkimų, kaip išaiškėjo, buvo atrasti 10 dienų anksčiau. Spalio 30, sekmadienį, „The Wall-Street Journal“ atkasė, jog Teisingumo departamento tyrėjai anksčiau šiais metais atsisakė tirti Clintonų šeimos fondo veiklą, nors FTB spaudė tai daryti, kadangi kilo įtarimų, jog kai kuriems to fondo rėmėjams buvo atsilyginta sudarant jiems politinių ir kitokių veikimo pranašumų. FTB rinko duomenis apie Clintonų fondą, tačiau iki šiol jokių atvirų kontaktų su jo darbuotojais neturėjo. Vasario mėn. būta susitikimo tarp Teisingumo departamento ir FTB atstovų. Pastariesiems nepavyko įtikinti aukščiau stovinčios žinybos, kad būtina pradėti oficialų Clintonų fondo tyrimą. Dar daugiau – FTB pareigūnams liko įspūdis, kad ir kai kurie jų įstaigos vadovai nenoriai knisasi po Clintonų popierius. H.Clinton tarnybinio susirašinėjimo bylą kuruoja FTB direktoriaus pavaduotojas Andrew McCabe. Jis rodęs ketinimų kontroliuoti ir komunikaciją dėl Clintonų fondo reikalų tarp Teisingumo departamento ir FTB. Atrodo, kad A. McCabe negalėjo būti 100 proc. nešališkas, nes kelios dienos prieš FTB paskelbiant apie tyrimo dėl H.Clinton susirašinėjimo atnaujinimą paaiškėjo, jog FTB vicedirektoriaus žmona, siekusi būti išrinkta į Virginijos senatą gavo arti pusės milijono dolerių iš tos valstijos gubernatoriaus Terry McAuliffe politino fondo, o gubernatorius – senas H.Clinton sąjungininkas ir buvęs Clintonų fondo valdybos narys.
|
2016-11-05
|
Spalio siurprizas prieš JAV prezidento rinkimus išlindo iš pašto dėžės
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.994264
|
http://www.veidas.lt/spalio-siurprizas-pries-jav-prezidento-rinkimus-islindo-is-pasto-dezes
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161105145335-00019.warc.gz
| 14
|
||
http://www.veidas.lt/ar-lietuva-turi-sansu-tapti-zaidimu-industrijos-pietu-koreja
|
TECHNOLOGIJOS Savaitgalį praūžė vieną didžiausių Baltijos šalyse žaidimų kultūros paroda „GameOn“, kurioje kartu su Mykolo Romerio universitetu dalyvavo ir strateginio partnerio Dongseo universiteto (Pietų Korėja) delegacija. Kodėl tai svarbu? Marius KALINAUSKAS, MRU žaidybinimo taikymo mokyme tyrėjas, „LevelUp Labs“ žaidimų kūrimo laboratorijos moksleiviams įkūrėjas. Lietuva pagal plotą yra beveik dvigubai mažesnė už Pietų Korėją, tačiau pagal gyventojų tankumą savo šalyje viename kvadratiniame kilometre matytume 45 žmones, tuo tarpu Pietų Korėjoje tą patį plotą užima 507 gyventojai. Negana to, beveik visų jų rankose būtų po išmanųjį telefoną, su kuriuo jie žaistų vaizdo žaidimus. O kita nemaža dalis gyventojų žaidžiantiems šiuos išmaniuosius žaidimus kurtų. Pietų Korėja ir Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dvi itin skirtingos šalys tiek geografine, tiek kultūrine prasme. Vienintelės dvi statistikos kategorijos, kuriose mes galime varžytis – interneto sparta ir savižudybių skaičius. Pietų Korėja ir Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dvi itin skirtingos šalys tiek geografine, tiek kultūrine prasme. Vienintelės dvi statistikos kategorijos, kuriose mes galime varžytis – interneto sparta ir savižudybių skaičius, kuris dėl greito gyvenimo tempo bei didžiulės vidinės konkurencijos yra viena opiausių problemų Pietų Korėjoje. Šalies siekis tapti technologijų lydere bei pasauline ekonomine galia davė ir teigiamų ir neigiamų rezultatų. Ekonominio progreso tamsiąja puse tapo stresas, kuris transformuojasi į asmenines tragedijas. Kita vertus, europiečių namai prikimšti technikos gaminių iš Pietų Korėjos. Tokie prekių ženklai kaip „LG“, „Samsung“, ar „Hyundai“ dažnam lietuviui gerai atpažįstami. Net vienas svarbiausių Lietuvos energetinio saugumo garantų – laivas-saugykla „Independence“ buvo sukurtas Pietų Korėjoje, „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje. Taigi pietų korėjiečiai moka gaminti bei parduoti technologijas, tačiau retas europietis yra girdėjęs apie kiek kitokį – technokultūrinį eksportą, kurį Pietų Korėja vykdo su nemažesniu užsidegimu ir produktyvumu. Antrasis pagal dydį Pietų Korėjos miestas – Busanas yra pagrindinė šio eksporto šakos ašis. Technolkultūrinis eksportas apima sritis, susietas su skaitmeninio turinio industrija. Kompiuterinių žaidimų kūrimas, vaizdo efektai, skaitmeninė animacija yra trys pagrindiniai skaitmeninio turinio elementai, kurie parduodami taip pat sėkmingai kaip ir išmanieji telefonai, robotai ar automobiliai. Kompiuterinių žaidimų kūrimas, vaizdo efektai, skaitmeninė animacija yra trys pagrindiniai skaitmeninio turinio elementai, kurie parduodami taip pat sėkmingai kaip ir išmanieji telefonai, robotai ar automobiliai. Didžiosios Holivudo filmų studijos, taip pat stipriausios žaidimų leidybinės kompanijos nuolat kliaujasi Pietų Korėjos skaitmeninio turinio kūrėjais, tad nemaža dalis kino ar žaidimų produkcijos, kuri intuityviai priskiriama JAV, iš tiesų yra korėjiečių sunkaus techninio ir kūrybinio darbo rezultatas. Skaitmeninio turinio poreikis auga daugėjant įrenginių bei paslaugų, kurių pateikimas tiesiogiai priklauso nuo vaizdo efektų, animacijos, ar interaktyvių programų. Dėl šios priežasties technokultūrinio eksporto potencialas yra didesnis nei vien technologinių produktų. Tiems, kurių akyse pradėjo suktis dolerių banknotai užuodus naują „pelningą rinką“ – patartina šiek tiek atsikvėpti. Darbas skaitmeninio turinio srityje reikalauja daug kantrybės, atsidavimo ir kūrybinės kibirkšties. Jei šie žodžiai neįtikina – „Google“ suveskite žodį „rotoscoping“ ir patys įsitikinsite kiek laiko ir pastangų kainuoja vienos seniausių ir daugiausiai kantrybės reikalaujančių animavimo technikų realizavimas. Pietų Korėjoje vyraujantis konkurencinis klimatas bei didelė populiacija padeda iškilti geriausiems bei agresyviausiems kūrėjams. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl Pietų Korėjos kūrybinė produkcija nėra dažnai matoma Europoje – milžiniška kultūrinė takoskyra tarp Vakarų ir Rytų kultūrų. Mes skirtingai suprantame neverbalinius simbolius, juokiamės iš skirtingų dalykų, galiausiai – netgi bijome skirtingai. Norint įsitvirtinti Azijoje, nepakanka vien dirbti greičiau, geriau ir pigiau. Dar reikia išmokti storą ir dažnai – nerašytą, kultūrinių niuansų knygą. Kultūrinės patirtys dažniausiai ateina per asmeninį patyrimą bei išgyvenimus. Jokia knyga, filmas ar žaidimas neatstos kelių mėnesių praleistų svečioje šalyje bendraujant su vietos žmonėmis, ragaujant jų maistą, klausantis jų istorijų. Kai kurie elgsenos ir pažiūrų aspektai atrodo tokie skirtingi, jog atrodo, kad susidūrė du pasauliai. Pernai Pietų Korėjos Dongseo universiteto ir Mykolo Romerio universiteto studentų komandos „GameJam“ renginyje per itin trumpą laiką kūrė bei pristatinėjo savo žaidimų prototipus ekspertams bei plačiajai visuomenei. Kelių dienų maratone kūrėjai generavo idėjas, kūrė dizainą bei programavo tai, kas ateity galbūt galėtų tapti jų sėkmės tramplinu žaidimų industrijoje. Stebint lietuvių komandas akivaizdžiai matėsi noras nustebinti technologiniais sprendimais, sukurti veikiančias žaidimo mechanikas, paruošti pritrenkiantį vizualinį pristatymą. Tuo tarpu Pietų Korėjos kūrėjai didžiausią dėmesį skyrė… pasakojimui, kuris vėliau aplipdomas, animacija bei programiniu kodu. Pradėti nuo istorijos, o ne nuo mechanikos nėra nei gerai, nei blogai. Tai tiesiog kitoks požiūris į produkto kūrimą. Tačiau tokios smulkmenos neretai sukelia nesusikalbėjimą tarp multikultūrinių komandų, arba dar daugiau – užveria duris į nepažintas rinkas. Pietų Korėja Lietuvą mato kaip vartus į Europą, kaip geografinį tiltą, kuris padėtų sujungti dvi skirtingas kultūras ateities darbams bei iššūkiams. Skamba banaliai, bet tiesos neretai ir būna banalios. Daug svarbesnis klausimas – ką mato pati Lietuva? Pietų Korėja Lietuvą mato kaip vartus į Europą, kaip geografinį tiltą, kuris padėtų sujungti dvi skirtingas kultūras ateities darbams bei iššūkiams. Skamba banaliai, bet tiesos neretai ir būna banalios. Daug svarbesnis klausimas – ką mato pati Lietuva? Verslo pasaulis paprastai būna pirmasis tokių rinkų atvėrimo iniciatorius, tačiau kalbant apie technokultūrinį kontekstą Lietuvoje iniciatyvą į savo rankas perėmė akademinė aplinka, kuri puikiai supranta: norint kūrybinio informacinių technologijų proveržio, Lietuvoje reikia apskritai keisti požiūrį į informacinių technologijų specialistą. Pasakyti, kad Lietuvai trūksta informatikų, reiškia nepasakyti nieko. Kai prekių bei paslaugų įvairovė tokia milžiniška, informacinių technologijų specialisto sąvoka yra plati kaip niekad. Informacinių technologijų specialistu gali būti laikomas ir programinės įrangos testuotojas, ir žaidimų kūrėjas, ir informacinių sistemų architektas. Ar jie dirba tik toje pačioje pramonės šakoje? Ne. Ar jie gauna vienodus atlyginimus? Irgi ne! Tuomet kodėl jie sukišami po vienu skėčiu, neatskiriant įvairaus pobūdžio informacinių technologijų sričių? Sostinėje ir ne tik tviska stiklo ir plieno biurai, kuriuose įsikūrusios užsienio įmonių atstovybės. Ten už santykinai gerus startinius atlyginimus klaviatūras barškina lietuviškos rankos. Tačiau šios įmonės vadovaujasi ekonomine logika ieškodamos kainos ir kokybės derinio. Jų interesai – pragmatiški ir suprantami, tačiau valstybės galvos turėtų mąstyti plačiau. Lietuvai per brangu būti pigios darbo jėgos valstybe. Šiuo metu pats laikas susimąstyti apie idėjų eksportą, kuris galimas tik tada, jei bus išugdoma technologiškai raštingų ir kūrybinę potenciją turinčių žmonių karta, kurie savo idėjomis ir informacinių technologijų žiniomis prisidės prie globalaus pasaulio pasakojimo kūrimo. Svarbu kuo greičiau baigti slėptis už aptakių frazių ir valstybiniu lygmeniu nustatyti šalies prioritetus. Įvardinti aiškią informacinių technologijų kryptį, o jos vystymui skirti nuoseklų finansavimą. Tokiu keliu kadaise pasuko Pietų Korėja ir per santykinai trumpą laiką visame pasaulyje tapo žinoma dėl savo paslaugų ir produktų. Ši transformacija nebuvo nei lengva, nei savaiminė. Tam reikėjo užsispyrimo, juodo darbo ir ryžto vadinti daiktus tikraisiais vardais. Ypač dabar, kai vidutinio galingumo išmanus telefonas yra galingesnis už 2006-ųjų kompiuterį, o ne už kalnų išplėstosios bei virtualios realybės laikas bei daiktų interneto era. Pietų korėjiečiai technokultūrinį eksportą suvokia kaip vieną svarbiausių savo šalies gerovės šaltinių. Tuo tarpu lietuviškas pasakojimas vis dar sukasi aplink magišką bei visa talpinantį terminą „informacinės technologijos“. Valstybinės politikos formuotojai bei visuomenė turėtų rimtai susimąstyti, ar neatėjo laikas šiam techniniam terminui tikslingai suteikti humanitarinių bruožų, o informacines technologijas vertinti kaip naujos kartos istorijų pasakojimo būdą. Nes greitai Baltijos regione jas ims pasakoti kas nors kitas.
|
2016-11-04
|
Ar Lietuva turi šansų tapti žaidimų industrijos Pietų Korėja
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.998052
|
http://www.veidas.lt/ar-lietuva-turi-sansu-tapti-zaidimu-industrijos-pietu-koreja
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161103145332-00017.warc.gz
| 15
|
||
http://www.veidas.lt/vilniuje-kuriasi-investuotoju-i-nekilnojamaji-turta-bendruomene
|
VERSLAS Lapkričio 3 d. patyrę investuotojai į nekilnojamąjį turtą subūrė šia sritimi besidominčius vilniečius ir pakvietė kartu mokytis investuoti profesionaliai. Pirmajame tokio pobūdžio seminare renginio šeimininkai dalijosi patirtimi, patarimais ir nekilnojamojo turto rinkos įžvalgomis, pabrėždami, kad norint tapti investuotoju, nebūtina turėti daug pinigų. „Pradžiai pakanka noro, pasiryžimo ir šiek tiek išmanymo. Būdų investuoti į nekilnojamąjį turtą yra daugybė, o užsidirbti iš tokios investicijos galima turint kad ir 5000 eurų. Žinoma, už šiuos pinigus Vilniaus Senamiestyje galima važinėtis nenauju BMW arba kavinėse išgerti kelis tūkstančius puodelių kavos. Bet galima pasielgti kur kas išmintingiau ir šias lėšas „įdarbinti“, – pataria „Capital Team“ brokeris Aurelijus Jakavickas. Atrodo, kad tai supranta vis daugiau vilniečių, nes sostinėje, renginio organizatorių teigimu, klostosi itin palankios socialinės, kultūrinės, taip pat ir ekonominės prielaidos tokiam verslui plėtoti: Vilnius – vienintelis miestas, kuriame auga gyventojų skaičius, daugėja verslo centrų, o kartu ir gerai apmokamų darbo vietų. Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių. Į renginį gausiai susirinkę nekilnojamojo turto investicijomis besidomintys sostinės gyventojai ir net svečiai iš kitų miestų savo įžvalgomis ir klausimais renginio organizatorius įtikino, kad Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių. „Tokios bendruomenės Vilniuje kūrimas mums atrodo labai prasmingas, nes norinčių investuoti į nekilnojamąjį turtą žmonių yra vis daugiau, o mums norisi, kad bendraminčiai tai darytų išmaniai. Be to, dalinantis savo patirtimi ir žiniomis, tobulėjame ir mes patys. Susitikimai su tos pačios srities entuziastais leidžia keistis informacija, atrasti naujų galimybių, pagaliau – geriau pažinti savo miestą, jo rinką, o svarbiausia – gyventojus“, – sako vienas iš renginio pranešėjų, trumpalaikės nuomos administravimo agentūros „Superhost“ vadovas Tomas Grižas. Privatus investuotojas Vytautas Ulozas, investavimą į nekilnojamąjį turtą pradėjęs vos nuo kelių tūkstančių eurų ir aktyviai užsiimantis nekilnojamojo turto vystymu bei trumpalaike nuoma, su klausytojais pasidalino ne tik asmenine patirtimi, pirmaisiais žingsniais šioje srityje, bet ir savo sukurtomis skaičiuoklėmis, kurios padeda pasirinkti tinkamiausią investavimo strategiją bei maksimizuoti grąžą. „Svarbu įvertinti viską – nekilnojamojo turto vietą, kainą, perspektyvumą. Šiame seminare tik sudėliojome svarbiausius akcentus, tačiau norintieji sužinoti daugiau investavimo paslapčių bus kviečiami į kitus mūsų seminarus“, – žada V. Ulozas. Bendruomenės kūrėjai sako net neabejojantys, kad bendradarbiaujant galima pasiekti kur kas daugiau nei konkuruojant, tad kviečia kartu mokytis, dalintis patirtimi ir investuoti. Parengta pagal Buy2Let informaciją
|
2016-11-04
|
Vilniuje kuriasi investuotojų į nekilnojamąjį turtą bendruomenė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993871
|
http://www.veidas.lt/vilniuje-kuriasi-investuotoju-i-nekilnojamaji-turta-bendruomene
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161103145332-00017.warc.gz
| 16
|
||
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-kas-laukia-kirtus-finiso-linija
|
JAV RINKIMAI Jei pasiseks, JAV prezidento rinkimų rezultatai bus žinomi ankstyvą lapkričio 9-osios dienos rytą. Jei bus aiškus rinkimų nugalėtojas ir nekils jokių diskusijų dėl rinkimų rezultatų. Visgi žvelgiant į apklausų rezultatus, rodančius mažėjantį atotrūkį tarp kandidatų, skaičiuojant neapsisprendusias valstijas, visai tikėtinas ir ginčytinas rinkimų rezultatas. Davidas SCHULTZAS, Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto vizituojantis dėstytojas Susiklosčius tokiai situacijai, sunku pasakyti, ar JAV Kongresas arba Aukščiausiasis teismas galėtų išspręsti šią problemą. Visai tikėtina, kad politinis susiskaldymas atvestų šalį į porinkiminę kovą, panašią 2000-aisiais Floridoje, kai šioje valstijoje varžėsi G.W. Bushas ir A. Gore‘as. Lapkričio aštuntosios rinkimų rezultatai gali netapti lemiamais dėl kelių priežasčių. Gali skirtis rinkikų kolegijos narių ir piliečių balsų santykis. Gali atsitikti ir taip, kad nei vienas kandidatas nesurinks daugumos, rinkikų kolegijoje balsams pasiskirsčius vienodai – 269 prieš 269. Visai tikėtina, kad politinis susiskaldymas atvestų šalį į porinkiminę kovą, panašią 2000-aisiais Floridoje, kai šioje valstijoje varžėsi G.W. Bushas ir A. Gore‘as Neatmetami ir rinkimų tvarkos pažeidimo atvejai, ginčai dėl balsų skaičiavimo Floridoje, Ohajuje ar kitoje neapsisprendusioje valstijoje. Nelojalus rinkikų kolegijos narys gali savo balsų tiesiog neskirti vienam ar kitam kandidatui. JAV, kur vieno ar kito kandidato palaikymas yra apylygis, o aistras kelia net ir paprasčiausi pasisakymai apie galimus rinkimų pažeidimus ar tiesiog klimato atšilimo klausimai, apylygiai rinkimų rezultatai gali reikšti neišvengiamą įsitraukimą į ilgus porinkiminius ginčus dėl galutinių rezultatų. Taip gali atsitikti nepaisant to, kuris kandidatas – D. Trumpas ar H. Clinton, pralaimėtų konkrečioje valstijoje. Ant kortos pastatyta labai daug, todėl tikėtina, kad rezultatus ginčytų abu. Prieš šešiolika metų apylygiai rinkimų rezultatai Floridoje lėmė A. Gore‘o pasiryžimą ginčyti rezultatus ir siekti balsų perskaičiavimo. Šį ginčą turėjo išspręsti JAV Aukščiausiasis Teismas. Vis dėlto jis neleido perskaičiuoti balsų nusprendęs, kad rinkimus šioje valstijoje visgi laimėjo G.W. Bushas. Iki šiol šis sprendimas kelia daug diskusijų, ypač tarp Demokratų atstovų. Jie teigia, kad Aukščiausiasis Teismas buvo palankus vienai partijai, todėl jų pergalė buvo nugvelbta. A. Gore‘as tuomet surinko daugiau piliečių balsų, bet galiausiai pralaimėjo rinkikų kolegijoje. Tačiau šiemet, kai Aukščiausiame Teisme teisėjų postai tarp respublikonų ir demokratų teisėjų pasiskirstę vienodai (po keturis) išspręsti tokį rinkiminį ginčą būtų neįmanoma. Pasvarstykime, kas atsitiktų, jei nei H. Clinton, nei D. Trumpas negautų daugumos rinkikų balsų. Tokiu atveju rinkimų laimėtojo klausimą pagal Konstituciją sausio mėnesį turėtų išspręsti naujasis Kongresas, kuris taip bus renkamas šį lapkritį. Jei nei H. Clinton, nei D. Trumpas negautų daugumos rinkikų balsų, rinkimų laimėtojo klausimą pagal Konstituciją sausio mėnesį turėtų išspręsti naujasis Kongresas Vis dėlto Kongresas yra labai susiskaldęs, todėl net ir po naujo Kongreso rinkimų būtų labai neaišku, ar jis būtų pajėgus išspręsti tokį ginčą. Netgi jei rinkimų rezultatai nekels abejonių, jau dabar matyti, jog būsimajam prezidentui bus sunku valdyti šalį. Nei vienas kandidatas neturės stipraus mandato, nei vienas kandidatas nevykdė kampanijos, nukreiptos į esminių problemų sprendimą. Kongresas taip pat bus labai susiskaldęs. H. Clinton pergalė reikštų esamo status quo išlaikymą, t. y. tolimesnį buvimą aklavietėje. D. Trumpo pergalė pranašautų dar didesnį šalies susiskaldymą, pradedant tarptautinių santykių, įskaitant su tradiciniais sąjungininkais Europoje ir NATO, pablogėjimą. D. Trumpo pergalė atneštų didesnę nežinią – tai, kas iš esmės prieštarauja JAV prezidento rinkimų tradicijai, kuri visada demonstravo vienokį ar kitokį politikos tęstinumą kečiantis prezidento administracijoms. Taigi šie rinkimai lems didesnį šalies susiskaldymą nei susivienijimą. Apklausos rodo, jog amerikiečiai šiuos rinkimus vertina kaip pačius blogiausius ir purviniausius rinkimus per pastaruosius dešimtmečius. Tokių nemėgstamų abiejų kandidatų JAV nebuvo jau 40 metų. Šie rinkimai nepadės išspręsti daugelio ginčytinų politinės darbotvarkės klausimų ir tikrai netaps geru demokratinės valstybės valdymo pavyzdžiu.
|
2016-11-08
|
JAV prezidento rinkimai: kas laukia kirtus finišo liniją?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.997267
|
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-kas-laukia-kirtus-finiso-linija
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161107145337-00021.warc.gz
| 17
|
||
http://www.veidas.lt/pabegeliu-valtis-kelno-katedroje
|
Kitu kampu Vos įžengus į įstabaus grožio Kelno katedrą akį traukia neįprastas Dievo namuose vaizdas – didžiulė medinė valtis su besikeičiančiomis nuotraukomis fone. Aušra LĖKA Specialiai „Veidui“ iš Kelno (Vokietija) Užrašas skelbia, kad ši žvejybos valtis kontrabandininkų buvo naudojama Viduržemio jūra plukdant pabėgėlius iš Libijos į Italiją. Valtis 7 m ilgio, o joje būdavo sutalpinama iki šimto žmonių. Jiems neleisdavo pasiimti nieko, net vandens ir maisto, čia nebuvo jokios priedangos nuo saulės ar lietaus. Valtis būdavo perpildyta tiek, kad kai kurie žmonės joje tiesiog buvo suspausti ir užduso. Valties fone keičiasi pabėgėlių, išgyvenusių šioje ar panašiose valtyse, nuotraukos. Pavargę moterų veidai. Apsiašaroję vaikai. Vyrai, ką tik peržengę ribą ne tik tarp jūros ir sausumos, bet ir tarp mirties ir gyvenimo. Pabėgėlių vyrų, prievartavusių vokietes prie Kelno katedros šių Naujųjų naktį, nuotraukų nėra. Kelnas vadinamas šalies kosmopolitiškumo sala, čia istoriškai visais laikais buvusi skirtingų tautų kryžkelė. Tačiau naujametę naktį toje kryžkelėje linksmybėms nusiteikę vokiečiai patyrė savo priglobtų atvykėlių smurtą, patyčias, vagystes, o moterys – net lytinius išpuolius. Kiek buvo tokių užpuolikų, skelbta skirtingai, bet minėta net apie daugiau nei tūkstantį, anot liudininkų, šiaurės afrikietiškos ir arabų kilmės vyrų. Policija gavo apie 200 skundų, daugiausia moterų, teigiančių, kad jos tapo lytinio priekabiavimo aukomis. Ne mažesnis smūgis vokiečiams buvo tai, kad nusikaltimus bandyta nuslėpti: Kelno policijos departamentas sausio 1-ąją išplatino pranešimą, kad „naujametė naktis iš esmės buvo rami“, o visuomeninis transliuotojas ZDF netgi neužsiminė apie išpuolius ir apie juos prabilo tik kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui. Vokiečiai taip bijo pasirodyti politiškai nekorektiški, kad peržengė visas ribas. Bet ne tik jie. Prieš kelerius metus Briuselio mero administracija nutarė per Kalėdas nepuošti tradicinės eglutės, mat taip gali įžeisti kitatikius. Prieinama net iki visiško absurdo: šiemet Italijoje viešint Irano prezidentui Hassanui Rouhani, Romos Kapitolijaus muziejuje buvo uždengtos „nuogos“ skulptūros. Ne išimtis ir Lietuva: kaip praėjusią savaitę pranešė TV3, pabėgėlių atrankos tvarka tokia skylėta, kad į mūsų šalį atvežtas ir narkomanas, ir septyni asmenys, kuriuos netrukus teks deportuoti. O informacija apie nevykusią atranką slėpta, esą nenorint sudirginti ir taip skeptiškai pabėgėlių atžvilgiu nusiteikusios visuomenės. Bet stebina kraštutinumai ir iš kitos pusės: vasarą pasaulį apskriejo nuotraukos, kaip Nicos paplūdimyje ginkluoti policininkai privertė moterį nusirengti arabių moterų dėvimą maudymosi aprangą. Iš vienos pusės – absurdiškais skirtingų tradicijų draudimais, iš kitos – keistos atmainos savicenzūra slepiant tiesą neišugdysi tolerancijos ir taikaus visuomenės sugyvenimo. Nusikaltėlių ar bandančiųjų apeiti nustatytą tvarką yra ir tarp migrantų, ir tarp vietos gyventojų. Tikroji takoskyra – tarp dorų ir nedorų žmonių, o ne tarp vietinių ir atvykėlių. Turbūt tai ir simbolizuoja valtis Kelno katedroje, kviečianti padėti doriems žmonėms, kuriuos iš gimtųjų namų išvijo karas. Kelno arkivyskupas kardinolas Raineris Maria Woelki 2014-ųjų lapkritį pradėjo akciją „Naujieji kaimynai“, kurios tikslas – skatinti „sveiki atvykę“ kultūrą ir pabėgėlių integraciją Kelno arkivyskupijoje. Žmonės prisideda kuo gali: kas padovanoja pabėgėliams mokyklinę vaikų kuprinę, kas dviratį, kas pasiūlo ir būstą, rengiamos parodos, susitikimai, katalikų švietimo įstaigos siūlo savo pagalbą. Projektų ir iniciatyvų padėti pabėgėliams Vokietijoje daug. O portaluose su nuolatine tapusia rubrika „Nuo politinio prieglobsčio iki įžymybės. Jie buvo pabėgėliai“ publikuojamos kuo įvairiausių asmenybių nuotraukos: nuo Tibeto budizmo dvasinio vadovo Dalai Lamos, pirmosios moters, tapusios JAV valstybės sek-retore, Madeleine Albright, gimusios Prahoje, Nobelio premijos laureatės rašytojos Hertos Müller, iš Rumunijos pabėgusios į Vokietiją, Ukrainoje gimusios vokiečių politikės Marinos Weisband iki popžvaigždžių Freddy Mercury iš Zanzibaro, Mikos iš Libano, Ritos Ora iš buvusios Jugoslavijos ar Dortmundo „Borusijos“ žvaigždės Neveno Subotičiaus iš Serbijos. Mes galėtume šią plejadą papildyti mūsų Prezidentu Valdu Adamkumi, kuriam taip pat teko patirti pabėgėlio dalią. Su šiais žmonėmis mes – vienoje valtyje. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-07
|
Pabėgėlių valtis Kelno katedroje
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.997107
|
http://www.veidas.lt/pabegeliu-valtis-kelno-katedroje
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161106145336-00020.warc.gz
| 18
|
||
http://www.veidas.lt/kylanti-ukrainos-baleto-zvaigzde-pasirinko-vilniu
|
KULTŪRA Patempti kojos raiščiai ukrainietei Olesiai Šaitanovai neleido pasirodyti premjeriniuose „Romeo ir Džuljetos“ spektakliuose – trupės vadovai jos pačios labui nutarė patausoti jauniausios teatro primabalerinos sveikatą. Tačiau jos Džuljetą dar neabejotinai išvysime, kaip ir Žizel, Kitri „Don Kichote“ bei Mari artėjančioje kalėdinių „Spragtukų“ lavinoje. Renata BALTRUŠAITYTĖ Kad taptų nacionalinės trupės primabalerinomis, gabioms lietuvaitėms tenka bent ketverius penkerius metus po baleto mokyklos baigimo kilti iš teatro kordebaleto gretų. O štai dvidešimt vienų metų ukrainietei Olesiai Šaitanovai durys į Lietuvos trupės elitą atsivėrė iškart po to, kai pavasarį kviestinės solistės teisėmis ji atliko Kitri vaidmenį Ludwigo A.Minkaus „Don Kichoto“ premjeroje. „Iš tikrųjų Olesią Šaitanovą, kaip perspektyvią baleto asmenybę, kartu su trupės meno vadovu Krzysztofu Pastoru nusižiūrėjome Briuselyje surengtoje tarptautinėje baleto artistų atrankoje „Grand Audition“, kurioje dalyvavo 120 jaunų atlikėjų iš viso pasaulio. Todėl kai netrukus prireikė stiprios šokėjos „Don Kichotui“, jau žinojome, ką pasikviesti. Olesia spektaklyje pasirodė puikiai, ir po premjeros pasiūlėme jai vienų metų kontraktą“, – pasakoja Lietuvos nacionalinės baleto trupės direktorė Rūta Butvilienė. Ilgisi modernaus repertuaro Pagrindiniu argumentu ilgesniam laikui krautis lagaminą į Vilnių O.Šaitanovai tapo ne kontrakte nurodyto atlyginimo dydis: šokdama Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatre, kuriame turėjo nemažai pagrindinių vaidmenų klasikiniuose baletuose, mergina teigia uždirbdavusi ne ką mažiau. Tačiau suviliojo galimybė dirbti su garsiu choreografu K.Pastoru ir daug modernių pastatymų turintis mūsų trupės repertuaras, mat po klasikos norėjosi išbandyti jėgas naujuose amplua. „Ukrainos nacionalinis operos ir baleto teatras, kurio baleto trupė Sovietų Sąjungoje nuolat buvo reitinguojama kaip trečia po Sankt Peterburgo Marijos teatro ir Maskvos Didžiojo teatro baleto trupių, pastaraisiais metais dėl sumenkusio finansavimo išgyvena ne pačius geriausius laikus. Spektaklius jame stato vietiniai choreografai, užsienio kūrėjams kviesti stokojama lėšų. Be to, dauguma jaunų šokėjų stengiasi išvykti iš Kijevo. Mano bendraklasių, su kuriais 2013 m. kartu baigiau Kijevo valstybinę choreografijos mokyklą, šiandien galima sutikti Boriso Eifmano, Leonido Jakobsono trupėse Sankt Peterburge, taip pat Lenkijos, Serbijos ir kitų Europos šalių baletuose. Kai kurie jau spėjo ir po kelis teatrus pakeisti“, – neslepia ukrainietė. Pagrindinis Lietuvos ir Ukrainos nacionalinio baleto skirtumas – kad Kijeve artistai pasirodo nuolydį turinčioje scenoje. Olesia pripažįsta, kad ant pasvirusių grindų šokti sudėtingiau, bet ilgainiui prie nuolydžio priprantama ir tuomet jau lygus pagrindas po kojomis atrodo tarsi nesavas. Bet tai – pokyčiai, prie kurių dažnai gastroliuojantys ukrainiečių šokėjai išmoksta prisitaikyti. Šeimos palaikymas Pati Olesia gimusi Kryme, Sevastopolyje. Merginos tėtis – buvęs karinių oro pajėgų lakūnas, vėliau persikvalifikavęs į finansų sritį ir šiuo metu dirbantis banke. O mama, turinti pianistės diplomą, visas pastangas sutelkė vienturtei dukteriai auklėti ir išmokslinti. „Mano ateitis tėvams buvo svarbiausias prioritetas. Jie nemenkai aukojosi, kad turėčiau pačias palankiausias sąlygas mokytis šokti. Pradėjau penkerių metų nuo liaudies šokių būrelio Sevastopolyje, bet kai vadovė rekomendavo stiprią choreografijos mokyklą Charkove, visa šeima nedvejodama persikėlė gyventi ten. Kai po poros metų man pavyko įstoti į prestižinę Kijevo valstybinę choreografijos mokyklą, tėvai netrukus irgi persikėlė sostinėn. Mama mane lydėdavo ir kelionėse po tarptautinius konkursus. Tik į konkursą Pekine atsisakė skristi: kartojo, kad jai bus per sunku matyti, kaip aš ten dvi savaites naktimis repetuodama kankinsiuosi“, – pasakoja balerina. Solidus apdovanojimų sąrašas Konkursas Pekine, į kurį Olesią lydėjo jos pedagogė Ala Lagoda, išties buvo ilgas ir sekinantis. Jau vien todėl, kad ukrainietei jame teko varžytis su daugybe techniškai puikiai pasirengusių Azijos šalių šokėjų. Tačiau atkakli mergina nepabūgo konkurencijos ir iš Pekino parsivežė pirmąją premiją bei aukso medalį. „Su buvusia balerina, Ukrainos nusipelniusia artiste A.Lagoda mes susitikome tarptautiniame konkurse Maskvoje, kuriame užėmiau antrą vietą. Ji pasisiūlė man padėti, ir nuo to laiko kartu rengėme pagrindinius klasikinio repertuaro vaidmenis bei ruošdavomės konkursams“, – pasakoja mergina. O.Šaitanovai taip pat pavyko laimėti pirmąsias premijas Rudolfo Nurejevo tarptautiniame konkurse Budapešte ir tarptautiniame baleto konkurse Stambule. Antrąją premiją ji pelnė „Tanzolymp“ konkurse Berlyne. Visose artistų varžytuvėse Olesia iki šiol dalyvaudavo kaip solistė, todėl ateityje norėtų išmėginti savo jėgas porų varžybose. „Jau buvau suplanavusi gegužę po „Don Kichoto“ premjeros vykti į konkursą Helsinkyje, bet teko atsisakyti, nes su Ukrainos nacionaline trupe turėjau vykti į gastroles Korėjoje. Bet konkursams aš turėsiu dar ketverius metus“, – guodžiasi šokėja. Baleto konkursų nuostatai leidžia juose varžytis ne vyresniems nei 25 metų amžiaus artistams. Trys mėgstamiausi vaidmenys Per trejus metus kartu su savo pedagoge parengusi kone visas Kijeve rodomų baletų pagrindines partijas, O.Šaitanova jau puoselėjo mintis ieškotis kito teatro. Taigi vilniečių pasiūlymas pasirodė pačiu laiku. O svajonės repetuoti su K.Pastoru išsipildė labai greitai: ukrainietė tapo viena iš penkių balerinų, patvirtintų Džuljetos vaidmeniui. Nors Sergejaus Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“ jai teko šokti jau Kijeve, Olesia aiškina, kad ten rodomas tradicinės stilistikos, istoriniais drabužiais „aprengtas“ spektaklis, o K.Pastoro interpretacijoje modernesnė ir šokio plastika, ir jokios konkrečios epochos nesufleruojantys kostiumai. „Džuljeta man – vienas iš trijų pačių mėgstamiausių vaidmenų. Kiti du – Žizel ir Nikija iš L.A.Minkaus „Bajaderės“. Man nereikia kurti Džuljetos personažo – jame galiu būti tokia, kokia esu iš tikrųjų. O kokia esu? Kukli, rami, dažniausiai vilkinti juodais ir pilkais drabužiais. Ir, žinoma, judesiu mokanti išreikšti save geriau nei žodžiais“, – apibūdina pašnekovė. O štai Kitri vaidmuo iš baleto „Don Kichotas“, kuriuo O.Šaitanova debiutavo Vilniuje, priešingas jos pačios būdui: tai ryškus, veržlus, išraiškingomis emocijomis trykštantis baleto personažas. Ir pristatytas premjeroje su tokia žėrinčia energija, kad niekas pernelyg nenustebo po kelių mėnesių išvydęs pagrindinių teatro solistų sąraše Olesios pavardę. Lietuvių kalbos mokosi internetu Balerina džiaugiasi, kad jau suspėjo ir gauti oficialų leidimą gyventi Lietuvoje, ir butą netoli teatro išsinuomoti. Tiesa, kol kas jai pavyksta suprasti tik atskiras lietuviškas frazes. Olesia labai norėtų kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą, todėl kasdien klausosi pamokų internete. Tačiau daugiatautėje baleto trupėje visi, netgi ilgiau čia dirbantys šokėjai iš Vakarų, stengiasi parodyti naujokei draugiškumą kalbindami rusiškai, tad kalbos barjero patirti neteko. Sutiko ji trupėje ir savo tautietę, pora metų anksčiau Kijevo valstybinę choreografijos mokyklą baigusią Dariją Oleifirenko, kuri tiek mieste, tiek teatre galėjo parodyti naujokei visus reikalingus kelius. Apskritai Vilnius į Kijevą panašus – ir vieną, ir kitą miestą į dvi puses dalija upė. Tik jūsų masteliai gerokai jaukesni: Vilniuje nereikia leistis į metro, kad pasiektum reikalingą tašką. Visą miesto centrą nesunku pėsčiomis apeiti. „Žinoma, ilgiuosi Kijevo, kuriame esu praleidusi daugiausiai laiko ir kurį laikau savo namais. Kasdien su mama bendrauju per skaipą, ir šiek tiek suspaudžia širdį, kai namiškiai ar draugai atsiunčia Kijeve darytų nuotraukų. Tačiau apskritai Vilnius į Kijevą panašus – ir vieną, ir kitą miestą į dvi puses dalija upė. Tik jūsų masteliai gerokai jaukesni: Vilniuje nereikia leistis į metro, kad pasiektum reikalingą tašką. Visą miesto centrą nesunku pėsčiomis apeiti“, – sako ukrainietė. Į sceną – po vienos repeticijos Ukrainos nacionalinio baleto trupėje nėra nuolatinių šokėjų porų, todėl balerinos turi išmokti scenoje prisiderinti prie įvairių partnerių. Vis dėlto trupės vadovai dažniausiai Olesią norėdavo matyti šalia Nikitos Suchorukovo, taip pat laimėjusio visą puokštę tarptautinių konkursų. Kijevo valstybinės choreografijos mokyklos parengimas gerokai pranoksta mūsų baleto mokyklos lygį, ir scenoje tai matyti. Kol kas nuolatinio partnerio O.Šaitanova dar nesurado ir Vilniuje: „Don Kichoto“ premjeroje ji pasirodė kartu su Romu Ceizariu, o Džuljetos vaidmenį rengia kartu su Romeo šokančiu Jeronimu Krivicku. Mūsų teatro „Žizel“ pastatyme ukrainietė prieš porą savaičių debiutavo kartu su kviestiniu artistu Arturu Šesterikovu, šokančiu Olandijos nacionalinio baleto trupėje. Tačiau su juo prieš spektaklį teturėjo vos vieną bendrą repeticiją, mat partneris dėl pasirodymų „Bajaderės“ premjerose niekaip negalėjo anksčiau ištrūkti iš Amsterdamo. „Klasikiniuose spektakliuose, kuriuos Ukrainoje vadiname „kazionkomis“, ta skuba nėra tokia baisi, kaip žiūrovui gali pasirodyti iš šalies: juk „Žizel“ choreografija visuose teatruose vienoda, skiriasi tik kostiumai ir atskiros mizanscenos. Taigi porą valandų repetuojame baletu scenas, ir rezultatas išeina visai neblogas“, – teigia balerina. Ar Lietuvos trupė jau yra numačiusi O.Šaitanovai tinkamą partnerį? „Tiesą sakant, lietuviams vaikinams profesionalumo atžvilgiu dar reikėtų pasistiebti, kad tiktų Olesiai į porą. Kad ir ką sakytum, Kijevo valstybinės choreografijos mokyklos parengimas gerokai pranoksta mūsų baleto mokyklos lygį, ir scenoje tai matyti. Bet pamažu tikimės subrandinti jos vertų partnerių, trupėje auga gražus jaunimas“, – tvirtina baleto trupės direktorė R.Butvilienė. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-07
|
Kylanti Ukrainos baleto žvaigždė pasirinko Vilnių
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993559
|
http://www.veidas.lt/kylanti-ukrainos-baleto-zvaigzde-pasirinko-vilniu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161106145336-00020.warc.gz
| 19
|
||
http://www.veidas.lt/pameistryste-populiareja-tarp-imoniu
|
Parengta bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje nauja profesinio mokymo forma – pameistrystė – jau padeda mūsų šalies įmonėms greitai parengti reikiamų kvalifikuotų darbuotojų, o šiems – iškart pradėti dirbti. Auksė LANKAITYTĖ Norinčioms pagal pameistrystės profesinio mokymo programą parengti sau darbuotojų įmonėms reikia kreiptis į artimiausią profesinio mokymo centrą, kurių Lietuvoje yra ne vienas. Taip galima apmokyti tiek esamus darbuotojus, kuriems reikalingas tik perkvalifikavimas, tiek naujus, norint juos priimti nuolatiniam darbui. Darbdaviams tai padės išvengti organizavimo rūpesčių, o naujo darbuotojo parengimas bus paprastesnis, greitesnis ir pigesnis. Pameistrystė turi daug privalumų ir darbuotojams: tapę pameistriais, jie įdarbinami konkrečioje įmonėje, kol mokosi, gauna atlyginimą, o teorines žinias gali panaudoti iškart praktikuodamiesi. Efektyviausias darbuotojų paruošimas Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai galimybė ne tik įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties. „Nuolat keičiantis darbo rinkai pameistrystė yra greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą – persikvalifikuoti ar pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis. Svarbu ir tai, kad pameistriu gali tapti kiekvienas žmogus, norintis išmokti konkrečios profesijos subtilybių arba patobulinti turimą kvalifikaciją statybos, suvirinimo, transporto, transporto mechanikos, maisto gamybos ir aptarnavimo, slaugos, įvairių paslaugų, pavyzdžiui, grožio, siuvimo, kirpimo, taip pat administravimo ir verslo organizavimo, informacinių technologijų ir kitose srityse. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Putnaitė sako, kad šiandien pameistrystė – neabejotinai vienas geriausių, greičiausių ir pigiausių būdų įmonėms parengti sau tinkamų darbuotojų. „Mūsų mokymo centras dažniausiai rengia informacinių technologijų specialistus ir spaudėjus, dirbančius spaustuvėse. Pas mus vyksta teoriniai užsiėmimai, kurių programa sudaroma bendradarbiaujant su įmonėmis, o jau įmonėse darbuotojai gali dirbti ir iškart praktikuotis bei gauti atlyginimą. Tokie mokymai trunka vienus metus, kuriems pasibaigus organizuojami baigiamieji egzaminai, vėliau – įteikiami diplomai“, – sako V.Putnaitė. Pasak V.Putnaitės, pameistrystė Europoje labai populiari, o kai kurios šalys tokį profesinį mokymą palaiko įmonėms, kuriose dirba pameistriai, taikydamos mokesčių lengvatas. Apie tai, kad tokią praktiką reikėtų diegti ir Lietuvoje, irgi pradedama kalbėti. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis įsitikinęs, kad mūsų šalyje populiarėjanti pameistrystė yra sveikintina, ją reikia skatinti ir po truputį keisti verslo mąstymą. Vis dėlto jis pastebi, kad bent jau šiuo metu Lietuvos įmonėms labiausiai apsimoka pagal pameistrystės profesinio mokymo formą perkvalifikuoti esamus darbuotojus. „Verslas dažniausiai taip ir daro – investuoja į esamus darbuotojus, nes priimti mokytis ir dirbti žmones iš šalies yra labai brangu ir rizikinga. Juk nėra garantijų, kad baigę mokslus jie liks dirbti, jei tai rizikos grupėms priklausantys žmonės, iki tol neturėję darbo ar nesuinteresuoti dirbti. Mokymų metu reikia prie pameistrių mokymo priskirti esamus darbuotojus, naudojamos medžiagos – tai reiškia, kad iš dalies lėtėja įmonės veikla“, – teigia V.Levickis. Paruošė sau 16 darbuotojų Bendrovės „EIS Group Lietuva“ direktoriaus pavaduotoja kokybės klausimais Julija Radvilavičienė teigia, kad jų įmonė prie pameistrystės profesinio mokymo programos prisijungė dar 2014 m. Tuomet, bendradarbiaujant su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, pavyko parengti net 16 kvalifikuotų IT specialistų – JAVA programuotojų ir testuotojų. „Mes šia galimybe naudojamės aktyviai, mums tai buvo svarbus visuomeninis socialinis projektas, į kurį investavę savo žmogiškuosius išteklius – darbuotojus, mokiusius būsimuosius kolegas, tik laimėjome ir šiandien galime džiaugtis komandoje dirbančiais profesionalais. Kiek tai kainavo finansiškai – neskaičiavome, tačiau didžiausios sąnaudos susijusios su esamų darbuotojų atitraukimu nuo darbo, kai jie turėjo vesti mokymus“, – sako J.Radvilavičienė.
|
2016-11-09
|
Pameistrystė populiarėja tarp įmonių
|
Veidas lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993442
|
http://www.veidas.lt/pameistryste-populiareja-tarp-imoniu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161108145339-00022.warc.gz
| 20
|
||
http://www.veidas.lt/pasirasyta-koalicija-aiskeja-premjeras
|
LIETUVA Seimo rinkimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius trečiadienį pasirašė koalicijos susitarimą. Naujuoju premjeru bus teikiamas valstiečių žaliųjų kandidatas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku – taip pat šios partijos atstovas, agronomas Viktoras Pranckietis. „Veidas“ jau rašė, kad prie rinkimų čempionų – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) prisijungus keliems nepriklausomiems kandidatams gausiausia naujos kadencijos Seimo frakcija dabar skaičiuoja jau net 60 narių. Pastarąjį kartą tokios gausios frakcijos būta prieš 20 metų: 1996 m. Tėvynės sąjunga turėjo 63 mandatus. Tad žlugus originaliai valstiečių idėjai kartu suburti ir konservatorius, ir jų amžinus oponentus socialdemokratus (LSDP), valdančiajai daugumai jiems užteks ir pastarųjų su 17 mandatų. Nors 77 mandatų neužtenka Konstitucijai keisti, bet valstiečiai atskirais klausimais ketina burti neformalias koalicijas. Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu. Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu. Vyriausybės programoje, reikia tikėtis, atsiras ir skaičių. LVŽS rinkimų programoje jų nebuvo nė vieno, ir sąmoningai, mat laikytasi filosofijos, kad žmonėms svarbu vertybės, ne skaičiai. Iš tiesų kitos partijos lenktyniavo, kuri „duotų“ daugiau algos, bet rinkėjų tuo nesužavėjo. Tačiau Vyriausybės programa – jau šiek tiek kitas žanras. Tiesa, kai kur LVŽS ir LSDP pozicijos skiriasi: su triukšmu iš šios kadencijos premjero patarėjų pasitraukęs būsimos Vyriausybės finansų ministru minimas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad pirmas darbas koreguojant ligšiolinės Vyriausybės parengtą biudžeto projektą – peržiūrėti išlaidas, skirtas socialinio modelio įstatymams įgyvendinti, mat nauji valdantieji ketina revizuoti pirmtakų svarbiausiu kadencijos darbu vadintus teisės aktus. Proporcija 60:17 valstiečiams leis palikti koalicijos partneriams tik tuos postus, kurių valstiečiai patys nenori. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos neiti į elitinėmis laikomas Seimo pirmininko ir ministro pirmininko pareigas. Jo oponentai įtarinėjo, kad neva taip jis bando apeiti tokiems postams būtiną griežtesnę specialiųjų tarnybų patikrą, nei kad taikoma Seimo nariui, turinčiam teisę dirbti su slaptaisiais dokumentais. Bet R.Karbauskis ramina jokių patikrų nebijąs. O būti tokios didelės frakcijos pirmininku, R.Karbauskio teigimu, – kur kas svarbesnė atsakomybė, nei pirmininkauti parlamentui, mat kad Vyriausybė galėtų kokybiškai dirbti, bus atsakinga frakcija. Juk LVŽS pažadėjo: valdžios centras persikels į Seimą, šis nebebus Vyriausybę aptarnaujanti institucija. Negali sakyti, kad tokie teiginiai – be pagrindo: tokio dydžio frakcija, be abejonės, diktuos Seimo darbotvarkę. O Seimo pirmininkas, kaip žinome, netgi negali priklausyti jokiai frakcijai, tad formaliai nebūnant frakcijos nariu būtų sudėtinga diriguoti tokiai margai ir daugeliui patiems netikėtai į Seimą patekusiai kompanijai, susibūrusiai tik prieš rinkimus. Be kita ko, daug kas prisimena, kad ir Andriui Kubiliui teko Seime „ganyti“ palyginti gausią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją po 2008 m. rinkimų: būdamas premjeru, jis vis tiek didelę laiko dalį leido Seime. Pirmasis naujos kadencijos Seimo posėdis šaukiamas lapkričio 14 d. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-09
|
Pasirašyta koalicija, aiškėja premjeras
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995751
|
http://www.veidas.lt/pasirasyta-koalicija-aiskeja-premjeras
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161108145339-00022.warc.gz
| 21
|
||
http://www.veidas.lt/dalijasi-ministru-portfelius
|
Nauja valdžia Pagal koalicijos sutartį, kurią praėjusią savaitę pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius, premjeru bus teikiamas LVŽS kandidatas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku – agronomas Viktoras Pranckietis. LVŽS koalicijos partneriams Vyriausybėje leido turėti tris postus iš 14-os – socialdemokratai galės paskirti Užsienio reikalų, Teisingumo ir Ūkio ministerijų vadovus. Dalį partijos narių ir elektorato papiktino, kad socdemai, esą pirmiausia ginantys žmogų, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iškeitė į Ūkio. Nors socialdemokratai negavo Krašto apsaugos ministerijos, A.Butkevičius kaip galimą kandidatę vadovauti šiai sričiai įvardijo Rasą Budbergytę, kurią LSDP matė finansų ministre. Pati R.Budbergytė tik padėkojo premjerui ir sakė mananti, kad jo nominacijos šioms pareigoms nepakanka.
|
2016-11-15
|
Dalijasi ministrų portfelius
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99159
|
http://www.veidas.lt/dalijasi-ministru-portfelius
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 22
|
||
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3130&catid=31&Itemid=101
|
Panevėžio miesto savivaldybės taryba skubiai nori keisti bendrąjį miesto planą – kodėl? Aiškėja Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo tikslai. Jie jau nėra tokie nereikšmingi, kaip buvo mėginama įteigti. Kviečiu visus atidžiai pasidomėti šiuo dokumentu, nes jo uždaviniai : 1. Atsižvelgiant į pakitusius visuomenės poreikius ir pateiktus fizinių ir juridinių asmenų prašymus, sumažinti (pakeisti) bendrajame plane numatytų daugiaaukštės statybos teritorijų apimtis, keičiant jas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos arba į mišrią vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų ir daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Sumažinti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas pietinėje miesto dalyje (iki Savitiškio gatvės), keičiant į mišrią daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir komercines teritorijas su pramonės ir infrastruktūros teritorijomis; 2. Patikslinti miesto istorinės dalies teritorijas ir apsaugos zonų ribas; 3. Patikslinti (atnaujinti) inžinerinės infrastruktūros - svarbių gatvių trasas ir inžinerinių tinklų vystymo prioritetus įvertinant parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų ir specialiųjų planų) sprendinius. Susieti miesto bendrojo plano sprendinius su Panevėžio rajono bendrojo plano sprendiniais; 4. Patikslinti žaliuosius plotus, jų ribas ir, atsižvelgiant į gyventojų prašymus, pagal galimybes suderinti su esama žemėnauda (pagal pridedamą schema); 5. Patikslinti (atnaujinti) Didžiųjų prekybos centrų išdėstymo bendrajame plane sprendinius. Šiandien Ūkio ir aplinkos komitete pamėginsiu išreikalauti sprendinių viešą paskelbimą savivaldybės svetainėje. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Gema Umbrasienė
Peržiūros: 11
|
2016-01-01
|
Panevėžio miesto savivaldybės taryba skubiai nori keisti bendrąjį miesto planą – kodėl?
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.998987
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3130&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161116132825-00005.warc.gz
| 23
|
|
http://www.veidas.lt/stiprios-bendruomenes-%E2%80%93-laimingesni-zmones
|
Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Pastarosiomis savaitėmis per visą Lietuvą nuvilnijo gausybė įvairių švenčių, kurių branduolys – vietos bendruomenės. Vis dėlto ne tik ruduo, bet ir visi metai buvo derlingi įvairiuose Lietuvos kampeliuose susikūrusioms ir bendraminčius vienijančioms bendruomenėms. Tai patvirtina jau vien tas faktas, kad šiemet pirmą kartą Lietuvoje vyko Tarptautinė vietos bendruomenių mugė. Į ją sugužėjo ne tik daugiau kaip 200 bendruomenių bei tūkstančiai žiūrovų, bet sulaukta ir aukščiausių šalies vadovų dėmesio. Ne veltui šie metai buvo paskelbti Vietos bendruomenių metais. „Savo kasdiene veikla jūs kuriate saugesnę Lietuvą. Kiekvienas, įtrauktas ir įsitraukęs į bendruomenės veiklą, – geriausia prevencija nuo atskirties, smurto ir susvetimėjimo. Savo pavyzdžiu esate įkvėpimas daugeliui“, – kreipdamasi į vietos bendruomenių narius tuomet sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidariusi mugę, kurios globėjas buvo premjeras Algirdas Butkevičius. „Lankydamasi įvairiuose rajonuose, miesteliuose, seniai pastebėjau, kad ten, kur veikia stiprios bendruomenės, gyvena laimingesni žmonės. Jie padeda vieni kitiems, tausoja gamtą ir gražina aplinką, daug ką nuveikia talkomis, visi kartu – juk tai savo pačių labui, saugesniam vaikų laisvalaikiui, pilietiškumo ugdymui“, – šalies vadovams antrina ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Ten, kur veikia stiprios bendruomenės, gyvena laimingesni žmonės. Jie padeda vieni kitiems, tausoja gamtą ir gražina aplinką, daug ką nuveikia talkomis, visi kartu. Ypač svarbu vietos bendruomenėms ne tik valstybės moralinis palaikymas, bet ir finansinis aspektas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), nepaisant įvairių taupymų ir lėšų perskirstymo, pavyko apginti šią labai svarbią sritį, ir lėšos Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo programai išliko stabilios. Tai tikrai nėra mažai – jos siekia 2,6 mln. eurų. SADM atmeta bet kokius priekaištus, kad ministerija neprisideda prie bendruomenių aktyvumo skatinimo. Tuo labiau kad šiemet pirmą kartą bendruomenės gali jau pačios, be savivaldybės spręsti, kam reikėtų teikti pirmenybę naudojant SADM lėšas. „Tai, kad bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 m. atrankos konkurso programa labai reikalinga, rodo dalyvių skaičius. Pateiktos net 834 paraiškos iš visų savivaldybių, išskyrus Neringos. Atrinkti iš jų geriausius projektus komisijai tikrai buvo nelengva, o ir lėšų pagal visas numatytas veiklas neužtektų, tačiau vis dėlto siūloma finansuoti daugiau nei 360 projektų visoje Lietuvoje“, – argumentuoja ministrė A.Pabedinskienė. Daugiausiai bendruomeninių organizacijų finansuota Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus miestų savivaldybėse bei Raseinių, Šiaulių, Jurbarko, Joniškio, Vilkaviškio, Biržų, Raseinių rajonų savivaldybėse. Vis dėlto, kokie klausimai buvo svarbiausi bendruomenėms? Pirmojo pusmečio duomenimis, bendruomenės populiarino vietos tradicijas, papročius, tarmes, tradicinius amatus, rengė sporto ir kultūrinius renginius, organizavo savipagalbos grupes turintiesiems socialinių problemų, labdaros akcijas, inicijavo forumus, kuriuose sprendė svarbius bendruomenėms klausimus. Ne paskutinę vietą užėmė veiklos, skatinančios vietos gyventojų užimtumą ir saviugdą: stovyklos, seminarai. Tos bendruomenės, kurioms kol kas aktualiau aplinkos gerinimas, tvarkė viešąsias erdves: parkus, sporto ir poilsio aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles ir t.t. Taip pat buvo įsigyta ilgalaikio turto – kompiuterinės technikos, garso aparatūros, stebėjimo kamerų, krūmapjovių, žoliapjovių, motorinių pjūklų, sporto aikštelių įrenginių, žemės ūkio technikos ir kt. Pirmąjį pusmetį lėšos projektinėms veikloms įgyvendinti buvo pervestos jau 284 projektų vykdytojams, kurie veiklas numatė ir jas įgyvendino minėtu laikotarpiu. Bendruomeninės organizacijos, įgyvendindamos projektus, vien pirmąjį pusmetį surengė 899 priemones, kuriose dalyvavo net 40 833 žmonės. „Esu įsitikinusi, kad šis įdirbis – puiki investicija į ateitį, skatinanti puoselėti savo gimtąjį kraštą, stiprinti bendruomeniškumą. Nes stiprūs ryšiai tarp žmonių – vienas svarbiausių dalykų, padedančių atsispirti emigracijai, vidinei migracijai. O kad tvarkingose, sutelktose gyvenvietėse labiau norisi plėtoti verslą, kurti šeimas, yra įrodymų nereikalaujantis faktas, – sako ministrė A.Pabedinskienė. – Neabejotina, kad skirtos lėšos bendruomenėms taps didele ir prasminga paskata ir ateityje pačioms rengti bei įgyvendinti įvairius projektus, savarankiškai priimti bendruomenės nariams svarbius sprendimus.“ Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-15
|
Stiprios bendruomenės – laimingesni žmonės
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99529
|
http://www.veidas.lt/stiprios-bendruomenes-%E2%80%93-laimingesni-zmones
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 25
|
||
http://www.veidas.lt/lietuva-ir-izraelis-strategines-partnerystes-galimybe
|
Diplomato skiltis Kalbėti apie dabartinius Lietuvos ir Izraelio santykius negalima neprisimenant to, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, neprisimenant tuo metu įvykusios Šoa tragedijos. Šimtmečiais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų žydai buvo svarbi ir integrali Lietuvos dalis. Jų indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi ir pažangą – akivaizdus ir neginčijamas. Holokaustas, vykęs Lietuvoje, yra tiesiog protu nesuvokiama ir niekaip nepateisinama tragedija. Baisūs Holokausto skaičiai daug pasako: iš kadaise klestėjusios ir šimtmečiais savo istoriją Lietuvoje skaičiavusios gausios žydų bendruomenės po Antrojo pasaulinio karo liko tik keli procentai. Edminas BAGDONAS, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Labiausiai mane glumina tai, kad kartais vis dar išgirstame Holokausto interpretacijų ir aiškinimų, esą tam, kas įvyko Lietuvoje, buvo priežasčių: žydai valdė bankus, žydai buvo vieninteliai darbdaviai ir engėjai, žydai buvo komunistai ir enkavedistai, kurie žudė ir trėmė lietuvius, ir t.t. Aš noriu pasakyti tiesiai šviesiai, kad daugiau nebūtų tokių baisių svaičiojimų: didelę dalį iš beveik 200 tūkst. nužudytų Lietuvos žydų sudaro vaikai. Kokią grėsmę mums, lietuviams, kėlė žydų vaikai? Aš labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu Lietuvoje matoma vis daugiau pilietinės sąmonės apraiškų, susijusių su mūsų nesenos istorijos permąstymu ir nauju vertinimu. Esu šalininkas teiginio, kad Lietuvoje vykęs Holokaustas yra ne tik žydų tautos tragedija, bet ir baisiausia Lietuvos ir lietuvių tragedija. Juk žydai buvo Lietuvos piliečiai. Matome, kad tai Lietuvoje vis geriau suvokiama, kartu keičiasi ir požiūris į viso žydų istorinio paveldo puoselėjimą, į žydų kapinių tvarkymą. Mano įsitikinimu, nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva. Nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva. Kur dar pasaulyje galima patirti tokį jausmą, kad tave supa taip glaudžiai su Lietuva susijusi aplinka? Įvairiais skaičiavimais, šalyje gyvena iki 200 tūkst. litvakų. Labai džiugu, kad atsirado politinės valios savotiškai atkurti teisingumą: Izraelio piliečiai, litvakai ir jų palikuonys, kurių didžioji dalis gyvena Izraelyje, turi palengvintas sąlygas dėl Lietuvos pilietybės susigrąžinimo bei įgijimo. Pasididžiavimo jausmas apima matant tokį izraeliečių, norinčių turėti Lietuvos Respublikos pasą, siekį. Didelė dalis Izraelio vadovų – politinio, ekonominio ir kultūrinio elito – didžiuojasi savo litvakiška kilme ir šaknimis. Negaliu neprisiminti tik ką išėjusio anapilin, ko gero, vieno iškiliausių šalies valstybininkų, IX prezidento, Nobelio taikos premijos laureato Shimono Pereso. Šiandien tarp Lietuvos ir Izraelio užsimezgė kaip niekad glaudūs tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Niekam ne paslaptis, kad Izraelio valstybė yra viena pirmaujančių biotechnologijų, medicinos, švietimo, meno, aukštųjų technologijų, startuolių ir kultūros srityse. Būtų tiesiog nepateisinama neišnaudoti dvišalio bendradarbiavimo potencialo minėtose srityse. Juolab kad Izraelis rodo didžiulį norą ir aktyvumą plėtoti dvišalę darbotvarkę. Per savo dvejus darbo Izraelyje metus mačiau, kaip daugėja Lietuvos Izraelyje. Ypač didelį pasididžiavimą teikia Lietuvos kultūros atstovų pasirodymai Izraelyje. Lietuvos menininkų pasirodymai sutraukia pilnutėles sales izraeliečių. Labai džiaugiuosi ir vis stiprėjančiais mūsų institucijų ryšiais, bendradarbiavimu, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir aukštųjų technologijų srityse. Geras ženklas dėl dvišalio Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo yra ir tai, kad Izraelyje pastaraisiais metais lankėsi Lietuvos Prezidentė, premjeras, užsienio reikalų ministras, kiti Vyriausybės nariai, parlamentarai, merai bei verslininkai. Tai, kad Lietuvos gyventojai atranda Izraelį, liudija ir statistika: didėja turistų srautai į Izraelį bei izraeliečių į Lietuvą, o ir plika akimi matoma tendencija – pilni lėktuvai iš Lietuvos, tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno, skrendantys į Izraelį. Štai mano dukra su vyru, lankydamiesi Eilate ir nardydami Raudonojoje jūroje, jos dugne atrado ne ką kita, o eurą su lietuvišku Vyčiu. Tikėtina, kad tai buvo lietuvių turistų moneta, mesta į jūrą kaip ženklas, siekiant dar kartą sugrįžti į šią šalį. Didelį susižavėjimą kelia Izraelio valstybės požiūris į silpniausius visuomenės narius. Šalyje yra nemažai įmonių, kuriose dirba po kelis šimtus žmonių su negalia. Pagarbą kelia ir kasdien matomi karine uniforma apsirengę jaunuoliai su didžiulėmis kuprinėmis, ginkluoti automatais. Izraelio jaunimui net nekyla klausimų, kodėl jie turi tarnauti savo šaliai. Meilė savo valstybei čia pasireiškia labai konkrečiais veiksmais ir darbais. Izraelio Valstybėje tūkstančiai žmonių savanoriškai ir už savo lėšas baigia pirmosios pagalbos teikimo kursus, todėl ištikus bėdai jie pirmieji teikia pagalbą, kol atvyksta profesionalūs medikai. Visa tai yra sektinas pavyzdys Lietuvai, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai. Iš tiesų, turime nemažai ko vieni iš kitų pasimokyti, pasidalyti patirtimi. Kaip Lietuvos ambasadorius Izraelyje, labai svajoju, kad įspūdingas šios valstybės potencialas būtų tinkamai panaudotas mano šalyje, ir ateityje Lietuvą bei Izraelio Valstybę saistytų strateginės partnerystės saitai. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-15
|
Lietuva ir Izraelis: strateginės partnerystės galimybė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995576
|
http://www.veidas.lt/lietuva-ir-izraelis-strategines-partnerystes-galimybe
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 26
|
||
http://www.veidas.lt/apie-vidines-ts-lkd-kovas
|
POLITIKA 3 klausimai apie vidines kovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje politologei Rimai Urbonaitei – Kas vyksta TS-LKD viduje, kodėl partijos nariai tarsi skyla į dvi stovyklas? – Akivaizdu, kad partijoje nėra vidinio dialogo, kuris atsispindėtų ir išorinėje TS-LKD komunikacijoje. Skirtingos žinutės leidžia identifikuoti, jog partijoje nėra vienybės, atsirado tam tikri blokai, o partijos lyderis Gabrielius Landsbergis veikiausiai nesugeba konsoliduoti visų partijos narių ir įgyvendinti strategijos, kad partija turėtų vieną stuburą. Dabar matome krikdemiškąjį sparną ir G.Landsbergį, kalbantį apie nuosaikų konservatizmą, kad ir kas tai būtų. Net ideologiškai matome tam tikrus nesutarimus, ką jau kalbėti apie tai, kad pačių partiečių atlikti moksliniai tyrimai rodo jų požiūrių skirtumus. Pavyzdžiui, ekonominėje dimensijoje skirtumas akivaizdus – partijos narių požiūriai išsiskiria praktiškai nuo dešinės iki kairės ir tik bendras vidurkis yra arčiau dešinės. Takoskyrų partijoje atsiranda daugiau, nei buvo iki šiol, o tai – natūrali dermė vystytis konfliktui, juolab kad situacija įtempta. Jei konservatoriai būtų laimėję rinkimus, galbūt tokio virsmo, tokių batalijų nematytume, nes nugalėtojų niekas neteisia. Dabar G.Landsbergis šiek tiek piktinasi, kad nėra palaikymo, kad kiekvienas pradėjo kovoti už save, nors anksčiau tokios diskusijos nebuvo. Bet juk diskusijos nebuvo tada, kai matėme konservatorių kilimą. Gal pasitikėjimo kreditas, kuris G.Landsbergiui buvo duotas labai dideliu avansu, vis dėlto nebuvo pateisintas. Dabar konservatoriams reikėtų susėsti, užsidaryti, pasitraukti iš viešosios erdvės ir kalbėtis partijos viduje, nes dialogo per feisbuką, televiziją ar radiją su partiečiais palaikyti negali. Partijai reikia sutarti modelį, kurio ji laikysis, ir tada siųsti atitinkamas žinutes rinkėjams. – Gal G.Landsbergis turėjo prisiimti atsakomybę dėl rinkimų rezultatų, derybų dėl koalicijos? – Jis bent šiek tiek sakė, kad prisiima atsakomybę, tačiau kyla klausimas, ar jo žodžiai sutampa su veiksmais. Veiksmuose yra daug emocijų. G.Landsbergis neturėjo vizijos, kas bus, jei rinkimai susiklostys kitaip, o politikai turi turėti planą B, jei reikia – ir planą C. Manau, jog G.Landsbergis su tuo nesusitvarkė, jis iš tiesų manė, kad TS-LKD bus tie, kurie ves koaliciją. Staiga prieš pat antrąjį turą situacija kardinaliai pasikeitė, ir pamatėme, kad debatuose, kuriuose Ramūnas Karbauskis kalbėjosi ne su G.Landsbergiu, bet su rinkėjais, TS-LKD lyderis sutriko. Galbūt tai lėmė patirties trūkumas, per daug emocijų. Be to, jis nesugebėjo sutelkti partiečių, kurie teiktų jam paramą, rato. Normalaus vidinio dialogo nebuvo, todėl jo situacija pradėjo klibėti. Pats G.Landsbergis dabar kalba apie tai, kad jau prasideda partijos pirmininko rinkimai, kurie vyks gegužę. Akivaizdu, kad esama abejonių ir jo atsakomybė nėra matoma veiksmais, jis dar nesugebėjo tuo įtikinti savo partijos narių. – Kokie gali būti skilimo scenarijai? – Sunku pasakyti, bet manau, kad tokie dariniai taip lengvai neskyla. Juolab neturime pakankamai informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta partijoje, galime matyti tik tam tikrus išorinius požymius. Gali būti, kad „nutekės“ keli ryškesni asmenys, bet tai nereiškia, kad gali įvykti visiškas skilimas. Abejoju ar „atskylantis“ krikdemų Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-11
|
Apie vidines TS-LKD kovas
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996145
|
http://www.veidas.lt/apie-vidines-ts-lkd-kovas
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161111132834-00000.warc.gz
| 27
|
||
http://www.veidas.lt/kremliaus-viltys-siejamos-su-%E2%80%9Edraugu-t%E2%80%9C
|
Redakcijos laiškas „Rusijoje žmonės net vienas kitą sveikino su Donaldo Trumpo pergale“, – tokie džiaugsmingi žodžiai nuskambėjo ne kur kitur, o oficialiu Kremliaus propagandistu laikomo Dmitrijaus Kiseliovo praėjusio sekmadienio laidoje „Vesti nedeli“ („Savaitės naujienos“). Evaldas LABANAUSKAS Po D.Trumpo santykinai netikėtos pergalės vieni skuba raminti, kad jo skandalingi pareiškimai apie NATO, jo simpatijos Rusijai tebuvo rinkimų kampanija, kuri baigėsi ir dabar vėl viskas bus kaip buvę. Štai mūsų premjeras Algirdas Butkevičius esą sulaukė skambučio iš „D.Trumpui artimo žmogaus“, kuris pasakė, kad „tikrai Lietuva tegul nesijaudina“. Tiesa, 2014 m. kovą A.Butkevičius taip pat teigė gavęs informacijos, kad Rusija išveda savo karius iš Krymo… Rimtesni atrodo JAV ambasadorės Anne Hall, kurios išskirtinį interviu „Veidas“ spausdino praėjusiame numeryje, patikinimai, kad JAV laikysis savo įsipareigojimų. Tiesa, interviu buvo duotas dar niekam nežinant JAV prezidento rinkimų rezultatų, o jie nustebino ir pačią ambasadorę. Yra ir kita D.Trumpo pergalės vertintojų pusė – tai tie, kurie įsitikinę, kad D.Trumpo ir Vladimiro Putino meilė neišvengiama. Tai esą iliustruoja ne tik D.Trumpo proputiniškos kalbos rinkimų kampanijos metu bei atsakomosios Rusijos simpatijos jam, bet ir jo komanda, kurios nariai, tikėtina, užims svarbius postus galingiausios pasaulyje valstybės aparate. Tarkime, galimas gynybos sekretorius leitenantas generolas Mike’as Flynnas per vieną priėmimą sėdėjo šalia V.Putino ir yra vadinamas vos ne etatiniu Rusijos propagandos ruporo „Russia Today“ komentatoriumi. Be to, kariškis neslepia, kad jo pagrindinis tikslas – radikalaus islamo sutriuškinimas, o šioje kovoje sveikintinas bendradarbiavimas su Rusija. Kiti D.Trumpo komandos nariai taip pat turėjo ar iki šiol turi verslo santykių su Rusija, kurioje tokie santykiai tikrai nevyksta be Kremliaus žinios. Kita vertus, Kremlius nėra naivus ir negali tikėtis, kad tik dėl D.Trumpo naujoji JAV administracija puls į glėbį V.Putinui. Nepaisant gan didelių JAV prezidento galių, Vašingtone egzistuoja per daug kitų svertų, kurie, tikėtina, gali būti panaudoti D.Trumpo „savivalei“ apriboti (tiesa, D.Trumpo atžvilgiu net statistiškai apskaičiuotos tikimybės nelabai veikia). Tuo labiau, kad ne visus potencialius naujos JAV administracijos narius galima pavadinti putinofilais. Vis dėlto ta pati D.Kiseliovo laida, kurioje buvo rodomas džiaugsmingas dėmesys D.Trumpo pergalei, o jo konkurentė Hillary Clinton paniekinamai vadinama „blondine“, rodo, kad Kremliuje praėjusio trečiadienio rytą tikrai buvo geriamas šampanas. Mat pirmoji „Draugo T“ užduotis – tai sumaištis, susiskaldymas JAV, ir, kaip rodo rinkimų kampanija bei rezultatai, gera pradžia – pusė darbo. Neabejotina, kad su prezidentu D.Trumpu Amerika turės skirti daugiau energijos bei išteklių sau, saviems vidiniams skirtumams spręsti ir dėl to sumažės dėmesys likusiam pasauliui. Pirmoji „Draugo T“ užduotis – tai sumaištis, susiskaldymas JAV, ir, kaip rodo rinkimų kampanija bei rezultatai, gera pradžia – pusė darbo. Neabejotina, kad su prezidentu D.Trumpu Amerika turės skirti daugiau energijos bei išteklių sau, saviems vidiniams skirtumams spręsti ir dėl to sumažės dėmesys likusiam pasauliui. Antroji „Draugo T“ užduotis – suteikti pagreičio „populizmo mašinai“, apie kurią šiame „Veido“ numeryje kalba filosofas Gintautas Mažeikis. „Brexit“ lyderiai – Jungtinėje Karalystėje, Viktoras Orbanas – Vengrijoje, „Teisė ir teisingumas“ – Lenkijoje: taip, D.Trumpas – ne pirmas, bet jis įpūs dar didesnę jėgą šiai „populiaraus fašizmo“ bangai. Ar kitais metais jai sugebės atsilaikyti Vokietija, Prancūzija? Tarpukaryje per Europą irgi nusirito autoritarinio fašizmo mada, o kuo ji baigėsi – visi puikiai žinome: kruviniausiu karu žmonijos istorijoje ir naujos pasaulio tvarkos sukūrimu. Todėl didžiausia Kremliaus viltis, siejama su „Draugo T“ pergale, – dabartinės tarptautinės sistemos suardymas, sunaikinimas „Pax Americana“, kuri paremta liberaliomis, demokratinėmis idėjomis ir pagarbos žmogaus teisėms principu. Didžiausia Kremliaus viltis, siejama su „Draugo T“ pergale, – dabartinės tarptautinės sistemos suardymas, sunaikinimas „Pax Americana“, kuri paremta liberaliomis, demokratinėmis idėjomis ir pagarbos žmogaus teisėms principu. Neatsitiktinai minėtoje laidoje D.Kiseliovas neslėpdamas džiaugsmo pareiškė, kad atliko JAV prezidento rinkimų debatų analizę, iš kurios paaiškėjo, jog D.Trumpo leksikone nėra tokių sąvokų, kaip „demokratija“ ir „žmogaus teisės“, nes šių terminų naujasis JAV prezidentas nė karto nepavartojo visų trijų debatų metu. „Pasitikėjimo avansą D.Trumpas dabar turi labai didelį“, – Rusijos poziciją išdėstė D.Kiseliovas. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-16
|
Kremliaus viltys, siejamos su „Draugu T“
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.988258
|
http://www.veidas.lt/kremliaus-viltys-siejamos-su-%E2%80%9Edraugu-t%E2%80%9C
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 28
|
||
http://www.veidas.lt/tarptautinio-akordeono-festivalio-koncertu-pasiutpolke
|
KULTŪRA Nors Tarptautiniame akordeono festivalyje Vilniuje pasiutpolkių jau seniai niekas negroja, nes renginys orientuotas į koncertinius muzikos žanrus, netrukus, lapkričio 21 d., prasidėsianti šventė kaip reikiant išjudins muzikos gurmanus. Aštuoni intriguojantys, provokuojantys, jausmingi ir ambicingi koncertai per penkias dienas stipriai įkaitins klausytojų emocijas. Kristina ŽEBRAUSKAITĖ Prieš 30 metų pradėtas rengti ir šiandien ypač aktualus festivalis ilgą laiką gyvavo didžiulio entuziazmo dėka, palaikomas minimalių finansinių injekcijų, bet jame jau grojo bemaž visi žymiausi Europos ir pasaulio akordeonistai. O negrojusieji savo koncertinių maršrutų žemėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu. Šiųmečio, XIX tarptautinio akordeono festivalio programa itin koncentruota, o atlikėjai atstovauja toms šalims, kuriose akordeono meno lygis yra labai aukštas, – Italijai, Prancūzijai, Suomijai. Festivalį lapkričio 21 d. atidarys svečio iš Italijos Giorgio Dellarole koncertas. Šis aistringas senosios muzikos tyrinėtojas ir atlikėjas kviečia įsitikinti, kad baroko muzikos šedevrai, atliekami akordeonu, gali skambėti nepaprastai puikiai ir įtaigiai! Ypač kai ši muzika atliekama pagal specialų užsakymą sukonstruotu ir suderintu instrumentu. Nors G.Dellarole įpratęs lenktis didžiulėms auditorijoms, festivalio rengėjai koncerte skambėsiančiai D.Scarlatti muzikai parinko intymią V.Kasiulio muziejaus aplinką. Negrojusieji savo koncertinių maršrutų žemėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu. Suomių akordeonistas Mikko Luoma festivalio klausytojus pakvies į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Natūralu, kad pagrindinėje muzikantų kalvėje su didžiausiu entuziazmu priimami būtent šiuolaikiniai, eksperimentiniai kūriniai. Tokią muziką atliks ir M.Luoma, pasaulyje išgarsėjęs grodamas suomių kompozitorių kūrinių premjeras ir, anot kritikų, „virtuozišku ir įelektrinančiu grojimu galutinai sugriaunantis likusius neigiamus akordeono stereotipus“. Keli šimtmečiai, skiriantys senąją ir naujausią muziką, atlikėjams yra neišsemiama įkvėpimo ir kūrybinių ieškojimų erdvė. Visus tuos laikus mena Šv. Kotrynos bažnyčia, kadaise buvusi religinių apeigų vieta, o šiandien tapusi muzikantams skambesio paieškų lauku. Joje lapkričio 23-iąją du muzikantų kolektyvai atskleis savo santykį su praeities ir dabarties muzika. Antai „Duo Accosphere“ iš Lenkijos, iki maksimumo išnaudojantys mygtukinio ir klavišinio akordeono galimybes, gros J.S.Bacho, W.A.Mozarto, M.Ravelio, I.Stavinskio ir šiuolaikinių autorių muziką. Šio ansamblio nariai Alena Budzinakova ir Grzegorzas Palusas yra daugelio prestižinių tarptautinių konkursų laureatai. Kitas ansamblis gims tiesiog klausytojų akyse: keturios itin ryškios Lietuvos muzikos pasaulio asmenybės – smuikininkė Justina Auškelytė, arfininkė Joana Daunytė, akordeonistas Andrius Balachovičius ir kontrabosininkas Donatas Bagurskas klaidžios po Šv. Kotrynos bažnyčią, grodami ryškiausius savo instrumentų repertuaro kūrinius, kol pamažu scenoje atras vienas kitą ir bendro skambesio galimybes. Lapkričio 24 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje klausytojų jausmus pakutens du labai skirtingi koncertai. Vakarą pradės energingi atlikėjai iš Baltarusijos „Anatoly Taran Trio“, savo gaiviu ir veržliu džiazo skambesiu nunešiantys tolyn nuo pilkos kasdienybės. Antras koncertas bus skirtas nemirtingai A.Piazzollos muzikai ir tango poezijai. Klausytojams gerai pažįstamas ansamblis „4Tango“ drauge su charizmatišku dainininku Eduardo Gimenezu pasakos ugningojo šokio paslaptis ir aistros gimimo istoriją. Festivalio kulminacija – lapkričio 25 d. koncertai Šv. Kotrynos bažnyčioje. Iš pradžių scena priklausys vienam perspektyviausių ir aktyviausių jaunosios kartos atlikėjų Tadui Motiečiui, kurio pasirodymų tyko jau ne vienas muzikos gurmanas. Šiame koncerte jis ne tik gros solinius kūrinius, bet ir muzikuos drauge su įspūdingo soprano savininke Dovile Kazonaite bei klarnetininku Jonu Morkūnu. Paskutiniame koncerte klausytojų laukia išskirtinė muzikinė puota. Gražiąja Karmen vadinama prancūzų dainininkė bei aktorė Annick Cisaruk ir akordeonistas Davidas Venitucci lietuvių publikai pristatys ekspresionistiniu kabaretu dvelkiantį projektą „LA VIE EN VRAC“, pergalingai žygiavusį per Europos, Rusijos, Japonijos ir Centrinės Amerikos scenas. Rafinuota muzikos ir poezijos sintezė perteikia tikro ir išgalvoto Annick gyvenimo nuotrupas, kurias žodžiais pavertė Prancūzijos scenos guru Yanowski, įkvėptas geidulingo dainininkės balso, o juos palydi džiazinis D.Venitucci akordeono akompanimentas. Koncerto scena virsta mini teatru, kuriame atlikėjai išpažįsta godumą gyvenimui bei meilei ir nutrina ribas tarp šiapus ir anapus. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-16
|
Tarptautinio akordeono festivalio koncertų pasiutpolkė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.990539
|
http://www.veidas.lt/tarptautinio-akordeono-festivalio-koncertu-pasiutpolke
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 29
|
||
http://www.veidas.lt/hibridines-gresmes-lietuvai-%E2%80%93-menamos-ar-realios
|
Diplomato skiltis Surinkęs žodį „hibridinis“ paieškos sistemoje „Google“ gausi gana tikėtiną rezultatą – „hibridinis automobilis“. Tik vėliau išnyra terminai „hibridinis karas“, „hibridinės grėsmės“. Bendrai hibridiniai – tai mišrūs, kombinuoti. Tiek apie terminus. Eitvydas BAJARŪNAS, Ambasadorius ypatingiems pavedimams hibridinių grėsmių klausimais Į šiuolaikinę apyvartą terminai „hibridinis karas“, „hibridinės grėsmės“ pateko po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose. Čia pirmą kartą taip akivaizdžiai pamatėme, kad vyksta visai kito pobūdžio konfliktai. Vietoj aiškaus priešo, jo struktūrų Kryme išvydome „žalius žmogeliukus“, neturinčius skiriamųjų ženklų, dėl kurių priklausomybės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pradžių primygtinai kartojo „tai ne mūsų kariai“, nors po to juos apdovanojo ir viešai pripažino jų įsitraukimą. Ukraina tuo metu patyrė diplomatinį bei ekonominį spaudimą ir tikrą informacinį karą, kibernetines atakas ir po to ėjusius specialiųjų operacijų pajėgų veiksmus. Vėliau vyko ir įprastiniai kariniai veiksmai. Tai detaliai aprašyta ukrainiečio Evgeno Dykyi knygoje „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“. Greitai pradėsiančiai dirbti naujai Lietuvos Vyriausybei reikės ir toliau stiprinti pasirengimą atremti hibridines grėsmes, pritaikyti prie naujų realijų krizių valdymo sistemą Ir toliau vykstant karui Ukrainoje, Vakaruose ekspertai ir politikai prakalbo, kad Rusija galbūt žengs kitą žingsnį ir pamėgins užimti Baltijos valstybes, kad didžiausia grėsmė mūsų valstybėms šiuo metu yra hibridinis karas. Nors hibridinis karas vadinamas nauju karo veiksmų tipu, bet iš tiesų tai nieko naujo. Lietuvoje 1940 m. SSRS naudota taktika visiškai atitinka dabartinę hibridinių karų metodiką (diplomatinis spaudimas, dezinformacija, spec. pajėgų infiltravimas, provokacijos, politinis spaudimas ir t.t.). Valstybės jau nuo seno naudojo tokią konvencinių ir nekonvencinių karo metodų samplaiką, siekdamos sukelti sąmyšį bei suklaidinti priešininką ir tam naudodamos įvairias priemones. Ekspertai tai apibūdina kaip „ketvirtos kartos karą“: manipuliavimas žiniasklaida, terorizmas, aiškios priešininko hierarchijos ir struktūros nebuvimas, karinių, ekonominių, finansinių, energetinių bei socialinių spaudimo priemonių, asimetrinės taktikos panaudojimas, kombinuotas ir koordinuotas atvirų ir slaptų karinių, sukarintų ir civilinių priemonių panaudojimas. Tai veiksmai, išnaudojant šalies ar regiono pažeidžiamumą, kuriais siekiama paveikti ar destabilizuoti priešininką, sutrukdyti sprendimų priėmimą ir taip pasiekti išsikeltus uždavinius. Be to, Ukrainos patirtis rodo, kad politinis ir energetinis spaudimas, propaganda, provokacijos gali tapti parengiamuoju konvencinės agresijos etapu. Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos yra apibrėžę šias grėsmes nacionaliniam saugumui: Rusijos imperinės ambicijos, agresyvi užsienio politika, pasirengimas naudoti karinę jėgą, vykdoma ypač aktyvi prieš Lietuvos interesus nukreipta žvalgybinė veikla, priešiška informacinė politika, pastangos kurstyti Lietuvos tautinių bendruomenių priešiškumą Lietuvos valstybei. Visa tai gali būti ir bus panaudota kartu su tradicinėmis grėsmėmis ir iššūkiais. Taigi svarbiausias klausimas – kaip įveikti hibridines grėsmes. Kitų šalių – Suomijos, Jungtinės Karalystės, Estijos ir pan. – patirtis rodo, kad visų pirma būtinas Vyriausybės lygio koordinavimas. Valstybė turi būti pasirengusi tokioms krizėms. Turi būti gerai veikiantis įvairių institucijų koordinavimo, krizių valdymo mechanizmas, parengti ir atidirbti įvairių institucijų veiksmai, procedūros. Karinis pasirengimas atremti tokias grėsmes yra itin svarbus, bet vien jo nepakanka. Atsakymas į hibridines grėsmes irgi turi būti hibridinis. Čia svarbiausia kariškių ir civilinių koordinacija, visuomenės įtraukimas. Kitas aspektas – valstybės atsparumo (angl. resilience) didinimas. Valstybės atsparumo energijos tiekimo, gebėjimo efektyviai suvaldyti nekontroliuojamus gyventojų judėjimo srautus, maisto ir vandens tiekimo srityse, ryšių ir transporto sistemose didinimas. Lietuvoje jau nemažai nuveikta: nuolatos didinamas gynybos biudžetas, atkurta šauktinių kariuomenė, įkurtos greitojo reagavimo pajėgos, rengiamos pratybos, panaudojant krašto apsaugos ir vidaus reikalų struktūras, Seimas patvirtino teisės aktus, kurie suteikia teisinį pagrindą naudojant ginkluotąsias pajėgas reaguoti į hibridines grėsmes taikos metu, bei patvirtino naują Kibernetinio saugumo įstatymą. Lietuva padarė proveržį užtikrinant energijos tiekimo diversifikavimą. Buvo sustiprintos strateginės komunikacijos galimybės. Nuolatos keliamas piliečių sąmoningumas. Tai tik ilgo proceso pradžia. Aišku, esame ne vieni. Kova su hibridinėmis grėsmėmis remiasi ir NATO bei ES pastangomis. NATO turi aiškią savo vaidmens kovoje su mišriais karais strategiją. Plius 2016 m. birželį Varšuvoje buvo patvirtintas NATO šalių įsipareigojimas dėl valstybių narių atsparumo stiprinimo. Savo ruožtu ES patvirtino komunikatą, kaip kovoti su mišriomis grėsmėmis. Tiek NATO, tiek ES koncentruojasi į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, gynybos pajėgumų stiprinimą, kibernetinį saugumą, kovą su propaganda ir dezinformacija, priešpriešą ardomajai veiklai ir t.t. Greitai pradėsiančiai dirbti naujai Lietuvos Vyriausybei reikės ir toliau stiprinti pasirengimą atremti hibridines grėsmes, pritaikyti prie naujų realijų krizių valdymo sistemą, kad ji apimtų ir hibridinius scenarijus, koordinuoti visų be išimties institucijų veiklą, stiprinti visuomenės įtraukimą į atsaką hibridinėms grėsmėms, stiprinti Lietuvos institucijų pastangas informaciniame fronte. Iššūkiai, laukiantys Lietuvos, verčia stiprinti valstybės stuburą ir neleidžia galvoti, kad tai laikina ir kažkaip praeis. Tik patys ir kartu su mūsų sąjungininkais atremsime šiuos iššūkius. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-16
|
Hibridinės grėsmės Lietuvai – menamos ar realios?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996291
|
http://www.veidas.lt/hibridines-gresmes-lietuvai-%E2%80%93-menamos-ar-realios
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 30
|
||
http://www.veidas.lt/vilniaus-koncertu-salese-%E2%80%93-tradicine-akordeono-svente
|
Kultūra Lapkričio 21 – 25 dienomis į rudeniškus Vilniaus senamiesčio ritmus vėl įsilies užburiantys XIX Tarptautinio akordeono festivalio garsai. Akordeono šventė rengiama nuo 1986 metų, taigi, šiemet mini 30 metų sukaktį. Per tris dešimtmečius renginys užsiaugino nemažą ištikimų ir muziką vertinančių klausytojų būrį ir kasmet pritraukia vis daugiau jaunosios kartos melomanų. Šiemet festivalis sulauks pasaulinių žvaigždžių iš Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Slovakijos ir Baltarusijos bei lietuvių atlikėjų, kurie klausytojus pakvies į šv. Kotrynos bažnyčią, Vytauto Kasiulio dailės muziejų, Lietuvos Muzikos ir teatro akademiją. Aštuoni koncertai – aštuoni skirtingi žvilgsniai į akordeoną: juo bus atliekami baroko kūriniai, klasikos transkripcijos, avangardinė muzika, džiazas, tango, šiuolaikinė prancūziška šansona ir tai, ko renginio svečiai nelinkę atskleisti iki pat pasirodymo. Nuolat besimainantis, provokuojantis, verčiantis abejoti, maištaujantis, pokštaujantis, jaudinantis ir kartais pravirkdantis akordeonas laukia savo gerbėjų ir linki atradimo džiaugsmo! Ištikimiausiems klausytojams festivalio organizatoriai dovanoja du nemokamus koncertus. Daugiau informacijos – www.akordeonofestivalis.lt Bilietus į festivalio koncertus galite įsigyti ČIA Parengta pagal pranešimą spaudai
|
2016-11-14
|
Vilniaus koncertų salėse – tradicinė akordeono šventė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.98989
|
http://www.veidas.lt/vilniaus-koncertu-salese-%E2%80%93-tradicine-akordeono-svente
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161113132821-00002.warc.gz
| 31
|
||
http://www.veidas.lt/rusiska-%E2%80%9Eduju-diplomatija%E2%80%9C
|
ENERGETIKA Energetiniai ištekliai ir prekyba jais išlieka svarbia didžiosios politikos dalimi. „Dujų diplomatija“, jeigu tai būtų galima taip apibūdinti, grįžta į aktualią darbotvarkę. Daug pastangų tam deda Rusija, kuri seniai vertina energetinius išteklius kaip puikią politinę priemonę, leidžiančią skatinti vienus ir bausti kitus. Po netikėto Maskvos susitaikymo su Turkija prikeliamas „Turkų srauto“ projektas. Kremlius ir toliau per valstybinę korporaciją „Gazprom“ bando prastumti projektą „Šiaurės srautas-2“. Visa tai verčia plačiau apžvelgti situaciją. Viktoras DENISENKO Vėl „amžina“ draugystė su turkais „Turkų srauto“ dujotiekio istorija panaši į detektyvą. Kiek ironizuojant galima pasakyti, kad tai yra sunkaus likimo dujotiekis. Pirmiausia jis gimė kaip „Pietų srauto“ projektas. Jo tikslas buvo dar labiau pririšti Europą prie rusiškų dujų ir užtikrinti šio energetinio ištekliaus tranzitą apeinant „nedraugiškos“ Ukrainos teritoriją. Suprantama, kad po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Maskva, ir separatistinio konflikto Donbase sukurstymo atimti iš Ukrainos tranzitą (ir už jį gaunamus pinigus) Rusijai tapo dar aktualiau. Tačiau Maskvai teko nutraukti „Pietų srauto“ projektą, nes jai nepavyko įveikti Europos Sąjungos vidinio reguliavimo, kuris yra nepalankus Kremliaus planams naudoti dujas kaip poveikio priemonę. Iš esmės objektyvių priežasčių stabdyti šį projektą nebuvo, išskyrus Maskvos nenorą žaisti pagal europines taisykles. Sustabdęs „Pietų srauto“ projektą Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas. Sustabdęs „Pietų srauto“ projektą Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas. Anuomet Rusija pozicionavo Turkiją kaip strateginę partnerę. Tačiau jau tada teko rašytiapie problemas dėl šio projekto įgyvendinimo, nes Maskvai „Turkų srauto“ dujotiekis akivaizdžiai buvo reikalingesnis nei Ankarai. Atitinkamai Turkija norėjo gauti daugiau materialios naudos, kol Maskva buvo įsitikinusi, kad Ankara turėtų ją palaikyti vien dėl noro įgelti Europos Sąjungai, kuri vis laiko Turkiją prie savo slenksčio ir neskuba priimti jos į ES. Galutinai „Turkų srauto“ projekto vos nepalaidojo geopolitinis Turkijos ir Rusijos ginčas, susijęs su įtaka Sirijoje. 2015 metų rugsėjį Maskva kiek netikėtai tiesiogiai įsitraukė į Sirijos konfliktą, pasiuntusi į šią šalį savo karo aviaciją. Rusų lakūnai gana neatsakingai elgėsi konflikto zonoje (galima numanyti, kad Maskva taip tikrina vadinamąsias raudonąsias linijas šiame konflikte). Pavyzdžiui, Turkija kelis kartus buvo pareiškusi apie savo oro erdvės pažeidimus ir net kaip aiškų įspėjimą numušusi nepilotuojamą orlaivį(tikėtina, priklausantį rusams). Kai ir tai Maskvos nepaveikė, 2015 metų lapkričio 24 dieną Turkija numušė rusų bombonešį „Su-24“, kuris pažeidė jos oro erdvę. Rusija labai skausmingai reagavo į savo karo lėktuvo sunaikinimą. Turkija kaip pagrindinis priešas net kuriam laikui išstūmė iš rusiškos informacinės erdvės Ukrainą. Ankaros adresu skambėjo prakeiksmai ir grasinimai. Tapo aišku, kad tokioje situacijoje Maskva negali tęsti bendradarbiavimo su Turkija. Tarp kitų projektų kuriam laikui (tada atrodė, galutinai) buvo nutrauktas ir „Turkų srautas“. Tačiau šiandien galima pasakyti, kad konfliktas su Turkija buvo stebėtinai trumpalaikis. Pirmų santykių atšilimo požymių pasirodė dar 2016 metų pavasarį, kai Turkijos vadovas T. Erdoganas atsiprašė Maskvos dėl numušto lėktuvo. Kiek tas atsiprašymas buvo realus (pasak kitos versijos, T. Erdoganas ne atsiprašė, o tik dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl incidento ir šiek tiek sušvelnino poziciją) – atskiras klausimas, tačiau abi pusės interpretavo šį įvykį sau palankia linkme. Kitas santykių pagerėjimo etapas buvo pastebėtas po nepavykusio karinio valstybės perversmo Turkijoje 2016 metų liepos pradžioje. Tada taip pat kalbėta, kad Rusijos slaptosios tarnybos perdavė Ankarai svarbią informaciją, kuri leido Turkijos valdžiai operatyviai reaguoti į sąmokslą. Paminėtina, kad dėl paties perversmo vis dar lieka nemažai klausimų, kurie gimdo įvairaus pobūdžio sąmokslo teorijas, jog sąmokslą galėjo pakurstyti Maskva, norėdama padaryti spaudimą T. Erdoganui, ar net pats Turkijos prezidentas, siekdamas apriboti šalyje demokratines laisves ir pateisinti represijas. Kartu su Rusijos ir Turkijos draugyste atgijo ir strateginiai projektai. Kad „Turkų srauto“ projektas bus atgaivintas, tapo žinoma dar liepos pabaigoje, o jau rugpjūčio pradžioje šią naujieną patvirtino V. Putinas ir T. Erdoganas. Spalio pradžioje buvo pasirašyta politinė Rusijos ir Turkijos deklaracija, kuri dar kartą patvirtino, jog minėto dujotiekio projektas iš esmės yra gyvas. Beje, įdomu paminėti ir tai, kad, ekspertų manymu, bent nominalaus „Turkų srauto“ projekto atgaivinimo Maskvai reikėjo, kad padarytų spaudimą Europai, kuri vis dar rimtai dvejoja dėl „Šiaurės srauto-2“ projekto. Apie tai, kokių kliūčių atsiranda šio projekto kelyje, mes toliau ir pakalbėsime. Nori praplėsti „Šiaurės srautą“ Priminsime, kad pirmas „Šiaurės srauto“ dujotiekis buvo pastatytas 2010–2012 metais. Įgyvendinti šį projektą leido ne vien ekonominiai ar energetiniai interesai, o visų pirma V. Putino ir tuometinio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio draugystė. Su šio kanclerio vardu yra susijęs toks terminas kaip „politiko šrioderizacija“, simbolizuojantis parsidavimą ir politinių principų pamynimą. Naujas projektas, kuris dažniausiai vadinamas „Šiaurės srautu-2“, užgimė 2015 metais. Jo atsiradimas pirmiausia siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą. Naujas projektas, kuris dažniausiai vadinamas „Šiaurės srautu-2“, užgimė 2015 metais. Jo atsiradimas pirmiausia siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą. Vėliau „Šiaurės srauto-2“ reikšmę aktualizavo ir konfrontacija su Turkija. Tai iš esmės nėra naujas projektas – kalbama apie „Šiaurės srauto“ dujotiekio praplėtimą, siekiant padvigubinti jo laidumą. Tačiau ir čia Maskvai prisiėjo susidurti su problemomis. Šių metų vasarą potencialiems investuotojams teko atsisakyti sukurti bendrą įmonę šiam projektui įgyvendinti, nes tam prieštaravo Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas – UOKiK. Pažymima, kad „Šiaurės srauto-2“ projektas kertasi ir su ES trečiuoju energetiniu paketu, kuris taip stipriai nervina Kremlių. Trečiajame energetiniame pakete numatoma, kad energetinių išteklių gabenimo infrastruktūros (šiuo atveju – dujotiekio) negali valdyti energetinių išteklių tiekėjas. Protestuodama prieš šią nuostatą Maskva anuomet ir nutraukė „Pietų srauto“ projektą. Dėl visų šių priežasčių ir „Šiaurės srauto-2“ ateitis lieka gana miglota. Kai dominuoja politika Įdomu tai, kad net dalis Rusijos valdžiai lojalių žiniasklaidos priemonių neskubėjo džiaugtis „Turkų srauto“ projekto atgaivinimu. Esminė to priežastis – finansinė. Gana plačiai kalbama, kad Maskvai „Turkų srauto“ projektas kainuos brangiai. Faktiškai jis gali būti nuostolingas. Be to, jis vykdomas neturint atitinkamos infrastruktūros perspektyvos ES teritorijoje. Net neslepiama, kad „Turkų srauto“ reikšmė pirmiausia yra politinė ir atitinka esminį Maskvos siekį palikti nuo 2019 metų Ukrainą be rusiškų dujų tranzito. Nerimauti dėl dujotiekio rentabilumo verčia ir tai, kad Rusija dėl Vakarų pasaulio taikomų sankcijų ir kritusių (ir taip ryškiai ir nepakilusių) naftos kainų gyvena finansiškai sunkų laikotarpį. Akivaizdu, kad Maskvai atėjo laikas skaičiuoti pinigus ir galvoti ne tik apie įvaizdį ir geopolitiką, bet ir apie ekonominę projektų naudą. Čia yra ir kitų aspektų. Galima numanyti, kad „Turkų srauto“ projektas iš tikrųjų bus kuklesnis, nei anonsuota anksčiau: vietoj keturių numatytų šio dujotiekio šakų gali būti nutiesta dvi ar net viena. Galima numanyti, kad „Turkų srauto“ projektas iš tikrųjų bus kuklesnis, nei anonsuota anksčiau: vietoj keturių numatytų šio dujotiekio šakų gali būti nutiesta dvi ar net viena. „Šiaurės srauto-2“ istorija rodo, kad Europa šiandien irgi dvejoja dėl galimų reikalų su Rusija. Situacijoje, kai vyksta naujas šaltasis karas, eiti obuoliauti su velniu (t. y. Kremliumi) kainuoja pernelyg brangiai. Tačiau akivaizdu, kad Rusija, nepaisydama nieko, sieks ir toliau plėtoti jai įprastą „dujų diplomatiją“, nors šis energetinis išteklius Kremliaus rankose tradiciškai pavirsta ne draugystės, o konfrontacijos įrankiu. Bet pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje bet kokios Maskvos iniciatyvos Europoje sutinkamos gana atsargiai. Nors minėti Rusijos dujų projektai palengva juda, šis procesas yra gana lėtas ir, kaip galima pastebėti, finansiškai sunkus Rusijai. Be to, bet kuris iš šių projektų rizikuoja galutinai užstrigti, tad „dujų diplomatija“ vis dėlto negali būti laikoma pačia perspektyviausia Maskvos strategija. Šis straipsnis buvo publikuotas svetainėje www.geopolitika.lt
|
2016-11-21
|
Rusiška „dujų diplomatija“
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99736
|
http://www.veidas.lt/rusiska-%E2%80%9Eduju-diplomatija%E2%80%9C
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161120132829-00009.warc.gz
| 32
|
||
http://www.veidas.lt/norintiems-tapti-profesionaliais-plaukikais-%E2%80%93-daugiau-galimybiu
|
Pranešimas spaudai Vis dažniau Lietuvos plaukikams sėkmingai pasirodant pasaulyje, norinčiųjų save išbandyti šioje sporto šakoje tik daugėja. Ypač vaikų, kurie plaukimą renkasi ne tik kaip aktyvų laisvalaikį, bet ir norėdami tapti profesionaliais sportininkais. Tuo tikslu mūsų šalyje gerinamas ir šių paslaugų prieinamumas. Kaune „Girstučio“ baseine veiklą vykdantis plaukimo klubas „Olympia“ nuo kitų metų pradžios padės ne tik profesionaliems sportininkams pasiruošti tarptautinėms varžyboms, bet visapusiškai bus ugdomi ir pradedantieji plaukikai, norintys siekti sportinių aukštumų. Tad čia nuo ateinančių metų pradžios bus formuojamos gabių vaikų sportinės grupės, rengiamos varžybos, ieškoma naujų talentų profesionaliajam sportui. „Matome didžiulį susidomėjimą plaukimo sportu, kurį lemia svarbūs Lietuvos sportininkų pasiekimai. Tad jaučiame pareigą prisidėti prie šios sporto šakos populiarinimo Lietuvoje ir norime remtis geriausiais užsienio šalių pavyzdžiais, kur sėkmingai veikia klubinė plaukimo sistema. Tai Olandija, Didžioji Britanija, JAV, Belgija. Mūsų vizija – prisidėti prie profesionalių plaukikų ugdymo, kurie ateityje atstovautų Lietuvą profesionalų varžybose“, – sakė plaukimo klubo direktorius Andrius Survila. Šiuo metu „Olympia“ plaukimo klube dirba 14 trenerių, savo plaukimo įgūdžius tobulina 800 vaikų. Yra sudarytos 46 vaikų plaukimo, 3 – suaugusiųjų plaukimo grupės, o 4 – vaikų, besimokančių plaukti kartu su tėvais, grupės. Daugiausia dėmesio žadama sutelkti į mokyklinio amžiaus vaikams skirtų sportinių programų sudarymą, rengiamas atrankines varžybas. Be to, pirmosios varžybos „Girstučio“ baseine besitreniruojantiems mokyklinio amžiaus vaikams bus surengtos dar šį gruodį. Profesionalų pagalbos sulauks ir kitų amžiaus grupių plaukimo entuziastai, norintys ne tik reguliariai sportuoti, bet ir tobulintis, dalyvauti mėgėjų, veteranų varžybose. Siekiant visapusiškai ugdyti plaukimo entuziaztus, ateinančiais metais bus rengiami ir edukaciniai užsiėmimai ne tik sveikos gyvensenos, mitybos, bet ir sporto psichologijos bei motyvacijos temomis. Vyks ir susitikimai su profesionaliais sportininkais, iš kurių klubo nariai galės pasisemti įkvėpimo sportuoti bei siekti užsibrėžtų rezultatų. „Ieškosime galimybių padėti ir talentingiems plaukikams, kurių finansinė padėtis yra sudėtinga. Šiuo tikslu norime pasitelkti partnerius, kurie remtų geriausiais duomenimis pasižyminčių vaikų galimybes tobulinti plaukimo gebėjimus“, – tvirtina A. Survila. Daug dėmesio bus skiriama ir socialiniams projektams, kuriais į šią sporto šaką tikimasi pritraukti talentingus žmones. Vienas iš jų – Lietuvos Plaukimo Federacijos inicijuotas projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kurios ambasadorė yra Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė, kuriame aktyviai dalyvauja šis plaukimo klubas. Jį įgyvendinant, kartu su klubo treneriais plaukti mokosi 1131 antros klasės moksleivis iš 23 Kauno miesto ir rajono mokyklų, kurie mokomi pradinių plaukimo įgūdžių, saugaus elgesio vandenyje bei prie jo.
|
2016-11-22
|
Norintiems tapti profesionaliais plaukikais – daugiau galimybių
|
Veidas lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.994664
|
http://www.veidas.lt/norintiems-tapti-profesionaliais-plaukikais-%E2%80%93-daugiau-galimybiu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161122132832-00011.warc.gz
| 33
|
||
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3165&catid=31&Itemid=101
|
Buvęs kelių policininkas, premjeras S.Skvernelis gyvena kaip narkotikų baronas 30 arų žemės sklypas ant Neries kranto šalia Vilniaus, didžiulis namas ir pirtis - visa tai užgyventa iš sąžiningos tarnybės valstybės tarnyboje per 23 metus valstybės tarnyboje. Kaip pats giriasi premjeras, būtent tiek metų jis tarnauja valstybei - pradėjęs kaip greičio matuotojas, kelių policininkas, S.Skvernelis nematomų jėgų buvo keliamas į viršų ir pasiekė premjero postą. "Eilinis klausimas, už kokius pinigus valdininkai sugeba įsigyti namus, - klausia vienas skaitytojas, - aš jums galiu paskaičiuoti nuotraukoje matomą namą. 10-15 arų žemės sklypas - 50000 tūkst Eurų, Tvora 15000 tūkst eurų, Pirtis 15000 tūkst eurų, Namas 195000 tūkst eurų, Turim apie 275000 tūkst. eurų minimaliai skaičiuojant. Tai už kokius pinigus, nei paskolų nei uždarbio nieko, bumt ir stovi iš dangaus". Ironiška, kad S.Skvernelio padėjėjas, dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas dėl mažų policininkų atlyginimų prieš kelis metus organizuodavo basų policininkų mitingus prie Vyriausybės. Policijos profsąjungų atstovai, nuolat basi ir be batų rengiantis piketus prie vyriausybės, ir besiskundžiantis, kad už kelių šimtų eurų atlyginimą jie negali išmaitinti savo šeimų, sukėlė net buvusio VRM ministro Raimundo Palačio nepasitenkinimą - jis suabejojo, ar be batų piketavę, tačiau uniformas vilkėję policininkai nepažemino pareigūno vardo. Už tai jiems gresia baudos ar net atleidimas iš darbo. "Man atrodo, kad vilkint uniformą stovėti be batų, yra uniformos negerbimas", – dienraščiui sakė ministras. Pasak R.Palaičio, jo pastaba dėl uniformos negerbimo pirmiausia skirta policijos pareigūnams, kurių uniformos vilkėjimo taisyklės gana griežtos. Imtis iniciatyvos nubausti prasižengusius policininkus ministras kol kas nežada, tai palikdamas Policijos departamento kompetencijai. "Tuo turėtų užsiimti tos institucijos vadovybė, kuriai priklauso tie pareigūnai. Aš pasakiau savo nuomonę, bet jei pareigūnai apsisprendė negerbti uniformos, tai yra jų sąžinės reikalas", – vakar savo poziciją bandė švelninti ministras. Tikslas – įbauginti Nacionalinės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas stebėjosi ministro pasipiktinimu. Jis teigė, kad policininkai pareigūno vardą ir uniformą būtų pažeminę, jei viešai burokus sodintų ar darže kapstytųsi. Profesinės sąjungos pirmininko nuomone, ministras labiau turėtų atsižvelgti į ne tik kasdienėje veikloje taikomas instrukcijas, bet ir į Europos žmogaus laisvių ir teisių konvenciją bei Konstituciją. "Vienose pasaulio šalyje protesto akcijų organizatoriai iškart sodinami į kalėjimus, kitose grasinama atleidimais ir baudomis. Aš tikiuosi, kad ministro patarėjams ir teisininkų komandai užteks išsilavinimo mūsų protestą suvokti kitame kontekste", – viliasi jis. Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas mano, kad ministras siekia įbauginti pareigūnus, jog šie dar kartą neišeitų į gatves. Akcijos vyks toliau
Peržiūros: 874
|
2016-11-24
|
Buvęs kelių policininkas, premjeras S.Skvernelis gyvena kaip narkotikų baronas
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.996685
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3165&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161124132832-00013.warc.gz
| 34
|
|
http://www.veidas.lt/tarptautiniame-akordeono-festivalyje-%E2%80%93-dziazo-ir-tango-diena
|
Lapkričio 24 dieną į šv. Kotrynos bažnyčią kviečia du burtažodžiai – džiazas ir tango. Lietuvių ir užsienio atlikėjai klausytojus panardins į improvizacijų, uždegančių ritmų ir aistringų melodijų gelmes. 18 bei 19:30 valandą gros „Anatoly Taran Trio“ ir 4TANGO su Eduardo Gimenezu. Vakarą pradės energingi atlikėjai iš Baltarusijos „Anatoly Taran Trio“, savo gaiviu ir veržliu džiazo skambesiu nunešiantys tolyn nuo pilkos kasdienybės. Jų pasirodymas idealiai subalansuotas mėgstantiems užvedančius cajono ritmus, įmantrius bosinės gitaros rifus ir virtuoziškas akordeono improvizacijas. Trisdešimtmetis grupės lyderis rūpintojėlio veidu ir iliuzionisto rankomis drauge su nutrūktgalviais scenos partneriais klausytoją vedžioja džiazo, popso ir liaudiškos muzikos labirintais, sulig kiekvienu posūkiu nustebindamas nauju triuku. Akordeonistas Anatolijus Taranas galingais yriais skinasi kelią į prestižines pasaulio scenas, vieną po kito laimėdamas tarptautinius akordeono konkursus ir nuosekliai kurdamas savo kaip džiazo muzikanto įvaizdį – visi jo išleisti albumai pasižymi improvizacine dvasia. Grupės perkusininkas Hovhannesas Avanesyanas yra etno – fusion projekto „Morfe“ lyderis, kuriame dalyvauja ir A. Taranas. Bosinės gitaros virtuozas A. Jefimovas taip pat muzikuoja daugelyje itin sėkmingų džiazo projektų. Antras vakaro koncertas bus skirtas nemirtingai A. Piazzollos muzikai ir tango poezijai. Nuo 1999 metų gyvuojantis 4Tango drauge su charizmatišku dainininku Eduardo Gimenezu pasakos ugningojo šokio paslaptis ir aistros gimimo istoriją. Savo kūrybinį kelią pradėję nuo pasirodymų jaukiuose tango prieglobsčiuose – kavinėse ir milongose – muzikantai pamažu persikėlė į koncertų, konkursų ir festivalių scenas bei įrašų studijas. Įvairiais stilistiniais ekskursais ir kūrybinėmis partnerystėmis pasižymintys atlikėjai vis sugrįžta prie tango muzikos, nes šio šokio poezija ir filosofija, A. Piazzollos fenomenas yra tiesiog nenugalimi. Todėl tango šiems žmonėms yra kaip džinsai, kuriuos gali mūvėti nuolat, ir jie niekad neatsibosta, jie yra antroji oda. Koncerte skambės Lietuvoje retai atliekami tango revoliucionieriaus opusai ir dainos siurrealistiniais H. Ferrero bei J.L. Borgeso tekstais. 4TANGO muzikantai – LMTA absolventai: Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Birutė Bagdonienė (altas), Donatas Bagurskas (kontrabosas). Kviečiame į stilingą, aktualų ir demokratišką renginį – XIX Tarptautinį akordeono festivalį, vyksiantį lapkričio 21-25 dienomis! Koncertų erdvės : Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30
Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė, Gedimino pr.42 Vytauto Kasiulio dailės muziejus, A. Goštauto g. 1
Daugiau informacijos apie festivalį ir koncertus: www.akordeonofestivalis.lt/2016 Festivalio programa: http://www.akordeonofestivalis.lt/2016/programa Bilietus platina: Bilietų Pasaulis http://www.bilietupasaulis.lt
|
2016-11-23
|
Tarptautiniame akordeono festivalyje – džiazo ir tango diena
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.985647
|
http://www.veidas.lt/tarptautiniame-akordeono-festivalyje-%E2%80%93-dziazo-ir-tango-diena
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161123132832-00012.warc.gz
| 35
|
||
http://www.veidas.lt/grieztos-bausmes-nusikalstamumo-nesustabdys
|
TEISĖSAUGA Kai žiniasklaidoje paviešinamas kraupus nusikaltimas ar žmogus pats tampa nusikaltimo auka, žmogiškoji reakcija būna vienoda – nusikaltėlis turi būti kuo griežčiau nubaustas. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad daug nusikaltimų padaroma ir dėl to, kad bausmės yra pernelyg švelnios, todėl jos turėtų būti dar labiau sugriežtintos. Kai kas net siūlo grąžinti mirties bausmę. Manome, jog nusikaltėlis turi atsakyti už savo veiksmus, o griežtos bausmės atgrasins nuo nusikaltimų ateityje. Alfredas KIŠKIS, kriminologas, viktimologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Skirtingi įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad bausmių griežtinimas didelio sulaikomojo poveikio neturi. Vieni tyrimai atskleidžia, kad bausmių griežtinimas turi tik nežymų poveikį kai kurioms nusikalstamų veikų rūšims ar asmenims. Kiti – kad jokio sulaikomojo poveikio bausmių griežtinimas apskritai nedaro. Žinoma, skirtingoms nusikaltimų rūšims, bausmių poveikis skiriasi. Tarkim, nesunkių nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų ir neformalių socialinių normų pažeidimų atvejais nedidelis bausmių poveikis yra pastebimas. Smurtinių nusikaltimų atvejais (ypač nužudymų, išžaginimų ir pan.) bausmių griežtinimas praktiškai neturi jokio poveikio. Viena iš priežasčių yra ta, kad smurtiniai nusikaltimai dažniau nei turtiniai daromi veikiant emocijoms neįvertinant visų pasekmių. Skirtingi įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad bausmių griežtinimas didelio sulaikomojo poveikio neturi. Apskritai bausmių už nusikaltimus griežtinimo poveikis nusikalstamumui yra nežymus arba jo iš viso nėra. Kodėl? Taip, nusikalsti linkę asmenys nėra patys sau priešai – žinodami, kad gresia griežtesnė bausmė, jie tarsi turėtų pasverti, kokią žalą jiems patiems padarytų paskirta bausmė, o tai tarsi turėtų skatinti vengti nusikalstamo elgesio. Dėl to bausmių griežtinimo efektas psichologiniu požiūriu yra laikinas. Žmogaus psichologija veikia kitaip: darydami nusikaltimą daugelis tikisi, kad… tiesiog nebus pagauti ir nubausti. Daugelis nusikaltusių žmonių net nežino, kokia bausmė jam numatyta už konkretų padarytą nusikaltimą. Ir darydami nusikaltimą jie tikrai negalvoja, ar ji dar ir sugriežtinta… Bausmė pati savaime žmogaus nepakeičia. Svarbu, ar keičiasi žmogaus požiūris į nusikalstamą elgesį. Deja. Kalėjimo įtaka nuteistiesiems taip pat dažniausiai negatyvi, o po ilgų metų iš kalėjimo išėjusiam žmogui labai sunku integruotis į visuomenę. Kalėjimo įtaka nuteistiesiems taip pat dažniausiai negatyvi, o po ilgų metų iš kalėjimo išėjusiam žmogui labai sunku integruotis į visuomenę. Ką jau kalbėti apie nuteistuosius, kurių niekas nenori priimti, jų vengia. Dėl to dalis nusikaltėlių tapę visuomenės atstumtaisiais vėl daro nusikaltimus, kartais net specialiai, kad grįžtu į kalėjimą, kur yra pripratę prie kalėjimo subkultūros, gauna pavalgyti ir turi stogą virš galvos. Nusikaltimai ir bausmės jiems tampa įprasta kasdienybe, gyvenimo būdu. Nusikalstamumo problema, priežastys slypi ne mažose ar didelėse bausmėse, o siekis mažinti nusikalstamumą bausmėmis – neracionalus ir pavojingas. Jei žmogus nedaro nusikaltimo tik dėl gresiančios bausmės, tai situacijose, kai jis tikėsis, kad jo niekas nepagaus, jis elgsis nusikalstamai. O tikimybė, kad jį pagaus ir nubaus apskritai yra labai maža. Svarbu, kad žmogus pats iš vidaus suprastų, kad taip elgtis negerai, nesvarbu, ar kas sužinos apie tai, ar ne. Dar vienas svarbus klausimas svarstant bausmių, jų griežtinimo klausimą – kiek nusikaltimų išaiškinama ir kiek žmonių realiai nubaudžiami. Tai priklauso nuo nusikaltimo rūšies. Pavyzdžiui, nužudymų išaiškinimas Lietuvoje siekia 80-100 procentų ir realios bausmės paskyrimo tikimybė yra labai didelė. Nesunkių nusikalstamų veikų atveju tikimybė būti nubaustam yra žymiai mažesnė. Remiantis Mykolo Romerio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais, realios bausmės neišvengė tik 1 procentas nusikalstamas veikas padariusių nusikaltėlių, o tiksliau – tik kas 120-tas nusikalstamą veiką padaręs nusikaltėlis buvo nubaustas realia bausme. Didžiausia tikimybė neišvengti realios bausmės yra sukčiavimų atvejai (13 proc.), mažiausia – reikalavimo kyšio reikalavimas, seksualinis priekabiavimas ir neteisėtas poveikio elektroniniams duomenims atvejais (po 0,01 proc.). Kodėl tiek mažai nusikaltėlių nubaudžiama? Apie dalį nusikalstamų veikų nukentėję asmenys nepraneša policijai, dalį praneštų veikų policija neužregistruoja, dalį neištiria, o už dalį nusikalstamų veikų teismai neskiria realios bausmės. Ir galiausiai skaudžiausias klausimas – ar mūsų baudžiamojo teisingumo sistema atitinka nusikaltimų aukų poreikius? Įprasta manyti, kad tiesioginės nusikaltimų aukos labiausiai nori, kad nusikaltėlis būtų nubaustas. Tačiau tyrimai rodo, kad apskritai nusikaltimų aukos pirmiausia nori… žalos atlyginimo. Ir tik paskui – nusikaltėlio nubaudimo. Išeitis yra ne bausmių, jų griežtinimo sistemos kūrimas, bet veiksmingos nusikaltimų prevencijos kūrimas. Tad ar tinkamai išdėlioti išteklių panaudojimo prioritetai nusikalstamumo problemoms spręsti? Realią bausmę gauna apytiksliai tik 1 iš 120 nusikalstamų veikų padariusių asmenų. Nepaisant to, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje įkalintų asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, mus aplenks ir Rusija, ir Baltarusija – jose šis rodiklis bus mažesnis. Ką rodo ši paradoksali situacija? Kad išeitis yra ne bausmių, jų griežtinimo sistemos kūrimas, bet veiksmingos nusikaltimų prevencijos kūrimas. Šiandien Lietuvoje nusikalstamumo prevencija yra apgailėtinos būklės – be reikiamų tyrimų, be strategijos, kaštų ir naudos analizės. Gal rimtai susimąstyti padės užsienio šalių tyrimai, pagal kuriuos nusikaltimų prevencijai išleisto 1 dolerio grąža siekia net iki 22 dolerių? Per 1,5 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek turtinės žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. Lietuvoje prieš porą metų veikė Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, sukurtas remiantis pažangiausių valstybių patirtimi. Šio centro įsteigimui Jungtinių Tautų organizacija skyrė apie pusę milijono litų, o kasmet iš valstybės biudžeto jam buvo numatyta apie 400 tūkstančių litų. Per krizę 2009 metais centrui buvo nutrauktas finansavimas, ir per kelis metus jo sukurti ir plačiai naudoti produktai, kainavę milijonus, atsidūrė visuomenei nepasiekiamuose archyvuose. Valstybė pati iš esmės sunaikino instituciją, kuri buvo atsakinga už nusikalstamumo analizę, prevencijos strategijos ir taktikos pagrindimą, prevencinių veiklų inicijavimą, organizavimą ir pagalbą. Logiška būtų kuo skubiau atkurti šio centro veiklą, numatyti finansavimą ir priskirti jam Nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos aptarnavimo funkciją. Per 1,5 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek turtinės žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. 2018 metais planuojame 2 procentus nuo BVP skirti krašto apsaugos finansavimui, ką esame įsipareigoję NATO. Nusikalstamumo turtinė žala – per 5 procentus nuo BVP. Kokia didelė erdvė jos mažinimui, išmintingiems, racionaliems, pagrįstiems sprendimams ir naudai iš to!
|
2016-11-28
|
Griežtos bausmės nusikalstamumo nesustabdys
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996887
|
http://www.veidas.lt/grieztos-bausmes-nusikalstamumo-nesustabdys
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161127132834-00016.warc.gz
| 36
|
End of preview. Expand
in Data Studio
2016 - 2023 news articles from stanford-oval/ccnews with tag "lt" and language_score >= 0.98.
- Downloads last month
- 32