requested_url
stringlengths 17
371
| plain_text
stringlengths 300
10k
| published_date
stringdate 1996-01-01 00:00:00
2024-01-03 00:00:00
| title
stringlengths 5
267
| tags
stringlengths 0
666
| categories
stringlengths 0
1.08k
| author
stringlengths 1
255
⌀ | sitename
stringlengths 2
187
⌀ | language
stringclasses 1
value | language_score
float64 0.98
1
| responded_url
stringlengths 17
371
| publisher
stringclasses 66
values | warc_path
stringlengths 92
92
| __index_level_0__
int64 0
271k
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2997&catid=31&Itemid=101
|
Vincas Jokimas 2016-10-11 POLICIJA PERSEKIOJA NET CIVILINĖSE BYLOSE Policijos pasala civilinėje byloje 2011-10-11 8.55 val. atvykau į parengiamąjį 9.00 val. paskirtą teismo posėdį Kauno apylinkės teismo 235 salėje civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016, kurioje esu ieškovas dėl mano garbės ir orumo pažeminimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo Garliavos policijos nuovadaoje įdarbintiems asmenims. Salėje manęs jau laukė Karmėlavos policijos komisariato policijos pareigūnai Romas Statkevičius ir Audrius Gajauskas. Salėje buvo ir teismo posėdžių sekretorė Jūratė Žvinklė, atsakovė Laima Stefanija Zibolienė bei jos sutuoktinis. Pareigūnas Romas Statkevičius man pranešė, kad po teismo posėdžio jis su manimi norės pabendrauti. Aš sutikau ir pradėjau rengtis posėdžiui. 9.00 val. atvykusiai teisėjai pareigūnas Romas Statkevičius teismo posėdžių sekretorės, atsakovės ir jos sutuoktinio akivaizdoje dar net nepradėjus daryti teismo posėdžio garso įrašą pareiškė, kad man civilinės bylos nagrinėjimo metu turi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisėja sutiko ir pasišalino iš salės sekretorei net nepradėjus daryti teismo posėdžio garso įrašą. Pareigūnui R. Statkevičiui pareiškiau, kad jis savo neteisėtais veiksmais civilinėje byloje žemina mano garbę ir orumą atsakovės ir kitų asmenų akivaizdoje, trukdo man rengtis teismo posėdžiui, man sukelia neigiamas teisines pasekmes, viešai kenkia mano reputacijai prieš bylos dalyvius ir teisėją. 9.03 val. apie policijos vykdomus mano teisių pažeidimus civilinėje byloje, trukdymą teisėjos darbui civilinėje byloje, mano garbės ir orumo žeminimą telefonu Nr. 85-2717967 pranešiau policijos departamento budinčiajam Kęstučiui Miliukšiui, 9.07 val. bandžiau pranešti Kauno apylinkės teismo pirmininkui (buvo nepasiekiamas), 9.10 val. bandžiau pranešti Kauno apygardos teismo pirmininkui (buvo nepasiekiamas), 9.10 val. tel. nr. 490942 pranešiau Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjui Mariui Janaičiui. Ši nurodė, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeistų mano teisių apginti ir policijos pareigūnams uždrausti daryti neteisėtą poveikį teisėjai, siekiant turėti įtakos civilinės bylos eigai ar baigčiai ( LR Teismų įstatymo 46 str.), trukdyti teisėjai atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas (BK 231 str. 1 d.) negali, - tuo turinti pasirūpinti pati teisėja. Už teisėjos nušalinimą – grasinimas bauda iki EUR 5.792,- Į teismo salę sugrįžusiai teisėjai pareiškiau nušalinimą dėl jos leidimo policijos pareigūnams jai daryti neteisėtą poveikį, jai trukdyti atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, žeminti mano garbę, orumą ir pakirsti reputaciją teisėjos, posėdžio sekretorės ir atsakovės akivaizdoje. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms Lina Žemaitienė atmetė mano prašymą nušalinti teisėją. Teisėja jai paaiškino, kad: 1) ``Karmėlavos PN policijos pareigūnai Audrius Gajauskas ir Romas Statkevičius prisistatė ir prieš parengiamąjį teismo posėdį ieškovui norėjo įteikti procesinius dokumentus, kurie nesusiję su teisėjos nagrinėjama civiline byla``. 2) ``Pareigūnai administracinio teisės protokolo kitų asmenų akivaizdoje ieškovui neketino rašyti, buvo sprendžiamas klausimas dėl protokolo, atsisakius priimti įteikiamus dokumentus, surašymo klausimas.`` Todėl Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms Lina Žemaitienė 2016-10-11 nutartyje Nr. 2-21835-713/2016 nustatė: 1) ``Parengiamojo teismo posėdžio garso įrašu nenustatyta, kad kokie nors pašaliniai asmenys trukdytų teismo posėdžio eigą, taip pat nenustatyta, kad policijos pareigūnams prieš parengiamąjį teismo posėdį vykdant jiems duotą pavedimą įteikti dokumentus, nesusijusius su teisme nagrinėjama byla, būtų kaip nors sutrikdyta parengiamojo teismo posėdžio eiga``; 2) ``aplinkybė, kad prieš civilinėje byloje paskirtą parengiamąjį posėdį policijos pareigūnai kitų proceso dalyvių akivaizdoje bandė ieškovui įteikti su nagrinėjama byla nesusijusius dokumentus, negali būti vertinama kaip teisminio proceso civilinėje byloje eigos sutrukdymas ar teisėjos leidimas žeminti ieškovo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje``; 3) ``policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas užduotis, vadovaujasi jų tarnybinę veiklą reglamentuojančiomis instrukcijomis, o bylą nagrinėjantis tesiėjas neturi įgaliojimų kontroliuoti jų įgyvendinimo``; 4) ``Aplinkybė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių kitų asmenų akivaizdoje teismo posėdžių salėje policijos pareigūnai ketino surašyti protokolą apie tai, kad ieškovas nepriėmė jam įteikiamų dokumentų, negali būti vertinama, kaip teisėjos leidimas žeminti ieškovo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje, kadangi, kaip minėta anksčiau, toks policijos pareiginų pavedimo vykdymas netrikdė teismo posėdžio eigos, be to, aptariamos aplinkybės susiklostė dėl paties ieškovo elgesio.`` 5) ``Ieškovas įspėjamas, kad nepagrįstų nušalinimų reiškimas gali būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinemis teisėmis, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda (CPK 95 straipsnis).`` (priedas Nr. 1) Pareigūnai 9.00 val. ``bandė įteikti`` 9.05 val. išspausdintą protokolą Parengiamojo posėdžio civilinėje byloje pertraukos (svarstant nušalinimą) metu pareigūnas Romas Statkevičius man įteikė 2016-10-11 9.05 val. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16 (priedas Nr. 2). 9.05 val. surašymo laikas ir turinys kaip nepagrįstus paneigia ir teisėjos ir Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos civilinėms byloms 2016-10-11 nutarties teiginius: policijos pareigūnai prieš civilinėje byloje 9.00 val. paskirtą parengiamąjį posėdį negalėjo ``bandyti įteikti`` vėliau - 9.05 val. - jų automobilyje ant faksinio popieriaus lapo išspausdinto protokolo, nes teisėja atėjo ir teismo posėdis faktiškai prasidėjo 9.00 val. Taigi, teismo posėdžiui faktiškai prasidėjus 9.00 val. nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ATP protokolo, ``atsisakius priimti įteikiamus dokumentus.`` Teismo posėdžių salėje 9.00 val. policijos pareigūnai man neketino surašyti protokolo apie tai, kad aš nepriėmiau man neteikiamų 9.05 val. policijos automobilyje išspausdintų dokumentų. - Tai turi būti vertinama, kaip teisėjos leidimas žeminti mano kaip ieškovo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje. Rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov kerštas ? Teisėja atsisakė priimti į civilinę bylą man 2016-10-11 9.05 val. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16 kaip mano procesinių teisų pažeidimo, garbės ir orumo žeminimą prieš proceso dalyvius įrodymą kaip ``nesusijusį su byla``. Tačiau protokolas yra labia susijęs su civiline byla Nr. 2-21835-713/2016 ir mano ieškiniu. – ATP protokolu Nr. 65P-74329591-16 esu kaltinamas, jog man rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov sufabrikuotoje baudžiamojoje politinėje genocido byloje Nr. 1-23-749/2015 2015-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teisme viešojo teismo posedžio nagrinejimo metu, daviau parodymus teismui apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininku įdarbinto rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov buvimą rusų kolonistu (iš sovietinės Rusijos atvyko į okupuotą Lietuvą) bei organizuotos grupės nariu, jo organizuotus bei įvykdytus mano užpuolimus bei sužalojimus. Rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov nurodymu po jo organizuoto mano užpuolimo automobilyje 2011-01-11 Garliavoje ir sužalojimo Garliavos policijos nuovadoje jo pavaldinys Vidmantas Burba iš atsakovės 2011-01-19 ir pareikalavo duoti ``paaiškinimą`` neegzistuojančioje ``administracinio teisės pažeidimo byloje``, kuriame atsakovė Laima Stefanija Zibolienė Garliavos policijos nuovadai apie mane paskleidė tikrovės neatitinkančią, mano garbę ir orumą žeminančią informaciją, jog aš esu ``neprognozuojamas asmuo``, su manimi ``susikalbėti neįmanoma``, su manimi ``pavojinga kalbėtis``, prašė ``imtis priemonių, kad jis su mumis nesusidorotų`` ir pan. Šią informaciją Sergej Nikolajevič Lemziakov ar jo vadovaujami organizuotos grupės nariai pateikė į dėl mano sužalojimo 2011-01-12 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 65-2-00002-11, todėl šį ikiteisminį tyrimą Kauno apylinkės prokurorė Rita Poškienė nutraukė. Todėl teisėjos leidimas man civilinėje byloje surašyti ATP protokolą turi būti vertinamas kaip Kauno apylinkės teismo leidimas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir rusų kolonistui Sergej Nikolajevič Lemziakov keršyti man už civilinio ieškinio pareiškimą atsakovei L. S. Zibolienei, leidimas žeminti mano garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje, leidimas daryti neteisėtą poveikį teismui, siekiant turėti įtakos civilinės bylos eigai ar baigčiai. Priedai: 1. 2016-10-11 9.05 val. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-74329591-16 ( 2 psl.); 2. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos civilinėms byloms Linos Žemaitienės 2016-10-11 nutartis Nr. 2-21835-713/2016 ( 2 psl.); Vincas Jokimas
Peržiūros: 7
|
2016-10-11
|
Vincas Jokimas : POLICIJA PERSEKIOJA NET CIVILINĖSE BYLOSE
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.994966
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2997&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161017145313-00000.warc.gz
| 0
|
|
http://www.veidas.lt/kurios-rinkimines-technologijos-veikia-siemet
|
Rinkimai 2016 3 klausimai apie rinkimų technologijas politologui, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui dr. Laurui Bieliniui – Esate tyrinėjęs rinkimų technologijas. Kurios iš jų šiuose Seimo rinkimuose nulėmė sėkmę? – Pagrindinį vaidmenį vaidino skandalai, ir nesu tikras, kad jie šiuo metu atsiradę natūraliai. „Auksinių šakučių“ skandalas galėjo kilti prieš metus ar prieš pusmetį, nes medžiaga apie tai egzistavo, bet kilo, kai jis kirto skaudžiausiai, priešrinkiminiu laikotarpiu.
Manau, tai juodosios technologijos. Antra vertus, šiuose rinkimuose buvo keletas neblogai suregztų rinkimų technikų. Kad ir ką apie tai sakytų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, kelerius metus rodomas „Naisių vasaros“ serialas sukuria labai gerą foną, kuriame jau gali būti įkalbami rinkiminiai politiniai dalykai. Metaforiškai galima sakyti, kad šis serialas – kaip padažas prie maisto: padažo maistu nepavadinsi, bet be jo maistas ne toks skanus. O šis padažas buvo labai gerai padarytas, ir daugelis žmonių, net nesuvokdami kodėl, balsavo už tą idealų kaimą, kokiu gal pavirs visa Lietuva. – Kokios iš konservatorių naudotų rinkimų technologijų daugiausia prisidėjo prie jų sėkmės? – Iš pradžių man atrodė didžiulė klaida, kad partijos lyderis keičiasi metais prieš rinkimus, kad jis per jaunas, pernelyg vertikaliai pakilęs aukštyn, pernelyg aiškios jo sąsajos su seneliu. Bet Gabrielius Landsbergis, aplink jį susibūrusi komanda pademonstravo tai, ko nedemonstravo kiti, – energiją, judesį. Mes, politologai, kritikavome juos už tai, ką jie daro, – kad ne laikas keisti struktūras, šalinti iš rinkimų apygardų jose anksčiau laimėjusius žmones, taip keliant įtampą partijos viduje. Bet konservatoriai tai darė ir darydami patraukė visuomenės dėmesį, sukėlė apie save įspūdį kaip apie energingus, kažką veikiančius politikus. O kitos partijos inertiškai judėjo tuo pačiu visiems nusibodusiu keliu. – Politikai šiemet ypač skundėsi, kad vis griežtėjantys reikalavimai, mažėjantys pinigai kenkia rinkimų kampanijoms. Ar tikrai taip? Ir kas šiandien daro didesnę įtaką – vaikščiojimas po butus, socialiniai tinklai, reklama žiniasklaidoje, debatai ar dar kas? – Yra kaip yra – įstatymo reikia paisyti. Šios sąlygos galioja visiems vienodai, be to, nemanau, kad pinigai – lemiamas dalykas. Jie svarbūs, bet politikai skundais dėl pinigų stokos bando pateisinti savo kūrybiškumo stoką, inertiškumą.
Minėtos agitacijos priemonės visos kartu ir geros, ir blogos. Jei vaikščiosite po butus ir nuobodžiai sakysite „balsuokite už mane“, nieko nelaimėsite. Arba kalbėjimas televizijose: jei žiūrovas nori perjungti kanalą, nes tesate kalbanti galva, – nieko gero. Socialiniai tinklai svarbūs pritraukti jaunimui, nes didžioji jo dalis praktiškai tik iš ten sužino, kas vyksta Lietuvoje. Spalį stebėjau partijų aktyvumą feisbuke: aktyviai dirbo konservatoriai, pakankamai aktyviai – liberalai, tačiau Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ praktiškai nebuvo matyti. Nedaug buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
Turi būti energijos užtaisas. O jis atsiranda, kai yra idėja, strateginis, aiškiai sumąstytas tikslas. Šiuo atveju to nebuvo. Tuo galime įsitikinti paanalizavę partijų rinkimų programas. Agitacijos priemonės visos geros, svarbu, kad jų vykdytojas būtų energiškai „užtaisytas“, siektų pergalės ir tai darytų intelektualiai bei aiškiai. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-20
|
Kurios rinkiminės technologijos veikia šiemet?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99469
|
http://www.veidas.lt/kurios-rinkimines-technologijos-veikia-siemet
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161019145314-00002.warc.gz
| 1
|
||
http://www.veidas.lt/neprisidarykime-gedos
|
Evaldas JAV žiniasklaidoje įprasta išreikšti paramą vienam ar kitam kandidatui į prezidentus. Didžioji dalis britų leidinių neslepia savo pažiūrų ir pripažįsta esantys dešinieji ar kairieji. Lietuvoje nusistovėjo tradicija, kad žiniasklaida esą nori būti objektyvi ir neremia jokių politinių jėgų. Kiek taip yra iš tiesų – ilgos diskusijos klausimas. Evaldas Labanauskas Vis dėlto šie rinkimai ypatingi ne tik už Atlanto, kur didžiausias JAV dienraštis „USA Today“, net 34 metus nerėmęs nė vieno kandidato, šiemet negalėjo tylėti ir išreiškė savo pilietinę poziciją, kad respublikonų kandidatas į prezidentus skandalingasis Donaldas Trumpas nėra tinkamas būti prezidentu. Kiekviename Seime rasime klounų, kai kurie jų ten gyvena ir kelias kadencijas, tačiau A.Paleckis – ne klounas, jis griovėjas, piktybinio vėžio ląstelė. „Veidui“ irgi ne tas pats, kad į Lietuvos Respublikos Seimą gali patekti toks žmogus kaip Algirdas Paleckis. Nedidele persvara laimėjęs pirmajame ture, dabar šis „kovotojas su fašizmu“, istorijos perrašinėtojas ir Rusijos propagandos ramstis Lietuvoje turi didelius šansus tapti vienu iš 141 mūsų atstovų Seime. Gerbiamieji Naujosios Vilnios apygardos rinkėjai, kurių vienas esu aš pats, jei ir vėl neskubėsime sekmadienį į rinkimus, nes neva lyja, nėra už ką balsuoti ir pan., mes, nepriklausomai nuo to, esame lietuvis, lenkas, rusas, baltarusis ar ukrainietis, spjausime visų pirma sau į veidą, paniekinsime savo praeitį ir įteiksime priešiškoms jėgoms ginklą, o vėliau iš savo kišenės mokėsime už šovinius, kuriais jis šaudys. Juk nesunku suvokti, kad įžeidžiančio sąmokslo „savi šaudė į savus“ vėliavnešys savo įpročių juodinti, šmeižti Lietuvą ir visus jos gyventojus Seime neatsisakys. Atvirkščiai, Seimo nario statusas, mūsų pinigai jo išlaikymui įkvėps dar didesniems žygiams prieš mūsų visų šalį. Kiekviename Seime rasime klounų, kai kurie jų ten gyvena ir kelias kadencijas, tačiau A.Paleckis – ne klounas, jis griovėjas, piktybinio vėžio ląstelė. Jis sabotuos Seimo darbą, nutekins informaciją priešiškoms jėgoms, o svarbiausia – taps propagandos veidu ir savo sapaliojimus pagal Kremliaus muziką skleis ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose, kur taip pat gausu jei ne komunistuojančių širdyje, tai nelabai suvokiančių ir dvejojančių, t.y. veikiamų propagandos. Mums ir jums ne tas pats, todėl dar kartą susitinkame prie balsadėžių, balsuojame už A.Paleckio priešininkę, o jei jūs nesate Naujosios Vilnios rinkėjai, tuomet visų pirma paraginkite artimuosius, draugus, kolegas pasielgti pilietiškai, bet kartu ir patys ateikite balsuoti į savo apygardą. Pasirinkti kandidatą padės šiame „Veido“ numeryje Gabijos Sabaliauskaitės vienmandačių antrojo turo dvikovų analizė. Būkime pilietiški. Tik nuo mūsų priklauso, kas ir kaip vadovaus ir atstovaus mūsų valstybei. Bet apie naująją koaliciją – kitame „Veido“ numeryje. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-19
|
Neprisidarykime gėdos
|
Veidas lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995942
|
http://www.veidas.lt/neprisidarykime-gedos
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161018145313-00001.warc.gz
| 2
|
||
http://www.veidas.lt/ar-tikrai-gyvename-gerokai-blogiau-nei-latviai-ar-estai
|
EKONOMISTO KOMENTARAS Vertinant perkamosios galios skirtumus Baltijos valstybėse gana dažnai diskutuojama dėl tų šalių vidutinio darbo užmokesčio neatitikimų. Darius Imbrasas, vyresnysis LB ekonomistas Kaip žinoma, vidutinis darbo užmokestis Estijoje ir Latvijoje gerokai didesnis nei Lietuvoje. Vykstant tokioms diskusijoms neretai pamirštami kiti analizės aspektai – kitos nei darbo užmokestis pajamos bei skirtingas kainų lygis – ir daromos kartais net drastiškos išvados, kad Lietuvoje kone didžioji dalis tautos skursta. Tačiau tų aspektų analizė rodo, kad tikroji padėtis nėra tokia bloga, kaip bandoma tvirtinti.
Pažvelkime į darbo našumo skirtumus Baltijos valstybėse. Naujausiais duomenimis, 2015 m. Lietuvoje darbo našumas buvo kur kas didesnis nei Latvijoje ir šiek tiek viršijo Estijos rodiklį. Atsižvelgiant į darbo našumo skirtumus tarp Baltijos valstybių būtų galima tikėtis, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų būti gerokai didesnis nei Latvijoje ir panašus į Estijos rodiklį. Tačiau darbo užmokesčio statistika piešia kitokį paveikslą. Remiantis ja, Lietuva pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį atsilieka tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos. Pavyzdžiui, 2016 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos vidutinis darbo užmokestis sudarė 1048 eurus ir buvo 17 proc. mažesnis nei Estijos (1262 eurai), keliais procentais jis atsiliko nuo Latvijos (1064 eurai) darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad šiame komentare vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas naudojant nacionalinių sąskaitų
duomenis ir sąlyginį darbuotojų skaičių. Šis rodiklis skiriasi nuo dažniausiai viešojoje erdvėje cituojamo vidutinio darbo užmokesčio rodiklio, iš esmės rodančio darbo užmokestį „ant popieriaus“. Tai daroma, nes į pastarąjį darbo užmokestį neįtraukiamos su darbu susijusios arba skatinamosios piniginės perlaidos, darbuotojams teikiamos prekės ir paslaugos, atlyginimai „vokeliuose“. Norint suprasti, kodėl atsiranda tokių neatitikimų tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbo našumas apskaičiuojamas remiantis perkamosios galios paritetu, t.y. atsižvelgiama į kainų lygio valstybėse skirtumus, o vidutinis darbo užmokestis yra vertinamas to meto (nominaliosiomis) kainomis. Tai svarbu, nes nominaliojo darbo užmokesčio dydis ne viską pasako apie gyventojų pragyvenimo lygį. Daugelis sutiks, kad svarbu ne tik tai, kokio dydžio darbo užmokestis yra gaunamas, bet ir tai, ką už jį galima įsigyti. Taigi svarbu žiūrėti ne tik į nominaliojo darbo užmokesčio dydį, bet ir į prekių bei paslaugų kainų lygį. Būtent prekių ir paslaugų kainų lygio analizė atskleidžia, kad bene visų pagrindinių prekių ir paslaugų grupių kainos Lietuvoje mažesnės nei Estijoje ir Latvijoje. Mažiausi kainų skirtumai matyti tarp prekių ir paslaugų, kurias galima importuoti ar eksportuoti, tokių kaip apranga ir avalynė, degalai, būsto apstatymo ir apyvokos prekės, maistas ir gėrimai. Kainų lygio skirtumo ir namų ūkių pajamų struktūros analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia artima kitų Baltijos valstybių gyventojų perkamajai galiai Jų kainų skirtumai sudaro iki 15 proc. Kur kas didesni skirtumai išryškėja tarp prekių ir paslaugų, kurių importuoti ar eksportuoti neįmanoma. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ar susijusių su būsto eksploatacija paslaugų, kainos Lietuvoje iki 45 proc. mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje.
Atsižvelgiant į minėtus Baltijos valstybių kainų lygio skirtumus, Lietuvos vidutinis darbo užmokestis vertintinas pozityviau. Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuvoje nominalusis vidutinis darbo užmokestis buvo 21 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 6 proc. atsiliko nuo Latvijos rodiklio. Tačiau atsižvelgiant į prekių ir paslaugų kainų skirtumus, Lietuvos gyventojų
perkamosios galios atsilikimas nuo Estijos sumažėja iki 5 proc., o Latvijos rodiklis netgi viršijamas beveik 4 proc.
Kitas svarbus, tačiau dažnai ignoruojamas aspektas yra tas, kad darbo užmokestis sudaro tik dalį namų ūkių pajamų. Gyventojai pajamų gauna ir iš ūkinės veiklos, sukaupto kapitalo, valstybės institucijų ir užsienyje gyvenančių artimųjų pervedamų lėšų. Kadangi į disponuojamąsias pajamas patenka socialinės išmokos, dividendai ir kitos su darbo santykiais
nesusijusios pajamos, pravartu vertinti disponuojamąsias pajamas ne vienam samdomajam darbuotojui, o vienam gyventojui.
Lietuvos ir Estijos nominaliosios namų ūkių disponuojamosios pajamos, tenkančios vienam gyventojui, yra gana panašios – 2014 m. vieno Lietuvos gyventojo nominaliosios disponuojamosios pajamos buvo tik 5 proc. mažesnės nei Estijos gyventojo, o atitinkamą Latvijos rodiklį viršijo daugiau nei 10 proc. Tokius nedidelius skirtumus lemia tai, kad Lietuvos gyventojai kur kas daugiau pajamų gauna iš asmeninio verslo ar sukaupto kapitalo.
Skaičiai iškalbingi: prie vidutinio 269 eurus sudarančio darbo užmokesčio vienam gyventojui tenka 380 eurų kitų pajamų, iš kurių 222 eurus gyventojai gauna iš asmeninio verslo, sukaupto kapitalo ar kitos panašios veiklos ir 158 eurus – iš perlaidų iš užsienio, socialinių išmokų bei kitų valstybės perlaidų. Lietuvoje gyventojai kitų nei darbo užmokesčio pajamų dydžiu gerokai lenkia tiek Latvijos, tiek Estijos gyventojus. Vienam Latvijos gyventojui minėtų pajamų tenka 290 eurų, Estijos gyventojui – 315 eurų.
Tiesa, tokia situacija, kai Lietuvos gyventojai didesnę nei latviai ar estai savo uždirbamų pajamų dalį gauna ne darbo užmokesčio forma, turi neigiamos įtakos valdžios sektoriaus finansams. Tokia padėtis susidaro dėl to, kad asmeninio verslo, sukaupto kapitalo ir panašios pajamos apmokestinamos kur kas mažiau nei su darbo santykiais susijusios pajamos.
Taigi, nors nominalus darbo užmokestis Lietuvoje gerokai mažesnis nei kitose Baltijos valstybėse, daryti išvados, kad Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis yra reikšmingai žemesnis nei Latvijos ar Estijos piliečių, nederėtų. Kitų veiksnių – kainų lygio skirtumo ir namų ūkių pajamų struktūros analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia artima kitų Baltijos valstybių gyventojų perkamajai galiai. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-25
|
Ar tikrai gyvename gerokai blogiau nei latviai ar estai?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996407
|
http://www.veidas.lt/ar-tikrai-gyvename-gerokai-blogiau-nei-latviai-ar-estai
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161024145319-00007.warc.gz
| 3
|
||
http://www.veidas.lt/%E2%80%9Etvarka-ir-teisingumas%E2%80%9C-buti-ar-nebuti
|
Rinkimai 2016 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose rezultatus. Pirmajame ture išrinkti trys parlamentarai, 68-iose spalio 23 d. vyks pakartotinis balsavimas. Jis vyks ir Šilutės apygardoje, kurioje nutiko didžiausias šių rinkimų skandalas: čia pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo „Tvarkos ir teisingumo“ naudai, sulaikyti septyni asmenys. Nepaisant galimo bandymo papirkti rinkėjus, kad jie balsuotų už Kęstą Komskį, šis vis tiek nepateko į antrąjį turą, tad nebuvo prasmės nepatvirtinti pirmojo turo dviejų lyderių pasiekto rezultato. Tačiau K.Komskio, o gal ir visos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos likimas dar neaiškus. Kaip „Veidui“ aiškino VRK narys Jonas Udris, anksčiau įstatymai neleisdavo panaikinti kandidato ar partijos registravimo po rinkimų, kitaip tariant, buvo galima kalbėti tik apie rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais, jei yra abejonių dėl jų teisėtumo. Tačiau kad visos daugiamandatės apygardos rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti labai rimtų pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti esminių rinkimų rezultatų. O pagal įstatymus Seimas laikomas išrinktu, jei išrinkta daugiau kaip trys ketvirtadaliai parlamentarų. Po Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados ir remiantis ja pakeistų Seimo rinkimų įstatymų atsirado galimybė naikinti partijos registraciją po rinkimų. „Tai naujas teisinis instrumentas, kurį VRK turi savo arsenale. Bet pasinaudojimas juo turi būti rimtas ir atsakingas“, – pabrėžia J.Udris. Tad, kaip aiškina VRK narys, dabar galimi keli variantai. Pirmas: daugiamandatėje apygardoje rezultatai nesikeičia. Antras: atsižvelgiant į tai, kokios pavardės ir kokia apimtimi figūruoja ikiteisminiame tyrime, jei jos yra porinkiminiame sąraše (nepaisant to, kurioje vietoje), jos gali būti braukiamos iš sąrašo. Trečias: jei paaiškėtų, kad balsai buvo perkami su partijos vadovybės žinia ir tai organizavo ar dalyvavo organizuojant kažkas iš aukštų partijos pareigūnų, jei balsų pirkimas – ypač šiurkštus ir sistemingas, organizuotas, kiltų klausimas dėl pačios partijos registracijos panaikinimo po rinkimų. Tokiu atveju partijos gauti mandatai proporcingai būtų padalyti rinkimų barjerą peržengusioms partijoms. Ar bus naujajame Seime K.Komskis (daugiamandatėje jis ketvirtas) bei „Tvarka ir teisingumas“, paaiškės spalio 30 d. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-19
|
„Tvarka ir teisingumas“: būti ar nebūti
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996246
|
http://www.veidas.lt/%E2%80%9Etvarka-ir-teisingumas%E2%80%9C-buti-ar-nebuti
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161018145313-00001.warc.gz
| 4
|
||
http://www.veidas.lt/aukso-karstine-ir-saltkretis
|
KITU KAMPU Nesvarbu, ar aukso kainos kyla, ar krinta, visada yra dėl to laiminčių ir pralaiminčių. Jei kaina krinta Pakistane, paprastai ji išauga Indijoje. Jei auksas brangsta, vadinasi, pinga euras arba JAV doleris. Ir dar – dėl aukso labai nerimauja Donaldas Trumpas, o auksas – dėl jo. Rima JANUŽYTĖ Homeras auksą vadino nemirtingųjų garbe. Inkams auksas simbolizavo saulę. Egiptiečiai tikėjo, kad auksas jiems padės pomirtiniame gyvenime. Tūkstančius metų auksas traukė ir tyrinėtojus, ir poetus, ir trokštančius pralobti goduolius. Aukso žavesys niekur nedingo ir šiandien. Spalio pabaigoje JAV išleista knyga apie aukso karštinę Kalifornijoje jau tapo bestseleriu, o televizijos „Discovery Channel“ serialas „Aukso karštinė“ pradeda septintą sezoną. Vis dėlto romantiškasis aukso spindesys – tik viena šio auksinio medalio pusė, mat auksas jau seniai yra tiesioginis ekonominės situacijos barometras. Ryšys tarp aukso ir valiutos atsirado dar 550 m. pr. Kr., kai dabartinės Turkijos teritorijoje buvo nukaldinta pirmoji istorijoje auksinė moneta. XIX a. visos Europos valiutos buvo susietos su auksu. Tai truko iki 1971-ųjų, kai prezidentas Richardas Nixonas pareiškė, kad JAV daugiau nekeis dolerių į auksą už tą pačią kainą. Nuo tada prasidėjo investuotojų žaidimai: daugelio krizių laikotarpiu aukso vertė kyla, ekonomikai atsigaunant – dažniausiai krinta. Antai 2011 m. aukso kaina buvo pasiekusi visų laikų rekordą – 1900 JAV dolerių už unciją. Po „Brexit“ referendumo aukso kaina staigiai šovė žemyn. Spalio pradžioje ji buvo ėmusi kopti aukštyn, bet JAV paskelbė nelabai gerus nedarbo rodiklius, ir aukso vertė vėl kūlversčiais pasileido žemyn. Šią savaitę aukso kaina nusirito iki 1300 JAV dolerių už unciją, o didžiausioms aukso gavybos kompanijoms tenka mažinti gavybos apimtis ir laukti geresnių laikų. Ir jaudintis dėl JAV prezidento rinkimų rezultatų. D.Trumpo veiksnys? Įdomu, kad aukso kaina svyruoja lygia greta su respublikonų kandidato Donaldo Trumpo populiarumo rodikliais. Ekspertai aiškina, kad tai susiję su D.Trumpo nenuspėjamumu. „Prisiminkime klišę apie Volstritą: investuotojai nekenčia nežinomybės. D.Trumpas ir nežinomybė yra beveik sinonimai“, – rašo portalas money.cnn.com. „Jei rinkimus laimės D.Trumpas, jo politika išjudins JAV ekonomikos pamatus“, – nerimauja kompanijos „ABN Amro“ valiutų ir brangiųjų metalų strategijos koordinatorė Georgette Boele. Antai D.Trumpui tapus respublikonų kandidatu atsirado ekspertų, žadančių naują „aukso amžių“ ir spėjančių, kad šio metalo kaina vėl pasieks 1900 JAV dolerių už unciją. Tokio šuolio nebuvo, tačiau aukso kainų atsigavimas – akivaizdus. Dabar liko vos mėnuo iki rinkimų, ir jei juos laimės D.Trumpas, JAV doleriui žadami labai blogi, o auksui – fantastiški laikai. Žinoma, jei nesutrukdys Federalinis rezervų bankas, jau prasitaręs apie galimybę suvaldyti situaciją „atvirkštine tvarka“: įvesti mechanizmus, kurie dirbtinai apribotų aukso kainą, o tai savaime paskatintų JAV dolerio vertės didėjimą. Kita vertus, tai būtų tik laikinas aukso kainų varžybų pristabdymas. Mat aukso kainą ypač kelia Indija bei Kinija, kuriose labai išaugo šio metalo paklausa. O kadangi daugiausiai aukso Indijoje nuperkama per hinduistų šventę Divali (ji jau po poros savaičių) ir Kinijos naujuosius metus (irgi nebe už kalnų), aukso ieškotojai gali būti palyginti ramūs. Varžybos tarp dviejų milijardierių Atskira kalba – apie du dėl aukso pamišusius investuotojus, kurie tarpusavyje varžosi iš esmės tik dėl aukso. Tai Billas Grossas ir Jeffrey Gundlachas, vadinami tikrais aukso buliais. Jų nuomonė dėl aukso kainos ne tik pasitvirtina, bet ir iš tiesų daro jai įtaką. B.Grossas neseniai pareiškė, kad aukso kaina išliks didelė tol, kol Europoje ir JAV bus laikomos žemos palūkanų normos. Jei tik palūkanų normos bus „paleistos“, auksui gresia kainos nuosmukis. Kita vertus, B.Grossas ir J.Gundlachas žino, kaip aukso kainą vėl pakelti: pakanka vienam iš jų investuoti į auksą, ir jo kaina, žiūrėk, vėl kopia aukštyn. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-25
|
Aukso karštinė ir šaltkrėtis
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993672
|
http://www.veidas.lt/aukso-karstine-ir-saltkretis
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161024145319-00007.warc.gz
| 5
|
||
http://www.veidas.lt/olimpiadininke-kuri-norejo-buti-aktore
|
ŠVIETIMAS Gabija SABALIAUSKAITĖ Respublikinėse gamtos mokslų olimpiadose Giedrė dalyvauja nuo devintos klasės, tačiau tam tikru atskaitos tašku galima laikyti dešimtą klasę, kai iškovojo kelialapį į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą Argentinoje. Būtent šiame konkurse ji ir užsikrėtė olimpiadų „liga“ – suprato, kad nori kuo dažniau jose dalyvauti ir, žinoma, kuo geriau
pasirodyti. „Kai sužinojau, kad patekau į Lietuvos mokinių komandą, vyksiančią į tarptautinę olimpiadą Argentinoje, labai nustebau. Nesitikėjau, kad galiu tiek daug pasiekti. Žinoma, aš daug mokiausi, daug ruošiausi, bet visada maniau, kad negalėčiau varžytis su mokiniais iš Vilniaus licėjaus ar Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos. O kai patekau tarp jų, supratau, kad viskas įmanoma, tik reikia daug, labai daug dirbti ir stengtis“, – prisimena Giedrė.
Dabar ji – dvyliktokė, o savo olimpiadų laimėjimų sąraše jau turi sidabro medalį, kurį gavo nacionalinėje gamtos mokslų olimpiadoje, du bronzos medalius, iškovotus nacionalinėje biologijos olimpiadoje, taip pat yra laimėjusi pirmąsias vietas rajono chemijos, biologijos, matematikos ir fizikos olimpiadose. Daug pasiekia, nes daug dirba Nepaisant didžiausių pasiekimų gamtos mokslų srityje, Giedrę galima vadinti universalia mokine, į kurią lygiuotis turėtų ne vienas bendraamžis. Tuo įsitikinusi jos klasės kuratorė Gitana Svirskienė: „Giedrė gabi ir lietuvių kalbai, ji rašo gražius rašinius, jai puikiai sekasi kūrybinė veikla.“
Iš tiesų Giedrei visi mokomieji dalykai sekasi puikiai. Trumpiau tariant, visi šios dvyliktokės pažymiai yra dešimtukai. Tačiau pati Giedrė tokių rezultatų neaiškina savo universalumu: „Tiesiog labai stengiuosi.“ Kalbėdama apie savo laimėjimus olimpiadose ji taip pat patikina, kad daugiausiai jose lemia darbas ir pastangos, o sėkmė, kurios reikia visur, sudaro tik nedidelę dalį. Kalbėdama apie savo laimėjimus olimpiadose ji taip pat patikina, kad daugiausiai jose lemia darbas ir pastangos, o sėkmė, kurios reikia visur, sudaro tik nedidelę dalį. „Laikas, kurį praleidžiu mokydamasi, ilgėja prieš kiekvieną olimpiadą. Tarkime, prieš tarptautinę olimpiadą mokiausi visą dieną nuo ryto iki vakaro, kiekvieną laisvą sekundę išnaudodavau naujų dalykų skaitymui, sprendimui, mokymuisi. Ir dabar grįžusi namo paruošiu namų darbus ir visą likusį laiką skiriu gamtos mokslams“, – apie savo mokymosi metodus pasakoja Giedrė.
Motyvacijos ji semiasi iš kitų motyvuotų bendraminčių, kurių sutinka Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA) ir Biologų sandraugoje. Rankų nenuleisti padeda ir šeima – tėvai, kurie visada palaiko, ir sesuo, pati
išbandžiusi olimpiadų kelią. „Žinoma, nuostabus yra pats jausmas, kurį patiri, kai ko nors pasieki, ką nors laimi. Taip pat stengtis skatina ten sutikti žmonės. Matant, kaip tobulėja jie, norisi drauge judėti pirmyn. Man atrodo, kad NMA susirenka ypatingi žmonės: visi darbštūs, visi daug išmano, ne tik vieną dalyką, o jei jau kuo nors domisi, tai iki smulkiausių detalių. Bendravimas su tokiais žmonėmis būna labai turiningas. Jaučiu, jog bendraudama su jais tobulėju pati, todėl stengiuosi, kad ir jie iš manęs sužinotų ką nors nauja, įdomaus“, – apie bendraminčius pasakoja mažeikiškė. Iš teatro – į biologijos olimpiadas
Viskas, kas susiję su biologija ir chemija, Giedrei atrodo nuostabu ir įdomu. Tačiau šių mokslų žavesį ji atrado tik atėjusi mokytis į gimnaziją, devintoje klasėje. Iki tol apie biologiją mergina nė negalvojo: aštuonerius metus vaidino teatre, baigė muzikos mokyklos teatro skyrių, domėjosi menais ir net galvojo apie aktorystės studijas. „O tada gimnazijoje sutikau nuostabiausią biologijos mokytoją, kuri ir sudomino šiuo dalyku. Mokytoja pasiūlė po pamokų ateiti mokytis papildomai
aukštesniuoju lygiu ir išbandyti savo jėgas rajono biologijos olimpiadoje. Tais metais ir laimėjau pirmą vietą rajone, kitąmet, dešimtoje klasėje, gavau sidabro medalį respublikinėje gamtos mokslų olimpiadoje, o po šio laimėjimo dalyvavau kitoje atrankoje ir patekau į komandą, kuri vyko į tarptautinę olimpiadą Argentinoje“, – apie pirmuosius žingsnius olimpiadose pasakoja Giedrė. Ji sako pirmiausia susidomėjusi žmogaus biologija, jo santykiu su aplinka, o dabar jau krypsta į smulkiąją pusę – domisi biochemija, molekuline biologija. Teatras, apie kurį, kaip apie karjeros kelią, Giedrė kažkada rimtai galvojo, dabar liko laisvalaikio pomėgiu. Kai tik turi laiko mokykloje, NMA ar Biologų sandraugoje, ji tikina išsiruošianti į spektaklį: „Mano mieste nebūna tiek daug spektaklių, todėl labai laukiu, kada gyvensiu didmiestyje,
kuriame bus daugiau teatro.“
Dar vienas Giedrės užsiėmimas, kurio ji neapleido nuo pat ketvirtos klasės, yra bažnyčios choras. Mergina prisipažįsta, kad ir chore, panašiai kaip NMA ar Biologų sandraugoje, ji atrado daug bendraminčių, o savo vadovei yra dėkinga už tai, kad tiek metų ugdė jos dvasią. Nuo aktorystės – prie medicinos
Mažeikių M.Račkausko gimnazijos abiturientė planuoja studijuoti mediciną, tačiau dar galvoja, kaip ją susieti su moksline, tiriamąja veikla, o vėliau – galbūt ir su akademine karjera. Nors svarstė apie studijas Jungtinėje Karalystėje, drauge su šeima įvertinusi visus už ir prieš, dabartinę politinę situaciją ir galimas rizikas, apsisprendė bent iki rezidentūros likti Lietuvoje. „Kol dar galvojau apie studijas užsienyje, svarsčiau tik apie geriausius Oksfordo, Kembridžo, Karališkojo koledžo universitetus, kuriuose studijuoti būtų verčiau nei Lietuvoje. Nebūtų prasmės išvykti į prastesnį universitetą,
juolab kai medicinos studijos Lietuvoje yra labai kokybiškos“, – svarsto abiturientė.
Būdama dešimtokė Giedrė negalėjo patikėti savo sėkme pakliūti į vieną komandą su dviejų geriausių Lietuvos mokyklų auklėtiniais. Vėliau pati sulaukė kvietimo mokytis KTU gimnazijoje, tačiau šios galimybės atsisakė.
„Kai mane pakvietė, iškart sakiau: noriu, važiuosiu, mokysiuosi. Tačiau po ilgų diskusijų su tėvais nutariau, kad puikių mokytojų yra ir mano gimnazijoje. Todėl nusprendžiau nesiblaškyti ir likti ten, kur pradėjau savo kelią, su mokytojais, kurie mane užaugino“, – paaiškina Giedrė.
Taigi abiturientė tikina, kad gerų rezultatų įmanoma pasiekti mokantis ir paprastoje rajono mokykloje, nors tai ir gerokai sudėtingiau. „Geriausiose gimnazijose aplinka kitokia, ten kur kas didesnė olimpiadininkų koncentracija. Matydamas konkrečius pavyzdžius žinai, kur kreiptis, kaip ir ką mokytis. Rajono mokyklose tokius dalykus dažniausiai reikia išsiaiškinti pačiam. Aš turėjau puikią mokytoją, kuri viskuo domėjosi, rengė mane olimpiadoms, tačiau pati turėjau atrasti geriausią literatūrą, išsiaiškinti, ko konkrečiai reikia olimpiadai. Manau, kad geriausiose gimnazijose suteikiama daugiau įrankių, kaip ir ką padaryti, galima konsultuotis su pačiais olimpiadininkais, kurių rajono mokyklose nėra daug“, – svarsto olimpiadų prizininkė.
Vis dėlto Giedrė, pati padedanti kitiems mokiniams išsiaiškinti nesuprantamus dalykus, įsitikinusi, jog dvejojantieji dėl savo pasirinkimo turi išbandyti ką nors nauja, kad atrastų savo kelią, o jį atradę – nepasiduotų. „O sunkių akimirkų būna. Ypač prieš pat olimpiadą, kai žinai, kad susirinks labai stiprūs konkurentai, o laiko liko mažai, nebežinai, ką kartoti, ką
mokytis. Turbūt kiekvienas olimpiadininkas pritartų, kad streso būna daug, tačiau rezultatas atperka visą jaudulį ir sunkų darbą“, – apibendrina Giedrė. Visą “Veido” numerį rasite ČIA
|
2016-10-21
|
Olimpiadininkė, kuri norėjo būti aktore
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995152
|
http://www.veidas.lt/olimpiadininke-kuri-norejo-buti-aktore
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161020145315-00003.warc.gz
| 6
|
||
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-skandalai-centre-ir-desineje
|
JAV rinkiminė kampanija Jau šių metų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanija į šalies politinį gyvenimą įnešė kaip niekad daug sumaišties. Justina POŠKEVIČIŪTĖ, geopolitika.lt Respublikonų partijos lyderiai nežino, ką daryti su Donaldo Trumpo kandidatūra, kurią, rodos, kiekvieną dieną krečia nauji skandalai, o Demokratų partija kaltinama įvairiais jei ir ne nelegaliais, tai negarbingais metodais remianti Hillary Clinton kampaniją. Visos šios kontroversijos vertos analizės, nes daug ką atskleidžia ir apie bendrą JAV demokratijos būklę. Donaldas Trumpas ir chaosas Respublikonų partijoje D. Trumpo rinkiminę kampaniją supančių kontroversijų yra tiek daug, kad jų visų aprašyti tiesiog neįmanoma. Bene kasdien į viešumą iškyla naujų skandalų: kandidato seksistinių pasisakymų, įžeidimų įvairiausioms mažumoms, „Trump Foundation“ fondo panaudojimo asmeninėms reikmėms, atsisakymo parodyti savo mokesčių deklaracijas ir kitų. Atrodo, niekas negali stipriai pakenkti D. Trumpo kampanijai. Keista, bet tikriausiai viena tiksliausių metaforų, nusakanti šį reiškinį, yra britų politikos satyriko Johno Oliverio frazė: „Jis yra pasakęs visokiausių beprotiškų dalykų, kurių kiekvienas tarytum mažina kitų poveikį. Tai – vinių lovos principas: jei užlipsi ant vienos vinies, įsidursi, jei atsistosi ant tūkstančio vinių, nė viena jų tavęs nesužeis ir nieko neatsitiks.“ D. Trumpo kandidatūros sėkmė, ši „vinių lova“, netikėta ne vienam Respublikonų partijos lyderiui, šią partiją paliko sumišusią, įpykusią ir nežinančią, ko griebtis. Nemaža grupė JAV Kongreso respublikonų oficialiai pareiškė neremsiantys D. Trumpo ir net pasisakė už jo kampanijos nutraukimą. Net ir šį kandidatą oficialiai remiantys respublikonų lyderiai savo paramą jam tebereiškia nenoriai, kartu stengdamiesi nusitolinti nuo jo politinės personos. Štai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas bei JAV Senato lyderis Mitchas McConnellis oficialiai neatsiėmė savo paramos D. Trumpui, bet savo komentaruose negaili jam kritikos. Atrodo, jog Respublikonų partijos elitas atsidūrė aklavietėje, nes savo kandidato palaikymas yra jų bent jau oficialiai skelbiamų vertybių pamynimas ir galimas kenkimas savo politinei karjerai. Demokratų partijos kontroversijos Pirmas didesnis Demokratų nacionalinį komitetą (angl. Democratic National Committee, DNC) sukrėtęs skandalas kilo „Wikileaks“ paviešinus DNC elektroninius laiškus, kuriuose buvo atskleistos šio komiteto pastangos pašalinti iš Demokratų partijos prezidento kandidatų varžybų Bernie Sandersą ir teikti pirmenybę H. Clinton. DNC pirmininkė Deborah Wasserman Schultz dėl šio skandalo buvo priversta atsistatydinti ir tuojau pat pakviesta prisijungti prie H. Clinton rinkiminės kampanijos komandos. Kalbėdamas su nepriklausomos žiniasklaidos „Democracy Now“ žurnalistais, „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as šį incidentą komentavo šitaip: „Tai yra labai įdomus H. Clinton gestas, kuris parodo, jog jei imsies korupcijos, norėdamas jai padėti, tavimi bus pasirūpinta. (…) Nesvarbu, ką tu darai, kaip elgiesi: kol tai bus naudinga H. Clinton, tu būsi apsaugotas.“ „Wikileaks“ šių metų spalį paviešino dar daugiau elektroninių laiškų, kuriuose atskleidžiamas H. Clinton rinkiminės kampanijos darbuotojų ir įtakingų JAV žiniasklaidos kompanijų atstovų bendradarbiavimas, siekiant pavaizduoti H. Clinton kuo geresnėje šviesoje. Išankstinė straipsnių peržiūra ir patvirtinimas bei žiniasklaidos tam tikroms grupėms teikiamos kitokios draugiškos paslaugos nėra retas atvejis politikoje, tačiau galbūt įdomu tai, kad tiriamosios žurnalistikos puslapis „The Intercept“ šį bendradarbiavimą nusako itin detaliai, atskleisdamas netikėtai didelį šios draugystės mastą. Šitokia praktika ne tik kertasi su esmine spaudos funkcija politikoje, bet ir rodo H. Clinton kampanijos požiūrį į tai, kokiais metodais siekti savo tikslo yra leistina. Nušviestos JAV demokratijos ydos Šie netikėtumų pilni prezidento rinkimai atskleidė daug ir apie bendrą JAV demokratijos būklę, kuri sulig kiekvienu skandalu atrodo vis prasčiau. Pirma, Demokratų partija – nors ir su ne tokia kontroversiška kandidate priešakyje – yra ne ką mažiau apsaugota nuo skandalų nei jos konkurentai. Tie skandalai kyla visų pirma dėl kvestionuotinos demokratų rinkimų politikos, apimančios vidines aferas ir rėmimąsi stipriu spaudos sektoriaus lobizmu. Antra, tai, kad rinkėjų paramą D. Trumpui sunku supurtyti, parodė, jog ji kyla iš tam tikrose JAV demografinėse grupėse ilgą laiką besiformavusių nuostatų – ultranacionalizmo, ksenofobijos, mačizmo, – su kuriomis ir jo rinkėjų baze Respublikonų partijos lyderiams reikės tvarkytis net ir dingus paties D. Trumpo fenomenui. Kokią Respublikonų partiją šie lyderiai nori matyti ateityje ir kas joje neturėtų būti toleruojama, yra kaip niekad aktualūs klausimai šiai partijai. Galiausiai, šie prezidento rinkimai geriau nušvietė JAV žiniasklaidos situaciją ir priminė, koks svarbus yra organizacijos „Wikileaks“ vaidmuo bene kiekviename svarbesniame politiniame procese tiek JAV, tiek už jos ribų. Be „Wikileaks“ bei kitų nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos organizacijų ir patys kandidatai į prezidentus, ir jų partijos atrodytų gerokai kitaip, o daugybė bet kokiai demokratijai svarbių klausimų taip ir liktų neužduoti. Pačioms JAV dabar visų pirma reikia atsakyti į klausimą, kas valdys šalį. Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys, kokių ir kiek jų bus užduodama ateityje. Šis straipsnis buvo publikuotas portale geopolitika.lt
|
2016-10-24
|
JAV prezidento rinkimai: skandalai centre ir dešinėje
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995845
|
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-skandalai-centre-ir-desineje
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161023145318-00006.warc.gz
| 7
|
||
http://www.veidas.lt/nugaletojai-ant-zalio-arklio
|
Redakcijos laiškas Spalio 23-iąją mesdamas rinkimų biuletenį į balsadėžę pagalvojau apie priešgaisrinę apsaugą. Kiek užpildytų biuletenių reikėtų sudeginti, kad rinkimai taptų negaliojantys? Tą ugnies ir sunaikinimo įvaizdį galima visaip vartalioti. Manau, paryčiais nebuvo politinių jėgų, kurios norėtų, kad besisklaidant visuotinio gaisro dūmams šie rinkimai būtų paskelbti niekiniais. Arūnas BRAZAUSKAS Jei tai būtų ne branduolinio sprogimo gaisras, jei Lietuvoje išliktų dabartiniai rinkėjai, ant plėnių perrinktas Seimas vis tiek būtų panašus į tą, kuris iš balsadėžių išsirito spalio 23-iosios rytą. Po ketverių metų bus kitaip.Gaisriukų gal norėtų tie, kurie vienmandatėse apygardose pralaimėjo nedideliu skirtumu. Bet ar gaisras Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, kur tam kartui pasibaigė Algirdo Butkevičiaus era, ką nors pakeistų iš esmės? Gal po gaisro perrinktas A.Butkevičius padėkotų rinkėjams už dar ketverius pasitikėjimo metus, o už ką rinkėjams padėkotų visi socialdemokratai? Už trukdymą atsinaujinti stagnuojančiai partijai? Lietuva jau tiek sugeba jaustis ar apsimesti brandžios demokratijos nacija, kad partinė viešoji nuomonė, tikėkimės, spustelės pirmininką pasitraukti. Gaisriuko gal neatsisakytų Algirdas Paleckis, kuris pralaimėjo Naujojoje Vilnioje. Bet vėlgi – ką tai pakeistų? Politinis parijas liktų pariju iki kitų rinkimų. Ant žalio arklio atjojusių nugalėtojų lyderis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, politikams ir žurnalistams patarė neskubėti braižyti koalicijų. Išties, kas paskubės, tas apsijuoks, o kalbant vaizdžiau – gal ir išsidurs. Rinkimų nuovargis ir bemiegė naktis neretai iš politikų lūpų ištraukia slapčiausius lūkesčius. Antai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius pasisakė už tai, kad būsimos (neaišku kokios) koalicijos lyderiai būtų patikrinti specialiųjų tarnybų. Taikydamas į R.Karbauskį, jis nusistebėjo, kodėl šis nesiveržia į Vyriausybę, o nori likti Seime. „Aš keliu klausimą, kas po tuo slypi“, – svarstė A.Kubilius. Iš tos jo kalbos galima daryti išvadą, kad mūsų politinis elitas yra tarsi dviejų rūšių: tiesiog patikrintieji ir antrąkart gerokai patikrintieji – prie pastarųjų galima priskirti premjerą ir ministrus. Sakytume, kad toks modelis yra hibridinis, nes derinamos skaidrios ir nelabai skaidrios procedūros. Pagal įstatymą kandidatai į Seimą turėtų deklaruoti bent jau buvusius ryšius su užsienio šalių spec. tarnybomis (esamus ryšius deklaruotų tiktai politinis savižudis). Nereikės nė spec. tarnybų – gal nepraeis nė ketveri metai, ir skaisčiai žalias nugalėtojų žirgas pakeis spalvą ar taps dėmėtas. Dėmėtus nominantus į ministrų postus reikėtų išgaudyti iki Prezidentei juos paskiriant Vyriausybės nariais. Vėliau išryškintus mūsų spec. tarnyboms būtų neapdairu deklaruoti, nes už tokį žioplumą kai kam būtų nuplėšyti antpečiai. Skaidrumas skirtas ne rinkėjams apakinti, o tam, kad jie blaiviai nuspręstų, ar buvęs agentas vertas būti parlamentaru. Nuslėpusius praeitį turėtų išgaudyti mūsų spec. tarnybos ir garantuoti slapukams „nemalonumus per valdiškus namus“. Kas būna po priverstinio paviešinimo, daugmaž žinoma. Kaip rodo Kazimiros Danutės Prunskienės pavyzdys, kas kuo buvo, nusprendžia teismas. Noras, kad spec. tarnybos, kurių procedūros dėl jų prigimties yra neskaidrios, turėtų ieškoti dėmių ministrų politinėje biografijoje, nėra atkeliavęs iš kosmoso ar gretutinės tikrovės. Kaimyninėje valstybėje, kuri kelia pasaulinių rūpesčių, spec. tarnybos aukštesnės už teismus, ir dauguma tos šalies piliečių sistemos neskaidrumą laiko didžiuliu privalumu.Veterinaras pasakytų, kad dėmių gali būti ant raudonų, žalių, netgi trispalvių arklių. Nereikės nė spec. tarnybų – gal nepraeis nė ketveri metai, ir skaisčiai žalias nugalėtojų žirgas pakeis spalvą ar taps dėmėtas. Gal net nenuplaunamai. Tokie vadinami obuolmušiais. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-26
|
Nugalėtojai ant žalio arklio
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.998557
|
http://www.veidas.lt/nugaletojai-ant-zalio-arklio
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161025145320-00008.warc.gz
| 8
|
||
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3054&catid=31&Itemid=101
|
Palangos policijos vadovas kyšiais dalijosi su teisėjais? Užuojauta pažinojusiems ir bendradarbiavusiems su Palangos policijos komisariato vadovu Alvydu Katkausku Zenonas Volkovas Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas (pirmas iš kairės) įkliuvo po tiek metų sėkmingo "bendradarbiavimo" su teisėjais. Jo buvęs viršininkas, būsimas premjeras Saulius Skvernelis (trečias iš kairės) dar neįkliuvo Kaip žinia, Palangos policijos komisariato vadovui Alvydui Katkauskui 2016-10-26 d. pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kaip pranešė BNS įtariama, kad jis padėjo anksčiau laiko susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. Spaudos konferencijoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas E.Jablonskis pasakė: „ Tyrimas buvo pradėtas ir orientuotas į asmenis, kurie daro poveikį teisėsaugos pareigūnams – tai yra tarpininkai, kurie atstovauja suinteresuotiems asmenims ir siekia padėti išvengti atsakomybės ar išspręsti kitaip bėdas ir problemas. Tyrimo metu buvo buvo užfiksuotas Palangos komisariato vadovas Alvydas Katkauskas, kuris piktnaudžiaudamas tarnyba, ir kaip įtariama, gavęs asmeninės naudos, padėjo tarpininkui ir siunteresuotam asmeniui anksčiau laiko išspręsti problemą – susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą.“ Turima Laisvo Laikraščio informacija, šis apsukruolis, Alvydas Katkauskas dar vadovaudamas Klaipėdos kelių policijos biurui, buvo įkūręs neoficialų UABą (žmona dirba mokesčių inspekcijoje). Šioje nusikalstamoje veikloje, pagrindinį vaidmenį atlikdavo kai kurie teisėjai. Per tarpininką, iš anksto susitarę su A.Katkausku, teisėjai priimdavo reikalingą teismo sprendimą. Taip nusižengėlis išvengdavo įstatymo numatytos tikrosios bausmės. A.Katkauskas, kaip vadovas, kontroliuodavo, kad fiktyvūs teismo sprendimai, jo pavaldinių, nebūtų apskūsti. Faktiškai, už teisių neatėmimą, pakliuvėlis neoficialiai sumokėdavo dvi baudas. Vieną, pagal teismo sprendimą į banką, o kitą neproporcingai pasidalindavo „UABo darbuotojai“. Be abejo veikė ir išankstinis teisių atsiėmimo mechanizmas - per teismus. Aišku už atatinkamą mokestį. Gargžduose (Klaipėdos raj.) analogiškam „UABui“ vadovavo neįkliuvęs expolicijos darbuotojas Kęstutis Vitkauskas (slapyvardis „ryžas“), jo vadas Edmundas Sbarauskas buvo apdovanotas aukščiausiu policijos apdovanojimu ir iškilmingai išlydėtas į „užtarnautą“ pensiją. Kaip matome apsukruolis Alvydas Katkauskas kažkiek pavėlavo. Užuojauta šeimos nariams, teisėjams, tarpininkams ir šiaip jį pažinojusiems.
Peržiūros: 288
|
2016-10-27
|
Palangos policijos vadovas jau seniai kyšiais dalijosi su teisėjais?
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.994689
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3054&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161027145323-00010.warc.gz
| 9
|
|
http://www.veidas.lt/lietuvos-dangus-bus-saugus
|
GYNYBA Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministerijos pasirašė techninį susitarimą dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS pirkimo iš Norvegijos. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos projektas kainuos šiek tiek daugiau nei 100 mln. eurų, o už šią sumą Lietuvos kariuomenei bus nupirktos dvi oro gynybos baterijos, kurias planuojama perduoti iki 2020 m. Taip pat pranešta, kad svarstoma Lietuvoje dislokuoti ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“. Jos būtų į Lietuvą kitais metais atvyksiančio tarptautinio sąjungininkų bataliono sudėtyje. „Patriot“ yra ilgojo nuotolio raketų sistemos, galinčios numušti orlaivius ar balistines raketas. Šią vasarą NATO nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną – iš viso apie 4 tūkst. karių. Lietuvoje kuriamam batalionui vadovaus Vokietija, prie vokiečių prisidės Nyderlandai, Belgija, Norvegija ir Liuksemburgas. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-27
|
Lietuvos dangus bus saugus
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993181
|
http://www.veidas.lt/lietuvos-dangus-bus-saugus
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161026145321-00009.warc.gz
| 10
|
||
http://www.veidas.lt/primadonos-koncertas
|
Kultūra Šį sekmadienį Nacionalinėje filharmonijoje laukia neeilinis labdaros vakaras-koncertas, kuriame dainuos žymiausia visų laikų lietuvių operos primadona Violeta Urmana. Primadonos pasirodymas bus skirtas Lietuvos įstojimo į UNESCO 25-mečiui, mat solistė buvo paskirta UNESCO menininke taikai. Kiti garsios primadonos titulai – Anglijos karališkosios filharmonijos draugijos prizininkė, Franco Abbiati tarptautinės kritikų draugijos premijos laureatė, Austrijos „Kammersängerin“ premijos ir daugelio kitų tarptautinių apdovanojimų laimėtoja. Operų arijas šiame koncerte grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno. Pasak dirigento, koncerto programai pati V.Urmana šįkart rinkosi pačias gražiausias ir dramatiškiausias operos veikėjų priešmirtines arijas, kurios kartu būna ir pačios sudėtingiausios, reikalaujančios didžiausios solistų brandos. Scenoje V.Urmaną lydės jos gyvenimo draugas italų tenoras Alfredo Nigro. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-27
|
Primadonos koncertas
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.994156
|
http://www.veidas.lt/primadonos-koncertas
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161026145321-00009.warc.gz
| 11
|
||
http://www.veidas.lt/pardaveju-rupestis-3-patarimai-kaip-didinti-pasitikejima-savimi
|
Vadybos eksperto žvilgsnis Beveik kiekvienoje mokymų auditorijoje tenka paliesti šią temą – kaip sustiprinti pasitikėjimą savimi įvairiose pardavimo situacijose. Tomas MISIUKONIS, „OVC Consulting“konsultantas Štai neseniai pardavimo veiklą pradėjusi mergina pasakoja, kaip jai sunku derėtis su patyrusiais pirkėjais vyrais, kurie įsivaizduoja, kad tą gali daryti tik rūstūs dėdės. Ką tik pardavimui vadovauti pradėjęs inžinierius, kuriam reikia bendrauti su tarptautiniais partneriais, teigia kol kas tą darydamas nesijaučiąs tvirtai: „Aš esu iš mažos šalies, o jie labai dideli.“ Kitas žmogus pasakoja, jog manė, kad jam bus lengviau daryti klientams įtaką. „Nesijaučiu galintis kažką pakeisti, man nedrąsu prašyti klientų, kai pats netikiu tuo projektu“, – sako jis. Mums reikia stiprinti pardavėjų pasitikėjimą savimi, kad su klientais jie jaustųsi kaip lygūs su lygiais ir gebėtų daryti klientams įtaką, – taip ugdymo tikslus formuluoja daugelis verslo įmonių. Anksčiau pardavimo mokymų reklamos mirgėjo fantastiškais pažadais suteikti pardavimo specialistams kuo daugiau elgesio technikų, o dabar atsigręžiama į asmeninį šių žmonių ugdymą. Visada sakiau, kad jokios pardavimo technikos neveiks, jeigu pardavėjas, pavyzdžiui, bijo kliento arba su juo bendraudamas nesijaučia drąsiai. Tvirtesnis stuburas atsiranda žmogui bręstant ir tinkamai valdant savo nuostatas. Neverskite savęs pasitikėti savimi Nepasitikėti savimi verslo susitikimuose yra normalu, ypač tiems, kurie pardavimo veiklą pradėjo neseniai. Jums tenka susidurti su įvairiais žmonėmis ir, suprantama, kiekvienam iš jų norite parodyti geriausią ir drąsiausią savo versiją. Tokia pastanga kainuoja milžiniškus jūsų energijos resursus. Jūs parodysite kur kas didesnį pasitikėjimą savimi, jeigu klientui pasakysite: „Žinote, kol kas nesijaučiu drąsiai, bet bandykime šnekėtis.“ Tai yra kur kas geriau, negu vaidinti kietą ir apsimetinėti, kad jums viskas gerai. Akylesnis žmogus nuspės prastą jūsų savijautą vien iš jūsų kūno kalbos ir tuo pasinaudos. Kalbėsite greitai, darysite daug nereikalingų judesių, vengsite akių kontakto. Jums to nereikia, atsipalaiduokite ir leiskite sau nepasitikėti savimi. Tai paperka. Atviras prisipažinimas, kad jaučiatės pažeidžiami, nutrauks galimą psichologinį žaidimą iš kitos pusės ir paskatins bendradarbiauti. Nebijokite prarasti sandorioVersdami save šiame susitikime pasirodyti taip gerai, kad jau dabar sudarytumėte sandorį, įsikalbate, jog tai yra būtina ir privaloma. Blogiausia, kas jums gali nutikti, – išgirsti kliento „ne“. Savo „ne“ jis gali pasakyti nepriklausomai nuo to, kaip jūs pasiruošėte. Pavyzdžiui, jo prioritetai, nuostatos ar biudžetas neleis jam turėti su jumis reikalų. Jeigu atsipalaiduosite ir nespausite savęs per šią valandą pasirašyti sutarties, jūs bet kuriuo atveju pasieksite kitų tikslų. Pavyzdžiui, atidarysite duris į šio kliento veiklą ir galėsite vėliau grįžti su kitu pasiūlymu. Galbūt sužinosite, kas ir kokius sprendimus čia priima, tad bus lengviau juos vėliau įtikinti. O gal sužinosite, kad šis klientas niekada nenorėjo ir nenorės su jumis dirbti. Tai taip pat gera žinia, nes ji taupo jūsų energiją. Nusistatykite daugiau tikslų. Jums nereikia jaustis taip, kaip jaučiasi krepšinio žaidėjas, lemiamose rungtynėse metantis lemiamus baudos taškus. Net ir tokiais atvejais sportininkai mokomi negalvoti apie metimą. Nebijokite atrodyti kvailai Daugybė pardavimo specialistų bendraudami su klientu naudoja nuvalkiotas klišes: „ir jums, ir mums būtų naudinga“; „mūsų produktas pats kokybiškiausias, o dirbame mes profesionaliausiai“; „kainelę jums paderinome, turėtų tikti“ ir pan. Tokios klišės atsirado iš negebėjimo jaustis saugiai sudėtingose situacijose su klientais. Pardavimo specialistai ėmė standartizuoti savo susitikimus ir įprato juose elgtis vienodai.Nesielkite standartiškai ir nebijokite eksperimentuoti. Baimė rizikuoti bendraujant su klientu sukausto ir verčia elgtis labai nuspėjamai. O kas, jeigu klientas pamanys tą ar aną? O jeigu jam nepatiks? O jeigu jis manęs nesupras? Visa tai kalba mūsų psichika, kuri linkusi mus saugoti nuo neapibrėžtų situacijų. Ji kaip mūsų mamos, kurios saugo mus nuo lakstymo po lauką ar ilgų kelionių, nes vaikas gali susirgti, pasiklysti, vaikui bus sunku. Gyvendami įprastuose rėmuose mes neugdome pasitikėjimo savimi ir gerai jaučiamės tik mums pažįstamose situacijose. „Ko reikia, kad mūsų pasiūlymas būtų jums patraukliausias?“; „ką man jums pasakyti, kad sutiktumėte su manimi susitikti?“; „žinote, juokauju, bet man reikia padidinti mėnesio pardavimus, tad paskambinau jums tikėdamasis, kad padėsite man pasiekti rezultatą“. Kai kuriems pardavimo specialistams tai yra drąsios frazės ir jie jų niekada nepasakytų klientui. Pabandykite, klientas taip pat žmogus. Nėra nieko geriau už atvirą bendravimą nebijant padaryti klaidų.Taigi norite didinti pasitikėjimą savimi? Būkite savimi, nes tai yra pigiausia ir efektyviausia būsena bet kurioje dalykinėje situacijoje. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-10-28
|
Pardavėjų rūpestis: 3 patarimai, kaip didinti pasitikėjimą savimi
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993357
|
http://www.veidas.lt/pardaveju-rupestis-3-patarimai-kaip-didinti-pasitikejima-savimi
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/10/CC-NEWS-20161027145323-00010.warc.gz
| 12
|
||
http://www.veidas.lt/pabegeliu-ir-migracijos-tragedija-bei-jos-grimasos
|
DIPLOMATO SKILTIS 2015 m. spalio 2 d. pirmą kartą lankiausi Graikijos Lesbo saloje – buvau trečias ambasadorius, susidomėjęs neregėto masto pabėgėlių antplūdžiu į šią salą, jų kelione link Centrinės Europos šalių, visų pirma Vokietijos. Kaip tik vienas Lietuvos valstybinės sienos apsaugos sraigtasparnis ir jo įgula, atsiųsti į pagalbą graikams, baiginėjo savo misiją. Pilotai papasakojo, kad jie tik stebi procesą: mažas jų lėktuvėlis nėra skirtas gelbėjimui, o jų misija – identifikuoti valtis, jų judėjimo kryptį ir pranešti pakrantės apsaugai. Alfonsas EIDINTAS, Lietuvos ambasadorius Graikijoje Vienu metu nuo netoliese esančios Turkijos krantų staiga startuoja keturios guminės valtys, kiekvienoje po keliasdešimt pabėgėlių, ir metasi prie Lesbo krantų. Du pakrantės apsaugos laiveliai nežino, prie kurios šokti, stabdyti – valtys artėja prie kranto. Laiveliui priplaukus prie vienos iš guminių valčių ten esantieji prapjauna valties dugną ir 50 žmonių atsiduria vandenyje, dalis jų skęsta. Sienos pareigūnai juos gelbėja – pabėgėliai pakrantės apsaugos laivu atgabenami į salos uostą. Mėtosi krūvos liemenių, valčių motorų su skambiu, bet falsifikuotu užrašu „Yamahaha“ – jai toli iki „Yamahos“ kokybės, antrą kartą tokiai operacijai naudoti motorą pavojinga. Išsigelbėję savo tėvynėje nuo bombų ir minų žmonės galėjo nuskęsti dėl motoriuko kokybės… Taip susidūriau su pabėgėlių ir migrantų gabentojų verslu: viskas gerai organizuota, gabentojams gerai sumokama, jie padaro viską – parūpina specialias didžiules gumines valtis, maisto, tolesnį transportavimą iki Graikijos sienos. Taip susidūriau su pabėgėlių ir migrantų gabentojų verslu: viskas gerai organizuota, gabentojams gerai sumokama, jie padaro viską – parūpina specialias didžiules gumines valtis, maisto, tolesnį transportavimą iki Graikijos sienos. Už viską jau sumokėjo pabėgėliai. Ne milijonus – milijardus… Apie gabentojus tvyrojo ir tebetvyro tyla, juos sunku pagauti. „Frontexo“ pareigūnas aprodė ir paaiškino pabėgėlių ir migrantų registracijos procesą Morijos stovykloje: imami pirštų atspaudai, neturintys ar sunaikinę dokumentus identifikuojami, nustatoma atvykėlių šalis, miestas, tautybė, net jų dialektas. Pareigūnas tarsteli, kad TV kameros filmuoja tik šeimas su mažais vaikais… Niekas dar nežino, kiek čia tikrų, kiek apsimetusių pabėgėlių nuo karo veiksmų konflikto zonoje. Visi jie iš Turkijos pabėgėlių stovyklų. Lesbo meras Spyras Galinas įteikė man raštišką pasiūlymą ES šalių vyriausybėms: kadangi daug pabėgėlių, ypač vaikų, nuskęsta, reikia pabėgėlius gabenti ne iš Graikijos, o iš Turkijos pabėgėlių stovyklų lėktuvais – taip niekas nenuskęs. Tada skambėjo fantastiškai, bet tas planas jau veikia: pernai kovo 18 d. pasirašyta Turkijos ir ES sutartis, po kurios masinis antplūdis į Graikiją praktiškai sustojo. Tuo metu, kai dar tik vyko diskusijos, kaip reaguoti į migrantų antplūdį, dalis Europos šalių uždarė sienas migrantų kelionei į Vakarus. Dėl to Graikijoje lyg butelyje ilgesniam laikui susitelkė daugiau nei 60 tūkst. pabėgėlių ir migrantų – jiems reikia būtiniausių dalykų, reikia vaikams mokyklų, o dalis tų migrantų nepatenka į sąrašus, nes jie nėra iš karo apimtų šalių. Galima suprasti imigracijos masto apimtų šalių sunkumus, todėl joms siunčiame į pagalbą pasienio specialistų, policininkų. Lietuva vykdo ir įsipareigojimus dėl pabėgėlių perkėlimo, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai bendradarbiauja su „Frontexu“, Graikijos „Azilių“ centru, bendrauja su migrantais, supažindina juos su Lietuva. Mūsų pareigūnai vykdo kruopščią perkeliamųjų migrantų patikrą prieš nusprendžiant dėl jų perkėlimo į Lietuvą. Televizorių ekranuose matant, su kokiais sunkumais susiduria nuo karo bėgantys žmonės ar tos šalys, kurios juos priima ar per kurias eina tranzito kelias, mums norisi greitų, efektyvių sprendimų. Norisi matyti greitą žmonių perkėlimą, kad juos tenkintų priimančios šalies sudarytos sąlygos, o perkeltieji kuo greičiau sėkmingai integruotųsi. Tačiau diplomatija neretai yra ilgas ir kantrus darbas, diplomatai pasiekimus neretai matuoja milimetrais. O jeigu pabėgėlių sirų ar irakiečių integracija vyks per kelias kartas, ar dėl to mes turėtume būti nelaimingi? Juk dabar už viską svarbiau pagelbėti nuo mirties pavojaus išvietintiems nelaimėliams. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-03
|
Pabėgėlių ir migracijos tragedija bei jos grimasos
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.998213
|
http://www.veidas.lt/pabegeliu-ir-migracijos-tragedija-bei-jos-grimasos
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161102145331-00016.warc.gz
| 13
|
||
http://www.veidas.lt/spalio-siurprizas-pries-jav-prezidento-rinkimus-islindo-is-pasto-dezes
|
JAV rinkimai Šįkart siurprizą suruošė Federalinio tyrimų biuro vadovas Jamesas Comey. Spalio 28-osios popietę jis informavo Kongresą, kad atnaujintas tyrimas dėl Demokratų partijos kandidatės į prezidentus Hillary Clinton susirašinėjimo, kada ši, būdama JAV valstybės sekretore, tarnybiniam susirašinėjimui naudojo asmeninį serverį, stovintį Clintonų namo rūsyje. Dar už poros dienų, spalio 30-ją paaiškėjo, kad JAV teisėsaugos viršūnėlės labai jau vangiai trypčiojo apie labdaringą Clintonų šeimos fondą ir neskubėjo tirti jo veiklos. Visa tos žinios mušė per H.Clinton reitingus. Arūnas BRAZAUSKAS Liepos mėnesį Federalinis tyrimų biuras (FTB) atsisakė kelti bylą H.Clinton dėl valstybės paslapčių apsaugos pažeidimų, tačiau jos elgesį su tarnybine korespondencija įvertino kaip itin aplaidų. Ir štai spalio siurprizas: FTB rado naujų laiškų, kurie nebuvo įvertinti anksčiau, todėl tyrimą pratęsė. H.Clinton štabas pratrūko kaltinimais FTB, kad šis bando paveikti rinkimų rezultatus. H.Clinton konkurentas rinkimuose respublikonas Donaldas Trumpas apie atnaujintą tyrimą pareiškė, kad „tai viską keičia“. H.Clinton štabas pratrūko kaltinimais FTB, kad šis bando paveikti rinkimų rezultatus. H.Clinton konkurentas rinkimuose respublikonas Donaldas Trumpas apie atnaujintą tyrimą pareiškė, kad „tai viską keičia“. Jam pasirodė, kad spalio siurprizas padovanos jam pergalę rinkimuose. Beje, apklausos, kurios buvo baigtos dieną prieš paskelbiant apie tyrimo atnaujinimą, parodė, jog H.Clinton atotrūkis nuo D.Trumpo mąžta: dvi savaitės prieš tai pirmavusi 12 proc. H.Clinton tąkart galėjo džiaugtis 4 proc. persvara. Nuo tada, kada FTB liepos mėn. nepareiškė itarimų H.Clinton, D.Trumpas teigė, kad rinkimai ydingi, surežisuoti (angl. rigged – šio žodžio pirminė reikšmė apibūdina gerai įrengtą laivą, kitaip tariant, pagal išankstinį planą suręstą daiktą). Esą H.Clinton išsisuko nuo bylos, nors padarė baudžiamąjį nusikaltimą – vadinasi, visa JAV politinė santvarka, įskaitant rinkimus, ydinga. Kaltinimai sistemai nėra būdingi JAV politinei tradicijai, todėl imta nuogastauti, kad pralaimėjimo atveju D.Trumpas kvies savo šalininkus maištauti. D.Trumpas – viena iš aplinkybių, dėl kurių galima sakyti, kad J.Comey nekaltas, o kalta aplinka. Savo veiksmais FTB direktorius pats įlindo tarp kūjo ir priekalo. Savo veiksmais FTB direktorius pats įlindo tarp kūjo ir priekalo. Jis nutarė informuoti Kongresą, kad paskui nebūtų kaltinamas, jog kažką nuslėpė. Respublikonų kandidatas visą laiką lenkė prie to, kad FTB ir Teisingumo departamentas neturėjo H.Clinton leisti dalyvauti rinkimuose, todėl rinkimai ydingi. Atnaujinus tyrimą D.Trumpo marti Lara Trump leptelėjo, kad uošvis privertęs FTB atskleisti, ką ši įstaiga veikia – esą jis visą laiką teigęs, kad H.Clinton netinkama prezidentės pareigoms, tad tyrėjai negalėjo slėpti, kad pratęsė darbą. Iškart po laiško kongresui J.Comey buvo iškviestas „ant kilimėlio“. Gal fiziškai ir neturėjo akistatos su Generaliniu prokuroru (t.y. teisingumo ministru), tačiau jam buvo išsakyta Teisingumo departamento nuomonė, kad sprendimas informuoti kongresą apie atnaujintą tyrimą neatitinka ilgalaikės FTB praktikos. J.Comey buvo pasakyta, kad FTB nedera komentuoti vykstančių tyrimų ir daryti veiksmų, kurie galėtų paveikti rinkimus. FTB direktorius direktorius pavaldus Generaliniam prokurorui, jį 10 m. terminui skiria JAV prezidentas Senatui pritarus. J.Comey paskirtas 2013 m. Netrukus J.Comey sulaukė kaltinimų iš Senato mažumos lyderio demokrato Harry Reido, kuris pareiškė, kad FTB vadovas veikiausiai pažeidė įstatymą, draudžiantį valstybės tarnautojams savo veikla palaikyti kurią nors partiją. Juolab, kad laiškai, apie kuriuos pranešta likus 10 dienų iki rinkimų, kaip išaiškėjo, buvo atrasti 10 dienų anksčiau. Spalio 30, sekmadienį, „The Wall-Street Journal“ atkasė, jog Teisingumo departamento tyrėjai anksčiau šiais metais atsisakė tirti Clintonų šeimos fondo veiklą, nors FTB spaudė tai daryti, kadangi kilo įtarimų, jog kai kuriems to fondo rėmėjams buvo atsilyginta sudarant jiems politinių ir kitokių veikimo pranašumų. FTB rinko duomenis apie Clintonų fondą, tačiau iki šiol jokių atvirų kontaktų su jo darbuotojais neturėjo. Vasario mėn. būta susitikimo tarp Teisingumo departamento ir FTB atstovų. Pastariesiems nepavyko įtikinti aukščiau stovinčios žinybos, kad būtina pradėti oficialų Clintonų fondo tyrimą. Dar daugiau – FTB pareigūnams liko įspūdis, kad ir kai kurie jų įstaigos vadovai nenoriai knisasi po Clintonų popierius. H.Clinton tarnybinio susirašinėjimo bylą kuruoja FTB direktoriaus pavaduotojas Andrew McCabe. Jis rodęs ketinimų kontroliuoti ir komunikaciją dėl Clintonų fondo reikalų tarp Teisingumo departamento ir FTB. Atrodo, kad A. McCabe negalėjo būti 100 proc. nešališkas, nes kelios dienos prieš FTB paskelbiant apie tyrimo dėl H.Clinton susirašinėjimo atnaujinimą paaiškėjo, jog FTB vicedirektoriaus žmona, siekusi būti išrinkta į Virginijos senatą gavo arti pusės milijono dolerių iš tos valstijos gubernatoriaus Terry McAuliffe politino fondo, o gubernatorius – senas H.Clinton sąjungininkas ir buvęs Clintonų fondo valdybos narys.
|
2016-11-05
|
Spalio siurprizas prieš JAV prezidento rinkimus išlindo iš pašto dėžės
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.994264
|
http://www.veidas.lt/spalio-siurprizas-pries-jav-prezidento-rinkimus-islindo-is-pasto-dezes
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161105145335-00019.warc.gz
| 14
|
||
http://www.veidas.lt/ar-lietuva-turi-sansu-tapti-zaidimu-industrijos-pietu-koreja
|
TECHNOLOGIJOS Savaitgalį praūžė vieną didžiausių Baltijos šalyse žaidimų kultūros paroda „GameOn“, kurioje kartu su Mykolo Romerio universitetu dalyvavo ir strateginio partnerio Dongseo universiteto (Pietų Korėja) delegacija. Kodėl tai svarbu? Marius KALINAUSKAS, MRU žaidybinimo taikymo mokyme tyrėjas, „LevelUp Labs“ žaidimų kūrimo laboratorijos moksleiviams įkūrėjas. Lietuva pagal plotą yra beveik dvigubai mažesnė už Pietų Korėją, tačiau pagal gyventojų tankumą savo šalyje viename kvadratiniame kilometre matytume 45 žmones, tuo tarpu Pietų Korėjoje tą patį plotą užima 507 gyventojai. Negana to, beveik visų jų rankose būtų po išmanųjį telefoną, su kuriuo jie žaistų vaizdo žaidimus. O kita nemaža dalis gyventojų žaidžiantiems šiuos išmaniuosius žaidimus kurtų. Pietų Korėja ir Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dvi itin skirtingos šalys tiek geografine, tiek kultūrine prasme. Vienintelės dvi statistikos kategorijos, kuriose mes galime varžytis – interneto sparta ir savižudybių skaičius. Pietų Korėja ir Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dvi itin skirtingos šalys tiek geografine, tiek kultūrine prasme. Vienintelės dvi statistikos kategorijos, kuriose mes galime varžytis – interneto sparta ir savižudybių skaičius, kuris dėl greito gyvenimo tempo bei didžiulės vidinės konkurencijos yra viena opiausių problemų Pietų Korėjoje. Šalies siekis tapti technologijų lydere bei pasauline ekonomine galia davė ir teigiamų ir neigiamų rezultatų. Ekonominio progreso tamsiąja puse tapo stresas, kuris transformuojasi į asmenines tragedijas. Kita vertus, europiečių namai prikimšti technikos gaminių iš Pietų Korėjos. Tokie prekių ženklai kaip „LG“, „Samsung“, ar „Hyundai“ dažnam lietuviui gerai atpažįstami. Net vienas svarbiausių Lietuvos energetinio saugumo garantų – laivas-saugykla „Independence“ buvo sukurtas Pietų Korėjoje, „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje. Taigi pietų korėjiečiai moka gaminti bei parduoti technologijas, tačiau retas europietis yra girdėjęs apie kiek kitokį – technokultūrinį eksportą, kurį Pietų Korėja vykdo su nemažesniu užsidegimu ir produktyvumu. Antrasis pagal dydį Pietų Korėjos miestas – Busanas yra pagrindinė šio eksporto šakos ašis. Technolkultūrinis eksportas apima sritis, susietas su skaitmeninio turinio industrija. Kompiuterinių žaidimų kūrimas, vaizdo efektai, skaitmeninė animacija yra trys pagrindiniai skaitmeninio turinio elementai, kurie parduodami taip pat sėkmingai kaip ir išmanieji telefonai, robotai ar automobiliai. Kompiuterinių žaidimų kūrimas, vaizdo efektai, skaitmeninė animacija yra trys pagrindiniai skaitmeninio turinio elementai, kurie parduodami taip pat sėkmingai kaip ir išmanieji telefonai, robotai ar automobiliai. Didžiosios Holivudo filmų studijos, taip pat stipriausios žaidimų leidybinės kompanijos nuolat kliaujasi Pietų Korėjos skaitmeninio turinio kūrėjais, tad nemaža dalis kino ar žaidimų produkcijos, kuri intuityviai priskiriama JAV, iš tiesų yra korėjiečių sunkaus techninio ir kūrybinio darbo rezultatas. Skaitmeninio turinio poreikis auga daugėjant įrenginių bei paslaugų, kurių pateikimas tiesiogiai priklauso nuo vaizdo efektų, animacijos, ar interaktyvių programų. Dėl šios priežasties technokultūrinio eksporto potencialas yra didesnis nei vien technologinių produktų. Tiems, kurių akyse pradėjo suktis dolerių banknotai užuodus naują „pelningą rinką“ – patartina šiek tiek atsikvėpti. Darbas skaitmeninio turinio srityje reikalauja daug kantrybės, atsidavimo ir kūrybinės kibirkšties. Jei šie žodžiai neįtikina – „Google“ suveskite žodį „rotoscoping“ ir patys įsitikinsite kiek laiko ir pastangų kainuoja vienos seniausių ir daugiausiai kantrybės reikalaujančių animavimo technikų realizavimas. Pietų Korėjoje vyraujantis konkurencinis klimatas bei didelė populiacija padeda iškilti geriausiems bei agresyviausiems kūrėjams. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl Pietų Korėjos kūrybinė produkcija nėra dažnai matoma Europoje – milžiniška kultūrinė takoskyra tarp Vakarų ir Rytų kultūrų. Mes skirtingai suprantame neverbalinius simbolius, juokiamės iš skirtingų dalykų, galiausiai – netgi bijome skirtingai. Norint įsitvirtinti Azijoje, nepakanka vien dirbti greičiau, geriau ir pigiau. Dar reikia išmokti storą ir dažnai – nerašytą, kultūrinių niuansų knygą. Kultūrinės patirtys dažniausiai ateina per asmeninį patyrimą bei išgyvenimus. Jokia knyga, filmas ar žaidimas neatstos kelių mėnesių praleistų svečioje šalyje bendraujant su vietos žmonėmis, ragaujant jų maistą, klausantis jų istorijų. Kai kurie elgsenos ir pažiūrų aspektai atrodo tokie skirtingi, jog atrodo, kad susidūrė du pasauliai. Pernai Pietų Korėjos Dongseo universiteto ir Mykolo Romerio universiteto studentų komandos „GameJam“ renginyje per itin trumpą laiką kūrė bei pristatinėjo savo žaidimų prototipus ekspertams bei plačiajai visuomenei. Kelių dienų maratone kūrėjai generavo idėjas, kūrė dizainą bei programavo tai, kas ateity galbūt galėtų tapti jų sėkmės tramplinu žaidimų industrijoje. Stebint lietuvių komandas akivaizdžiai matėsi noras nustebinti technologiniais sprendimais, sukurti veikiančias žaidimo mechanikas, paruošti pritrenkiantį vizualinį pristatymą. Tuo tarpu Pietų Korėjos kūrėjai didžiausią dėmesį skyrė… pasakojimui, kuris vėliau aplipdomas, animacija bei programiniu kodu. Pradėti nuo istorijos, o ne nuo mechanikos nėra nei gerai, nei blogai. Tai tiesiog kitoks požiūris į produkto kūrimą. Tačiau tokios smulkmenos neretai sukelia nesusikalbėjimą tarp multikultūrinių komandų, arba dar daugiau – užveria duris į nepažintas rinkas. Pietų Korėja Lietuvą mato kaip vartus į Europą, kaip geografinį tiltą, kuris padėtų sujungti dvi skirtingas kultūras ateities darbams bei iššūkiams. Skamba banaliai, bet tiesos neretai ir būna banalios. Daug svarbesnis klausimas – ką mato pati Lietuva? Pietų Korėja Lietuvą mato kaip vartus į Europą, kaip geografinį tiltą, kuris padėtų sujungti dvi skirtingas kultūras ateities darbams bei iššūkiams. Skamba banaliai, bet tiesos neretai ir būna banalios. Daug svarbesnis klausimas – ką mato pati Lietuva? Verslo pasaulis paprastai būna pirmasis tokių rinkų atvėrimo iniciatorius, tačiau kalbant apie technokultūrinį kontekstą Lietuvoje iniciatyvą į savo rankas perėmė akademinė aplinka, kuri puikiai supranta: norint kūrybinio informacinių technologijų proveržio, Lietuvoje reikia apskritai keisti požiūrį į informacinių technologijų specialistą. Pasakyti, kad Lietuvai trūksta informatikų, reiškia nepasakyti nieko. Kai prekių bei paslaugų įvairovė tokia milžiniška, informacinių technologijų specialisto sąvoka yra plati kaip niekad. Informacinių technologijų specialistu gali būti laikomas ir programinės įrangos testuotojas, ir žaidimų kūrėjas, ir informacinių sistemų architektas. Ar jie dirba tik toje pačioje pramonės šakoje? Ne. Ar jie gauna vienodus atlyginimus? Irgi ne! Tuomet kodėl jie sukišami po vienu skėčiu, neatskiriant įvairaus pobūdžio informacinių technologijų sričių? Sostinėje ir ne tik tviska stiklo ir plieno biurai, kuriuose įsikūrusios užsienio įmonių atstovybės. Ten už santykinai gerus startinius atlyginimus klaviatūras barškina lietuviškos rankos. Tačiau šios įmonės vadovaujasi ekonomine logika ieškodamos kainos ir kokybės derinio. Jų interesai – pragmatiški ir suprantami, tačiau valstybės galvos turėtų mąstyti plačiau. Lietuvai per brangu būti pigios darbo jėgos valstybe. Šiuo metu pats laikas susimąstyti apie idėjų eksportą, kuris galimas tik tada, jei bus išugdoma technologiškai raštingų ir kūrybinę potenciją turinčių žmonių karta, kurie savo idėjomis ir informacinių technologijų žiniomis prisidės prie globalaus pasaulio pasakojimo kūrimo. Svarbu kuo greičiau baigti slėptis už aptakių frazių ir valstybiniu lygmeniu nustatyti šalies prioritetus. Įvardinti aiškią informacinių technologijų kryptį, o jos vystymui skirti nuoseklų finansavimą. Tokiu keliu kadaise pasuko Pietų Korėja ir per santykinai trumpą laiką visame pasaulyje tapo žinoma dėl savo paslaugų ir produktų. Ši transformacija nebuvo nei lengva, nei savaiminė. Tam reikėjo užsispyrimo, juodo darbo ir ryžto vadinti daiktus tikraisiais vardais. Ypač dabar, kai vidutinio galingumo išmanus telefonas yra galingesnis už 2006-ųjų kompiuterį, o ne už kalnų išplėstosios bei virtualios realybės laikas bei daiktų interneto era. Pietų korėjiečiai technokultūrinį eksportą suvokia kaip vieną svarbiausių savo šalies gerovės šaltinių. Tuo tarpu lietuviškas pasakojimas vis dar sukasi aplink magišką bei visa talpinantį terminą „informacinės technologijos“. Valstybinės politikos formuotojai bei visuomenė turėtų rimtai susimąstyti, ar neatėjo laikas šiam techniniam terminui tikslingai suteikti humanitarinių bruožų, o informacines technologijas vertinti kaip naujos kartos istorijų pasakojimo būdą. Nes greitai Baltijos regione jas ims pasakoti kas nors kitas.
|
2016-11-04
|
Ar Lietuva turi šansų tapti žaidimų industrijos Pietų Korėja
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.998052
|
http://www.veidas.lt/ar-lietuva-turi-sansu-tapti-zaidimu-industrijos-pietu-koreja
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161103145332-00017.warc.gz
| 15
|
||
http://www.veidas.lt/vilniuje-kuriasi-investuotoju-i-nekilnojamaji-turta-bendruomene
|
VERSLAS Lapkričio 3 d. patyrę investuotojai į nekilnojamąjį turtą subūrė šia sritimi besidominčius vilniečius ir pakvietė kartu mokytis investuoti profesionaliai. Pirmajame tokio pobūdžio seminare renginio šeimininkai dalijosi patirtimi, patarimais ir nekilnojamojo turto rinkos įžvalgomis, pabrėždami, kad norint tapti investuotoju, nebūtina turėti daug pinigų. „Pradžiai pakanka noro, pasiryžimo ir šiek tiek išmanymo. Būdų investuoti į nekilnojamąjį turtą yra daugybė, o užsidirbti iš tokios investicijos galima turint kad ir 5000 eurų. Žinoma, už šiuos pinigus Vilniaus Senamiestyje galima važinėtis nenauju BMW arba kavinėse išgerti kelis tūkstančius puodelių kavos. Bet galima pasielgti kur kas išmintingiau ir šias lėšas „įdarbinti“, – pataria „Capital Team“ brokeris Aurelijus Jakavickas. Atrodo, kad tai supranta vis daugiau vilniečių, nes sostinėje, renginio organizatorių teigimu, klostosi itin palankios socialinės, kultūrinės, taip pat ir ekonominės prielaidos tokiam verslui plėtoti: Vilnius – vienintelis miestas, kuriame auga gyventojų skaičius, daugėja verslo centrų, o kartu ir gerai apmokamų darbo vietų. Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių. Į renginį gausiai susirinkę nekilnojamojo turto investicijomis besidomintys sostinės gyventojai ir net svečiai iš kitų miestų savo įžvalgomis ir klausimais renginio organizatorius įtikino, kad Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių. „Tokios bendruomenės Vilniuje kūrimas mums atrodo labai prasmingas, nes norinčių investuoti į nekilnojamąjį turtą žmonių yra vis daugiau, o mums norisi, kad bendraminčiai tai darytų išmaniai. Be to, dalinantis savo patirtimi ir žiniomis, tobulėjame ir mes patys. Susitikimai su tos pačios srities entuziastais leidžia keistis informacija, atrasti naujų galimybių, pagaliau – geriau pažinti savo miestą, jo rinką, o svarbiausia – gyventojus“, – sako vienas iš renginio pranešėjų, trumpalaikės nuomos administravimo agentūros „Superhost“ vadovas Tomas Grižas. Privatus investuotojas Vytautas Ulozas, investavimą į nekilnojamąjį turtą pradėjęs vos nuo kelių tūkstančių eurų ir aktyviai užsiimantis nekilnojamojo turto vystymu bei trumpalaike nuoma, su klausytojais pasidalino ne tik asmenine patirtimi, pirmaisiais žingsniais šioje srityje, bet ir savo sukurtomis skaičiuoklėmis, kurios padeda pasirinkti tinkamiausią investavimo strategiją bei maksimizuoti grąžą. „Svarbu įvertinti viską – nekilnojamojo turto vietą, kainą, perspektyvumą. Šiame seminare tik sudėliojome svarbiausius akcentus, tačiau norintieji sužinoti daugiau investavimo paslapčių bus kviečiami į kitus mūsų seminarus“, – žada V. Ulozas. Bendruomenės kūrėjai sako net neabejojantys, kad bendradarbiaujant galima pasiekti kur kas daugiau nei konkuruojant, tad kviečia kartu mokytis, dalintis patirtimi ir investuoti. Parengta pagal Buy2Let informaciją
|
2016-11-04
|
Vilniuje kuriasi investuotojų į nekilnojamąjį turtą bendruomenė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993871
|
http://www.veidas.lt/vilniuje-kuriasi-investuotoju-i-nekilnojamaji-turta-bendruomene
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161103145332-00017.warc.gz
| 16
|
||
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-kas-laukia-kirtus-finiso-linija
|
JAV RINKIMAI Jei pasiseks, JAV prezidento rinkimų rezultatai bus žinomi ankstyvą lapkričio 9-osios dienos rytą. Jei bus aiškus rinkimų nugalėtojas ir nekils jokių diskusijų dėl rinkimų rezultatų. Visgi žvelgiant į apklausų rezultatus, rodančius mažėjantį atotrūkį tarp kandidatų, skaičiuojant neapsisprendusias valstijas, visai tikėtinas ir ginčytinas rinkimų rezultatas. Davidas SCHULTZAS, Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto vizituojantis dėstytojas Susiklosčius tokiai situacijai, sunku pasakyti, ar JAV Kongresas arba Aukščiausiasis teismas galėtų išspręsti šią problemą. Visai tikėtina, kad politinis susiskaldymas atvestų šalį į porinkiminę kovą, panašią 2000-aisiais Floridoje, kai šioje valstijoje varžėsi G.W. Bushas ir A. Gore‘as. Lapkričio aštuntosios rinkimų rezultatai gali netapti lemiamais dėl kelių priežasčių. Gali skirtis rinkikų kolegijos narių ir piliečių balsų santykis. Gali atsitikti ir taip, kad nei vienas kandidatas nesurinks daugumos, rinkikų kolegijoje balsams pasiskirsčius vienodai – 269 prieš 269. Visai tikėtina, kad politinis susiskaldymas atvestų šalį į porinkiminę kovą, panašią 2000-aisiais Floridoje, kai šioje valstijoje varžėsi G.W. Bushas ir A. Gore‘as Neatmetami ir rinkimų tvarkos pažeidimo atvejai, ginčai dėl balsų skaičiavimo Floridoje, Ohajuje ar kitoje neapsisprendusioje valstijoje. Nelojalus rinkikų kolegijos narys gali savo balsų tiesiog neskirti vienam ar kitam kandidatui. JAV, kur vieno ar kito kandidato palaikymas yra apylygis, o aistras kelia net ir paprasčiausi pasisakymai apie galimus rinkimų pažeidimus ar tiesiog klimato atšilimo klausimai, apylygiai rinkimų rezultatai gali reikšti neišvengiamą įsitraukimą į ilgus porinkiminius ginčus dėl galutinių rezultatų. Taip gali atsitikti nepaisant to, kuris kandidatas – D. Trumpas ar H. Clinton, pralaimėtų konkrečioje valstijoje. Ant kortos pastatyta labai daug, todėl tikėtina, kad rezultatus ginčytų abu. Prieš šešiolika metų apylygiai rinkimų rezultatai Floridoje lėmė A. Gore‘o pasiryžimą ginčyti rezultatus ir siekti balsų perskaičiavimo. Šį ginčą turėjo išspręsti JAV Aukščiausiasis Teismas. Vis dėlto jis neleido perskaičiuoti balsų nusprendęs, kad rinkimus šioje valstijoje visgi laimėjo G.W. Bushas. Iki šiol šis sprendimas kelia daug diskusijų, ypač tarp Demokratų atstovų. Jie teigia, kad Aukščiausiasis Teismas buvo palankus vienai partijai, todėl jų pergalė buvo nugvelbta. A. Gore‘as tuomet surinko daugiau piliečių balsų, bet galiausiai pralaimėjo rinkikų kolegijoje. Tačiau šiemet, kai Aukščiausiame Teisme teisėjų postai tarp respublikonų ir demokratų teisėjų pasiskirstę vienodai (po keturis) išspręsti tokį rinkiminį ginčą būtų neįmanoma. Pasvarstykime, kas atsitiktų, jei nei H. Clinton, nei D. Trumpas negautų daugumos rinkikų balsų. Tokiu atveju rinkimų laimėtojo klausimą pagal Konstituciją sausio mėnesį turėtų išspręsti naujasis Kongresas, kuris taip bus renkamas šį lapkritį. Jei nei H. Clinton, nei D. Trumpas negautų daugumos rinkikų balsų, rinkimų laimėtojo klausimą pagal Konstituciją sausio mėnesį turėtų išspręsti naujasis Kongresas Vis dėlto Kongresas yra labai susiskaldęs, todėl net ir po naujo Kongreso rinkimų būtų labai neaišku, ar jis būtų pajėgus išspręsti tokį ginčą. Netgi jei rinkimų rezultatai nekels abejonių, jau dabar matyti, jog būsimajam prezidentui bus sunku valdyti šalį. Nei vienas kandidatas neturės stipraus mandato, nei vienas kandidatas nevykdė kampanijos, nukreiptos į esminių problemų sprendimą. Kongresas taip pat bus labai susiskaldęs. H. Clinton pergalė reikštų esamo status quo išlaikymą, t. y. tolimesnį buvimą aklavietėje. D. Trumpo pergalė pranašautų dar didesnį šalies susiskaldymą, pradedant tarptautinių santykių, įskaitant su tradiciniais sąjungininkais Europoje ir NATO, pablogėjimą. D. Trumpo pergalė atneštų didesnę nežinią – tai, kas iš esmės prieštarauja JAV prezidento rinkimų tradicijai, kuri visada demonstravo vienokį ar kitokį politikos tęstinumą kečiantis prezidento administracijoms. Taigi šie rinkimai lems didesnį šalies susiskaldymą nei susivienijimą. Apklausos rodo, jog amerikiečiai šiuos rinkimus vertina kaip pačius blogiausius ir purviniausius rinkimus per pastaruosius dešimtmečius. Tokių nemėgstamų abiejų kandidatų JAV nebuvo jau 40 metų. Šie rinkimai nepadės išspręsti daugelio ginčytinų politinės darbotvarkės klausimų ir tikrai netaps geru demokratinės valstybės valdymo pavyzdžiu.
|
2016-11-08
|
JAV prezidento rinkimai: kas laukia kirtus finišo liniją?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.997267
|
http://www.veidas.lt/jav-prezidento-rinkimai-kas-laukia-kirtus-finiso-linija
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161107145337-00021.warc.gz
| 17
|
||
http://www.veidas.lt/pabegeliu-valtis-kelno-katedroje
|
Kitu kampu Vos įžengus į įstabaus grožio Kelno katedrą akį traukia neįprastas Dievo namuose vaizdas – didžiulė medinė valtis su besikeičiančiomis nuotraukomis fone. Aušra LĖKA Specialiai „Veidui“ iš Kelno (Vokietija) Užrašas skelbia, kad ši žvejybos valtis kontrabandininkų buvo naudojama Viduržemio jūra plukdant pabėgėlius iš Libijos į Italiją. Valtis 7 m ilgio, o joje būdavo sutalpinama iki šimto žmonių. Jiems neleisdavo pasiimti nieko, net vandens ir maisto, čia nebuvo jokios priedangos nuo saulės ar lietaus. Valtis būdavo perpildyta tiek, kad kai kurie žmonės joje tiesiog buvo suspausti ir užduso. Valties fone keičiasi pabėgėlių, išgyvenusių šioje ar panašiose valtyse, nuotraukos. Pavargę moterų veidai. Apsiašaroję vaikai. Vyrai, ką tik peržengę ribą ne tik tarp jūros ir sausumos, bet ir tarp mirties ir gyvenimo. Pabėgėlių vyrų, prievartavusių vokietes prie Kelno katedros šių Naujųjų naktį, nuotraukų nėra. Kelnas vadinamas šalies kosmopolitiškumo sala, čia istoriškai visais laikais buvusi skirtingų tautų kryžkelė. Tačiau naujametę naktį toje kryžkelėje linksmybėms nusiteikę vokiečiai patyrė savo priglobtų atvykėlių smurtą, patyčias, vagystes, o moterys – net lytinius išpuolius. Kiek buvo tokių užpuolikų, skelbta skirtingai, bet minėta net apie daugiau nei tūkstantį, anot liudininkų, šiaurės afrikietiškos ir arabų kilmės vyrų. Policija gavo apie 200 skundų, daugiausia moterų, teigiančių, kad jos tapo lytinio priekabiavimo aukomis. Ne mažesnis smūgis vokiečiams buvo tai, kad nusikaltimus bandyta nuslėpti: Kelno policijos departamentas sausio 1-ąją išplatino pranešimą, kad „naujametė naktis iš esmės buvo rami“, o visuomeninis transliuotojas ZDF netgi neužsiminė apie išpuolius ir apie juos prabilo tik kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui. Vokiečiai taip bijo pasirodyti politiškai nekorektiški, kad peržengė visas ribas. Bet ne tik jie. Prieš kelerius metus Briuselio mero administracija nutarė per Kalėdas nepuošti tradicinės eglutės, mat taip gali įžeisti kitatikius. Prieinama net iki visiško absurdo: šiemet Italijoje viešint Irano prezidentui Hassanui Rouhani, Romos Kapitolijaus muziejuje buvo uždengtos „nuogos“ skulptūros. Ne išimtis ir Lietuva: kaip praėjusią savaitę pranešė TV3, pabėgėlių atrankos tvarka tokia skylėta, kad į mūsų šalį atvežtas ir narkomanas, ir septyni asmenys, kuriuos netrukus teks deportuoti. O informacija apie nevykusią atranką slėpta, esą nenorint sudirginti ir taip skeptiškai pabėgėlių atžvilgiu nusiteikusios visuomenės. Bet stebina kraštutinumai ir iš kitos pusės: vasarą pasaulį apskriejo nuotraukos, kaip Nicos paplūdimyje ginkluoti policininkai privertė moterį nusirengti arabių moterų dėvimą maudymosi aprangą. Iš vienos pusės – absurdiškais skirtingų tradicijų draudimais, iš kitos – keistos atmainos savicenzūra slepiant tiesą neišugdysi tolerancijos ir taikaus visuomenės sugyvenimo. Nusikaltėlių ar bandančiųjų apeiti nustatytą tvarką yra ir tarp migrantų, ir tarp vietos gyventojų. Tikroji takoskyra – tarp dorų ir nedorų žmonių, o ne tarp vietinių ir atvykėlių. Turbūt tai ir simbolizuoja valtis Kelno katedroje, kviečianti padėti doriems žmonėms, kuriuos iš gimtųjų namų išvijo karas. Kelno arkivyskupas kardinolas Raineris Maria Woelki 2014-ųjų lapkritį pradėjo akciją „Naujieji kaimynai“, kurios tikslas – skatinti „sveiki atvykę“ kultūrą ir pabėgėlių integraciją Kelno arkivyskupijoje. Žmonės prisideda kuo gali: kas padovanoja pabėgėliams mokyklinę vaikų kuprinę, kas dviratį, kas pasiūlo ir būstą, rengiamos parodos, susitikimai, katalikų švietimo įstaigos siūlo savo pagalbą. Projektų ir iniciatyvų padėti pabėgėliams Vokietijoje daug. O portaluose su nuolatine tapusia rubrika „Nuo politinio prieglobsčio iki įžymybės. Jie buvo pabėgėliai“ publikuojamos kuo įvairiausių asmenybių nuotraukos: nuo Tibeto budizmo dvasinio vadovo Dalai Lamos, pirmosios moters, tapusios JAV valstybės sek-retore, Madeleine Albright, gimusios Prahoje, Nobelio premijos laureatės rašytojos Hertos Müller, iš Rumunijos pabėgusios į Vokietiją, Ukrainoje gimusios vokiečių politikės Marinos Weisband iki popžvaigždžių Freddy Mercury iš Zanzibaro, Mikos iš Libano, Ritos Ora iš buvusios Jugoslavijos ar Dortmundo „Borusijos“ žvaigždės Neveno Subotičiaus iš Serbijos. Mes galėtume šią plejadą papildyti mūsų Prezidentu Valdu Adamkumi, kuriam taip pat teko patirti pabėgėlio dalią. Su šiais žmonėmis mes – vienoje valtyje. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-07
|
Pabėgėlių valtis Kelno katedroje
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.997107
|
http://www.veidas.lt/pabegeliu-valtis-kelno-katedroje
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161106145336-00020.warc.gz
| 18
|
||
http://www.veidas.lt/kylanti-ukrainos-baleto-zvaigzde-pasirinko-vilniu
|
KULTŪRA Patempti kojos raiščiai ukrainietei Olesiai Šaitanovai neleido pasirodyti premjeriniuose „Romeo ir Džuljetos“ spektakliuose – trupės vadovai jos pačios labui nutarė patausoti jauniausios teatro primabalerinos sveikatą. Tačiau jos Džuljetą dar neabejotinai išvysime, kaip ir Žizel, Kitri „Don Kichote“ bei Mari artėjančioje kalėdinių „Spragtukų“ lavinoje. Renata BALTRUŠAITYTĖ Kad taptų nacionalinės trupės primabalerinomis, gabioms lietuvaitėms tenka bent ketverius penkerius metus po baleto mokyklos baigimo kilti iš teatro kordebaleto gretų. O štai dvidešimt vienų metų ukrainietei Olesiai Šaitanovai durys į Lietuvos trupės elitą atsivėrė iškart po to, kai pavasarį kviestinės solistės teisėmis ji atliko Kitri vaidmenį Ludwigo A.Minkaus „Don Kichoto“ premjeroje. „Iš tikrųjų Olesią Šaitanovą, kaip perspektyvią baleto asmenybę, kartu su trupės meno vadovu Krzysztofu Pastoru nusižiūrėjome Briuselyje surengtoje tarptautinėje baleto artistų atrankoje „Grand Audition“, kurioje dalyvavo 120 jaunų atlikėjų iš viso pasaulio. Todėl kai netrukus prireikė stiprios šokėjos „Don Kichotui“, jau žinojome, ką pasikviesti. Olesia spektaklyje pasirodė puikiai, ir po premjeros pasiūlėme jai vienų metų kontraktą“, – pasakoja Lietuvos nacionalinės baleto trupės direktorė Rūta Butvilienė. Ilgisi modernaus repertuaro Pagrindiniu argumentu ilgesniam laikui krautis lagaminą į Vilnių O.Šaitanovai tapo ne kontrakte nurodyto atlyginimo dydis: šokdama Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatre, kuriame turėjo nemažai pagrindinių vaidmenų klasikiniuose baletuose, mergina teigia uždirbdavusi ne ką mažiau. Tačiau suviliojo galimybė dirbti su garsiu choreografu K.Pastoru ir daug modernių pastatymų turintis mūsų trupės repertuaras, mat po klasikos norėjosi išbandyti jėgas naujuose amplua. „Ukrainos nacionalinis operos ir baleto teatras, kurio baleto trupė Sovietų Sąjungoje nuolat buvo reitinguojama kaip trečia po Sankt Peterburgo Marijos teatro ir Maskvos Didžiojo teatro baleto trupių, pastaraisiais metais dėl sumenkusio finansavimo išgyvena ne pačius geriausius laikus. Spektaklius jame stato vietiniai choreografai, užsienio kūrėjams kviesti stokojama lėšų. Be to, dauguma jaunų šokėjų stengiasi išvykti iš Kijevo. Mano bendraklasių, su kuriais 2013 m. kartu baigiau Kijevo valstybinę choreografijos mokyklą, šiandien galima sutikti Boriso Eifmano, Leonido Jakobsono trupėse Sankt Peterburge, taip pat Lenkijos, Serbijos ir kitų Europos šalių baletuose. Kai kurie jau spėjo ir po kelis teatrus pakeisti“, – neslepia ukrainietė. Pagrindinis Lietuvos ir Ukrainos nacionalinio baleto skirtumas – kad Kijeve artistai pasirodo nuolydį turinčioje scenoje. Olesia pripažįsta, kad ant pasvirusių grindų šokti sudėtingiau, bet ilgainiui prie nuolydžio priprantama ir tuomet jau lygus pagrindas po kojomis atrodo tarsi nesavas. Bet tai – pokyčiai, prie kurių dažnai gastroliuojantys ukrainiečių šokėjai išmoksta prisitaikyti. Šeimos palaikymas Pati Olesia gimusi Kryme, Sevastopolyje. Merginos tėtis – buvęs karinių oro pajėgų lakūnas, vėliau persikvalifikavęs į finansų sritį ir šiuo metu dirbantis banke. O mama, turinti pianistės diplomą, visas pastangas sutelkė vienturtei dukteriai auklėti ir išmokslinti. „Mano ateitis tėvams buvo svarbiausias prioritetas. Jie nemenkai aukojosi, kad turėčiau pačias palankiausias sąlygas mokytis šokti. Pradėjau penkerių metų nuo liaudies šokių būrelio Sevastopolyje, bet kai vadovė rekomendavo stiprią choreografijos mokyklą Charkove, visa šeima nedvejodama persikėlė gyventi ten. Kai po poros metų man pavyko įstoti į prestižinę Kijevo valstybinę choreografijos mokyklą, tėvai netrukus irgi persikėlė sostinėn. Mama mane lydėdavo ir kelionėse po tarptautinius konkursus. Tik į konkursą Pekine atsisakė skristi: kartojo, kad jai bus per sunku matyti, kaip aš ten dvi savaites naktimis repetuodama kankinsiuosi“, – pasakoja balerina. Solidus apdovanojimų sąrašas Konkursas Pekine, į kurį Olesią lydėjo jos pedagogė Ala Lagoda, išties buvo ilgas ir sekinantis. Jau vien todėl, kad ukrainietei jame teko varžytis su daugybe techniškai puikiai pasirengusių Azijos šalių šokėjų. Tačiau atkakli mergina nepabūgo konkurencijos ir iš Pekino parsivežė pirmąją premiją bei aukso medalį. „Su buvusia balerina, Ukrainos nusipelniusia artiste A.Lagoda mes susitikome tarptautiniame konkurse Maskvoje, kuriame užėmiau antrą vietą. Ji pasisiūlė man padėti, ir nuo to laiko kartu rengėme pagrindinius klasikinio repertuaro vaidmenis bei ruošdavomės konkursams“, – pasakoja mergina. O.Šaitanovai taip pat pavyko laimėti pirmąsias premijas Rudolfo Nurejevo tarptautiniame konkurse Budapešte ir tarptautiniame baleto konkurse Stambule. Antrąją premiją ji pelnė „Tanzolymp“ konkurse Berlyne. Visose artistų varžytuvėse Olesia iki šiol dalyvaudavo kaip solistė, todėl ateityje norėtų išmėginti savo jėgas porų varžybose. „Jau buvau suplanavusi gegužę po „Don Kichoto“ premjeros vykti į konkursą Helsinkyje, bet teko atsisakyti, nes su Ukrainos nacionaline trupe turėjau vykti į gastroles Korėjoje. Bet konkursams aš turėsiu dar ketverius metus“, – guodžiasi šokėja. Baleto konkursų nuostatai leidžia juose varžytis ne vyresniems nei 25 metų amžiaus artistams. Trys mėgstamiausi vaidmenys Per trejus metus kartu su savo pedagoge parengusi kone visas Kijeve rodomų baletų pagrindines partijas, O.Šaitanova jau puoselėjo mintis ieškotis kito teatro. Taigi vilniečių pasiūlymas pasirodė pačiu laiku. O svajonės repetuoti su K.Pastoru išsipildė labai greitai: ukrainietė tapo viena iš penkių balerinų, patvirtintų Džuljetos vaidmeniui. Nors Sergejaus Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“ jai teko šokti jau Kijeve, Olesia aiškina, kad ten rodomas tradicinės stilistikos, istoriniais drabužiais „aprengtas“ spektaklis, o K.Pastoro interpretacijoje modernesnė ir šokio plastika, ir jokios konkrečios epochos nesufleruojantys kostiumai. „Džuljeta man – vienas iš trijų pačių mėgstamiausių vaidmenų. Kiti du – Žizel ir Nikija iš L.A.Minkaus „Bajaderės“. Man nereikia kurti Džuljetos personažo – jame galiu būti tokia, kokia esu iš tikrųjų. O kokia esu? Kukli, rami, dažniausiai vilkinti juodais ir pilkais drabužiais. Ir, žinoma, judesiu mokanti išreikšti save geriau nei žodžiais“, – apibūdina pašnekovė. O štai Kitri vaidmuo iš baleto „Don Kichotas“, kuriuo O.Šaitanova debiutavo Vilniuje, priešingas jos pačios būdui: tai ryškus, veržlus, išraiškingomis emocijomis trykštantis baleto personažas. Ir pristatytas premjeroje su tokia žėrinčia energija, kad niekas pernelyg nenustebo po kelių mėnesių išvydęs pagrindinių teatro solistų sąraše Olesios pavardę. Lietuvių kalbos mokosi internetu Balerina džiaugiasi, kad jau suspėjo ir gauti oficialų leidimą gyventi Lietuvoje, ir butą netoli teatro išsinuomoti. Tiesa, kol kas jai pavyksta suprasti tik atskiras lietuviškas frazes. Olesia labai norėtų kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą, todėl kasdien klausosi pamokų internete. Tačiau daugiatautėje baleto trupėje visi, netgi ilgiau čia dirbantys šokėjai iš Vakarų, stengiasi parodyti naujokei draugiškumą kalbindami rusiškai, tad kalbos barjero patirti neteko. Sutiko ji trupėje ir savo tautietę, pora metų anksčiau Kijevo valstybinę choreografijos mokyklą baigusią Dariją Oleifirenko, kuri tiek mieste, tiek teatre galėjo parodyti naujokei visus reikalingus kelius. Apskritai Vilnius į Kijevą panašus – ir vieną, ir kitą miestą į dvi puses dalija upė. Tik jūsų masteliai gerokai jaukesni: Vilniuje nereikia leistis į metro, kad pasiektum reikalingą tašką. Visą miesto centrą nesunku pėsčiomis apeiti. „Žinoma, ilgiuosi Kijevo, kuriame esu praleidusi daugiausiai laiko ir kurį laikau savo namais. Kasdien su mama bendrauju per skaipą, ir šiek tiek suspaudžia širdį, kai namiškiai ar draugai atsiunčia Kijeve darytų nuotraukų. Tačiau apskritai Vilnius į Kijevą panašus – ir vieną, ir kitą miestą į dvi puses dalija upė. Tik jūsų masteliai gerokai jaukesni: Vilniuje nereikia leistis į metro, kad pasiektum reikalingą tašką. Visą miesto centrą nesunku pėsčiomis apeiti“, – sako ukrainietė. Į sceną – po vienos repeticijos Ukrainos nacionalinio baleto trupėje nėra nuolatinių šokėjų porų, todėl balerinos turi išmokti scenoje prisiderinti prie įvairių partnerių. Vis dėlto trupės vadovai dažniausiai Olesią norėdavo matyti šalia Nikitos Suchorukovo, taip pat laimėjusio visą puokštę tarptautinių konkursų. Kijevo valstybinės choreografijos mokyklos parengimas gerokai pranoksta mūsų baleto mokyklos lygį, ir scenoje tai matyti. Kol kas nuolatinio partnerio O.Šaitanova dar nesurado ir Vilniuje: „Don Kichoto“ premjeroje ji pasirodė kartu su Romu Ceizariu, o Džuljetos vaidmenį rengia kartu su Romeo šokančiu Jeronimu Krivicku. Mūsų teatro „Žizel“ pastatyme ukrainietė prieš porą savaičių debiutavo kartu su kviestiniu artistu Arturu Šesterikovu, šokančiu Olandijos nacionalinio baleto trupėje. Tačiau su juo prieš spektaklį teturėjo vos vieną bendrą repeticiją, mat partneris dėl pasirodymų „Bajaderės“ premjerose niekaip negalėjo anksčiau ištrūkti iš Amsterdamo. „Klasikiniuose spektakliuose, kuriuos Ukrainoje vadiname „kazionkomis“, ta skuba nėra tokia baisi, kaip žiūrovui gali pasirodyti iš šalies: juk „Žizel“ choreografija visuose teatruose vienoda, skiriasi tik kostiumai ir atskiros mizanscenos. Taigi porą valandų repetuojame baletu scenas, ir rezultatas išeina visai neblogas“, – teigia balerina. Ar Lietuvos trupė jau yra numačiusi O.Šaitanovai tinkamą partnerį? „Tiesą sakant, lietuviams vaikinams profesionalumo atžvilgiu dar reikėtų pasistiebti, kad tiktų Olesiai į porą. Kad ir ką sakytum, Kijevo valstybinės choreografijos mokyklos parengimas gerokai pranoksta mūsų baleto mokyklos lygį, ir scenoje tai matyti. Bet pamažu tikimės subrandinti jos vertų partnerių, trupėje auga gražus jaunimas“, – tvirtina baleto trupės direktorė R.Butvilienė. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-07
|
Kylanti Ukrainos baleto žvaigždė pasirinko Vilnių
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993559
|
http://www.veidas.lt/kylanti-ukrainos-baleto-zvaigzde-pasirinko-vilniu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161106145336-00020.warc.gz
| 19
|
||
http://www.veidas.lt/pameistryste-populiareja-tarp-imoniu
|
Parengta bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje nauja profesinio mokymo forma – pameistrystė – jau padeda mūsų šalies įmonėms greitai parengti reikiamų kvalifikuotų darbuotojų, o šiems – iškart pradėti dirbti. Auksė LANKAITYTĖ Norinčioms pagal pameistrystės profesinio mokymo programą parengti sau darbuotojų įmonėms reikia kreiptis į artimiausią profesinio mokymo centrą, kurių Lietuvoje yra ne vienas. Taip galima apmokyti tiek esamus darbuotojus, kuriems reikalingas tik perkvalifikavimas, tiek naujus, norint juos priimti nuolatiniam darbui. Darbdaviams tai padės išvengti organizavimo rūpesčių, o naujo darbuotojo parengimas bus paprastesnis, greitesnis ir pigesnis. Pameistrystė turi daug privalumų ir darbuotojams: tapę pameistriais, jie įdarbinami konkrečioje įmonėje, kol mokosi, gauna atlyginimą, o teorines žinias gali panaudoti iškart praktikuodamiesi. Efektyviausias darbuotojų paruošimas Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai galimybė ne tik įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties. „Nuolat keičiantis darbo rinkai pameistrystė yra greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą – persikvalifikuoti ar pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis. Svarbu ir tai, kad pameistriu gali tapti kiekvienas žmogus, norintis išmokti konkrečios profesijos subtilybių arba patobulinti turimą kvalifikaciją statybos, suvirinimo, transporto, transporto mechanikos, maisto gamybos ir aptarnavimo, slaugos, įvairių paslaugų, pavyzdžiui, grožio, siuvimo, kirpimo, taip pat administravimo ir verslo organizavimo, informacinių technologijų ir kitose srityse. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Putnaitė sako, kad šiandien pameistrystė – neabejotinai vienas geriausių, greičiausių ir pigiausių būdų įmonėms parengti sau tinkamų darbuotojų. „Mūsų mokymo centras dažniausiai rengia informacinių technologijų specialistus ir spaudėjus, dirbančius spaustuvėse. Pas mus vyksta teoriniai užsiėmimai, kurių programa sudaroma bendradarbiaujant su įmonėmis, o jau įmonėse darbuotojai gali dirbti ir iškart praktikuotis bei gauti atlyginimą. Tokie mokymai trunka vienus metus, kuriems pasibaigus organizuojami baigiamieji egzaminai, vėliau – įteikiami diplomai“, – sako V.Putnaitė. Pasak V.Putnaitės, pameistrystė Europoje labai populiari, o kai kurios šalys tokį profesinį mokymą palaiko įmonėms, kuriose dirba pameistriai, taikydamos mokesčių lengvatas. Apie tai, kad tokią praktiką reikėtų diegti ir Lietuvoje, irgi pradedama kalbėti. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis įsitikinęs, kad mūsų šalyje populiarėjanti pameistrystė yra sveikintina, ją reikia skatinti ir po truputį keisti verslo mąstymą. Vis dėlto jis pastebi, kad bent jau šiuo metu Lietuvos įmonėms labiausiai apsimoka pagal pameistrystės profesinio mokymo formą perkvalifikuoti esamus darbuotojus. „Verslas dažniausiai taip ir daro – investuoja į esamus darbuotojus, nes priimti mokytis ir dirbti žmones iš šalies yra labai brangu ir rizikinga. Juk nėra garantijų, kad baigę mokslus jie liks dirbti, jei tai rizikos grupėms priklausantys žmonės, iki tol neturėję darbo ar nesuinteresuoti dirbti. Mokymų metu reikia prie pameistrių mokymo priskirti esamus darbuotojus, naudojamos medžiagos – tai reiškia, kad iš dalies lėtėja įmonės veikla“, – teigia V.Levickis. Paruošė sau 16 darbuotojų Bendrovės „EIS Group Lietuva“ direktoriaus pavaduotoja kokybės klausimais Julija Radvilavičienė teigia, kad jų įmonė prie pameistrystės profesinio mokymo programos prisijungė dar 2014 m. Tuomet, bendradarbiaujant su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, pavyko parengti net 16 kvalifikuotų IT specialistų – JAVA programuotojų ir testuotojų. „Mes šia galimybe naudojamės aktyviai, mums tai buvo svarbus visuomeninis socialinis projektas, į kurį investavę savo žmogiškuosius išteklius – darbuotojus, mokiusius būsimuosius kolegas, tik laimėjome ir šiandien galime džiaugtis komandoje dirbančiais profesionalais. Kiek tai kainavo finansiškai – neskaičiavome, tačiau didžiausios sąnaudos susijusios su esamų darbuotojų atitraukimu nuo darbo, kai jie turėjo vesti mokymus“, – sako J.Radvilavičienė.
|
2016-11-09
|
Pameistrystė populiarėja tarp įmonių
|
Veidas lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993442
|
http://www.veidas.lt/pameistryste-populiareja-tarp-imoniu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161108145339-00022.warc.gz
| 20
|
||
http://www.veidas.lt/pasirasyta-koalicija-aiskeja-premjeras
|
LIETUVA Seimo rinkimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius trečiadienį pasirašė koalicijos susitarimą. Naujuoju premjeru bus teikiamas valstiečių žaliųjų kandidatas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku – taip pat šios partijos atstovas, agronomas Viktoras Pranckietis. „Veidas“ jau rašė, kad prie rinkimų čempionų – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) prisijungus keliems nepriklausomiems kandidatams gausiausia naujos kadencijos Seimo frakcija dabar skaičiuoja jau net 60 narių. Pastarąjį kartą tokios gausios frakcijos būta prieš 20 metų: 1996 m. Tėvynės sąjunga turėjo 63 mandatus. Tad žlugus originaliai valstiečių idėjai kartu suburti ir konservatorius, ir jų amžinus oponentus socialdemokratus (LSDP), valdančiajai daugumai jiems užteks ir pastarųjų su 17 mandatų. Nors 77 mandatų neužtenka Konstitucijai keisti, bet valstiečiai atskirais klausimais ketina burti neformalias koalicijas. Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu. Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu. Vyriausybės programoje, reikia tikėtis, atsiras ir skaičių. LVŽS rinkimų programoje jų nebuvo nė vieno, ir sąmoningai, mat laikytasi filosofijos, kad žmonėms svarbu vertybės, ne skaičiai. Iš tiesų kitos partijos lenktyniavo, kuri „duotų“ daugiau algos, bet rinkėjų tuo nesužavėjo. Tačiau Vyriausybės programa – jau šiek tiek kitas žanras. Tiesa, kai kur LVŽS ir LSDP pozicijos skiriasi: su triukšmu iš šios kadencijos premjero patarėjų pasitraukęs būsimos Vyriausybės finansų ministru minimas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad pirmas darbas koreguojant ligšiolinės Vyriausybės parengtą biudžeto projektą – peržiūrėti išlaidas, skirtas socialinio modelio įstatymams įgyvendinti, mat nauji valdantieji ketina revizuoti pirmtakų svarbiausiu kadencijos darbu vadintus teisės aktus. Proporcija 60:17 valstiečiams leis palikti koalicijos partneriams tik tuos postus, kurių valstiečiai patys nenori. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos neiti į elitinėmis laikomas Seimo pirmininko ir ministro pirmininko pareigas. Jo oponentai įtarinėjo, kad neva taip jis bando apeiti tokiems postams būtiną griežtesnę specialiųjų tarnybų patikrą, nei kad taikoma Seimo nariui, turinčiam teisę dirbti su slaptaisiais dokumentais. Bet R.Karbauskis ramina jokių patikrų nebijąs. O būti tokios didelės frakcijos pirmininku, R.Karbauskio teigimu, – kur kas svarbesnė atsakomybė, nei pirmininkauti parlamentui, mat kad Vyriausybė galėtų kokybiškai dirbti, bus atsakinga frakcija. Juk LVŽS pažadėjo: valdžios centras persikels į Seimą, šis nebebus Vyriausybę aptarnaujanti institucija. Negali sakyti, kad tokie teiginiai – be pagrindo: tokio dydžio frakcija, be abejonės, diktuos Seimo darbotvarkę. O Seimo pirmininkas, kaip žinome, netgi negali priklausyti jokiai frakcijai, tad formaliai nebūnant frakcijos nariu būtų sudėtinga diriguoti tokiai margai ir daugeliui patiems netikėtai į Seimą patekusiai kompanijai, susibūrusiai tik prieš rinkimus. Be kita ko, daug kas prisimena, kad ir Andriui Kubiliui teko Seime „ganyti“ palyginti gausią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją po 2008 m. rinkimų: būdamas premjeru, jis vis tiek didelę laiko dalį leido Seime. Pirmasis naujos kadencijos Seimo posėdis šaukiamas lapkričio 14 d. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-09
|
Pasirašyta koalicija, aiškėja premjeras
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995751
|
http://www.veidas.lt/pasirasyta-koalicija-aiskeja-premjeras
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161108145339-00022.warc.gz
| 21
|
||
http://www.veidas.lt/dalijasi-ministru-portfelius
|
Nauja valdžia Pagal koalicijos sutartį, kurią praėjusią savaitę pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius, premjeru bus teikiamas LVŽS kandidatas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku – agronomas Viktoras Pranckietis. LVŽS koalicijos partneriams Vyriausybėje leido turėti tris postus iš 14-os – socialdemokratai galės paskirti Užsienio reikalų, Teisingumo ir Ūkio ministerijų vadovus. Dalį partijos narių ir elektorato papiktino, kad socdemai, esą pirmiausia ginantys žmogų, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iškeitė į Ūkio. Nors socialdemokratai negavo Krašto apsaugos ministerijos, A.Butkevičius kaip galimą kandidatę vadovauti šiai sričiai įvardijo Rasą Budbergytę, kurią LSDP matė finansų ministre. Pati R.Budbergytė tik padėkojo premjerui ir sakė mananti, kad jo nominacijos šioms pareigoms nepakanka.
|
2016-11-15
|
Dalijasi ministrų portfelius
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99159
|
http://www.veidas.lt/dalijasi-ministru-portfelius
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 22
|
||
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3130&catid=31&Itemid=101
|
Panevėžio miesto savivaldybės taryba skubiai nori keisti bendrąjį miesto planą – kodėl? Aiškėja Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo tikslai. Jie jau nėra tokie nereikšmingi, kaip buvo mėginama įteigti. Kviečiu visus atidžiai pasidomėti šiuo dokumentu, nes jo uždaviniai : 1. Atsižvelgiant į pakitusius visuomenės poreikius ir pateiktus fizinių ir juridinių asmenų prašymus, sumažinti (pakeisti) bendrajame plane numatytų daugiaaukštės statybos teritorijų apimtis, keičiant jas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos arba į mišrią vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų ir daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Sumažinti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas pietinėje miesto dalyje (iki Savitiškio gatvės), keičiant į mišrią daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir komercines teritorijas su pramonės ir infrastruktūros teritorijomis; 2. Patikslinti miesto istorinės dalies teritorijas ir apsaugos zonų ribas; 3. Patikslinti (atnaujinti) inžinerinės infrastruktūros - svarbių gatvių trasas ir inžinerinių tinklų vystymo prioritetus įvertinant parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų ir specialiųjų planų) sprendinius. Susieti miesto bendrojo plano sprendinius su Panevėžio rajono bendrojo plano sprendiniais; 4. Patikslinti žaliuosius plotus, jų ribas ir, atsižvelgiant į gyventojų prašymus, pagal galimybes suderinti su esama žemėnauda (pagal pridedamą schema); 5. Patikslinti (atnaujinti) Didžiųjų prekybos centrų išdėstymo bendrajame plane sprendinius. Šiandien Ūkio ir aplinkos komitete pamėginsiu išreikalauti sprendinių viešą paskelbimą savivaldybės svetainėje. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Gema Umbrasienė
Peržiūros: 11
|
2016-01-01
|
Panevėžio miesto savivaldybės taryba skubiai nori keisti bendrąjį miesto planą – kodėl?
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.998987
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3130&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161116132825-00005.warc.gz
| 23
|
|
http://www.veidas.lt/stiprios-bendruomenes-%E2%80%93-laimingesni-zmones
|
Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Pastarosiomis savaitėmis per visą Lietuvą nuvilnijo gausybė įvairių švenčių, kurių branduolys – vietos bendruomenės. Vis dėlto ne tik ruduo, bet ir visi metai buvo derlingi įvairiuose Lietuvos kampeliuose susikūrusioms ir bendraminčius vienijančioms bendruomenėms. Tai patvirtina jau vien tas faktas, kad šiemet pirmą kartą Lietuvoje vyko Tarptautinė vietos bendruomenių mugė. Į ją sugužėjo ne tik daugiau kaip 200 bendruomenių bei tūkstančiai žiūrovų, bet sulaukta ir aukščiausių šalies vadovų dėmesio. Ne veltui šie metai buvo paskelbti Vietos bendruomenių metais. „Savo kasdiene veikla jūs kuriate saugesnę Lietuvą. Kiekvienas, įtrauktas ir įsitraukęs į bendruomenės veiklą, – geriausia prevencija nuo atskirties, smurto ir susvetimėjimo. Savo pavyzdžiu esate įkvėpimas daugeliui“, – kreipdamasi į vietos bendruomenių narius tuomet sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidariusi mugę, kurios globėjas buvo premjeras Algirdas Butkevičius. „Lankydamasi įvairiuose rajonuose, miesteliuose, seniai pastebėjau, kad ten, kur veikia stiprios bendruomenės, gyvena laimingesni žmonės. Jie padeda vieni kitiems, tausoja gamtą ir gražina aplinką, daug ką nuveikia talkomis, visi kartu – juk tai savo pačių labui, saugesniam vaikų laisvalaikiui, pilietiškumo ugdymui“, – šalies vadovams antrina ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Ten, kur veikia stiprios bendruomenės, gyvena laimingesni žmonės. Jie padeda vieni kitiems, tausoja gamtą ir gražina aplinką, daug ką nuveikia talkomis, visi kartu. Ypač svarbu vietos bendruomenėms ne tik valstybės moralinis palaikymas, bet ir finansinis aspektas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), nepaisant įvairių taupymų ir lėšų perskirstymo, pavyko apginti šią labai svarbią sritį, ir lėšos Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo programai išliko stabilios. Tai tikrai nėra mažai – jos siekia 2,6 mln. eurų. SADM atmeta bet kokius priekaištus, kad ministerija neprisideda prie bendruomenių aktyvumo skatinimo. Tuo labiau kad šiemet pirmą kartą bendruomenės gali jau pačios, be savivaldybės spręsti, kam reikėtų teikti pirmenybę naudojant SADM lėšas. „Tai, kad bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 m. atrankos konkurso programa labai reikalinga, rodo dalyvių skaičius. Pateiktos net 834 paraiškos iš visų savivaldybių, išskyrus Neringos. Atrinkti iš jų geriausius projektus komisijai tikrai buvo nelengva, o ir lėšų pagal visas numatytas veiklas neužtektų, tačiau vis dėlto siūloma finansuoti daugiau nei 360 projektų visoje Lietuvoje“, – argumentuoja ministrė A.Pabedinskienė. Daugiausiai bendruomeninių organizacijų finansuota Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus miestų savivaldybėse bei Raseinių, Šiaulių, Jurbarko, Joniškio, Vilkaviškio, Biržų, Raseinių rajonų savivaldybėse. Vis dėlto, kokie klausimai buvo svarbiausi bendruomenėms? Pirmojo pusmečio duomenimis, bendruomenės populiarino vietos tradicijas, papročius, tarmes, tradicinius amatus, rengė sporto ir kultūrinius renginius, organizavo savipagalbos grupes turintiesiems socialinių problemų, labdaros akcijas, inicijavo forumus, kuriuose sprendė svarbius bendruomenėms klausimus. Ne paskutinę vietą užėmė veiklos, skatinančios vietos gyventojų užimtumą ir saviugdą: stovyklos, seminarai. Tos bendruomenės, kurioms kol kas aktualiau aplinkos gerinimas, tvarkė viešąsias erdves: parkus, sporto ir poilsio aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles ir t.t. Taip pat buvo įsigyta ilgalaikio turto – kompiuterinės technikos, garso aparatūros, stebėjimo kamerų, krūmapjovių, žoliapjovių, motorinių pjūklų, sporto aikštelių įrenginių, žemės ūkio technikos ir kt. Pirmąjį pusmetį lėšos projektinėms veikloms įgyvendinti buvo pervestos jau 284 projektų vykdytojams, kurie veiklas numatė ir jas įgyvendino minėtu laikotarpiu. Bendruomeninės organizacijos, įgyvendindamos projektus, vien pirmąjį pusmetį surengė 899 priemones, kuriose dalyvavo net 40 833 žmonės. „Esu įsitikinusi, kad šis įdirbis – puiki investicija į ateitį, skatinanti puoselėti savo gimtąjį kraštą, stiprinti bendruomeniškumą. Nes stiprūs ryšiai tarp žmonių – vienas svarbiausių dalykų, padedančių atsispirti emigracijai, vidinei migracijai. O kad tvarkingose, sutelktose gyvenvietėse labiau norisi plėtoti verslą, kurti šeimas, yra įrodymų nereikalaujantis faktas, – sako ministrė A.Pabedinskienė. – Neabejotina, kad skirtos lėšos bendruomenėms taps didele ir prasminga paskata ir ateityje pačioms rengti bei įgyvendinti įvairius projektus, savarankiškai priimti bendruomenės nariams svarbius sprendimus.“ Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-15
|
Stiprios bendruomenės – laimingesni žmonės
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99529
|
http://www.veidas.lt/stiprios-bendruomenes-%E2%80%93-laimingesni-zmones
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 25
|
||
http://www.veidas.lt/lietuva-ir-izraelis-strategines-partnerystes-galimybe
|
Diplomato skiltis Kalbėti apie dabartinius Lietuvos ir Izraelio santykius negalima neprisimenant to, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, neprisimenant tuo metu įvykusios Šoa tragedijos. Šimtmečiais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų žydai buvo svarbi ir integrali Lietuvos dalis. Jų indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi ir pažangą – akivaizdus ir neginčijamas. Holokaustas, vykęs Lietuvoje, yra tiesiog protu nesuvokiama ir niekaip nepateisinama tragedija. Baisūs Holokausto skaičiai daug pasako: iš kadaise klestėjusios ir šimtmečiais savo istoriją Lietuvoje skaičiavusios gausios žydų bendruomenės po Antrojo pasaulinio karo liko tik keli procentai. Edminas BAGDONAS, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Labiausiai mane glumina tai, kad kartais vis dar išgirstame Holokausto interpretacijų ir aiškinimų, esą tam, kas įvyko Lietuvoje, buvo priežasčių: žydai valdė bankus, žydai buvo vieninteliai darbdaviai ir engėjai, žydai buvo komunistai ir enkavedistai, kurie žudė ir trėmė lietuvius, ir t.t. Aš noriu pasakyti tiesiai šviesiai, kad daugiau nebūtų tokių baisių svaičiojimų: didelę dalį iš beveik 200 tūkst. nužudytų Lietuvos žydų sudaro vaikai. Kokią grėsmę mums, lietuviams, kėlė žydų vaikai? Aš labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu Lietuvoje matoma vis daugiau pilietinės sąmonės apraiškų, susijusių su mūsų nesenos istorijos permąstymu ir nauju vertinimu. Esu šalininkas teiginio, kad Lietuvoje vykęs Holokaustas yra ne tik žydų tautos tragedija, bet ir baisiausia Lietuvos ir lietuvių tragedija. Juk žydai buvo Lietuvos piliečiai. Matome, kad tai Lietuvoje vis geriau suvokiama, kartu keičiasi ir požiūris į viso žydų istorinio paveldo puoselėjimą, į žydų kapinių tvarkymą. Mano įsitikinimu, nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva. Nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva. Kur dar pasaulyje galima patirti tokį jausmą, kad tave supa taip glaudžiai su Lietuva susijusi aplinka? Įvairiais skaičiavimais, šalyje gyvena iki 200 tūkst. litvakų. Labai džiugu, kad atsirado politinės valios savotiškai atkurti teisingumą: Izraelio piliečiai, litvakai ir jų palikuonys, kurių didžioji dalis gyvena Izraelyje, turi palengvintas sąlygas dėl Lietuvos pilietybės susigrąžinimo bei įgijimo. Pasididžiavimo jausmas apima matant tokį izraeliečių, norinčių turėti Lietuvos Respublikos pasą, siekį. Didelė dalis Izraelio vadovų – politinio, ekonominio ir kultūrinio elito – didžiuojasi savo litvakiška kilme ir šaknimis. Negaliu neprisiminti tik ką išėjusio anapilin, ko gero, vieno iškiliausių šalies valstybininkų, IX prezidento, Nobelio taikos premijos laureato Shimono Pereso. Šiandien tarp Lietuvos ir Izraelio užsimezgė kaip niekad glaudūs tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Niekam ne paslaptis, kad Izraelio valstybė yra viena pirmaujančių biotechnologijų, medicinos, švietimo, meno, aukštųjų technologijų, startuolių ir kultūros srityse. Būtų tiesiog nepateisinama neišnaudoti dvišalio bendradarbiavimo potencialo minėtose srityse. Juolab kad Izraelis rodo didžiulį norą ir aktyvumą plėtoti dvišalę darbotvarkę. Per savo dvejus darbo Izraelyje metus mačiau, kaip daugėja Lietuvos Izraelyje. Ypač didelį pasididžiavimą teikia Lietuvos kultūros atstovų pasirodymai Izraelyje. Lietuvos menininkų pasirodymai sutraukia pilnutėles sales izraeliečių. Labai džiaugiuosi ir vis stiprėjančiais mūsų institucijų ryšiais, bendradarbiavimu, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir aukštųjų technologijų srityse. Geras ženklas dėl dvišalio Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo yra ir tai, kad Izraelyje pastaraisiais metais lankėsi Lietuvos Prezidentė, premjeras, užsienio reikalų ministras, kiti Vyriausybės nariai, parlamentarai, merai bei verslininkai. Tai, kad Lietuvos gyventojai atranda Izraelį, liudija ir statistika: didėja turistų srautai į Izraelį bei izraeliečių į Lietuvą, o ir plika akimi matoma tendencija – pilni lėktuvai iš Lietuvos, tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno, skrendantys į Izraelį. Štai mano dukra su vyru, lankydamiesi Eilate ir nardydami Raudonojoje jūroje, jos dugne atrado ne ką kita, o eurą su lietuvišku Vyčiu. Tikėtina, kad tai buvo lietuvių turistų moneta, mesta į jūrą kaip ženklas, siekiant dar kartą sugrįžti į šią šalį. Didelį susižavėjimą kelia Izraelio valstybės požiūris į silpniausius visuomenės narius. Šalyje yra nemažai įmonių, kuriose dirba po kelis šimtus žmonių su negalia. Pagarbą kelia ir kasdien matomi karine uniforma apsirengę jaunuoliai su didžiulėmis kuprinėmis, ginkluoti automatais. Izraelio jaunimui net nekyla klausimų, kodėl jie turi tarnauti savo šaliai. Meilė savo valstybei čia pasireiškia labai konkrečiais veiksmais ir darbais. Izraelio Valstybėje tūkstančiai žmonių savanoriškai ir už savo lėšas baigia pirmosios pagalbos teikimo kursus, todėl ištikus bėdai jie pirmieji teikia pagalbą, kol atvyksta profesionalūs medikai. Visa tai yra sektinas pavyzdys Lietuvai, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai. Iš tiesų, turime nemažai ko vieni iš kitų pasimokyti, pasidalyti patirtimi. Kaip Lietuvos ambasadorius Izraelyje, labai svajoju, kad įspūdingas šios valstybės potencialas būtų tinkamai panaudotas mano šalyje, ir ateityje Lietuvą bei Izraelio Valstybę saistytų strateginės partnerystės saitai. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-15
|
Lietuva ir Izraelis: strateginės partnerystės galimybė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995576
|
http://www.veidas.lt/lietuva-ir-izraelis-strategines-partnerystes-galimybe
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 26
|
||
http://www.veidas.lt/apie-vidines-ts-lkd-kovas
|
POLITIKA 3 klausimai apie vidines kovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje politologei Rimai Urbonaitei – Kas vyksta TS-LKD viduje, kodėl partijos nariai tarsi skyla į dvi stovyklas? – Akivaizdu, kad partijoje nėra vidinio dialogo, kuris atsispindėtų ir išorinėje TS-LKD komunikacijoje. Skirtingos žinutės leidžia identifikuoti, jog partijoje nėra vienybės, atsirado tam tikri blokai, o partijos lyderis Gabrielius Landsbergis veikiausiai nesugeba konsoliduoti visų partijos narių ir įgyvendinti strategijos, kad partija turėtų vieną stuburą. Dabar matome krikdemiškąjį sparną ir G.Landsbergį, kalbantį apie nuosaikų konservatizmą, kad ir kas tai būtų. Net ideologiškai matome tam tikrus nesutarimus, ką jau kalbėti apie tai, kad pačių partiečių atlikti moksliniai tyrimai rodo jų požiūrių skirtumus. Pavyzdžiui, ekonominėje dimensijoje skirtumas akivaizdus – partijos narių požiūriai išsiskiria praktiškai nuo dešinės iki kairės ir tik bendras vidurkis yra arčiau dešinės. Takoskyrų partijoje atsiranda daugiau, nei buvo iki šiol, o tai – natūrali dermė vystytis konfliktui, juolab kad situacija įtempta. Jei konservatoriai būtų laimėję rinkimus, galbūt tokio virsmo, tokių batalijų nematytume, nes nugalėtojų niekas neteisia. Dabar G.Landsbergis šiek tiek piktinasi, kad nėra palaikymo, kad kiekvienas pradėjo kovoti už save, nors anksčiau tokios diskusijos nebuvo. Bet juk diskusijos nebuvo tada, kai matėme konservatorių kilimą. Gal pasitikėjimo kreditas, kuris G.Landsbergiui buvo duotas labai dideliu avansu, vis dėlto nebuvo pateisintas. Dabar konservatoriams reikėtų susėsti, užsidaryti, pasitraukti iš viešosios erdvės ir kalbėtis partijos viduje, nes dialogo per feisbuką, televiziją ar radiją su partiečiais palaikyti negali. Partijai reikia sutarti modelį, kurio ji laikysis, ir tada siųsti atitinkamas žinutes rinkėjams. – Gal G.Landsbergis turėjo prisiimti atsakomybę dėl rinkimų rezultatų, derybų dėl koalicijos? – Jis bent šiek tiek sakė, kad prisiima atsakomybę, tačiau kyla klausimas, ar jo žodžiai sutampa su veiksmais. Veiksmuose yra daug emocijų. G.Landsbergis neturėjo vizijos, kas bus, jei rinkimai susiklostys kitaip, o politikai turi turėti planą B, jei reikia – ir planą C. Manau, jog G.Landsbergis su tuo nesusitvarkė, jis iš tiesų manė, kad TS-LKD bus tie, kurie ves koaliciją. Staiga prieš pat antrąjį turą situacija kardinaliai pasikeitė, ir pamatėme, kad debatuose, kuriuose Ramūnas Karbauskis kalbėjosi ne su G.Landsbergiu, bet su rinkėjais, TS-LKD lyderis sutriko. Galbūt tai lėmė patirties trūkumas, per daug emocijų. Be to, jis nesugebėjo sutelkti partiečių, kurie teiktų jam paramą, rato. Normalaus vidinio dialogo nebuvo, todėl jo situacija pradėjo klibėti. Pats G.Landsbergis dabar kalba apie tai, kad jau prasideda partijos pirmininko rinkimai, kurie vyks gegužę. Akivaizdu, kad esama abejonių ir jo atsakomybė nėra matoma veiksmais, jis dar nesugebėjo tuo įtikinti savo partijos narių. – Kokie gali būti skilimo scenarijai? – Sunku pasakyti, bet manau, kad tokie dariniai taip lengvai neskyla. Juolab neturime pakankamai informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta partijoje, galime matyti tik tam tikrus išorinius požymius. Gali būti, kad „nutekės“ keli ryškesni asmenys, bet tai nereiškia, kad gali įvykti visiškas skilimas. Abejoju ar „atskylantis“ krikdemų Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-11
|
Apie vidines TS-LKD kovas
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996145
|
http://www.veidas.lt/apie-vidines-ts-lkd-kovas
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161111132834-00000.warc.gz
| 27
|
||
http://www.veidas.lt/kremliaus-viltys-siejamos-su-%E2%80%9Edraugu-t%E2%80%9C
|
Redakcijos laiškas „Rusijoje žmonės net vienas kitą sveikino su Donaldo Trumpo pergale“, – tokie džiaugsmingi žodžiai nuskambėjo ne kur kitur, o oficialiu Kremliaus propagandistu laikomo Dmitrijaus Kiseliovo praėjusio sekmadienio laidoje „Vesti nedeli“ („Savaitės naujienos“). Evaldas LABANAUSKAS Po D.Trumpo santykinai netikėtos pergalės vieni skuba raminti, kad jo skandalingi pareiškimai apie NATO, jo simpatijos Rusijai tebuvo rinkimų kampanija, kuri baigėsi ir dabar vėl viskas bus kaip buvę. Štai mūsų premjeras Algirdas Butkevičius esą sulaukė skambučio iš „D.Trumpui artimo žmogaus“, kuris pasakė, kad „tikrai Lietuva tegul nesijaudina“. Tiesa, 2014 m. kovą A.Butkevičius taip pat teigė gavęs informacijos, kad Rusija išveda savo karius iš Krymo… Rimtesni atrodo JAV ambasadorės Anne Hall, kurios išskirtinį interviu „Veidas“ spausdino praėjusiame numeryje, patikinimai, kad JAV laikysis savo įsipareigojimų. Tiesa, interviu buvo duotas dar niekam nežinant JAV prezidento rinkimų rezultatų, o jie nustebino ir pačią ambasadorę. Yra ir kita D.Trumpo pergalės vertintojų pusė – tai tie, kurie įsitikinę, kad D.Trumpo ir Vladimiro Putino meilė neišvengiama. Tai esą iliustruoja ne tik D.Trumpo proputiniškos kalbos rinkimų kampanijos metu bei atsakomosios Rusijos simpatijos jam, bet ir jo komanda, kurios nariai, tikėtina, užims svarbius postus galingiausios pasaulyje valstybės aparate. Tarkime, galimas gynybos sekretorius leitenantas generolas Mike’as Flynnas per vieną priėmimą sėdėjo šalia V.Putino ir yra vadinamas vos ne etatiniu Rusijos propagandos ruporo „Russia Today“ komentatoriumi. Be to, kariškis neslepia, kad jo pagrindinis tikslas – radikalaus islamo sutriuškinimas, o šioje kovoje sveikintinas bendradarbiavimas su Rusija. Kiti D.Trumpo komandos nariai taip pat turėjo ar iki šiol turi verslo santykių su Rusija, kurioje tokie santykiai tikrai nevyksta be Kremliaus žinios. Kita vertus, Kremlius nėra naivus ir negali tikėtis, kad tik dėl D.Trumpo naujoji JAV administracija puls į glėbį V.Putinui. Nepaisant gan didelių JAV prezidento galių, Vašingtone egzistuoja per daug kitų svertų, kurie, tikėtina, gali būti panaudoti D.Trumpo „savivalei“ apriboti (tiesa, D.Trumpo atžvilgiu net statistiškai apskaičiuotos tikimybės nelabai veikia). Tuo labiau, kad ne visus potencialius naujos JAV administracijos narius galima pavadinti putinofilais. Vis dėlto ta pati D.Kiseliovo laida, kurioje buvo rodomas džiaugsmingas dėmesys D.Trumpo pergalei, o jo konkurentė Hillary Clinton paniekinamai vadinama „blondine“, rodo, kad Kremliuje praėjusio trečiadienio rytą tikrai buvo geriamas šampanas. Mat pirmoji „Draugo T“ užduotis – tai sumaištis, susiskaldymas JAV, ir, kaip rodo rinkimų kampanija bei rezultatai, gera pradžia – pusė darbo. Neabejotina, kad su prezidentu D.Trumpu Amerika turės skirti daugiau energijos bei išteklių sau, saviems vidiniams skirtumams spręsti ir dėl to sumažės dėmesys likusiam pasauliui. Pirmoji „Draugo T“ užduotis – tai sumaištis, susiskaldymas JAV, ir, kaip rodo rinkimų kampanija bei rezultatai, gera pradžia – pusė darbo. Neabejotina, kad su prezidentu D.Trumpu Amerika turės skirti daugiau energijos bei išteklių sau, saviems vidiniams skirtumams spręsti ir dėl to sumažės dėmesys likusiam pasauliui. Antroji „Draugo T“ užduotis – suteikti pagreičio „populizmo mašinai“, apie kurią šiame „Veido“ numeryje kalba filosofas Gintautas Mažeikis. „Brexit“ lyderiai – Jungtinėje Karalystėje, Viktoras Orbanas – Vengrijoje, „Teisė ir teisingumas“ – Lenkijoje: taip, D.Trumpas – ne pirmas, bet jis įpūs dar didesnę jėgą šiai „populiaraus fašizmo“ bangai. Ar kitais metais jai sugebės atsilaikyti Vokietija, Prancūzija? Tarpukaryje per Europą irgi nusirito autoritarinio fašizmo mada, o kuo ji baigėsi – visi puikiai žinome: kruviniausiu karu žmonijos istorijoje ir naujos pasaulio tvarkos sukūrimu. Todėl didžiausia Kremliaus viltis, siejama su „Draugo T“ pergale, – dabartinės tarptautinės sistemos suardymas, sunaikinimas „Pax Americana“, kuri paremta liberaliomis, demokratinėmis idėjomis ir pagarbos žmogaus teisėms principu. Didžiausia Kremliaus viltis, siejama su „Draugo T“ pergale, – dabartinės tarptautinės sistemos suardymas, sunaikinimas „Pax Americana“, kuri paremta liberaliomis, demokratinėmis idėjomis ir pagarbos žmogaus teisėms principu. Neatsitiktinai minėtoje laidoje D.Kiseliovas neslėpdamas džiaugsmo pareiškė, kad atliko JAV prezidento rinkimų debatų analizę, iš kurios paaiškėjo, jog D.Trumpo leksikone nėra tokių sąvokų, kaip „demokratija“ ir „žmogaus teisės“, nes šių terminų naujasis JAV prezidentas nė karto nepavartojo visų trijų debatų metu. „Pasitikėjimo avansą D.Trumpas dabar turi labai didelį“, – Rusijos poziciją išdėstė D.Kiseliovas. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-16
|
Kremliaus viltys, siejamos su „Draugu T“
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.988258
|
http://www.veidas.lt/kremliaus-viltys-siejamos-su-%E2%80%9Edraugu-t%E2%80%9C
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 28
|
||
http://www.veidas.lt/tarptautinio-akordeono-festivalio-koncertu-pasiutpolke
|
KULTŪRA Nors Tarptautiniame akordeono festivalyje Vilniuje pasiutpolkių jau seniai niekas negroja, nes renginys orientuotas į koncertinius muzikos žanrus, netrukus, lapkričio 21 d., prasidėsianti šventė kaip reikiant išjudins muzikos gurmanus. Aštuoni intriguojantys, provokuojantys, jausmingi ir ambicingi koncertai per penkias dienas stipriai įkaitins klausytojų emocijas. Kristina ŽEBRAUSKAITĖ Prieš 30 metų pradėtas rengti ir šiandien ypač aktualus festivalis ilgą laiką gyvavo didžiulio entuziazmo dėka, palaikomas minimalių finansinių injekcijų, bet jame jau grojo bemaž visi žymiausi Europos ir pasaulio akordeonistai. O negrojusieji savo koncertinių maršrutų žemėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu. Šiųmečio, XIX tarptautinio akordeono festivalio programa itin koncentruota, o atlikėjai atstovauja toms šalims, kuriose akordeono meno lygis yra labai aukštas, – Italijai, Prancūzijai, Suomijai. Festivalį lapkričio 21 d. atidarys svečio iš Italijos Giorgio Dellarole koncertas. Šis aistringas senosios muzikos tyrinėtojas ir atlikėjas kviečia įsitikinti, kad baroko muzikos šedevrai, atliekami akordeonu, gali skambėti nepaprastai puikiai ir įtaigiai! Ypač kai ši muzika atliekama pagal specialų užsakymą sukonstruotu ir suderintu instrumentu. Nors G.Dellarole įpratęs lenktis didžiulėms auditorijoms, festivalio rengėjai koncerte skambėsiančiai D.Scarlatti muzikai parinko intymią V.Kasiulio muziejaus aplinką. Negrojusieji savo koncertinių maršrutų žemėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu. Suomių akordeonistas Mikko Luoma festivalio klausytojus pakvies į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Natūralu, kad pagrindinėje muzikantų kalvėje su didžiausiu entuziazmu priimami būtent šiuolaikiniai, eksperimentiniai kūriniai. Tokią muziką atliks ir M.Luoma, pasaulyje išgarsėjęs grodamas suomių kompozitorių kūrinių premjeras ir, anot kritikų, „virtuozišku ir įelektrinančiu grojimu galutinai sugriaunantis likusius neigiamus akordeono stereotipus“. Keli šimtmečiai, skiriantys senąją ir naujausią muziką, atlikėjams yra neišsemiama įkvėpimo ir kūrybinių ieškojimų erdvė. Visus tuos laikus mena Šv. Kotrynos bažnyčia, kadaise buvusi religinių apeigų vieta, o šiandien tapusi muzikantams skambesio paieškų lauku. Joje lapkričio 23-iąją du muzikantų kolektyvai atskleis savo santykį su praeities ir dabarties muzika. Antai „Duo Accosphere“ iš Lenkijos, iki maksimumo išnaudojantys mygtukinio ir klavišinio akordeono galimybes, gros J.S.Bacho, W.A.Mozarto, M.Ravelio, I.Stavinskio ir šiuolaikinių autorių muziką. Šio ansamblio nariai Alena Budzinakova ir Grzegorzas Palusas yra daugelio prestižinių tarptautinių konkursų laureatai. Kitas ansamblis gims tiesiog klausytojų akyse: keturios itin ryškios Lietuvos muzikos pasaulio asmenybės – smuikininkė Justina Auškelytė, arfininkė Joana Daunytė, akordeonistas Andrius Balachovičius ir kontrabosininkas Donatas Bagurskas klaidžios po Šv. Kotrynos bažnyčią, grodami ryškiausius savo instrumentų repertuaro kūrinius, kol pamažu scenoje atras vienas kitą ir bendro skambesio galimybes. Lapkričio 24 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje klausytojų jausmus pakutens du labai skirtingi koncertai. Vakarą pradės energingi atlikėjai iš Baltarusijos „Anatoly Taran Trio“, savo gaiviu ir veržliu džiazo skambesiu nunešiantys tolyn nuo pilkos kasdienybės. Antras koncertas bus skirtas nemirtingai A.Piazzollos muzikai ir tango poezijai. Klausytojams gerai pažįstamas ansamblis „4Tango“ drauge su charizmatišku dainininku Eduardo Gimenezu pasakos ugningojo šokio paslaptis ir aistros gimimo istoriją. Festivalio kulminacija – lapkričio 25 d. koncertai Šv. Kotrynos bažnyčioje. Iš pradžių scena priklausys vienam perspektyviausių ir aktyviausių jaunosios kartos atlikėjų Tadui Motiečiui, kurio pasirodymų tyko jau ne vienas muzikos gurmanas. Šiame koncerte jis ne tik gros solinius kūrinius, bet ir muzikuos drauge su įspūdingo soprano savininke Dovile Kazonaite bei klarnetininku Jonu Morkūnu. Paskutiniame koncerte klausytojų laukia išskirtinė muzikinė puota. Gražiąja Karmen vadinama prancūzų dainininkė bei aktorė Annick Cisaruk ir akordeonistas Davidas Venitucci lietuvių publikai pristatys ekspresionistiniu kabaretu dvelkiantį projektą „LA VIE EN VRAC“, pergalingai žygiavusį per Europos, Rusijos, Japonijos ir Centrinės Amerikos scenas. Rafinuota muzikos ir poezijos sintezė perteikia tikro ir išgalvoto Annick gyvenimo nuotrupas, kurias žodžiais pavertė Prancūzijos scenos guru Yanowski, įkvėptas geidulingo dainininkės balso, o juos palydi džiazinis D.Venitucci akordeono akompanimentas. Koncerto scena virsta mini teatru, kuriame atlikėjai išpažįsta godumą gyvenimui bei meilei ir nutrina ribas tarp šiapus ir anapus. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-16
|
Tarptautinio akordeono festivalio koncertų pasiutpolkė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.990539
|
http://www.veidas.lt/tarptautinio-akordeono-festivalio-koncertu-pasiutpolke
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 29
|
||
http://www.veidas.lt/hibridines-gresmes-lietuvai-%E2%80%93-menamos-ar-realios
|
Diplomato skiltis Surinkęs žodį „hibridinis“ paieškos sistemoje „Google“ gausi gana tikėtiną rezultatą – „hibridinis automobilis“. Tik vėliau išnyra terminai „hibridinis karas“, „hibridinės grėsmės“. Bendrai hibridiniai – tai mišrūs, kombinuoti. Tiek apie terminus. Eitvydas BAJARŪNAS, Ambasadorius ypatingiems pavedimams hibridinių grėsmių klausimais Į šiuolaikinę apyvartą terminai „hibridinis karas“, „hibridinės grėsmės“ pateko po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose. Čia pirmą kartą taip akivaizdžiai pamatėme, kad vyksta visai kito pobūdžio konfliktai. Vietoj aiškaus priešo, jo struktūrų Kryme išvydome „žalius žmogeliukus“, neturinčius skiriamųjų ženklų, dėl kurių priklausomybės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pradžių primygtinai kartojo „tai ne mūsų kariai“, nors po to juos apdovanojo ir viešai pripažino jų įsitraukimą. Ukraina tuo metu patyrė diplomatinį bei ekonominį spaudimą ir tikrą informacinį karą, kibernetines atakas ir po to ėjusius specialiųjų operacijų pajėgų veiksmus. Vėliau vyko ir įprastiniai kariniai veiksmai. Tai detaliai aprašyta ukrainiečio Evgeno Dykyi knygoje „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“. Greitai pradėsiančiai dirbti naujai Lietuvos Vyriausybei reikės ir toliau stiprinti pasirengimą atremti hibridines grėsmes, pritaikyti prie naujų realijų krizių valdymo sistemą Ir toliau vykstant karui Ukrainoje, Vakaruose ekspertai ir politikai prakalbo, kad Rusija galbūt žengs kitą žingsnį ir pamėgins užimti Baltijos valstybes, kad didžiausia grėsmė mūsų valstybėms šiuo metu yra hibridinis karas. Nors hibridinis karas vadinamas nauju karo veiksmų tipu, bet iš tiesų tai nieko naujo. Lietuvoje 1940 m. SSRS naudota taktika visiškai atitinka dabartinę hibridinių karų metodiką (diplomatinis spaudimas, dezinformacija, spec. pajėgų infiltravimas, provokacijos, politinis spaudimas ir t.t.). Valstybės jau nuo seno naudojo tokią konvencinių ir nekonvencinių karo metodų samplaiką, siekdamos sukelti sąmyšį bei suklaidinti priešininką ir tam naudodamos įvairias priemones. Ekspertai tai apibūdina kaip „ketvirtos kartos karą“: manipuliavimas žiniasklaida, terorizmas, aiškios priešininko hierarchijos ir struktūros nebuvimas, karinių, ekonominių, finansinių, energetinių bei socialinių spaudimo priemonių, asimetrinės taktikos panaudojimas, kombinuotas ir koordinuotas atvirų ir slaptų karinių, sukarintų ir civilinių priemonių panaudojimas. Tai veiksmai, išnaudojant šalies ar regiono pažeidžiamumą, kuriais siekiama paveikti ar destabilizuoti priešininką, sutrukdyti sprendimų priėmimą ir taip pasiekti išsikeltus uždavinius. Be to, Ukrainos patirtis rodo, kad politinis ir energetinis spaudimas, propaganda, provokacijos gali tapti parengiamuoju konvencinės agresijos etapu. Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos yra apibrėžę šias grėsmes nacionaliniam saugumui: Rusijos imperinės ambicijos, agresyvi užsienio politika, pasirengimas naudoti karinę jėgą, vykdoma ypač aktyvi prieš Lietuvos interesus nukreipta žvalgybinė veikla, priešiška informacinė politika, pastangos kurstyti Lietuvos tautinių bendruomenių priešiškumą Lietuvos valstybei. Visa tai gali būti ir bus panaudota kartu su tradicinėmis grėsmėmis ir iššūkiais. Taigi svarbiausias klausimas – kaip įveikti hibridines grėsmes. Kitų šalių – Suomijos, Jungtinės Karalystės, Estijos ir pan. – patirtis rodo, kad visų pirma būtinas Vyriausybės lygio koordinavimas. Valstybė turi būti pasirengusi tokioms krizėms. Turi būti gerai veikiantis įvairių institucijų koordinavimo, krizių valdymo mechanizmas, parengti ir atidirbti įvairių institucijų veiksmai, procedūros. Karinis pasirengimas atremti tokias grėsmes yra itin svarbus, bet vien jo nepakanka. Atsakymas į hibridines grėsmes irgi turi būti hibridinis. Čia svarbiausia kariškių ir civilinių koordinacija, visuomenės įtraukimas. Kitas aspektas – valstybės atsparumo (angl. resilience) didinimas. Valstybės atsparumo energijos tiekimo, gebėjimo efektyviai suvaldyti nekontroliuojamus gyventojų judėjimo srautus, maisto ir vandens tiekimo srityse, ryšių ir transporto sistemose didinimas. Lietuvoje jau nemažai nuveikta: nuolatos didinamas gynybos biudžetas, atkurta šauktinių kariuomenė, įkurtos greitojo reagavimo pajėgos, rengiamos pratybos, panaudojant krašto apsaugos ir vidaus reikalų struktūras, Seimas patvirtino teisės aktus, kurie suteikia teisinį pagrindą naudojant ginkluotąsias pajėgas reaguoti į hibridines grėsmes taikos metu, bei patvirtino naują Kibernetinio saugumo įstatymą. Lietuva padarė proveržį užtikrinant energijos tiekimo diversifikavimą. Buvo sustiprintos strateginės komunikacijos galimybės. Nuolatos keliamas piliečių sąmoningumas. Tai tik ilgo proceso pradžia. Aišku, esame ne vieni. Kova su hibridinėmis grėsmėmis remiasi ir NATO bei ES pastangomis. NATO turi aiškią savo vaidmens kovoje su mišriais karais strategiją. Plius 2016 m. birželį Varšuvoje buvo patvirtintas NATO šalių įsipareigojimas dėl valstybių narių atsparumo stiprinimo. Savo ruožtu ES patvirtino komunikatą, kaip kovoti su mišriomis grėsmėmis. Tiek NATO, tiek ES koncentruojasi į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, gynybos pajėgumų stiprinimą, kibernetinį saugumą, kovą su propaganda ir dezinformacija, priešpriešą ardomajai veiklai ir t.t. Greitai pradėsiančiai dirbti naujai Lietuvos Vyriausybei reikės ir toliau stiprinti pasirengimą atremti hibridines grėsmes, pritaikyti prie naujų realijų krizių valdymo sistemą, kad ji apimtų ir hibridinius scenarijus, koordinuoti visų be išimties institucijų veiklą, stiprinti visuomenės įtraukimą į atsaką hibridinėms grėsmėms, stiprinti Lietuvos institucijų pastangas informaciniame fronte. Iššūkiai, laukiantys Lietuvos, verčia stiprinti valstybės stuburą ir neleidžia galvoti, kad tai laikina ir kažkaip praeis. Tik patys ir kartu su mūsų sąjungininkais atremsime šiuos iššūkius. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-16
|
Hibridinės grėsmės Lietuvai – menamos ar realios?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996291
|
http://www.veidas.lt/hibridines-gresmes-lietuvai-%E2%80%93-menamos-ar-realios
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161115132823-00004.warc.gz
| 30
|
||
http://www.veidas.lt/vilniaus-koncertu-salese-%E2%80%93-tradicine-akordeono-svente
|
Kultūra Lapkričio 21 – 25 dienomis į rudeniškus Vilniaus senamiesčio ritmus vėl įsilies užburiantys XIX Tarptautinio akordeono festivalio garsai. Akordeono šventė rengiama nuo 1986 metų, taigi, šiemet mini 30 metų sukaktį. Per tris dešimtmečius renginys užsiaugino nemažą ištikimų ir muziką vertinančių klausytojų būrį ir kasmet pritraukia vis daugiau jaunosios kartos melomanų. Šiemet festivalis sulauks pasaulinių žvaigždžių iš Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Slovakijos ir Baltarusijos bei lietuvių atlikėjų, kurie klausytojus pakvies į šv. Kotrynos bažnyčią, Vytauto Kasiulio dailės muziejų, Lietuvos Muzikos ir teatro akademiją. Aštuoni koncertai – aštuoni skirtingi žvilgsniai į akordeoną: juo bus atliekami baroko kūriniai, klasikos transkripcijos, avangardinė muzika, džiazas, tango, šiuolaikinė prancūziška šansona ir tai, ko renginio svečiai nelinkę atskleisti iki pat pasirodymo. Nuolat besimainantis, provokuojantis, verčiantis abejoti, maištaujantis, pokštaujantis, jaudinantis ir kartais pravirkdantis akordeonas laukia savo gerbėjų ir linki atradimo džiaugsmo! Ištikimiausiems klausytojams festivalio organizatoriai dovanoja du nemokamus koncertus. Daugiau informacijos – www.akordeonofestivalis.lt Bilietus į festivalio koncertus galite įsigyti ČIA Parengta pagal pranešimą spaudai
|
2016-11-14
|
Vilniaus koncertų salėse – tradicinė akordeono šventė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.98989
|
http://www.veidas.lt/vilniaus-koncertu-salese-%E2%80%93-tradicine-akordeono-svente
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161113132821-00002.warc.gz
| 31
|
||
http://www.veidas.lt/rusiska-%E2%80%9Eduju-diplomatija%E2%80%9C
|
ENERGETIKA Energetiniai ištekliai ir prekyba jais išlieka svarbia didžiosios politikos dalimi. „Dujų diplomatija“, jeigu tai būtų galima taip apibūdinti, grįžta į aktualią darbotvarkę. Daug pastangų tam deda Rusija, kuri seniai vertina energetinius išteklius kaip puikią politinę priemonę, leidžiančią skatinti vienus ir bausti kitus. Po netikėto Maskvos susitaikymo su Turkija prikeliamas „Turkų srauto“ projektas. Kremlius ir toliau per valstybinę korporaciją „Gazprom“ bando prastumti projektą „Šiaurės srautas-2“. Visa tai verčia plačiau apžvelgti situaciją. Viktoras DENISENKO Vėl „amžina“ draugystė su turkais „Turkų srauto“ dujotiekio istorija panaši į detektyvą. Kiek ironizuojant galima pasakyti, kad tai yra sunkaus likimo dujotiekis. Pirmiausia jis gimė kaip „Pietų srauto“ projektas. Jo tikslas buvo dar labiau pririšti Europą prie rusiškų dujų ir užtikrinti šio energetinio ištekliaus tranzitą apeinant „nedraugiškos“ Ukrainos teritoriją. Suprantama, kad po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Maskva, ir separatistinio konflikto Donbase sukurstymo atimti iš Ukrainos tranzitą (ir už jį gaunamus pinigus) Rusijai tapo dar aktualiau. Tačiau Maskvai teko nutraukti „Pietų srauto“ projektą, nes jai nepavyko įveikti Europos Sąjungos vidinio reguliavimo, kuris yra nepalankus Kremliaus planams naudoti dujas kaip poveikio priemonę. Iš esmės objektyvių priežasčių stabdyti šį projektą nebuvo, išskyrus Maskvos nenorą žaisti pagal europines taisykles. Sustabdęs „Pietų srauto“ projektą Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas. Sustabdęs „Pietų srauto“ projektą Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas. Anuomet Rusija pozicionavo Turkiją kaip strateginę partnerę. Tačiau jau tada teko rašytiapie problemas dėl šio projekto įgyvendinimo, nes Maskvai „Turkų srauto“ dujotiekis akivaizdžiai buvo reikalingesnis nei Ankarai. Atitinkamai Turkija norėjo gauti daugiau materialios naudos, kol Maskva buvo įsitikinusi, kad Ankara turėtų ją palaikyti vien dėl noro įgelti Europos Sąjungai, kuri vis laiko Turkiją prie savo slenksčio ir neskuba priimti jos į ES. Galutinai „Turkų srauto“ projekto vos nepalaidojo geopolitinis Turkijos ir Rusijos ginčas, susijęs su įtaka Sirijoje. 2015 metų rugsėjį Maskva kiek netikėtai tiesiogiai įsitraukė į Sirijos konfliktą, pasiuntusi į šią šalį savo karo aviaciją. Rusų lakūnai gana neatsakingai elgėsi konflikto zonoje (galima numanyti, kad Maskva taip tikrina vadinamąsias raudonąsias linijas šiame konflikte). Pavyzdžiui, Turkija kelis kartus buvo pareiškusi apie savo oro erdvės pažeidimus ir net kaip aiškų įspėjimą numušusi nepilotuojamą orlaivį(tikėtina, priklausantį rusams). Kai ir tai Maskvos nepaveikė, 2015 metų lapkričio 24 dieną Turkija numušė rusų bombonešį „Su-24“, kuris pažeidė jos oro erdvę. Rusija labai skausmingai reagavo į savo karo lėktuvo sunaikinimą. Turkija kaip pagrindinis priešas net kuriam laikui išstūmė iš rusiškos informacinės erdvės Ukrainą. Ankaros adresu skambėjo prakeiksmai ir grasinimai. Tapo aišku, kad tokioje situacijoje Maskva negali tęsti bendradarbiavimo su Turkija. Tarp kitų projektų kuriam laikui (tada atrodė, galutinai) buvo nutrauktas ir „Turkų srautas“. Tačiau šiandien galima pasakyti, kad konfliktas su Turkija buvo stebėtinai trumpalaikis. Pirmų santykių atšilimo požymių pasirodė dar 2016 metų pavasarį, kai Turkijos vadovas T. Erdoganas atsiprašė Maskvos dėl numušto lėktuvo. Kiek tas atsiprašymas buvo realus (pasak kitos versijos, T. Erdoganas ne atsiprašė, o tik dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl incidento ir šiek tiek sušvelnino poziciją) – atskiras klausimas, tačiau abi pusės interpretavo šį įvykį sau palankia linkme. Kitas santykių pagerėjimo etapas buvo pastebėtas po nepavykusio karinio valstybės perversmo Turkijoje 2016 metų liepos pradžioje. Tada taip pat kalbėta, kad Rusijos slaptosios tarnybos perdavė Ankarai svarbią informaciją, kuri leido Turkijos valdžiai operatyviai reaguoti į sąmokslą. Paminėtina, kad dėl paties perversmo vis dar lieka nemažai klausimų, kurie gimdo įvairaus pobūdžio sąmokslo teorijas, jog sąmokslą galėjo pakurstyti Maskva, norėdama padaryti spaudimą T. Erdoganui, ar net pats Turkijos prezidentas, siekdamas apriboti šalyje demokratines laisves ir pateisinti represijas. Kartu su Rusijos ir Turkijos draugyste atgijo ir strateginiai projektai. Kad „Turkų srauto“ projektas bus atgaivintas, tapo žinoma dar liepos pabaigoje, o jau rugpjūčio pradžioje šią naujieną patvirtino V. Putinas ir T. Erdoganas. Spalio pradžioje buvo pasirašyta politinė Rusijos ir Turkijos deklaracija, kuri dar kartą patvirtino, jog minėto dujotiekio projektas iš esmės yra gyvas. Beje, įdomu paminėti ir tai, kad, ekspertų manymu, bent nominalaus „Turkų srauto“ projekto atgaivinimo Maskvai reikėjo, kad padarytų spaudimą Europai, kuri vis dar rimtai dvejoja dėl „Šiaurės srauto-2“ projekto. Apie tai, kokių kliūčių atsiranda šio projekto kelyje, mes toliau ir pakalbėsime. Nori praplėsti „Šiaurės srautą“ Priminsime, kad pirmas „Šiaurės srauto“ dujotiekis buvo pastatytas 2010–2012 metais. Įgyvendinti šį projektą leido ne vien ekonominiai ar energetiniai interesai, o visų pirma V. Putino ir tuometinio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio draugystė. Su šio kanclerio vardu yra susijęs toks terminas kaip „politiko šrioderizacija“, simbolizuojantis parsidavimą ir politinių principų pamynimą. Naujas projektas, kuris dažniausiai vadinamas „Šiaurės srautu-2“, užgimė 2015 metais. Jo atsiradimas pirmiausia siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą. Naujas projektas, kuris dažniausiai vadinamas „Šiaurės srautu-2“, užgimė 2015 metais. Jo atsiradimas pirmiausia siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą. Vėliau „Šiaurės srauto-2“ reikšmę aktualizavo ir konfrontacija su Turkija. Tai iš esmės nėra naujas projektas – kalbama apie „Šiaurės srauto“ dujotiekio praplėtimą, siekiant padvigubinti jo laidumą. Tačiau ir čia Maskvai prisiėjo susidurti su problemomis. Šių metų vasarą potencialiems investuotojams teko atsisakyti sukurti bendrą įmonę šiam projektui įgyvendinti, nes tam prieštaravo Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas – UOKiK. Pažymima, kad „Šiaurės srauto-2“ projektas kertasi ir su ES trečiuoju energetiniu paketu, kuris taip stipriai nervina Kremlių. Trečiajame energetiniame pakete numatoma, kad energetinių išteklių gabenimo infrastruktūros (šiuo atveju – dujotiekio) negali valdyti energetinių išteklių tiekėjas. Protestuodama prieš šią nuostatą Maskva anuomet ir nutraukė „Pietų srauto“ projektą. Dėl visų šių priežasčių ir „Šiaurės srauto-2“ ateitis lieka gana miglota. Kai dominuoja politika Įdomu tai, kad net dalis Rusijos valdžiai lojalių žiniasklaidos priemonių neskubėjo džiaugtis „Turkų srauto“ projekto atgaivinimu. Esminė to priežastis – finansinė. Gana plačiai kalbama, kad Maskvai „Turkų srauto“ projektas kainuos brangiai. Faktiškai jis gali būti nuostolingas. Be to, jis vykdomas neturint atitinkamos infrastruktūros perspektyvos ES teritorijoje. Net neslepiama, kad „Turkų srauto“ reikšmė pirmiausia yra politinė ir atitinka esminį Maskvos siekį palikti nuo 2019 metų Ukrainą be rusiškų dujų tranzito. Nerimauti dėl dujotiekio rentabilumo verčia ir tai, kad Rusija dėl Vakarų pasaulio taikomų sankcijų ir kritusių (ir taip ryškiai ir nepakilusių) naftos kainų gyvena finansiškai sunkų laikotarpį. Akivaizdu, kad Maskvai atėjo laikas skaičiuoti pinigus ir galvoti ne tik apie įvaizdį ir geopolitiką, bet ir apie ekonominę projektų naudą. Čia yra ir kitų aspektų. Galima numanyti, kad „Turkų srauto“ projektas iš tikrųjų bus kuklesnis, nei anonsuota anksčiau: vietoj keturių numatytų šio dujotiekio šakų gali būti nutiesta dvi ar net viena. Galima numanyti, kad „Turkų srauto“ projektas iš tikrųjų bus kuklesnis, nei anonsuota anksčiau: vietoj keturių numatytų šio dujotiekio šakų gali būti nutiesta dvi ar net viena. „Šiaurės srauto-2“ istorija rodo, kad Europa šiandien irgi dvejoja dėl galimų reikalų su Rusija. Situacijoje, kai vyksta naujas šaltasis karas, eiti obuoliauti su velniu (t. y. Kremliumi) kainuoja pernelyg brangiai. Tačiau akivaizdu, kad Rusija, nepaisydama nieko, sieks ir toliau plėtoti jai įprastą „dujų diplomatiją“, nors šis energetinis išteklius Kremliaus rankose tradiciškai pavirsta ne draugystės, o konfrontacijos įrankiu. Bet pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje bet kokios Maskvos iniciatyvos Europoje sutinkamos gana atsargiai. Nors minėti Rusijos dujų projektai palengva juda, šis procesas yra gana lėtas ir, kaip galima pastebėti, finansiškai sunkus Rusijai. Be to, bet kuris iš šių projektų rizikuoja galutinai užstrigti, tad „dujų diplomatija“ vis dėlto negali būti laikoma pačia perspektyviausia Maskvos strategija. Šis straipsnis buvo publikuotas svetainėje www.geopolitika.lt
|
2016-11-21
|
Rusiška „dujų diplomatija“
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99736
|
http://www.veidas.lt/rusiska-%E2%80%9Eduju-diplomatija%E2%80%9C
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161120132829-00009.warc.gz
| 32
|
||
http://www.veidas.lt/norintiems-tapti-profesionaliais-plaukikais-%E2%80%93-daugiau-galimybiu
|
Pranešimas spaudai Vis dažniau Lietuvos plaukikams sėkmingai pasirodant pasaulyje, norinčiųjų save išbandyti šioje sporto šakoje tik daugėja. Ypač vaikų, kurie plaukimą renkasi ne tik kaip aktyvų laisvalaikį, bet ir norėdami tapti profesionaliais sportininkais. Tuo tikslu mūsų šalyje gerinamas ir šių paslaugų prieinamumas. Kaune „Girstučio“ baseine veiklą vykdantis plaukimo klubas „Olympia“ nuo kitų metų pradžios padės ne tik profesionaliems sportininkams pasiruošti tarptautinėms varžyboms, bet visapusiškai bus ugdomi ir pradedantieji plaukikai, norintys siekti sportinių aukštumų. Tad čia nuo ateinančių metų pradžios bus formuojamos gabių vaikų sportinės grupės, rengiamos varžybos, ieškoma naujų talentų profesionaliajam sportui. „Matome didžiulį susidomėjimą plaukimo sportu, kurį lemia svarbūs Lietuvos sportininkų pasiekimai. Tad jaučiame pareigą prisidėti prie šios sporto šakos populiarinimo Lietuvoje ir norime remtis geriausiais užsienio šalių pavyzdžiais, kur sėkmingai veikia klubinė plaukimo sistema. Tai Olandija, Didžioji Britanija, JAV, Belgija. Mūsų vizija – prisidėti prie profesionalių plaukikų ugdymo, kurie ateityje atstovautų Lietuvą profesionalų varžybose“, – sakė plaukimo klubo direktorius Andrius Survila. Šiuo metu „Olympia“ plaukimo klube dirba 14 trenerių, savo plaukimo įgūdžius tobulina 800 vaikų. Yra sudarytos 46 vaikų plaukimo, 3 – suaugusiųjų plaukimo grupės, o 4 – vaikų, besimokančių plaukti kartu su tėvais, grupės. Daugiausia dėmesio žadama sutelkti į mokyklinio amžiaus vaikams skirtų sportinių programų sudarymą, rengiamas atrankines varžybas. Be to, pirmosios varžybos „Girstučio“ baseine besitreniruojantiems mokyklinio amžiaus vaikams bus surengtos dar šį gruodį. Profesionalų pagalbos sulauks ir kitų amžiaus grupių plaukimo entuziastai, norintys ne tik reguliariai sportuoti, bet ir tobulintis, dalyvauti mėgėjų, veteranų varžybose. Siekiant visapusiškai ugdyti plaukimo entuziaztus, ateinančiais metais bus rengiami ir edukaciniai užsiėmimai ne tik sveikos gyvensenos, mitybos, bet ir sporto psichologijos bei motyvacijos temomis. Vyks ir susitikimai su profesionaliais sportininkais, iš kurių klubo nariai galės pasisemti įkvėpimo sportuoti bei siekti užsibrėžtų rezultatų. „Ieškosime galimybių padėti ir talentingiems plaukikams, kurių finansinė padėtis yra sudėtinga. Šiuo tikslu norime pasitelkti partnerius, kurie remtų geriausiais duomenimis pasižyminčių vaikų galimybes tobulinti plaukimo gebėjimus“, – tvirtina A. Survila. Daug dėmesio bus skiriama ir socialiniams projektams, kuriais į šią sporto šaką tikimasi pritraukti talentingus žmones. Vienas iš jų – Lietuvos Plaukimo Federacijos inicijuotas projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kurios ambasadorė yra Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė, kuriame aktyviai dalyvauja šis plaukimo klubas. Jį įgyvendinant, kartu su klubo treneriais plaukti mokosi 1131 antros klasės moksleivis iš 23 Kauno miesto ir rajono mokyklų, kurie mokomi pradinių plaukimo įgūdžių, saugaus elgesio vandenyje bei prie jo.
|
2016-11-22
|
Norintiems tapti profesionaliais plaukikais – daugiau galimybių
|
Veidas lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.994664
|
http://www.veidas.lt/norintiems-tapti-profesionaliais-plaukikais-%E2%80%93-daugiau-galimybiu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161122132832-00011.warc.gz
| 33
|
||
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3165&catid=31&Itemid=101
|
Buvęs kelių policininkas, premjeras S.Skvernelis gyvena kaip narkotikų baronas 30 arų žemės sklypas ant Neries kranto šalia Vilniaus, didžiulis namas ir pirtis - visa tai užgyventa iš sąžiningos tarnybės valstybės tarnyboje per 23 metus valstybės tarnyboje. Kaip pats giriasi premjeras, būtent tiek metų jis tarnauja valstybei - pradėjęs kaip greičio matuotojas, kelių policininkas, S.Skvernelis nematomų jėgų buvo keliamas į viršų ir pasiekė premjero postą. "Eilinis klausimas, už kokius pinigus valdininkai sugeba įsigyti namus, - klausia vienas skaitytojas, - aš jums galiu paskaičiuoti nuotraukoje matomą namą. 10-15 arų žemės sklypas - 50000 tūkst Eurų, Tvora 15000 tūkst eurų, Pirtis 15000 tūkst eurų, Namas 195000 tūkst eurų, Turim apie 275000 tūkst. eurų minimaliai skaičiuojant. Tai už kokius pinigus, nei paskolų nei uždarbio nieko, bumt ir stovi iš dangaus". Ironiška, kad S.Skvernelio padėjėjas, dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas dėl mažų policininkų atlyginimų prieš kelis metus organizuodavo basų policininkų mitingus prie Vyriausybės. Policijos profsąjungų atstovai, nuolat basi ir be batų rengiantis piketus prie vyriausybės, ir besiskundžiantis, kad už kelių šimtų eurų atlyginimą jie negali išmaitinti savo šeimų, sukėlė net buvusio VRM ministro Raimundo Palačio nepasitenkinimą - jis suabejojo, ar be batų piketavę, tačiau uniformas vilkėję policininkai nepažemino pareigūno vardo. Už tai jiems gresia baudos ar net atleidimas iš darbo. "Man atrodo, kad vilkint uniformą stovėti be batų, yra uniformos negerbimas", – dienraščiui sakė ministras. Pasak R.Palaičio, jo pastaba dėl uniformos negerbimo pirmiausia skirta policijos pareigūnams, kurių uniformos vilkėjimo taisyklės gana griežtos. Imtis iniciatyvos nubausti prasižengusius policininkus ministras kol kas nežada, tai palikdamas Policijos departamento kompetencijai. "Tuo turėtų užsiimti tos institucijos vadovybė, kuriai priklauso tie pareigūnai. Aš pasakiau savo nuomonę, bet jei pareigūnai apsisprendė negerbti uniformos, tai yra jų sąžinės reikalas", – vakar savo poziciją bandė švelninti ministras. Tikslas – įbauginti Nacionalinės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas stebėjosi ministro pasipiktinimu. Jis teigė, kad policininkai pareigūno vardą ir uniformą būtų pažeminę, jei viešai burokus sodintų ar darže kapstytųsi. Profesinės sąjungos pirmininko nuomone, ministras labiau turėtų atsižvelgti į ne tik kasdienėje veikloje taikomas instrukcijas, bet ir į Europos žmogaus laisvių ir teisių konvenciją bei Konstituciją. "Vienose pasaulio šalyje protesto akcijų organizatoriai iškart sodinami į kalėjimus, kitose grasinama atleidimais ir baudomis. Aš tikiuosi, kad ministro patarėjams ir teisininkų komandai užteks išsilavinimo mūsų protestą suvokti kitame kontekste", – viliasi jis. Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas mano, kad ministras siekia įbauginti pareigūnus, jog šie dar kartą neišeitų į gatves. Akcijos vyks toliau
Peržiūros: 874
|
2016-11-24
|
Buvęs kelių policininkas, premjeras S.Skvernelis gyvena kaip narkotikų baronas
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.996685
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3165&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161124132832-00013.warc.gz
| 34
|
|
http://www.veidas.lt/tarptautiniame-akordeono-festivalyje-%E2%80%93-dziazo-ir-tango-diena
|
Lapkričio 24 dieną į šv. Kotrynos bažnyčią kviečia du burtažodžiai – džiazas ir tango. Lietuvių ir užsienio atlikėjai klausytojus panardins į improvizacijų, uždegančių ritmų ir aistringų melodijų gelmes. 18 bei 19:30 valandą gros „Anatoly Taran Trio“ ir 4TANGO su Eduardo Gimenezu. Vakarą pradės energingi atlikėjai iš Baltarusijos „Anatoly Taran Trio“, savo gaiviu ir veržliu džiazo skambesiu nunešiantys tolyn nuo pilkos kasdienybės. Jų pasirodymas idealiai subalansuotas mėgstantiems užvedančius cajono ritmus, įmantrius bosinės gitaros rifus ir virtuoziškas akordeono improvizacijas. Trisdešimtmetis grupės lyderis rūpintojėlio veidu ir iliuzionisto rankomis drauge su nutrūktgalviais scenos partneriais klausytoją vedžioja džiazo, popso ir liaudiškos muzikos labirintais, sulig kiekvienu posūkiu nustebindamas nauju triuku. Akordeonistas Anatolijus Taranas galingais yriais skinasi kelią į prestižines pasaulio scenas, vieną po kito laimėdamas tarptautinius akordeono konkursus ir nuosekliai kurdamas savo kaip džiazo muzikanto įvaizdį – visi jo išleisti albumai pasižymi improvizacine dvasia. Grupės perkusininkas Hovhannesas Avanesyanas yra etno – fusion projekto „Morfe“ lyderis, kuriame dalyvauja ir A. Taranas. Bosinės gitaros virtuozas A. Jefimovas taip pat muzikuoja daugelyje itin sėkmingų džiazo projektų. Antras vakaro koncertas bus skirtas nemirtingai A. Piazzollos muzikai ir tango poezijai. Nuo 1999 metų gyvuojantis 4Tango drauge su charizmatišku dainininku Eduardo Gimenezu pasakos ugningojo šokio paslaptis ir aistros gimimo istoriją. Savo kūrybinį kelią pradėję nuo pasirodymų jaukiuose tango prieglobsčiuose – kavinėse ir milongose – muzikantai pamažu persikėlė į koncertų, konkursų ir festivalių scenas bei įrašų studijas. Įvairiais stilistiniais ekskursais ir kūrybinėmis partnerystėmis pasižymintys atlikėjai vis sugrįžta prie tango muzikos, nes šio šokio poezija ir filosofija, A. Piazzollos fenomenas yra tiesiog nenugalimi. Todėl tango šiems žmonėms yra kaip džinsai, kuriuos gali mūvėti nuolat, ir jie niekad neatsibosta, jie yra antroji oda. Koncerte skambės Lietuvoje retai atliekami tango revoliucionieriaus opusai ir dainos siurrealistiniais H. Ferrero bei J.L. Borgeso tekstais. 4TANGO muzikantai – LMTA absolventai: Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Birutė Bagdonienė (altas), Donatas Bagurskas (kontrabosas). Kviečiame į stilingą, aktualų ir demokratišką renginį – XIX Tarptautinį akordeono festivalį, vyksiantį lapkričio 21-25 dienomis! Koncertų erdvės : Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30
Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė, Gedimino pr.42 Vytauto Kasiulio dailės muziejus, A. Goštauto g. 1
Daugiau informacijos apie festivalį ir koncertus: www.akordeonofestivalis.lt/2016 Festivalio programa: http://www.akordeonofestivalis.lt/2016/programa Bilietus platina: Bilietų Pasaulis http://www.bilietupasaulis.lt
|
2016-11-23
|
Tarptautiniame akordeono festivalyje – džiazo ir tango diena
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.985647
|
http://www.veidas.lt/tarptautiniame-akordeono-festivalyje-%E2%80%93-dziazo-ir-tango-diena
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161123132832-00012.warc.gz
| 35
|
||
http://www.veidas.lt/grieztos-bausmes-nusikalstamumo-nesustabdys
|
TEISĖSAUGA Kai žiniasklaidoje paviešinamas kraupus nusikaltimas ar žmogus pats tampa nusikaltimo auka, žmogiškoji reakcija būna vienoda – nusikaltėlis turi būti kuo griežčiau nubaustas. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad daug nusikaltimų padaroma ir dėl to, kad bausmės yra pernelyg švelnios, todėl jos turėtų būti dar labiau sugriežtintos. Kai kas net siūlo grąžinti mirties bausmę. Manome, jog nusikaltėlis turi atsakyti už savo veiksmus, o griežtos bausmės atgrasins nuo nusikaltimų ateityje. Alfredas KIŠKIS, kriminologas, viktimologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Skirtingi įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad bausmių griežtinimas didelio sulaikomojo poveikio neturi. Vieni tyrimai atskleidžia, kad bausmių griežtinimas turi tik nežymų poveikį kai kurioms nusikalstamų veikų rūšims ar asmenims. Kiti – kad jokio sulaikomojo poveikio bausmių griežtinimas apskritai nedaro. Žinoma, skirtingoms nusikaltimų rūšims, bausmių poveikis skiriasi. Tarkim, nesunkių nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų ir neformalių socialinių normų pažeidimų atvejais nedidelis bausmių poveikis yra pastebimas. Smurtinių nusikaltimų atvejais (ypač nužudymų, išžaginimų ir pan.) bausmių griežtinimas praktiškai neturi jokio poveikio. Viena iš priežasčių yra ta, kad smurtiniai nusikaltimai dažniau nei turtiniai daromi veikiant emocijoms neįvertinant visų pasekmių. Skirtingi įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad bausmių griežtinimas didelio sulaikomojo poveikio neturi. Apskritai bausmių už nusikaltimus griežtinimo poveikis nusikalstamumui yra nežymus arba jo iš viso nėra. Kodėl? Taip, nusikalsti linkę asmenys nėra patys sau priešai – žinodami, kad gresia griežtesnė bausmė, jie tarsi turėtų pasverti, kokią žalą jiems patiems padarytų paskirta bausmė, o tai tarsi turėtų skatinti vengti nusikalstamo elgesio. Dėl to bausmių griežtinimo efektas psichologiniu požiūriu yra laikinas. Žmogaus psichologija veikia kitaip: darydami nusikaltimą daugelis tikisi, kad… tiesiog nebus pagauti ir nubausti. Daugelis nusikaltusių žmonių net nežino, kokia bausmė jam numatyta už konkretų padarytą nusikaltimą. Ir darydami nusikaltimą jie tikrai negalvoja, ar ji dar ir sugriežtinta… Bausmė pati savaime žmogaus nepakeičia. Svarbu, ar keičiasi žmogaus požiūris į nusikalstamą elgesį. Deja. Kalėjimo įtaka nuteistiesiems taip pat dažniausiai negatyvi, o po ilgų metų iš kalėjimo išėjusiam žmogui labai sunku integruotis į visuomenę. Kalėjimo įtaka nuteistiesiems taip pat dažniausiai negatyvi, o po ilgų metų iš kalėjimo išėjusiam žmogui labai sunku integruotis į visuomenę. Ką jau kalbėti apie nuteistuosius, kurių niekas nenori priimti, jų vengia. Dėl to dalis nusikaltėlių tapę visuomenės atstumtaisiais vėl daro nusikaltimus, kartais net specialiai, kad grįžtu į kalėjimą, kur yra pripratę prie kalėjimo subkultūros, gauna pavalgyti ir turi stogą virš galvos. Nusikaltimai ir bausmės jiems tampa įprasta kasdienybe, gyvenimo būdu. Nusikalstamumo problema, priežastys slypi ne mažose ar didelėse bausmėse, o siekis mažinti nusikalstamumą bausmėmis – neracionalus ir pavojingas. Jei žmogus nedaro nusikaltimo tik dėl gresiančios bausmės, tai situacijose, kai jis tikėsis, kad jo niekas nepagaus, jis elgsis nusikalstamai. O tikimybė, kad jį pagaus ir nubaus apskritai yra labai maža. Svarbu, kad žmogus pats iš vidaus suprastų, kad taip elgtis negerai, nesvarbu, ar kas sužinos apie tai, ar ne. Dar vienas svarbus klausimas svarstant bausmių, jų griežtinimo klausimą – kiek nusikaltimų išaiškinama ir kiek žmonių realiai nubaudžiami. Tai priklauso nuo nusikaltimo rūšies. Pavyzdžiui, nužudymų išaiškinimas Lietuvoje siekia 80-100 procentų ir realios bausmės paskyrimo tikimybė yra labai didelė. Nesunkių nusikalstamų veikų atveju tikimybė būti nubaustam yra žymiai mažesnė. Remiantis Mykolo Romerio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais, realios bausmės neišvengė tik 1 procentas nusikalstamas veikas padariusių nusikaltėlių, o tiksliau – tik kas 120-tas nusikalstamą veiką padaręs nusikaltėlis buvo nubaustas realia bausme. Didžiausia tikimybė neišvengti realios bausmės yra sukčiavimų atvejai (13 proc.), mažiausia – reikalavimo kyšio reikalavimas, seksualinis priekabiavimas ir neteisėtas poveikio elektroniniams duomenims atvejais (po 0,01 proc.). Kodėl tiek mažai nusikaltėlių nubaudžiama? Apie dalį nusikalstamų veikų nukentėję asmenys nepraneša policijai, dalį praneštų veikų policija neužregistruoja, dalį neištiria, o už dalį nusikalstamų veikų teismai neskiria realios bausmės. Ir galiausiai skaudžiausias klausimas – ar mūsų baudžiamojo teisingumo sistema atitinka nusikaltimų aukų poreikius? Įprasta manyti, kad tiesioginės nusikaltimų aukos labiausiai nori, kad nusikaltėlis būtų nubaustas. Tačiau tyrimai rodo, kad apskritai nusikaltimų aukos pirmiausia nori… žalos atlyginimo. Ir tik paskui – nusikaltėlio nubaudimo. Išeitis yra ne bausmių, jų griežtinimo sistemos kūrimas, bet veiksmingos nusikaltimų prevencijos kūrimas. Tad ar tinkamai išdėlioti išteklių panaudojimo prioritetai nusikalstamumo problemoms spręsti? Realią bausmę gauna apytiksliai tik 1 iš 120 nusikalstamų veikų padariusių asmenų. Nepaisant to, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje įkalintų asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, mus aplenks ir Rusija, ir Baltarusija – jose šis rodiklis bus mažesnis. Ką rodo ši paradoksali situacija? Kad išeitis yra ne bausmių, jų griežtinimo sistemos kūrimas, bet veiksmingos nusikaltimų prevencijos kūrimas. Šiandien Lietuvoje nusikalstamumo prevencija yra apgailėtinos būklės – be reikiamų tyrimų, be strategijos, kaštų ir naudos analizės. Gal rimtai susimąstyti padės užsienio šalių tyrimai, pagal kuriuos nusikaltimų prevencijai išleisto 1 dolerio grąža siekia net iki 22 dolerių? Per 1,5 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek turtinės žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. Lietuvoje prieš porą metų veikė Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, sukurtas remiantis pažangiausių valstybių patirtimi. Šio centro įsteigimui Jungtinių Tautų organizacija skyrė apie pusę milijono litų, o kasmet iš valstybės biudžeto jam buvo numatyta apie 400 tūkstančių litų. Per krizę 2009 metais centrui buvo nutrauktas finansavimas, ir per kelis metus jo sukurti ir plačiai naudoti produktai, kainavę milijonus, atsidūrė visuomenei nepasiekiamuose archyvuose. Valstybė pati iš esmės sunaikino instituciją, kuri buvo atsakinga už nusikalstamumo analizę, prevencijos strategijos ir taktikos pagrindimą, prevencinių veiklų inicijavimą, organizavimą ir pagalbą. Logiška būtų kuo skubiau atkurti šio centro veiklą, numatyti finansavimą ir priskirti jam Nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos aptarnavimo funkciją. Per 1,5 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek turtinės žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. 2018 metais planuojame 2 procentus nuo BVP skirti krašto apsaugos finansavimui, ką esame įsipareigoję NATO. Nusikalstamumo turtinė žala – per 5 procentus nuo BVP. Kokia didelė erdvė jos mažinimui, išmintingiems, racionaliems, pagrįstiems sprendimams ir naudai iš to!
|
2016-11-28
|
Griežtos bausmės nusikalstamumo nesustabdys
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996887
|
http://www.veidas.lt/grieztos-bausmes-nusikalstamumo-nesustabdys
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161127132834-00016.warc.gz
| 36
|
||
http://www.veidas.lt/knygu-lentynoje-paulo-coelho-romanas-%E2%80%9Esnipe%E2%80%9C
|
Gruodžio pradžioje visuose Lietuvos knygynuose pasirodys naujausias garsaus brazilų kilmės rašytojo Paulo Coelho romanas „Šnipė“, kuriame pasakojama neįtikėtina legendinės šokėjos Matos Hari gyvenimo istorija. Kai Mata Hari atvyko į Paryžių, jos kišenėse švilpė vėjai. Netrukus ji išgarsėjo kaip elegantiškiausia moteris mieste, gluminusi ir žavėjusi minias. Tačiau karo stichijai užvaldžius Europą, ant Matos Hari dėl jos gyvenimo būdo krito įtarimų šešėlis ir 1917 m. ji buvo apkaltinta šnipinėjimu. Išdrįsusi sulaužyti savo laikmečio papročius Mata Hari skaudžiai už tai sumokėjo, nors vienintelis jos nusikaltimas buvo – noras būti laisva moterimi. Paulo Coelho knygų pasaulyje parduota daugiau nei 210 milijonų; jos išverstos į 81 kalbą; rašytojas turi gausiausią sekėjų būrį socialiniuose tinkluose ir yra pripažintas daugiausiai verčiamu gyvu autoriumi pasaulyje. Romanas „Šnipė“ – jau 17-asis autoriaus kūrinys, kurį lietuvių kalba išleidžia leidykla VAGA. Pirmoji dalis Gerbiamasis dr. Kliunė, Nežinau, kas nutiks šios savaitės pabaigoje. Visada buvau moteris optimistė, bet šiuo metu darausi pikta, vieniša ir liūdna. Jei viskas vyks, kaip tikiuosi, Jūs šio laiško niekada negausite. Man bus atleista. Šiaip ar taip, mano gyvenimas prabėgo palaikant draugystę su įtakingais draugais. Aš jį išsaugosiu, kad kada nors mano vienturtė dukra jį turėtų ir galėtų sužinoti, kas buvo jos motina. Bet jei klystu, turiu nedaug vilties, kad šie puslapiai, išeikvoję mano paskutinę gyvenimo Žemėje savaitę, būtų išsaugoti. Visada buvau moteris realistė ir žinau: kai byla išnagrinėjama, advokatas eina prie kitos, nesidairydamas atgal. Įsivaizduoju, kas vyks dabar; Jūs, pone, esate labai užsiėmęs žmogus, išgarsėjęs gindamas karo nusikaltėlę. Bus daug žmonių prie jūsų durų, meldžiančių Jūsų paslaugų; net pralaimėjęs tapote labai žinomas. Sutiksite žurnalistų, norinčių sužinoti jūsiškę faktų versiją, lankysitės brangiausiuose miesto restoranuose ir būsite pagarbiai ir pavydžiai nužvelgiamas savo kolegų. Žinote: prieš mane niekada nebuvo konkretaus įrodymo – tik manipuliacijos dokumentais – bet niekad negalėsite viešai pripažinti, kad leidote numirti nekaltai. Nekaltai? Galbūt tai netikslus žodis. Niekad nebuvau nekalta nuo tada, kai įžengiau į šį miestą, kurį taip myliu. Maniau, galiu manipuliuoti tais, kurie mėgo valstybės paslaptis, maniau, kad vokiečiai, prancūzai, anglai, ispanai niekad neatsispirs prieš tai, kas esu – ir baigiau, pati būdama manipuliuojama. Pabėgau iš nusikaltimų, kuriuos padariau, žinodama, kad didžiausias iš jų – būti emancipuota ir nepriklausoma moterimi vyrų valdomame pasaulyje. Buvau nuteista už šnipinėjimą, kai viskas, ką konkretaus pasiekiau, buvo gandai aukštosios visuomenės salonuose. Taip, šiuos gandus aš paverčiau „paslaptimis“, nes norėjau pinigų ir galios. Bet visi, kurie šiandien mane kaltina, žinojo, kad nepapasakojau nieko nauja. Gaila, kad niekas to niekados nesužinos. Šie vokai suras sau tinkamą vietą – apdulkėjusiame archyve, pilname kitų bylų, iš kur galbūt išeis tik tada, kai Jūsų įpėdinis arba Jūsų įpėdinio įpėdinis nuspręs padaryti vietos ir mesti lauk senas bylas. Tuomet mano vardas jau bus pamirštas; bet rašau ne todėl, kad apie mane būtų prisimenama. Tik bandau suprasti save. Kodėl? Kaip čia yra, kad moteris, tiek metų pasiekdavusi visko, ko norėjo, buvo pasmerkta mirti dėl tiek mažai? Šiuo metu žvelgiu į savo gyvenimą ir suprantu, kad atmintis – upė, kuri visada teka atgal. Atsiminimai visada pilni užgaidų, vaizdų tų dalykų, kuriuos išgyvenome, ir kurie dar gali mus prislėgti maža smulkmena, nereikšmingu triukšmu. Kepamos duonos kvapas pakyla iki mano kameros ir primena dienas, kai laisva vaikščiojau po kavines; tai mane naikina labiau nei mirties baimė ir vienatvė, kurioje esu. Atsiminimai atsineša demoną, vardu Melancholija; ak, žiaurų demoną, nuo kurio man nepavyksta pabėgti. Girdėti dainuojančią kalinę, gauti šiek tiek laiškų iš gerbėjų, kurie man niekad nenešė rožių ir jazminų, atsiminti tam tikrame mieste vykusią vakarienę, kuri tuomet man praėjo visiškai neįsidėmėtinai, o dabar yra viskas, kas man lieka iš jo ar iš tos mano aplankytos šalies. Atsiminimai visada nugali; o su jais ateina demonai, dar baisesni už Melancholiją: apgailestavimai; mano vieninteliai draugai šioje kameroje, išskyrus tada, kai seserys nusprendžia įeiti ir pašnekučiuoti. Jos nekalba apie Dievą ir nesmerkia manęs už tai, ką visuomenė vadina kūniškomis nuodėmėmis. Paprastai pasako žodį ar du, ir iš mano lūpų liejasi prisiminimai, tarsi norėčiau grįžti laiku, panirusi į upę, tekančią atgal. Viena iš jų manęs paklausė: – Jei Dievas tau duotų kitą šansą, ar viską darytum kitaip? Atsakiau, kad taip, bet iš tiesų nežinau. Tik žinau – mano širdis šiandien yra miestas vaiduoklis, apgyventas aistrų, entuziazmo, vienatvės, gėdos, išdidumo, išdavystės, liūdesio. Ir man nepavyksta iš viso to išsinarplioti net tada, kai man gaila savęs ir tyloje verkiu. Esu moteris, gimusi ne toje epochoje, ir niekas to negalės pakeisti. Nežinau, ar ateitis apie mane prisimins, bet jei taip nutiks, tegu niekad nelaiko manęs auka, o tuo, kas žengė drąsiai ir be baimės sumokėjo tiek, kiek reikėjo sumokėti. Per vieną iš savo vizitų į Vieną susipažinau su ponu, kuriam Austrijoje labai sekėsi tarp vyrų ir moterų. Jis vadinosi Froidas – neprisimenu jo vardo – ir žmonės jį garbino, nes jis grąžino galimybę visiems mums būti nekaltiems; mūsų klaidos priklausė mūsų tėvams. Šiandien bandau suprasti, ką jie darė klaidingai, bet savo šeimos kaltinti negaliu. Adamas Celė ir Antjė davė man viską, ką galėjo nupirkti pinigai. Jie turėjo skrybėlių parduotuvę, investavo į naftą anksčiau, nei žmonės sužinojo jos svarbą, mane leido mokytis į privačią mokyklą, mokytis šokti, lankyti jojimo pamokas. Kai mane ėmė kaltinti esant „lengvo gyvenimo moterimi“, mano tėvas parašė knygą man apginti – to visai nereikėjo daryti, nes aš visiškai noriai buvau tame, ką dariau, ir jo tekstas tik patraukė daugiau dėmesio į kaltinimus esant prostitute ir melage. Taip, buvau prostitutė – jei tokia norima suprasti esant ką nors, kas gauna paslaugas ir brangenybes mainais į glamones ir malonumą. Taip, buvau melagė, bet tokia nepataisoma ir tokia pašėlusi, kad dažnai pamiršdavau, ką buvau sakiusi, ir turėdavau eikvoti daugybę protinės energijos, kad atitaisyčiau savo kluptelėjimus. Negaliu kaltinti savo tėvų dėl nieko, tik dėl to, kad mane pagimdė ne tame mieste, Leuvardene, apie kurį dauguma mano amžininkų olandų net nebuvo girdėję, kur visiškai nieko nevyko, ir kur visos dienos buvo tokios pat, kaip ir kitos. Jau paauglystėje sužinojau, kad esu daili moteris, nes mano draugės buvo įpratusios mėgdžioti mane. 1889 metais, kai mano šeimos laimė pasikeitė – Adamas bankrutavo, o Antjė susirgo ir po dvejų metų mirė – jie nenorėjo, kad aš sužinočiau, kas vyko, ir išsiuntė į mokyklą kitame mieste, Leidene, tvirtai įsitikinę: turiu gauti geriausią išsilavinimą ir mokytis būti vaikų darželio auklėtoja, kol lauksiu pasirodant sutuoktinio, vyro, kuris pasirūpinsiąs manimi. Mano išvykimo dieną motina pasišaukė ir davė pakelį sėklų: – Vežkis šitai, Margareta. Margareta – Margareta Celė – buvo mano vardas, bet jo nemėgau. Buvo gausybė mergaičių, taip pavadintų dėl vienos garsios ir garbingos aktorės. Paklausiau, kam tai. – Tai saulėgrąžų sėklos. Beje, negana to, iš jų tau reikia kai ko išmokti; jos visada yra saulėgražos net tuomet, kai jų negali atskirti nuo kitų gėlių. Kad ir kaip norėtų, niekad negalės pavirsti rožėmis ar tulpėmis, mūsų šalies simboliu. Jei norėtų paneigti savo būtį, baigs tuo, kad gyvens kartų gyvenimą ir mirs. Todėl išmok eiti paskui savo likimą su džiaugsmu, kad ir koks jis būtų. Kol auga, gėlės rodo savo grožį ir yra visų vertinamos; netrukus jos miršta ir palieka savo sėklas, kad Dievo darbą tęstų kitos. Sėklas sudėjo į maišelį, kurį prieš kelias dienas mačiau ją labai rūpestingai audžiant, nepaisant jos ligos. – Gėlės mus moko, kad nieko nėra pastovaus; nei grožis, nei tai, kad nuvysta, nes duos naujas sėklas. Atmink tai, jausdama džiaugsmą, skausmą ar liūdesį. Viskas praeina, sensta, miršta ir atgimsta. Kiek audrų man reikėjo iškęsti, kol tai supratau? Tada jos žodžiai man nieko nereiškė, nekantravau išvykti iš troškaus miesto, kur vienodos dienos ir naktys. Šiandien, kai tai rašau, suprantu, kad mano motina kalbėjo ir apie save. – Net aukščiausi medžiai augina mažytes sėklas kaip šios. Atmink tai ir nesistenk paskubinti laiko. Pabučiavo mane atsisveikindama, ir tėvas mane nuvedė į traukinių stotį. Eidami beveik nekalbėjome. Iš portugalų kalbos vertė Zigmantas Ardickas
|
2016-11-22
|
Knygų lentynoje – Paulo Coelho romanas „Šnipė“
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.997097
|
http://www.veidas.lt/knygu-lentynoje-paulo-coelho-romanas-%E2%80%9Esnipe%E2%80%9C
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161122132832-00011.warc.gz
| 37
|
||
http://www.veidas.lt/jav-perskaiciuojami-balsai
|
JAV Rinkimai JAV baigėsi prieš dvi savaites, tačiau tam tikri politiniai žaidimai vyksta iki šiol. Praėjusią savaitę Žaliųjų partijos kandidatė Jill Stein inicijavo balsų perskaičiavimą Viskonsino valstijoje. Planuojama, kad perskaičiavimas bus pradėtas ketvirtadienį. Viskonsine Donaldas Trumpas nugalėjo Hillary Clinton 25 tūkst. balsų skirtumu – demokratai šioje valstijoje pralaimėjo pirmą kartą nuo 1984 m. Gytis KAPSEVIČIUS
Tiesa, net ir tokiu atveju, jei pergalė 10 rinkikų balsų turinčiame Viskonsine būtų skirta H.Clinton, įtakos rinkimų rezultatams tai neturėtų. J.Stein taip pat siekia balsų perskaičiavimo Mičigano ir Pensilvanijos valstijose. Pagal įstatymus, visi ginčai, susiję su einamaisiais prezidento rinkimais, turi būti išspręsti per 35 dienas nuo jų pabaigos – iki gruodžio 13 d. Taip pat šią savaitę išrinktasis prezidentas D.Trumpas savo tviterio paskyroje kontroversiškai pareiškė, kad tai jis surinko daugiau rinkėjų balsų, nors, pagal oficialų skaičiavimą, 2 mln. daugiau rinkėjų balsavo už H.Clinton (D.Trumpas laimėjo pagal rinkikų kolegijos balsus). Priežastis, pasak jo, – milijonai balsavusiųjų nelegaliai, tačiau šis teiginys tolesniais įrodymais nebuvo pagrįstas. Kita žinute D.Trumpas skundėsi „rimtu rinkėjų sukčiavimu“ Virdžinijoje, Naujajame Hampšyre ir Kalifornijoje – valstijose, kuriose laimėjo H.Clinton. D.Trumpas ir toliau ruošiasi būsimai kadencijai ir renka savo komandą. JAV ambasadore Jungtinėse Tautose ketinama skirti Pietų Karolinos gubernatorę Nikki Haley, Centrinės žvalgybos valdybos direktoriumi – Atstovų rūmų narį iš Kanzaso Mike’ą Pompeo, švietimo sekretore – politikę ir švietimo aktyvistę Betsy DeVos. Už teisingumą D.Trumpo komandoje bus atsakingas senatorius iš Alabamos Jeffas Sessionsas. Kaip patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pasirinktas generolas leitenantas Mike’as Flynnas – šios pozicijos Senatas patvirtinti neprivalo. Nors D.Trumpas per prezidento rinkimų kampaniją pasižymėjo ne tik ksenofobiškais, bet ir prieš moteris bei migrantus nukreiptais pasisakymais, CNN atkreipia dėmesį, kad dvi iš galimų kandidačių į postus yra moterys, o N.Haley, kurios tikrasis vardas yra Nimrata, mergautinė pavardė – Randhawa, yra gimusi JAV indų šeimoje. Be to, kol kas vienas realiausių pretendentų užimti būsto ir urbanistinės plėtros sekretoriaus poziciją yra juodaodis neurochirurgas Benas Carsonas. Pastebėta, kad laimėjus rinkimus keičiasi ne tik būsimojo prezidento požiūris į demografines grupes. Nuo rinkimų pasikeitė ir D.Trumpo požiūris į kai kuriuos kertinius kampanijos metu išdėstytus principus: anksčiau vadinęs klimato atšilimą Kinijos sukurtu mitu, jis pripažino, kad egzistuoja tam tikra sąsaja tarp klimato atšilimo ir žmonių veiklos; per rinkimus žadėjęs pergalės atveju „įkišti H.Clinton į kalėjimą“, dabar laikosi kur kas nuosaikesnės nuomonės, o žadėtą sieną tarp Meksikos ir JAV galvoja vietomis pakeisti tvora.
|
2016-11-29
|
JAV perskaičiuojami balsai
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995772
|
http://www.veidas.lt/jav-perskaiciuojami-balsai
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161128132837-00017.warc.gz
| 38
|
||
http://www.veidas.lt/kryptis-%E2%80%93-brazilija-sudetinga-bet-imanoma-2
|
DIPLOMATO SKILTIS Su kuo lietuviui asocijuojasi Brazilija? Taip, iš mūsų perspektyvos vertinant, tai tolimas ir egzotiškas kraštas kitame Žemės pusrutulyje su atvirkštine metų laikų seka, didžiausia pasaulyje bioįvairove, sureligintu (populiarumo požiūriu) futbolu, spalvingais sambos karnavalais, karštais paplūdimiais ir šių metų Rio olimpiada. Laura GUOBUŽAITĖ, Generalinė konsulė San Paule (Brazilija) Vis dėlto Lietuvoje informacija apie Braziliją bei Lotynų Ameriką apskritai yra klišinė ir labai ribota. Tai šalis ir žemynas, vis dar esantys už lietuviškojo matymo lauko ribų. Ir visai be reikalo. Turime drąsiau išnaudoti galimybes, suprojektuojamas pastarųjų metų pasaulio ekonominės dinamikos, net jei tai ir nutolsta nuo mūsų prioritetinių krypčių bei priešakinių interesų linijos. Brazilija, nepaisant pastaraisiais metais ištikusios ekonominės krizės, yra sparčiai besivystanti ir pagal apimtį devinta (iki krizės – septinta) ekonomika pasaulyje. Jos BVP sudaro 50 proc. visos Lotynų Amerikos produkto. Taip, tai šalis su savomis problemos. Bet kartu tai šalis, turinti nepaprastai didelį ekonominį potencialą. Daug kas nustemba sužinoję, kad Brazilija nėra pigi šalis. Nepaisant to, tai smarkiai į vartojimą orientuota ekonomika. Rinka milžiniška – 204 mln. gyventojų – ir nuolat auganti. Iki 2020 m., kaip prognozuojama, Brazilija taps penkta didžiausia vartojimo rinka pasaulyje. Norėtųsi, kad Lietuvos verslas šį potencialą išnaudotų. Nepaisant greitai ir lengvai neišsprendžiamų problemų gausos, prognozuojama, kad nuo kitų metų ekonomika kils, tad reikia nedelsti ir Brazilijos rinkai pasiūlyti lietuviškų prekių bei paslaugų jau dabar. Nereikia mėginti apžioti visos Brazilijos. Geriau veikti pamatuotai ir kryptingai. Vien San Paulo mieste – 12 mln. rinka. Lyginant Brazilijos valstijų ekonominius rodiklius su pasauliniais, San Paulas užimtų 18 vietą pasaulio ekonomikų sąraše. Tad San Paulas Lietuvos verslui neabejotinai gali būti vartai į Brazilijos rinką. Suprantu, kad mano padrąsinimai tarytum ignoruoja pastaraisiais metais gerokai subjurusį Brazilijos ekonomikos paveikslą – gilią recesiją, iš kurios brendant valstybei dar prireiks nemažai pastangų. Vis dėlto ryžtingai teisėsaugos sprendžiamos korupcijos bylos ir su tuo susiję politinio bei valdžios sluoksnio valymai pamažu veda į tai, kad situacija šalyje, taip pat ir ekonominė, stabilizuojasi. Nepaisant greitai ir lengvai neišsprendžiamų problemų gausos, prognozuojama, kad nuo kitų metų ekonomika kils, tad reikia nedelsti ir Brazilijos rinkai pasiūlyti lietuviškų prekių bei paslaugų jau dabar. Milijoninė vartojimo rinka, nors ir patyrusi nemalonią turbulenciją, išliko labai gyvybinga. Brazilija įsitvirtina kaip viena didžiausių maisto produktų, gėrimų, drabužių, medicinos, grožio ir kūno priežiūros priemonių vartojimo rinkų pasaulyje. Ypač brazilai „išalkę“ naujų ir aukštųjų technologijų. Žiemos brazilams nepardavinėkime – tikėtina, nepirks. Tačiau kuo juos sudominti ir patraukti be to – tikrai turime. Pirmiausia – palyginti aukštus kokybės standartus ir konkurencingą kainą (nepamirškite – tai brangi šalis). Taip pat lyginant prekybos centrų asortimentą ten ir čia akivaizdu, kad tokio dydžio rinkai, kaip Brazilija, vis dar trūksta prekių pasiūlos įvairovės. Verslo bendruomenėse dažnai girdžiu – patrauklu, bet sudėtinga. Sutinku. Tačiau nėra neįmanoma. Asimetrija tarp valstybių neretai suteikia tiek vienai, tiek kitai pusei akivaizdžių individualių privalumų viena kitos atžvilgiu. Tad skirtumai neturėtų gąsdinti, norėčiau – kad įkvėptų. Kol kas nesame labai ryžtingi, todėl šiek tiek su šia rinka jau vėluojame. Džiaugiuosi įgyvendinta iniciatyva suburti neformalų verslo klubą Brazilijoje – „Amigos da Lituania“ („Lietuvos draugai“). Jis atviras įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistams Brazilijoje, turintiems ryšių su Lietuva ar dar tik besidomintiems galimybe tokių ryšių turėti ateityje. Klubas vertingas pirmiausia kontaktais ir būtent šiuo požiūriu jis turėtų palengvinti Lietuvos verslo kelią į Braziliją. Be kita ko, sulaukę daug susidomėjimo bei palaikymo šį formatą aktyviai vystysime ir kuo plačiau pritaikysime efektyviam Lietuvos ir Brazilijos ryšių plėtojimui bei gilinimui. Lietuvos pusei šiuo atveju svarbu žinoti, kad Brazilijoje Lietuvos draugų ratas suburtas ir yra gyvybingas. Draugai, draugystė, atvirumas nėra atsitiktinai mano vartojamos kategorijos. Tai kyla iš brazilų pasaulėžiūros bei mentaliteto ir yra vienas maloniausių mano patyrimų šioje šalyje. Brazilai – išskirtinė tauta savo pagarba kitoms tautoms ir skirtumams apskritai. Netrukus San Paulo centre kaip ir kasmet bus galima išvysti du Kalėdų Senelius – baltaodį ir juodaodį. Ši tolerancija, sklindanti iš žmonių, nepaisant tikėjimo, rasės, kultūrinių ar socialinių skirtumų, yra labai dėkingas veiksnys mezgant dalykinę draugystę su šia šalimi. Brazilas kiekvieną pasitiks išskėstomis rankomis. Tačiau ar daug žadantis pirmas kontaktas peraugs į tęstinius ir ilgalaikius ryšius, priklausys ir nuo antrosios pusės. Lietuviai darbštūs ir atsakingi. Tai mums įaugę į kraują. Todėl mūsų verslininkais pasitikiu ir kviečiu – į Braziliją. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-29
|
Kryptis – Brazilija: sudėtinga, bet įmanoma
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995534
|
http://www.veidas.lt/kryptis-%E2%80%93-brazilija-sudetinga-bet-imanoma-2
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161128132837-00017.warc.gz
| 39
|
||
http://www.veidas.lt/politinis-cunamis-primine-apie-neiveikta-pasauline-skolu-krize-2
|
EKONOMISTO KOMENTARAS Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ir vis dar aktualus Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš ES yra reikšmingo antiglobalistinių ir antisisteminių nuotaikų stiprėjimo Vakarų visuomenėse atspindys. Tolesnę ekonominę ir politinę Vakarų demokratijų raidą gaubia išskirtinai didelis neapibrėžtumas, tad bandymai ją prognozuoti būtų grynai spekuliatyvūs. Tomas RAMANAUSKAS, Lietuvos banko Sisteminės rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas Daug svarbiau šiuo metu suvokti, kad vykstantys seisminiai socialiniai ir politiniai pokyčiai yra ne atsitiktiniai, o dėsningi procesai, kuriuos žymia dalimi lemia ekonominiai veiksniai. Jie labai glaudžiai susiję su vadinamuoju skolos superciklu, pasauline finansų krize ir ekonominės politikos atsaku į ją. Net Tarptautinis valiutos fondas, vienas aktyviausių globalizacijos procesų šalininkų, pripažįsta, kad globalizacija ne visas šalis ir ne visas visuomenės grupes paveikė vienodai teigiamai – didelė konkurencija su mažų atlyginimų šalimis neigiamai veikė užimtumą išsivysčiusių šalių gamybos sektoriuose, neproporcingai išaugo finansinis sektorius, tarptautiniai kapitalo srautai ir padidėjo finansinio užkrato rizika, tarptautinės kompanijos gebėjo pasinaudoti mokesčių sistemų spragomis ir mokėti mažiau mokesčių, nei sąžiningai priklausytų, o piliečiai jaučiasi prarandantys ekonominės ir politinės sistemos kontrolę. Taigi daugelyje šalių, ne tik JAV, smarkiai išaugo visuomenės dalis, nepalaikanti ekonominio ir politinio status quo ir linkusi balsuoti už sisteminius pokyčius, nors ir labai neapibrėžtus ar rizikingus. Daugelyje šalių, ne tik JAV, smarkiai išaugo visuomenės dalis, nepalaikanti ekonominio ir politinio status quo ir linkusi balsuoti už sisteminius pokyčius, nors ir labai neapibrėžtus ar rizikingus. Kol kas sunku vertinti, ar protekcionizmu, mokestiniu vietinio verslo skatinimu ir valdžios remiamomis investicijomis į infrastruktūrą pagrįsta JAV ekonominė politika galėtų šaliai padėti pasiekti tvirtesnę ir labiau subalansuotą ūkio plėtrą. Kartu neabejotina, kad toks JAV politikos posūkis būtų didelis sukrėtimas nusistovėjusiai tarptautinių verslo santykių ir užsienio prekybos sistemai.Pirmosiomis dienomis po JAV prezidento rinkimo rezultatų JAV akcijų indeksai reagavo stebėtinai optimistiškai, obligacijų pajamingumas didėjo rinkos dalyviams prognozuojant išaugsiantį skolinimosi poreikį ir didėsiančią infliaciją, o besivystančių šalių valiutos pigo. Tai tarsi ir byloja, kad iš principo yra galimybių aktyviau skatinti JAV ekonomiką, bet iš esmės – kitų šalių sąskaita.Tarptautinis atsiskaitymų bankas savo pastarojoje metinėje ataskaitoje taikliai pabrėžia, kad skolinimasis per ilgai buvo politinis ir socialinis pajamų augimo pakaitalas. Ir išties tai yra raktas į vykstančių socialinių ir politinių procesų ekonominių priežasčių suvokimą. Išsivysčiusių šalių darbo vietų ir gyventojų pajamų netekimą, susijusį su gamybos perkėlimu į besivystančias šalis, daugelį dešimtmečių pavyko atsverti didėjančia skola. JAV atveju – tai ir didėjanti valstybės užsienio skola, ir aktyvus privataus bei viešojo sektoriaus skolinimasis vietinėje rinkoje. Kreditavimas iš esmės yra pinigų ir perkamosios galios kūrimas, kuris sudaro galimybes didinti vartojimo ir investicijų išlaidas. Taigi globalizacijos sąlygomis prarandamas gamybos darbo vietas keitė su kredito ir nekilnojamojo turto bumu susijusios darbo vietos statybos, prekybos, finansinio tarpininkavimo, paslaugų sektoriuose. Apskritai didėjantis įsiskolinimas yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys, dažnai ne mažiau svarbus negu investicijos ar technologinė pažanga. Žinoma, tai yra visai kito pobūdžio, netvarus augimo veiksnys. Užtenka sumažėti naujo kreditavimo srautams, ir pajuntamas didelis neigiamas poveikis ekonominiam aktyvumui bei pajamoms.Per pastarąją pasaulinę finansų krizę daugelyje šalių būtent ir vyko sinchronizuotas, su JAV nekilnojamojo turto burbulu sprogimu susijęs finansinio ciklo perėjimas į nuosmukio fazę – daugelyje išsivysčiusių šalių privatus sektorius buvo pernelyg įsiskolinęs ir nebegalėjo ar nebenorėjo toliau skolintis. Siekiant išvengti reikšmingo ūkio aktyvumo nuosmukio, daugelyje šalių skolinimosi estafetės lazdelę buvo priverstas perimti valdžios sektorius.Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai irgi vykdė išskirtinai palankią pinigų politiką bei „serijines“ kiekybinio skatinimo programas, siekdami vėl išjudinti privataus sektoriaus kreditavimo procesus, atpiginti ir palengvinti valdžios sektoriaus skolinimąsi, pagerinti bankų balansų kokybę. Pastaraisiais metais daugelyje išsivysčiusių šalių monetarinė politika liko „vienintelis žaidimas mieste“, t.y. kone vienintelė aktyviai taikoma ūkio plėtros skatinimo priemonė, bet akivaizdu, kad jos efektyvumas vis mažėja. Daug kur pavyko pasiekti tam tikrą, nors ir trapų, ekonominį atsigavimą. Vis dėlto neigiama ekonominės politikos atsako į krizę pasekmė yra vėl rizikingai išsipūtę skolos vertybinių popierių, akcijų, o kai kuriose valstybėse – ir nekilnojamojo turto burbulai. Akivaizdu, kad ypač žemos ar neigiamos realiosios palūkanų normos perskirsto visuomenės turtą, – tai palanku turtingiesiems visuomenės sluoksniams ir besiskolinantiems, bet nepalanku taupantiems konservatyviomis priemonėmis. Fundamentali problema ta, kad ekonomikų gyvybingumą buvo bandoma atkurti pirmiausia skatinant skolos augimą, o ne našiomis investicijomis, technologine pažanga ar sklandesnį ekonomikos funkcionavimą užtikrinančiomis struktūrinėmis reformomis. Pasaulio ekonomika vis dar yra pernelyg priklausoma nuo skolos ir finansinių ciklų, o su globalizacija susiję iššūkiai nėra sklandžiai įveikti. Nuo pat krizės pradžios didėjo rizika, kad protekcionistinės ir antiglobalistinės idėjos pateks į pagrindinę politinę darbotvarkę. Dabar ši rizika ima materializuotis, tai patvirtina JAV ir Didžiosios Britanijos balsuotojai. Kartu tai yra šaltas dušas, kuris, tikėtina, privers ekonominės politikos formuotojus atidžiai pergalvoti skolų krizės įveikimo ir tvarios plėtros strategijas, skatins visapusiškiau vertinti jų ekonominį bei socialinį poveikį ir padės įsisąmoninti, kad nesubalansuotos plėtros problemų sprendimas negali būti nuolat atidėliojamas. Šaltas dušas ne visuomet blogai… Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-25
|
Politinis cunamis priminė apie neįveiktą pasaulinę skolų krizę
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996284
|
http://www.veidas.lt/politinis-cunamis-primine-apie-neiveikta-pasauline-skolu-krize-2
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161124132832-00013.warc.gz
| 40
|
||
http://www.veidas.lt/uzimtumo-didejimo-potencialas-yra-isnaudotas
|
EKONOMIKA 3 klausimai apie Lietuvos ekonomikos prognozes „Swedbank“ vyresniajai ekonomistei Laurai Galdikienei – Ar realu mokesčių korekcijomis kontroliuoti emigracijos srautą, jei „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad gyventojų užimtumo rodiklis nebeturi potencijos didėti? – Prognozuojame, kad užimtumo didėjimo potencialas yra išnaudotas, tačiau ne dėl darbuotojų paklausos trūkumo, o dėl nepalankių demografinių tendencijų. Šalyje kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa vis aktualesne problema, tad emigracijos srautų mažinimas reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Viena svarbiausių gyventojų emigracijos priežasčių – pernelyg mažas darbo užmokestis. Darbo apmokestinimo mažinimas galėtų sudaryti prielaidas spartesniam darbo užmokesčio augimui, taip pat naujų darbo vietų kūrimui, tad ir emigracijos srauto mažėjimui. Šiuo metu Lietuvos dirbantiesiems tenka pernelyg didelė mokestinė našta. Pavyzdžiui, remiantis Europos Komisijos duomenimis, pernai Lietuvoje asmens be vaikų, uždirbančio 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio, darbo sąnaudų mokestinė našta (angl. „tax wedge“) sudarė 39,2 proc. ir buvo didesnė už Europos Sąjungos vidurkį, siekiantį 37 proc. Vis dėlto vien dėl mokesčių korekcijų šalies atlyginimų vidurkis vargu ar pasivys ES atlyginimų vidurkį. Spartesnei atlyginimų konvergencijai, o kartu ir emigracijos srautų pažabojimui būtinas spartesnis produktyvumo didėjimas. To būtų galima pasiekti sudarant palankesnes sąlygas vietos ir užsienio įmonių investicijoms, gerinant švietimo kokybę bei skatinant aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą. – Kur link judės didėjančios šalies gyventojų santaupos? Kokia tikimybė, kad, valstybei nesiūlant patrauklių investavimo alternatyvių, vis didesnė jų dalis bus realizuojama užsienio rinkose? – Kapitalas šiais laikais yra mobilus ir paprastai „keliauja“ ten, kur didžiausia grąža, tad naivu tikėtis, kad jį būtų galima sulaikyti šalyje. Vis dėlto lietuvių taupymo įpročiai yra gana konservatyvūs ir paprastai apsiriboja šalies teritorija – daugiausia taupoma bankų indėlių pavidalu, grynaisiais namuose arba investuojant į nekilnojamąjį turtą, o pažangūs finansiniai instrumentai šalyje nesulaukia didelio populiarumo. Nesikeičiant gyventojų įpročiams, tikėtis didelių pokyčių šioje srityje nereikėtų. Be to, būtina paminėti, kad patrauklių investavimo alternatyvų stoka dėl vyraujančios žemų palūkanų aplinkos jaučiama visame pasaulyje – tai nėra vien tik Lietuvos problema. – Prognozuojama infliacija skatins dar labiau juntamą socialinę atskirtį. Kaip, jūsų nuomone, operatyviai ir nepopulistiškai „nuskausminti“ neigiamus infliacijos padarinius? – Nors kitąmet infliacija ir padidės, prognozuojame, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas viršys infliaciją, todėl ir toliau matysime gyventojų perkamosios galios didėjimą. Manome, kad geriausias būdas pagelbėti socialiai jautriausioms visuomenės grupėms – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir teikti tiesioginę paramą mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams. Tokios priemonės, kaip PVM lengvatos, paprastai pernelyg daug kainuoja valstybės biudžetui, iškraipo rinką, ir ypač sunku užtikrinti, kad jų nauda atitektų vartotojui Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-24
|
Užimtumo didėjimo potencialas yra išnaudotas
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99641
|
http://www.veidas.lt/uzimtumo-didejimo-potencialas-yra-isnaudotas
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161123132832-00012.warc.gz
| 41
|
||
http://www.veidas.lt/didziausiuose-pasaulio-miestuose-%E2%80%93-maziausi-pasaulio-butai-2
|
BŪSTAS Japonijoje populiarūs nakvynės namai – „stalčiai“. Honkonge – kelių kvadratinių metrų butai, kuriuose telpa tik lova. Londone galima nusipirkti labai brangų butą, kuris yra pačiame centre, bet dušas jame atstoja drabužinę, virtuvė – miegamąjį, o bendras plotas nesiekia šešių kvadratinių metrų. Rima JANUŽYTĖ Šis Londono butas pardavinėjamas už solidžią 313 tūkst. svarų sterlingų sumelę, o jo savininkas Ray Barkeris giriasi, kad mažyčiame bute tilpo viskas, ko jam reikėjo, ir net likdavo vietos „pasivaikščioti“. Na, maždaug trys metrai siauru „takučiu“ nuo lovos iki durų. Palyginus su panašaus dydžio butais, jis iš tiesų gali būti pavadintas apartamentais: R.Barkerio butas patenka į mažiausių pasaulyje butų dešimtuką, kurio tris aukščiausias pozicijas užima kalėjimo celes primenantys butai Honkonge. Juose drėgna, tamsu, o vietoj čiužinių ant lovos pakloti bambukiniai kilimėliai. Juose iš socialinės paramos gyvena XXI a. vergai: Honkonge apstu vienišų neturtingų vyrų, kurie po keliolika valandų per parą už skatikus dirba didelėse gamyklose, o į „namus“ grįžta tik pamiegoti. Jie niekada nesukurs šeimos, o jų visas gyvenimas skaičiuojamas nuo vienos dienos iki kitos. „Tokių žmonių Honkonge daugybė. Jų atlyginimas leidžia vos vos išgyventi. Jų būstas – tik keli kvadratiniai metrai, jokių patogumų“, – rašo mažiausių pasaulio butų sąrašo sudarytojai portale www.therichest.com. Honkonge butų, kurių plotas neviršija 10 kvadratinių metrų, yra keli šimtai tūkstančių. Didžioji jų dalis skirta vargingiausiems miesto gyventojams. Tačiau atsiranda vis daugiau mažų butų, kuriuos įsigyja arba nuomojasi pakankamai uždirbantys Honkongo gyventojai. Viena vertus, Honkongas apskritai yra vienas brangiausių pasaulio miestų, nekilnojamojo turto kaina čia maždaug 19 kartų viršija vidutines metines vienos šeimos pajamas. Jei pas mus nekilnojamojo turto kainos būtų tokios kaip Honkonge, vidutinė vilniečių šeima, kurioje du žmonės per mėnesį kartu uždirba apie 1500 eurų, už vidutinišką butą kur nors Fabijoniškėse turėtų mokėti apie 300 tūkst. eurų. Sutikite – brangoka. Tad Honkonge klesti būsto nuoma. O nuomotojai pasitelkia išradingumą, mažindami butų plotą ir augindami jų nuomos kainą. Taip pamažu Honkonge atsiranda atskira mažų „prabangių“ butų, vadinamų narvais, rinka. Narvuose, kurie neretai suformuojami padalijus ir taip nedidelį butą į kelis, iš tiesų galima rasti prabangos elementų. Verslininkas iš Kinijos Sandy Wongas – vienas tokių butų savininkų. Honkonge jam priklauso šeši daugiabučiai, kuriuose įrengti 108 „prabangūs“ narvai. Mažiausio namo plotas – vos 37 kvadratiniai metrai, bet jame S.Wongas sutalpino net šešis butus. Ir reklamuoja juos nevengdamas žodžio „prabangus“. „Tai prabangiai įrengtos kapsulės. Tarsi kosminiame laive. Be lovos, kiekviename bute yra televizorius, oro kondicionierius, dūmų detektorius, veidrodis, violetinis LED apšvietimas, kuriantis futuristinį įspūdį. Čia yra ir šiek tiek asmeninės erdvės“, – butus ir jų apstatymą giria S.Wongas. Jis sako šiuos butus nuomoti pradėjęs prieš pusmetį ir jau galįs nupa sakoti, kas yra tipinis tokio būsto nuomininkas. Tai viengungis, kurio amžius nuo 20 iki 40 metų. „Yra vairuotojas, KFC darbuotojas, statybininkas“, – pasakoja S.Wongas. Tačiau ši „prabanga“ nėra pigi. Prabangios kapsulės nuoma atsieina nuo 361 iki 580 JAV dolerių per mėnesį – pusantro du kartus brangiau, palyginti su „paprasta“ kapsule. Pirmauja Japonija Itin mažų erdvių, skirtų gyventi, dar daugiau nei Honkonge galima rasti didžiuosiuose Japonijos miestuose, ypač Tokijuje bei Kiote. Vos kelių kvadratinių metrų gyvenamąjį plotą japonai įsigudrino naudoti ne tik patys, bet ir siūlyti turistams. Anksčiau tokių viešbučių reputacija būdavo gana abejotina: kambarius-lovas rinkdavosi arba naktinio didmiesčių gyvenimo paragauti atvykę svečiai, arba itin neturtingi keliautojai. Tačiau ir ši tendencija pamažu keičiasi. Antai jau keletas viešbučių tinklų siūlo prabanga dvelkiančius miniatiūrinius kambarius-kajutes arba kambarius-stalčius. Vienuose „kambariai“ išsitraukia iš sienos, o į juose esančią lovą užlipama kopėtėlėmis. Kiti, didesni, primena traukinio kupė. Tiesa, verslo klasės. Viešbučių tinklas „First Cabin Tsukiji“ siūlo mikroskopinę prabangą gyvenantiems kambarėliuose, kuriuose galima rasti net technikos stebuklų. Antai „Panasonic“ kambaryje įrengta garsą ir apšvietimą sinchronizuojanti sistema, o žadintuvas svečią žadina „natūraliais“ tekančios saulės spinduliais.
|
2016-11-22
|
Didžiausiuose pasaulio miestuose – mažiausi pasaulio butai
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993992
|
http://www.veidas.lt/didziausiuose-pasaulio-miestuose-%E2%80%93-maziausi-pasaulio-butai-2
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161121132830-00010.warc.gz
| 42
|
||
http://www.veidas.lt/didziausia-viesuju-pirkimu-problema-%E2%80%93-ju-netaikymas
|
EKONOMIKOS EKSPERTO KOMENTARAS Niekam ne paslaptis, kad viešieji pirkimai – itin biurokratizuota valdžios aparato dalis, apie kurios reformavimą kalbėta be galo daug. Nuo žodžių galiausiai pereita prie darbų. Seimas pagaliau ėmėsi veiksmų korupcijos piktžolei iš viešųjų pirkimų daržo išrauti. Dominykas ŠUMSKAS Vienas didžiausių pakeitimų yra net ne patys viešieji pirkimai, o viešųjų pirkimų išimtis – vidaus sandoris. Vidaus sandoris – tai galimybė perkančiajai organizacijai, pavyzdžiui, savivaldybei ar valstybės įmonei, be konkurso, naudojant supaprastintą procedūrą, iš sau priklausančios įmonės nusipirkti paslaugas. Velnias slypi detalėse. Nors „supaprastinta pirkimo procedūra“ skamba lyg ir gerai, tačiau kokia to kaina? Aukojama konkurencija – nereikia taikyti esminių viešųjų pirkimų procedūrų ir skelbti konkurso. 2015 m. Lietuvoje Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino 318 vidaus sandorių, kurių bendra vertė siekia kiek daugiau kaip 300 mln. eurų. Tai reiškia, kad tiek mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiama neįsitikinant, o gal yra kitų paslaugų teikėjų, kurie paslaugas gali teikti pigiau ar efektyviau. Vidaus sandoris savo esme turėtų būti išimtis iš Viešųjų pirkimų įstatymo. Tačiau išimtis jau tapo taisykle, vidaus sandorių tik daugėja. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, šiemet vidaus sandorių greičiausiai bus daugiau kaip 400, o bendra jų suma gali kilti 66 proc., iki pusės milijardo eurų. Gali būti, kad pusė milijardo eurų prasisuka nesivarginant patikrinti, ar nėra privačių teikėjų, kurie tokias pat paslaugas teiktų už priimtinesnę kainą. Galimybė nesilaikyti konkurencijos vidaus sandoriuose leidžia valdžiai paprasčiausiai susitarti su savo įmone ir paskirti jai rinkos dalį ir valstybines lėšas. Kitaip tariant – tai paprasčiausia landa korupcijai. Nors vidaus sandorio esmė yra ta, kad paslaugos perkamos iš nuosavos įmonės, pasitaiko atvejų, kai tokios įmonės veikia kaip tarpininkai ar subrangovai. Kitaip tariant, nusiperki iš savo įmonės paslaugas be konkurso, o ji tada perperka paslaugas iš kitų įmonių dar užsidėdama procentėlį. Tokios schemos tampa paprasčiausiu pasipinigavimu. Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimų duomenimis, toks paslaugų pirkimas per tarpininkus, kurių pasitaiko net 3–4, išpučia kainą 25–40 proc. Tai reiškia, kad vien praėjusiais metais, vidaus sandorių būdu išleidus 300 mln. eurų, gali būti iššvaistyta bent 75 mln. eurų. Jei šių metų prognozės pasitvirtins ir per tokią populiarėjančią išimtį iš tiesų bus išleista net pusė milijardo, iššvaistyta bus bent 125 mln. eurų. Kodėl tokios sumos? Didžiausia problema ta, kad perkančioji organizacija neprivalo skelbti konkurso. Antra, praktiškai bet kurioje srityje, kur savivaldybė, kita institucija ar didesnė valstybės įmonė, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, yra įsteigusi antrinę įmonę, įmanomas vidaus sandoris. Pavyzdžiui, dėl gatvių tvarkymo, apšvietimo, šilumos, graužikų naikinimo, kapinių priežiūros, apželdinimo ir kt. Tai yra paprasčiausias valdžios vykdomas jai priklausančių įmonių protegavimas. Kaip spręsti problemą, jau prieš porą metų pasufleravo tiek Konstitucinis, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jie išaiškino, kad pats savaime vidaus sandoris neprieštarauja nei Konstitucijai, nei kitiems įstatymams. Tačiau taikant vidaus sandorį būtina laikytis ir kitų įstatymų. Konkurencijos įstatymas numato pareigą viešojo administravimo subjektams neprivilegijuoti ir nediskriminuoti atskirų įmonių. Nesvarbu, privačių ar valdiškų. Todėl vykdant vidaus sandorį būtina paisyti ir Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog net ir perkant iš sau priklausančių įmonių pirmiausia būtina įsitikinti, kad užtikrinama konkurencinė procedūra. Būtent toks reikalavimas šiuo metu ir svarstomas Seime. Tačiau jei jau bus privaloma užtikrinti konkurenciją ir skelbti konkursus, kokia prasmė apskritai palikti vidaus sandorį? Jei valdiška įmonė turės užtikrinti konkurenciją, vadinasi, bus vykdomas konkursas ir ji taps jo laimėtoja. Tokiu atveju būtų protinga vidaus sandorį apskritai naikinti. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-11-30
|
Didžiausia viešųjų pirkimų problema – jų netaikymas
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99705
|
http://www.veidas.lt/didziausia-viesuju-pirkimu-problema-%E2%80%93-ju-netaikymas
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/11/CC-NEWS-20161129132839-00018.warc.gz
| 43
|
||
http://www.veidas.lt/nasles-kerstas-kauno-mafijai
|
KNYGŲ LENTYNA
Jau tapo kone savotiška kasmetine tradicija, kad skaitytojus artėjančių Kalėdų proga maloniai stebina vienas populiariausių ir skaitytojų geidžiamiausių lietuviškos biografinės literatūros autorius Dailius Dargis. Taigi, atėjo laikas ir naujausiam lietuviškos mafijos bestselerių autoriaus D.Dargio žurnalistiniam tyrimui, virtusiam knyga „Juodosios mafijos našlės“. Šįkart žinomas kriminalinių istorijų tyrinėtojas nusprendė praskleisti ir šeiminio Lietuvos nusikaltėlių gyvenimo širmą. Šeštojoje knygoje autorius gilinasi ir atskleidžia, ką reiškia būti mafijos veikėjo moterimi.
Nors kruvinųjų 1990-ųjų nusikaltimų era baigėsi, tačiau, regis, gražios ir aplinkinių dėmesio nestokojančios moterys tebesižavi vyrais iš gangsterių pasaulio. Tai iliustruoja 2015-ųjų lapkritį vienu iš pačių juodžiausių tapęs vakaras „pupyčių“ popgrupės atlikėjai. Tąsyk Kaune įvykdyta kraupi, tačiau vis dar neatskleista žmogžudystė, kurios liudytoja ir tapo žavi blondinė. Šalia jos tame pačiame automobilyje nušautas prie šiuolaikinių banditų priskiriamas vyras, kuris kelią į visagalio titulą bandė prasiskinti pačiais įvairiausiais būdais. Nuo klasikinės mafijos – iki „pupyčių“ Kai kurios knygoje kalbintos našlės mano, kad jauni vyrai eina į banditų gaujas, nes vyrauja nuomonė, jog „bachūrai“ – labai patrauklūs ir seksualūs. Kodėl jaunos, žavios, išsilavinusios moterys pasirenka gyvenimą šalia gangsterio? O gal pasirenka jas? Ką apie išskirtinį, mažai žiniasklaidoje bei knygose aprašytą fenomeną mano su tuo susiję įvairių profesijų atstovai? Naujausios D.Dargio knygos puslapiuose savo įžvalgas pateikė siaubą kėlusių gaujų lyderius ilgai persekioję kriminalistai, su nusikaltėliais ir jų šeimomis bendravę psichologai, seksologai, morgų ir kitų įstaigų darbuotojai. Buvęs vyras – G.Petrikas Visais laikais buvo moterų, kurios tarytum blaškosi arba ieško nusiraminimo vienokias arba kitokias gyvenimo kryptis pasirinkusių vyrų užuovėjoje. Išskirtinio dėmesio verta Editos Petrikienės gyvenimo istorija. Ji ketino būti bibliotekininke ir svajojo turėti gausią šeimą. Dar gyvendama su vienu garsiausių ano meto ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos milijonierių, moteris stačia galva nėrė į romaną su vilijampoliečiu, vėliau Daktarų gaujos bosų rankomis nužudytu ir iki šiolei nesurastu. Deja, toks keistas blaškymasis laimės, ramybės ir meilės šiai kaunietei neatnešė. Su pirmuoju E.Petrikienės vyru Gintaru Petriku ne vienus metus mėginau susitikti ir pasišnekėti apie audringą jo praeitį: pradangintus indėlininkų milijonus, pabėgimą iš Lietuvos, bėglio gyvenimą Amerikoje, kelerius metus, praleistus už grotų; apie jo dabartinę veiklą. Pokalbiui su juo yra paruošta nemažai pačių įvairiausių klausimų ir temų. Tačiau 2013-ųjų lapkritį iš Pravieniškių pataisos namų į laisvę sugrįžęs vyriškis per bendrus pažįstamus visada maloniai perduodavo žinutes arba tiesiog techniškai išsisukdavo nuo bendravimo su šių eilučių autoriumi. Kadaise įtakingu, taip pat ir skandalingu vadintas G.Petrikas vis primindavo, kad nenori, dar negali dėl valdžioje esančių žmonių arba tiesiog nėra linkęs viešintis ir pasakoti apie laukinių 1990-ųjų gyvenimo periodą, kai stambieji verslininkai kone kasdien konfliktavo, bet ir artimai bendravo su tuometinės valdžios, teisėsaugos ar mafijos atstovais. Patį G.Petriką kelis kartus mačiau ramiai vienumoje vaikštinėjantį Kauno Laisvės alėja. Jis buvo kukliai apsirengęs, atrodė susimąstęs, o gal paniręs į senų laikų atsiminimus. Atrodė, kad praeiviams jis absoliučiai neįdomus – nenustebčiau, jog nemažas laiko tarpas padėjo tam, kad aplinkiniai jį šiandien netgi sunkiai atpažintų. Ir panašu, kad netgi tie patys skandalingai žlugusios Kauno holdingo kompanijos indėlininkai netgi pamiršo apie G.Petriko skandalingą praeitį ir kadaise savo prarastus pinigus. Pasigirdo kalbų apie savižudybę 2006-ųjų pavasarį iš Amerikos pasiekė žinia, kad Kalifornijos valstijos centrinis apygardos teismas nusprendė išduoti Lietuvai ten jau kelerius metus kalintį skandalingojo koncerno EBSW prezidentą G.Petriką. Šiandien aiškėja, kad būtent panašiu metu – 2006 m. vasarį E.Petrikienė buvo iškviesta duoti parodymų į Vilniuje esantį Lietuvos kriminalinės policijos biurą, kurio darbuotojai nuo to laiko ir paskui net kelerius metus beveik ištisomis paromis nuodugniai narpliojo senus Daktarų gaujos vyrų nusikaltimus. Iš pradžių seno kirpimo ir profesionaliai savo darbą atlikę kriminalistai „pralaužė“ net kelis su vilijampoliečiais artimus ryšius palaikiusius išties nepalaužiamais laikytus senos kartos gangsterius iš kitų anuomet garsių – Ramaškinių ir Žaliakalnio kriminalinių „šeimų“, kurie ilgainiui buvo tapę policijos bendradarbiais. Po to kriminalistai ėmėsi nužudytų ar paslaptingai dingusių gaujos vyrų artimiausių moterų – motinų, našlių, žmonų, mylimųjų ar dukterų. Sklaidant garsios bylos puslapius susidaro įspūdis, kad visos jos geranoriškai bendradarbiavo, noriai prisiminė senus laikus. Kauno grupuotei galingus smūgius suduoti nusprendusiems pareigūnams sekėsi užmegzti glaudų bendradarbiavimą su saviškių nužudytų ir vėliau miškuose užkastų vilijampoliečių grupuotės vyrų moterimis. Taip pat ir su E.Petrikiene, kuri buvo vieno iš pirmųjų nužudyto ir iki šiolei dingusiu be žinios oficialiai laikomo Daktarų gaujos veikėjo Vladimiro Seneckio, pravarde Turistas, slapta meilužė. Atkakliai ieškojau šios moters biografijos detalių, analizavau, ką rašė senų laikų spauda ir interneto portalai. Tačiau turėjau nusivilti: apie ją faktiškai nerasta jokių žinių. 2006 m. lapkritį žiniasklaidoje pasirodė liūdnų pranešimų, kad iš savo buto, esančio Partizanų gatvėje Kaune, balkono iššoko E.Petrikienė. Skelbta, kad moteris dirbo vienoje iš laikinosios sostinės picerijų. Pasigirdo ir versijų, kad ji neva bandė nusižudyti. Dėl ko tada tokiam drastiškam žingsniui ryžosi ši kaunietė, sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu, kad ją tais metais prislėgė senų prisiminimų našta, nubloškusi į tuos laikus, kai ji gyveno tiktai pasakose bei Holivudo filmuose dažnai vaizduojamą nerūpestingą vyrų geidžiamų gražuolių gyvenimą. Paskutinį kartą jos pavardė žiniasklaidoje šmėstelėjo 2012 m. balandžio 17-ąją, kai E.Petrikienė savo parodymus privalėjo patvirtinti Klaipėdos apygardos teisme, kur prieš teismą stovėjo pats Henrikas Daktaras ir kiti su juo vienoje grupuotėje audringais 1990-aisiais siautėję vyrai. Ne ką daugiau informacijos pateikiama ir oficialiame E.Petrikienės „Facebook“ profilyje. Čia skelbiama įprasta anketinė informacija: moteris gimusi Druskininkuose, gyvenanti Kaune, 1985-aisiais baigė šio miesto „Aušros“ gimnaziją. Jaunystės metai „Rožių kvartale“ E.Petrikienė žiniasklaidai pasakojo buvusio vyro G.Petriko verslu niekada nesidomėjusi ir netgi prašydavusi, kad jis jai nieko nepasakotų. Kai Gintaras vadovavo skandalingai išgarsėjusiam EBSW koncernui, pora darniai pragyveno beveik dvejus metus. Tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai. G.Petriko jaunystė praėjo Kauno senamiestyje, Puodžių gatvėje. Iš čia jis su broliu Raimundu leisdavosi į rizikingas keliones po Sovietų Sąjungą, pelningai pardavinėdami megztinius ir sportinius kostiumus. Būta kalbų, kad šlovės viršūnėje EBSW prezidentas buvo numatęs iš pagrindų restauruoti gimtąjį Puodžių gatvės kvartalą, kuris dar prieš karą buvo pagarsėjęs kaip vienintelis visame Kaune viešnamių kampelis, arba „Rožių kvartalas“. Jaunystės metus menančiame kvartale Gintaras ketino atidaryti penkių žvaigždučių viešbučių kompleksą. Palei Nemuną išsimėčiusiuose uždarų Senamiesčio kiemelių kotedžuose G.Petrikas ketino apgyvendinti artimiausius bičiulius. Paskutinė Turisto diena Liudydama Daktarų byloje E.Petrikienė atvirai prisipažino, kad su Turistu jie tapo meilužiais, kadangi tuo metu ji dar buvo ištekėjusi už G.Petriko. Savo artimą draugystę su V.Seneckiu moteris slėpė nuo aplinkinių. „Taip pat ir V.Seneckis buvo vedęs, – atsiminė Edita. – Pažinties metu jau žinojau, kad jis priklausė Daktarų gaujai, buvo įtakingas nusikalstamo pasaulio autoritetas ir turėjo net kelias pravardes.“ Moteris tiksliai negalėjusi prisiminti, ar lemtingąją 1993-iųjų rugpjūčio 27 dieną nakvojusi pas Turistą, ar pas jį atvažiavusi į namus Garliavoje. Bet tądien ryte vyras meilužės netikėtai paprašė savo automobiliu nuvežti jį į Vilniaus oro uostą. Praėjus keletui dienų Turisto pradėjo ieškoti jo žmona Vida ir motina. „Aš joms papasakojau, kad jį nuvežiau į restoraną „Villula“ ir jis iš restorano nebeišėjo, – pasakojo E.Petrikienė. – Kiek žinau, jo žmona Vida dar važiavo aiškintis į Vilijampolės restoraną. Bet jai H.Daktaras pasakė, kad nežino, kur dingo jos vyras. Man pačiai į namų telefoną, praėjus gal dienai po V.Seneckio „dingimo“, paskambino nepažįstamas vyras ir pasakė, kad Vovkos jau nebėra ir jis niekada neatsiras. Taip pat pasakė, kad „jei apie tai kalbėsi, tai „pradingsi“ ir tu“. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-12-02
|
Našlės kerštas Kauno mafijai
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.997693
|
http://www.veidas.lt/nasles-kerstas-kauno-mafijai
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161201132842-00020.warc.gz
| 44
|
||
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3264&catid=31&Itemid=101
|
Lietuvos bibliotekas jau kontroliuoja kariškiai kariniai ,,cenzoriai" A.Ūsienė ir K. Zikaras Pastaruoju metu Lietuvoje regime daug skandalingų įvykių. Tai ir korupciniai skandalai, ir dažnai pernelyg tiražuojamos politinės rietenos. Tačiau pažvelkime į esminius Lietuvai trukdančius procesus. Su kuo jie susiję? Jie didele dalimi siejasi su karine sfera. Mūsų kraštui itin kenksmingas ginklų pirkimo vajus ir karo kurstymas, tokie procesai daro didžiulę žalą Lietuvai. Iš Lietuvos biudžeto (mūsų visų biudžeto) skiriamos didžiulės sumos ginklų pirkimui. Štai pereitą vasarą vien šarvuočių pirkimui išleista 400 milijonų eurų, o jau sekančiais metais vėl planuojamas šarvuočių pirkimas už 550 milijonų eurų. 2015 m. pabaigoje Lietuvos kariuomenė įsigijo įvairių patrankų už 170 milijonų eurų. O kur dar grandiozinė karinių poligonų plėtra, kuriai metamos didžiulės lėšos, be to, daroma didelė žala gamtai. Štai vykdant Pabradės karinio poligono plėtrą, jau iškirsta 500 hektarų miškų. Tačiau pastaruoju metu aiškėja konkretūs faktai, jog kariškiai kaip gūdžiais Smetonos režimo laikais kišasi net į kultūrinius procesus, siekia paminti žodžio laisvę. Kariškiai nustato-kurios knygos geros, o kurios blogos? Pastarųjų kelių metų bėgyje žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus pasiekdavo informacija apie tai, kaip karinės žvalgybos-taip vadinamo Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento darbuotojai sekdavo pažangius žurnalistus, visuomenininkus, jiems grasino, kišosi į įvairius pilietinius procesus. O štai dabar aiškėja skandalingi faktai, kad kariškiai net imasi iniciatyvos kontroliuoti Lietuvos bibliotekas. Lapkričio 30 d. ryte į mane kreipėsi aktyvi visuomenininkė Irina Judina. Ji teigė, jog prieš kurį laiką kartu su leidyklos ,,Baltosios gulbės“ vadove Natalija Erkelenz ėmėsi iniciatyvas platinti įvairias knygas, kreipėsi į Lietuvos bibliotekas su siūlymu nemokamai perduoti joms V.Megre, V. Sinelnikovo, V.Serkino, S.Lazarevo, I.Jumi ir kai kurių kitų autorių knygas. Tai konkretūs leidiniai, skaitomi įvairiuose kraštuose, juose nėra karo kurstymo, nėra antisemitizmo ar kitų ksenofobijos apraiškų. Viskas gražu, tačiau į šiuos reikalus netikėtai įsikišo kariškiai. O neužilgo pasirodė ir žurnalisto D.Pancerovo straipsnis. Šis aktyvus NATO garbintojas, Ukrainos kruvinojo Maidano šalininkas su purvais sumaišė šią gražią I.Judinos ir N. Erkelenz iniciatyvą. Jis rėmėsi kariškių išvadomis-,,Šios knygos neturi atsidurti Lietuvos bibliotekose ir būti prieinamos skaitytojams dėl jose skleidžiamos propagandos ir atviro melo“. Štai taip, kariškiai jau imasi cenzūros? Kas gi teikia tokias išvadas, kas tie paslaptingi cenzoriai? Tai Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas ir jo atsakingi darbuotojai. Iš šio departamento siusti laiškai į bibliotekas su grėsmingomis rekomendacijomis (pagal stilių –kaip nurodymais), pasipylė ir skambučiai su nuorodomis kaip elgtis. Paaiškėjo, jog laiškus bibliotekoms išsiuntinėjo ir į kai kurias bibliotekas skambino Auksė Ūsienė, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė. Ši veikėja dar nuo 2014 metų pradžios važinėja po Lietuvą ir pastoviai giria NATO, gąsdina žmones Rusijos grėsme, visaip koneveikia pažangius Lietuvos žurnalistus, opozicinių partijų ir judėjimų narius. Kartu su ja itin aktyviai darbuojasi to paties departamento Analizės ir planavimo skyriaus vyresnysis specialistas Karolis Zikaras( įvairių propagandinių televizijos laidų aktyvus dalyvis. Tose laidose jis garbina NATO ir užsiima karo kurstymu). Kas tas paslaptingas Strateginės komunikacijos departamentas? Strateginės komunikacijos departamentas-tai įslaptinta tarnyba. Galima įvardinti ją taip-tai pagal slaptosios tarnybos veiklos metodus dirbanti karinė propagandinė struktūra. Oficialiai skelbiami tik direktoriaus kontaktai (pulkininkas leitenantas Juris Žguts). Realiai šis departamentas jau veikė 2014 m. kovo-balandžio mėnesais, tuomet pasirodydavo pranešimai apie šios struktūros veiklą, buvo pristatomas tuometinis šio departamento vadovas pulkininkas Saulius Guzevičius. Tik įdomu pastebėti, kad 2014 m. gegužės –birželio mėnesiais viešumoje krašto apsaugos ministerijos vadovai teigė, jog šis departamentas dar kuriamas. Žvelgiant į pastarųjų kelių metų eigą, Strateginės komunikacijos departamentas užsiima aktyvia NATO bloko propagavimo veikla, jo darbuotojai rengia straipsnius, važinėja po Lietuvą, skaito paskaitas, susitinka su moksleiviais, įvairių įstaigų darbuotojais. Jie dažnai pabrėžia, kad neva Lietuvoje daug priešiškos propagandos apraiškų, reikia su tokia ,,blogąja“ propaganda aktyviai kovoti. Vienai iš tokių ,,tiesos šauklių“ grupei vadovauja jau minėta Auksė Ūsienė. Šioje grupėje, be A. Ūsienės, dar yra jos kolega K. Zikaras, ir dar Analizės bei planavimo skyriaus specialistas T.Čeponis, vyresnysis specialistas V.Čepukėnas. Ieškokite skundikų? Šioje paslaptingoje istorijoje įdomiu būdu yra įsipainiojusi Alytaus J.Kunčino viešosios bibliotekos direktorė G. Bulgakovienė. Būtent G.Bulgakovienė ir dar viena jos kolegė kreipėsi į kariškius. O šie jau pradėjo tyrimą, po kurio pradėta siusti į bibliotekas grėsmingas rekomendacijas-nurodymus. Tai neatsitiktinis G. Bulgakovienės poelgis, nes ji versdavo žinomo Ukrainos Maidano propaguotojo N. Timčiuko tekstus (šis veikėjas pateisino net Odesos įvykius, kai ,,Pravyj sektor“ smogikai 2014 m. gegužės 2 d. sudegino arba nušovė apie 100 vietos patriotų) D.Pancerovo manipuliacijos Teko išsamiai panagrinėti D. Pancerovo straipsnį ,,Į Lietuvos bibliotekas bandyta prakišti prakišti knygų apie Josifą Staliną”. Pirmiausia straipsnis nuo pat pavadinimo parengtas pagal Gebelso metodikas-,,kuo daugiau melo, tuo geriau“. Nes iš N.Erkelenz ir I.Judinos teiktų daugelio knygų tėra tik viena knyga apie Staliną. Tai konkreti istorinė knyga-,,Stalinas: Prisimename kartu“ (autorius N.Starikovas). Toliau D.Pancerovas pateikia daug įvairių manipuliacinių teiginių, remiasi įvairiais Lietuvos elito veikėjais, remiasi kariškiais. Štai citata iš straipsnio-,,Politologas N.Maliukevičius sako, kad N.Starikovas išsiskiria ryškiomis antimaidaniškomis idėjomis. Jis savo knygose gasdina skaitytojus, jog ateis JAV organizuotų spalvotojų revoliucijų era. Kai Ukrainoje prasidėjo Maidanas, tuomet N. Starikovas Rusijoje organizavo vadinamajį Antimaidano judėjimą. Jis yra vienas pagrindinių Kremliaus progapagandos ruporų”. Kita citata iš šio straipsnio- ,,Kariškiai pastebėjo, kad siūlytų knygų autoriai, net ir rašantys apie sveiką gyvenimo būdą, gamtą, taip pat dalyvauja Kremliaus propagandos sistemoje”. Ką galima atsakyti į tokius D.Pancerovo straipsnyje pateikiamus teiginius? N.Starikovas yra žinomas rašytojas ir žurnalistas, jis ne kartą lankėsi Lietuvoje. Iki tol, kada nuo 2014 m. pradžios Lietuvos valdantieji klanai pradėjo vykdyti nuožmią rusofobijos kampaniją ir uždraudė N.Starikovui įvažiuoti į Lietuvos teritoriją. O jo knygose išdėstoma konkreti pozicija apie istorinius bei geopolitinius procesus, niekur neraginama smurtauti, vykdyti maištus. Priešingai –autorius įspėja apie ,,spalvotojų revoliucijų“ grėsmes. O štai pateikta kariškių nuomonė apie tai, kad net sveiko gyvenimo būdo propaguotojai yra Kremliaus ruporai tai liaudiškai tariant ,,briedas“ ir tiek. Prieita iki visiškų nusikalbėjimų. Šiame straipsnyje beveik neminimos V.Megre, V.Sinelnikovo, V.Serkino knygos, sudarančios didelę siūlytų knygų dalį. D.Pancerovas jų ko gero sąmoningai neanalizuoja, nes tai knygos, kuriose faktiškai nėra jokios politikos. Ten rašoma apie pagarbą gamtai, apie sveiką gyvenimo būdą ir pan. temomis. Tokie procesai primena Smetonos režimo laikus Lietuvoje vis labiau ribojama demokratija, vykdomi masiniai žmogaus teisių pažeidimai, pažangių žurnalistų, visuomenininkų persekiojimai. Imamasi ir nuožmių priemonių įvairių užsienio šalių taikių piliečių atžvilgiu- į Lietuvą jau neįleidžiami G.Sapožnikova, N.Starikovas, A.Diukovas, S.Michejevas, J.Korenas, A.Kuzminas, O.Gazmanovas ir daug kitų žurnalistų, rašytojų, istorikų, visuomenininkų, dainininkų. O dabar jau pereinama ir prie vis didėjančio žodžio bei informacijos laisvės suvaržymo. Tai, kad kariškiai jau imasi kontroliuoti Lietuvos bibliotekas, yra grėsmingas ženklas. Taip buvo Smetonos režimo laikais, tuomet karo komendantai, karinės žvalgybos veikėjai kišdavosi į kultūrinius procesus, į spaudos reikalus, į knygų leidybą. Tad lieka iškelti pagristą klausimą: kur einame- į ateitį ar atgal, į praeitį, į gūdžius priespaudos laikus? Giedrius Grabauskas
Peržiūros: 40
|
2016-01-01
|
Lietuvos bibliotekas jau kontroliuoja kariškiai
|
laisvas, laikrastis
| null |
laisvaslaikrastis.lt
|
lt
| 0.993865
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3264&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161206132850-00025.warc.gz
| 45
|
|
http://www.veidas.lt/turtingumas-nepriklauso-nuo-materialiniu-istekliu
|
Savaitės interviu Nauja tendencija – verslininkai eina į valdžią: ką tik Donaldas Trumpas laimėjo prezidento rinkimus, verslo magnatai perima valdžią ir kitur, tai pat ir Lietuvoje, kur Seimo rinkimus laimėjo partija, vadovaujama turtingo verslininko. Ką tai žada ar kokių pavojų kelia pasauliui? Aiškinamės ir globaliau į pasaulio ateitį žvelgiame su žinomu JAV ekonomistu Alejandro Chafuenu.
– Ekspertai pastaruoju metu kalba apie politikoje kylančią populizmo bangą, galios santykių tarp elito ir rinkėjų transformaciją. Kaip jūs, kaip ekonomistas, žvelgiate į tai? – Manau, kad populizmas yra pavojus, kurį XXI a. matome beveik visose visuomenėse. Tai yra pavojus, galintis nuvesti į manipuliavimą galia, o Jungtinės Valstijos buvo pastatytos remiantis galios padalijimu: tas, kas turi galią, ja neturėtų piktnaudžiauti. Todėl tikiuosi, kad JAV institucinė sistema apsaugos nuo kai kurių D.Trumpo instinktų, galinčių sukurti didelių problemų ateityje. Kita vertus, žiniasklaida bando piešti D.Trumpą kaip populistą, bet manau, kad kita pusė yra labiau populistinė. D.Trumpui nelabai rūpėjo ta populisto etiketė, o štai Barackas Obama neseniai savo kalboje sakė, kad tai jis yra populistas, – jam rūpi žmonės, jų sveikatos apsauga, algos didinimas ir nemokamas aukštasis išsilavinimas. – D.Trumpas – ne vienintelis JAV prezidentas, kuris prieš juo tapdamas užsiėmė verslu, tačiau bene pirmasis, kuris atėjo į valdžią iškart, be realios valstybės valdymo patirties. Verslininkas vadovo kėdėje nėra netikėta, tačiau kartu nėra ir labai įprasta. Kaip, jūsų manymu, jam seksis? – Tokių pavyzdžių turite ir jūs Europoje – prisiminkime Silvio Berlusconi. Lotynų Amerikoje galima prisiminti Sebastianą Pinerą, vieną labiausiai sėkmės lydimų Čilės verslininkų, kuris neseniai buvo šalies prezidentas ir gali būti, kad bus išrinktas prezidentu dar kartą. Pagal rodiklius, jis darbą atliko tikrai gerai, tačiau jam buvo priekaištaujama, kad jo valdymo laikotarpiu nebuvo sumažinta nelygybė. Yra ir kitas pavyzdys tose pačiose JAV – Michaelas Bloombergas, kuris buvo Niujorko meru ir nuveikė neblogą darbą. Tačiau, žinoma, D.Trumpui tai bus iššūkis, nes valstybė skiriasi nuo privataus sektoriaus. Tarkim, noriu pastatyti tokį pastatą ir pastatau, nenoriu daryti to ar ano, ir to nereikia daryti. Versle nebūtina pirkti už pigiausią kainą ar daryti visko pagal logiškas taisykles, jei turi verslo instinktą. Todėl, manau, bus įdomu pasižiūrėti, kaip jis prisiderins prie biurokratijos, taip pat kas bus tie žmonės, kuriuos jis pasirinks, – tai bus svarbiausia. Kol kas galiu tik džiaugtis jo pasirinkimais formuojant komandą. Mes turime ir vieną pavyzdį iš mano gimtosios Argentinos: ponas Mauricio Macri yra Argentinos prezidentas. Jis nebuvo stambus verslininkas, nes pats buvo verslininko, „Fiat“ prezidento, sūnus. Jis išmoko valdyti būdamas Buenos Airių meru, o dabar daugelis iš jo to meto komandos dalyvauja valstybės valdyme. – Ar galėtume spėti, kad verslininkų tapimas politikais taps vis populiaresnis? – Manau, kad kai kurie žmonės, įkvėpti D.Trumpo sėkmės, stengsis kopijuoti jį ar net kopijuoti tai, kas vyksta JAV, todėl kai kurie verslininkai iš tiesų gali pradėti tiesiogiai siekti politinės galios. Vis dėlto nemanau, kad tokių bus daug, nes politika nėra lengvas darbas. – Tačiau gali atsitikti taip, kad išrinkti verslininkai valstybėje pradės tvarkytis kaip nuosavoje įmonėje, tarsi saugodami asmeninį verslą. Pavyzdžiui, D.Trumpas planuoja numatyti didesnius mokesčius prekėms iš Meksikos ir Kinijos, priešinasi prekybos sutartims. – Mano nuomone, tai pavojinga – realus pavojus, kad D.Trumpas pats norės rinktis laimėtojus ir pralaimėtojus. Tačiau labai įdomu, kad bent du D.Trumpo finansiniai patarėjai yra laisvosios prekybos propaguotojai, pavyzdžiui, Stephenas Moore’as visą laiką buvo vienas iš ekonomistų, pasisakančių už imigraciją. Manau, kad iki šiol Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) sukūrė daug privalumų, ne tik ekonomiškai, bet ir kultūriškai sujungdama Kanadą, Meksiką ir Jungtines Valstijas. D.Trumpo išrinkimas labai siutina Meksikos elitą, jie priešinasi jo planams, ir tikiuosi, kad jis sušvelnins savo požiūrį. JAV nereikalinga didelė revoliucija, tačiau reikalingi dideli pokyčiai, kad pakeistume kursą. Labai svarbu išlaisvinti rinką ir sukurti mažiau kliūčių į ją patekti, ypač ten, kur gyventojai ne tokie turtingi ar išsilavinę. Turiu omenyje reguliavimų kiekį, ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Neseniai buvau Lenkijoje, kurioje kasmet parašoma apie 30 tūkst. lapų naujų reguliavimo nurodymų. Verslas nespėja pagal jų tempą, lieka formalumai ir biurokratinė painiava. Todėl mano siūlymas – mažiau reguliavimo, mažinti mokesčius, išlaikyti laisvąją rinką, ir tuomet JAV galės augti sparčiausiai per pastaruosius metus. Vėlgi, aš mėgstu laisvę, tačiau manau, kad radikalūs pokyčiai, vedantys į nežinomybę, yra pavojingi. Vis dėlto truputį daugiau nerimo kelia tempas, kuriuo institucijos gali keisti visuomenę. – Vienas tokių dalykų, keičiančių ir jau pakeitusių visuomenę, yra internetas, kuris paspartino, tarkime, tą pačią dalijimosi ekonomiką. Jos privalumai – lengvas prisijungimas, nedaug taisyklių, lankstus vartotojų dalyvavimas. Skamba kaip geras pavyzdys, kurį laisvosios rinkos gerbėjai turėtų itin mėgti? – Taip, tačiau norint išspręsti visas visuomenės problemas to nepakaks. Dalijimosi ekonomika yra puikus įrankis padėti vargingiau gyvenantiesiems. Pavyzdžiui, galite išnuomoti savo mažą namą per „Air BnB“ sistemą. Taip daro ir mano sūnus, kurio nuolatinės pajamos nėra didelės, o tai jam leidžia uždirbti ir jaustis gerai, kad uždirba teikdamas paslaugą. Tačiau kartais reikia būti kūrybiškesniems norint padėti žmonėms, kurie buvo įpratę prie senos sistemos, ir kartu išlaikyti lygybės principą, kuris, manau, yra kertinis. Jūs turbūt girdėjote, kad atsiradus vartotojų taksi tinklams kiti vairuotojai ar taksi savininkai sako: „Ei, šitiems žmonėms taikoma mažiau taisyklių nei mums.“ Manau, kad tiesiog taip pat reikėtų sumažinti kaštus ir vadinamiesiems tradiciniams verslams. Aš pats esu didelis dalijimosi ekonomikos produktų vartotojas, tačiau kartu man rūpi etika ir nelygybė, sukuriama naudojant netolygų ekonominių laisvių paskirstymą. Tradicinėje rinkoje yra labai daug apribojimų. Pavyzdžiui, finansų rinkose praktiškai tik bankai gali išpildyti visus reikalavimus. Didžiausi JAV bankai turi apie tūkstantį advokatų – kas gali sau tai leisti? Bet technologijos pagrindinių pasaulio problemų neišspręs, jei nepakeisime žmonių mąstymo, kad tai jie yra atsakingi už savo išsilavinimą ir negali visko tikėtis gauti iš valstybės. – Vis dėlto dalijimosi ekonomika dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad galima tiesiog efektyviau paskirstyti jau turimus išteklius. Kartais kyla įspūdis, kad galbūt nereikia stengtis augti bet kokia kaina, – užtektų tik paskirstyti tai, ką pagaminame? – Aš labai gerbiu žmones, kurie sako: gerai, man jau užteks, aš nebenoriu augti. Tačiau dar labiau gerbiu ir žaviuosi tais žmonėmis, kurie savo vaisius nori padauginti. Aš pats anksčiau buvau agnostikas, ateistas, vėliau tapau krikščioniu. Pradžios knygoje praktiškai taip ir sakoma: būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją. Žmonių problema yra ta, kad jie kartais mano, jog ekonomiką reikia vertinti kaip duotybę, kaip pyragą ir koncentruotis į paskirstymą. Tačiau pyrago dydis nepriklauso nuo to, kaip mes jį dalysime. Jeigu žmogus, kuris pagamina daugiau, turi mokėti baudas, o tas, kuris pagamina mažiau, gauna daugiau privalumų, turėsime visuomenę, kuri ne tik neauga, bet pradeda trauktis. Ir tuomet blogiau bus visiems. Todėl aš manau, kad visuomet turi būti augimo potencialas. Aišku, reikia gerbti įstatymus. – Po pastarųjų rinkimų pasigirdo kalbų, kad dėl D.Trumpo pergalės apie atsiskyrimą nuo JAV gali svarstyti Kalifornija. Tai tradiciškai demokratus remianti valstija, be to, regis, galinti save išlaikyti – pasaulyje pagal BVP ji yra šešta ir lenkia tokią šalį, kaip Prancūzija. Ar toks veiksmas būtų logiškas ir ar jis apskritai įmanomas? – Panašių diskusijų buvo ir prieš rinkimus: kai kas Teksase kalbėjo, kad jie gali atsiskirti, jei laimės H.Clinton. Aš pats esu imigrantas ir man patinka Jungtinių Valstijų laisvė, todėl manau, kad jei regionas yra federacinėje valstybėje, jis turi turėti teisę nuo valstybės atsiskirti. Jei regionas nori atsiskirti, nes yra diskriminuojamas centrinės valdžios, manau, kad tai būtų teisėta ir atsiskyrimas galėtų įvykti. Aš nemanau, kad centrinė valdžia dėl to galėtų įsitraukti į karą. Taip pat nematau, kad tai galėtų įvykti per artimiausius dešimt metų. Kalifornija ir pati nėra vienalytė: kai kurie regionai konservatyvesni, yra ir labiau kaimiškų regionų. – Tačiau ar turtingo regiono atsiskyrimas būtų, pavadinkime, teisingas mažiau išsivysčiusių šalies regionų atžvilgiu? – Aš nemanau, kad mažiau turtingi regionai turi teisę per se į turtingesnių regionų gerovę. Turtingumas nepriklauso nuo materialinių išteklių. Pažiūrėkite į Honkongą – tai regionas praktiškai be išteklių. Todėl jei priimsite įstatymus, kurie gerbs privačią žmogaus nuosavybę, žmogaus orumą, jo ekonomines ir civilines laisves, – tai ir bus pagrindinis raktas į išsivystymą. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-12-05
|
Turtingumas nepriklauso nuo materialinių išteklių
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996117
|
http://www.veidas.lt/turtingumas-nepriklauso-nuo-materialiniu-istekliu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161205132849-00024.warc.gz
| 46
|
||
http://www.veidas.lt/mokykla-save-atranda-is-naujo-pr
|
Šeštą kartą vyko respublikinė švietimo paroda „Mokykla 2016“, burianti visą pedagogų bendruomenę. Susiklostė graži tradicija kartą per metus susitikti visiems – mokytojams, tėvams, mokiniams, verslininkams, švietimo politikos formuotojams, bibliotekų ir muziejų darbuotojams, švietimo ekspertams ir praktikams. Julijanas Jurgutis Paroda veikia kaip greitoji pagalba pedagogų bendruomenei – problemų sprendimų ieškoma čia ir dabar, neformalioje aplinkoje mezgasi naudingos pažintys ir kuriamos bendradarbiavimo strategijos. Švietimo bendruomenė vienija jėgas, kad atlieptų mokykloje jau esančios Z kartos ir greit ateisiančios alfa kartos vaikų poreikius. Alfa kartos vaikai ateis į mokyklas sugebėdami apdoroti milžiniškus kiekius informacijos, gebėdami daryti keletą ar net keliolika darbų vienu metu, bus smarkiai technologiškai pažengę. Ar mes sugebėsime tam pasiruošti? Apie tai – interviu su Ugdymo plėtotės centro direktoriumi Giedriumi Vaideliu. – Kam reikalinga paroda „Mokykla“? – Ugdymo kokybės gerinimui, apie kurį taip dažnai kalbame ir siekiame, reikalinga pedagogų bendruomenės transformacija. Šiuo metu vidutinis pedagogo amžius yra 56 metai. Nemaža jų dalis universitetą baigė vyraujant visai kitai mokymo(si) paradigmai nei šiandien. Turime atnaujinti jų žinias, juk mokymo metodikos nuolat keičiasi ir tobulėja. Jei pedagogai atnaujins savo žinias ir jaus ugdymo aktualijų pulsą, jie pasitikės savo jėgomis ir drąsiai imsis iniciatyvos priimti inovatyvius sprendimus savo klasėje. Pastebima, kad apie 30 proc. pedagogų dalyvauja visur – renginiuose, konferencijose, susitikimuose, mokymuose, stažuotėse ir t.t. Taip pat gauna įvairių apdovanojimų, tampa įvairių konkursų laureatais. Tačiau tai tik trečdalis pedagogų. Natūraliai kyla iššūkis, kaip įtraukti likusius du trečdalius, sudominti juos ir uždegti. Paroda – viena žaismingesnių priemonių sudominti tiek aktyvesnius, tiek pasyvesnius, tačiau taip pat smalsius pedagogus. Čia kiekvienas gali sau priimtina forma ir savo ritmu pasisemti įkvėpimo. – Su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė mokykla? – Šiandieninis švietimo iššūkis – skatinti mokyklas išrasti save iš naujo. Pati viena mokykla nėra pajėgi „griauti“ savo sienų ir tapti atvira – į švietimo procesus turi įsitraukti tėvai, verslas ir visa visuomenė. Parodoje „Mokykla“ sukurtos sąlygos idėjų sklaidai visais švietimo bendruomenės lygmenims. Per susitikimus, tyrinėjimus, kūrybišką bendradarbiavimą skatiname asmenybės ūgties siekiamybę, polilogo kultūros ir partnerystės tarp švietimo bendruomenės narių puoselėjimą, tyrinėjimo ir kūrybos kultūrą mokykloje bei kiekvienos mokyklos identiteto ir įvairovės paieškas. – Iš kur mokykla galėtų pasisemti idėjų kaitai? – Ugdymo plėtotės centro ir parodos „Mokykla“ tikslas – skleisti inovacijas, suteikti pagalbą mokykloms, skatinti norą taikyti inovatyvias idėjas ir požiūrį ugdymo turinio kokybei gerinti. Kokybiškas ugdymo turinys nėra vienalytis sėkmingo ugdymo proceso dėmuo – tai nėra tik programa. Svarbu ne tik tai, ko mokome, bet ir kaip tą darome, kaip vertiname darbo rezultatus ir kokius metodus tam taikome, kaip užtikriname šių procesų kokybę. Parodos lankytojas skatinamas apmąstyti švietimą, klausti ir dalyvauti pokalbyje su kitais ir kartu ieškoti kūrybiškų išeičių, pasisemti įkvėpimo. – Kuo dar paroda prisideda prie pedagoginio darbo? – Parodoje „Mokykla“ siekiame parodyti naujas intelektines ir technologines mokomųjų dalykų turinio ir priemonių mokykloje formas, kad mokytojai susipažintų su pratybų sąsiuvinių ir vadovėlių alternatyvomis. Pratybų sąsiuvinis, kad ir koks būtų patogus, neskatina naujų idėjų atsiradimo, kūrybiškumo ir noro atrasti, pažinti supančią aplinką. Vadovėliai, deja, vis dar vienodai naudojami ir mokytojų, ir mokinių. Nors idealiu atveju mokiniai turėtų naudotis vadovėliais, mokytojai – dalykų programomis. – Kaip paroda skatina mokytojus išeiti iš įprastinės komforto zonos? – Siekiame drąsinti mokytojus – ieškoti, mokytis, dirbti kitaip. Drąsus mokytojas sieks kontakto su kolegomis, ieškos kūrybiškų išeičių ir už mokyklos ribų. Vidinė pedagogo parengtis lemia pamokos kokybę, stiprios motyvacijos vedami mokytojai daro didžius darbus. Paroda „Mokykla 2016“ skatina mokyklų bendruomenes bei švietimui neabejingus visuomenės narius drąsiai imtis kūrybiškų ir netikėtų iniciatyvų, kurios prisidės prie pilietiškų asmenybių ugdymo ir bus svarus indėlis į progresyvios, kuriančios, atsakingos ir klestinčios visuomenės kūrimą. Į parodą, vykusią lapkričio 25–26 dienomis, atvyko apie 18 tūkst. lankytojų. Parodą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
|
2016-12-05
|
Mokykla save atranda iš naujo PR
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.9948
|
http://www.veidas.lt/mokykla-save-atranda-is-naujo-pr
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161205132849-00024.warc.gz
| 47
|
||
http://www.veidas.lt/socialdemokratai-%E2%80%93-itarimu-korupcija-ir-savu-dangstymo-liune
|
POLITIKA Saga, kaip tarp beveik 22 tūkst. savo narių socialdemokratai ilgai negalėjo rasti vieno kandidato į teisingumo ministrus, kurio biografijos netemdytų istorijos apie įtartinus ryšius ir sandorius ar keista vairavimo išgėrus epopėja, išryškino, kokia papuvusi mus valdžiusi ir vėl valdysianti partija. Aušra LĖKA Kandidato į ministrus paieškos ir apskritai per pastarąsias savaites socialdemokratus vienas po kito krečiantys neskaidrumo skandalai atskleidžia ne tik šios partijos pakrikimą pralaimėjus rinkimus, bet ir giluminį sugedimą. Ydingos teisingumo etalono paieškos Ironiška, kad socialdemokratai susimovė siūlydami būtent teisingumo – tos srities, kurioje įstatymų laikymasis turėtų būti etaloninis, – ministrą. Pirmas dublis: Darius Petrošius pats pasitraukė po to, kai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Povilas Urbšys priminė apie anksčiau viešai skelbtus įtarimus dėl jo galimų ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovu ir kontroversiškos žemės pirkimo istorijos. Tačiau D.Petrošius praėjusią kadenciją buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės komisijos pirmininkas, vadinasi, tikrintas pertikrintas specialiųjų tarnybų (norisi tikėti, kad jos savo darbą atliko atidžiai), turėjo leidimą dirbti su itin slapta informacija. Tad kai kurie politinio gyvenimo analitikai suabejojo, ar politikui, jei jis ir jo partija neabejoja esantys tiesūs, reikia trauktis. Juk taip galima iš posto pašalinti beveik kiekvieną. Tačiau žodelis „beveik“ čia labai svarbus: kažin ar tokių kaip D.Petrošiui pavojų galėtų kilti būsimam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ar daugeliui kitų į Vyriausybę LVŽS pasiūlytų žmonių? Antra vertus, tokios politinės etikos taisyklės: kilus įtarimų – pasitraukti, kad nekenktum visai partijai, ir toliau įrodinėti savo teisumą. Antru dubliu per savo ydingą įpratimą nepaisyti politinės kultūros socialdemokratai į tikrai nepatogią padėtį pastatė savo partietį Julių Sabatauską. Kaip pratę, nederinę ne tik su premjeru ir valdančiosios koalicijos partneriais, bet net ir iki sprendimo savo partijos prezidiume, kai kurie socialdemokratai paskelbė, kad partija į ministrus siūlo J.Sabatauską. Jei ne šis socialdemokratų nenoras laikytis Konstitucijos (o joje aiškiai pasakyta: „Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas“), ši Vyriausybė būtų buvusi unikali pavyzdingu procedūrų laikymusi. Saulius Skvernelis vis pabrėždavo, jog ją formuojantys asmenys pirma randa konsensusą dėl personalijų, o tik tada jas paskelbia, kad atkritusių kandidatų vardai be reikalo nebūtų tąsomi viešojoje erdvėje. Tačiau socialdemokratai savo įprastomis manieromis unikalumą sugadino. Žinoma, koalicijos partnerių teisė – parinkti jiems skirtos ministerijos vadovą, bet ji ne absoliuti: pagal Konstituciją jis turi tikti ir premjerui, ir prezidentui. Trečias dublis dar kartą atskleidė socialdemokratų įprotį užglaistyti ar net bandyti nuslėpti savo bendražygių nuodėmes. Julius Pagojus įeis į Lietuvos politikos istoriją kaip trumpaamžiškiausias paskirtasis ministras: jo „karjera“ truko vos vieną dieną. Socialdemokratų viršūnės dievažijasi nežinoję buvusio teisingumo viceministro promilių epopėjos, kurią nuslėpė jo buvęs vadovas ligšiolinis teisingumo ministras, įtakingas socialdemokratas Juozas Bernatonis. Tačiau kaip galėjo nutikti, kad neblaivus vairuojant sugautas, o dar ir galbūt bandęs išsisukti politikas nebuvo svarstomas partijos Etikos ir procedūrų komisijoje? Kodėl ministras nekėlė klausimo, ar po tokio fakto jis gali toliau eiti viceministro pareigas? Na, į pirmą klausimą atsakyti lengva: juk pats J.Pagojus – socialdemokratų etikos sargų komisijoje. Pats nuslėpęs savo pražangą, jis toliau drįso būti kitų moralės vertintoju. Visą savaitę – korupcijos purvyne Teisingumo ministro paieškos – ne vienintelis socialdemokratų pastarosios savaitės fiasko. Per kelias dienas viešumon iškilo dar dvi socialdemokratų galimos korupcijos istorijos. Po STT ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos viešuosiuose pirkimuose, siekiant asmeninį namą statyti už viešuosius pinigus, įkliuvo Kauno rajono socialdemokratai: savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis ir vicemeras Kęstutis Povilaitis. Specialiuoju liudytoju apklaustas ir meras Valerijus Makūnas. Visų trijų narystė Socialdemokratų partijoje suspenduota. Dar painesnė socialdemokratų linija praėjusią savaitę BNS paviešintoje „Lietuvos geležinkelių“ dosnumo istorijoje. Atskleisti keisti sutapimai: išskirtinio „Lietuvos geležinkelių“ dėmesio sulaukė dviejų regionų lopšeliai-darželiai ir sporto mokyklos: Vilkaviškio, kur jau dešimtmetį vienmandatėje apygardoje kandidatuoja socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius, ir Mažeikių, kurių savivaldybės tarybos narys yra ligšiolinio premjero patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius. Stabiliai remta ir su ligšioliniu susisiekimo viceministru, „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininku „darbiečiu“ Sauliumi Girdausku susijusi įstaiga. Be to, paviešinta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per savo antrinę įmonę Vilniaus lokomotyvų remonto depą be konkurso iš Rusijos bendrovės „Transmashholding“ pirko lokomotyvus. Penktadienį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pareiškė atsistatydinąs. Gal pagaliau Lietuvoje tikrai atsirado viltis, kad su neskaidrumu nebus taikstomasi ir tam nebus parsiduodama? Juk „Lietuvos geležinkeliai“ metų metais sulaukdavo kritikos dėl savo abejotinų sandorių ir sprendimų, bet dešimtmetį bendrovei vadovavusiam S.Dailydkai tai buvo nė motais. 2008 m. susisiekimo ministru tapęs liberalas Eligijus Masiulis buvo užsimojęs suvaldyti valstybę valstybėje, kaip „Lietuvos geležinkelius“ yra pavadinusi Dalia Grybauskaitė. Bet netrukus liberalų ministrui ši bendrovė stebuklingai ėmė patikti. 2008–2012 m. premjeras Andrius Kubilius taip pat bandė šią bendrovę priversti dirbti pagal valstybės valdomos įmonės principus ir mokėti valstybei nustatytus dividendus. Bet „Lietuvos geležinkeliai“ savo valstybėje elgėsi pagal savo taisykles ir net krizės įkarštyje pasiskirdavo sau solidžias premijas. „Lietuvos geležinkeliai“ kritikos sulaukdavo ne tik iš Lietuvos vadovų, bet ir iš Europos Komisijos – ir dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo vilkinimo, ir dėl savavališkai išardytų bėgių į Latviją, dėl ko Lietuvai gresia dešimčių milijonų eurų bauda ir pašlijusi reputacija. Viešųjų pirkimų tarnyba šiemet taip pat nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti porą konkursų, įtariant, kad jų sąlygos pritaikytos vienam konkrečiam pardavėjui. Kritikos dėl skaidrumo stygiaus būta nuolat, bet valstybės įmonę valdančios Susisiekimo ministerijos vadovai ją gynė. Juk ne veltui „Lietuvos geležinkeliai“ buvo vadinami socialdemokratų darbo birža ir lesyklėle. Bet valdžia keičiasi. Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m
|
2016-12-07
|
Socialdemokratai – įtarimų korupcija ir savų dangstymo liūne
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993415
|
http://www.veidas.lt/socialdemokratai-%E2%80%93-itarimu-korupcija-ir-savu-dangstymo-liune
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161206132850-00025.warc.gz
| 48
|
||
http://www.veidas.lt/kraupi-lektuvo-katastrofa-sukrete-futbolo-pasauli
|
Praėjusią savaitę pirmadienio vakarą maždaug 50 km nuo Kolumbijos Medeljino tarptautinio oro uosto sudužo čia leistis turėjęs iš Bolivijos užsakomuoju reisu skrendantis keleivinis lėktuvas „British Aerospace 146“. Orlaiviu skrido 77 žmonės, iš kurių šešiems pavyko išgyventi katastrofą, dar vienas žmogus mirė ligoninėje. Lėktuvo katastrofa itin sukrėtė pasaulio futbolo pasaulį, mat tarp žuvusiųjų – 19 Brazilijos pietuose esančio Šapeko miesto futbolo klubo „Chapecoense“ narių, taip pat šios komandos treneriai, klubo darbuotojai ir 20 Brazilijos sporto žurnalistų, skridusių į Kolumbijoje rengtą Pietų Amerikos taurės turnyro finalą „Copa Sudamaricana“. Šiame antrame didžiausiame Pietų Amerikos turnyre „Chapecoense“ komanda, iki tol nepelnydavusi didesnių pergalių ir sėkmės skonį pajutusi tik šiemet, turėjo susirungti su Kolumbijos „Atletico Nacional“. Po nelaimės minėtas turnyras buvo atšauktas, o tokios futbolo legendos, kaip Pele ir Diego Maradona, taip pat dabartinės superžvaigždės Lionelis Messi ir Cristiano Ronaldo pastarosiomis dienomis išreiškė pagarbą žuvusiems futbolininkams. Prieš kiekvienas praėjusią ir šią savaitę vykstančias Čempionų ir Europos lygos rungtynes žuvę „Chapecoense“ nariai pagerbiami tylos minute. Po lėktuvo katastrofos gyvi liko trys lėktuvu skridę futbolininkai – Helio Hermito Zampieris Neto, Alanas Ruschelis ir Jacksonas Follmannas. Išsigelbėjo ir skrydžių palydovė Ximena Suarez, skrydžių technikas Erwinas Tumiri bei žurnalistas iš Brazilijos Rafaelis Valmorbida. Keli futbolininkai nelaimės išvengė skrydžiui į Kolumbiją pasirinkę kitą reisą. Vienas sportininkas dėl traumos kelionės atsisakė paskutinę minutę. Dėl skrydžio į Kolumbiją persigalvojo ir Šapeko miesto meras Luciano Buligonas, savo sprendimą paaiškinęs „politiniais įsipareigojimais“. Nors išsamus trumpųjų skrydžių lėktuvo „British Aerospace 146“ katastrofos priežasčių tyrimas gali užtrukti kelis mėnesius, jau aiškėja, kad pagrindine nelaimės priežastimi greičiausiai tapo tai, jog baigėsi degalai, – tokią išvadą rodo lėktuvo garso įrašai. Juose girdisi, kad pilotas pakartotinai prašo leidimo leistis dėl elektros gedimo ir degalų trūkumo. Prieš pat nutrūkstant garso įrašui pilotas informuoja, kad skrenda 2,743 m aukštyje. Tuo metu Kolumbijoje siautė smarkios liūtys, galėjusios prisidėti prie nelaimės, o paskui gerokai apsunkinusios gelbėtojų darbą. Kolumbijos civilinės aviacijos saugumo vadovas Freddy Bonilla patvirtino, kad lėktuvo įgula nepaisė tarptautinių taisyklių dėl degalų rezervo. Bolivijoje įsikūrusios užsakomųjų skrydžių bendrovės „LaMia“ licencija praėjusį ketvirtadienį buvo sustabdyta, o vyriausybė nurodė ištirti jos veiklą. „LaMia“, kurios specializacija – skraidinti Lotynų Amerikos futbolo komandas, nuolat aptarnaudavo regiono vietos klubus ir nacionalines rinktines.
|
2016-12-07
|
Kraupi lėktuvo katastrofa sukrėtė futbolo pasaulį
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996548
|
http://www.veidas.lt/kraupi-lektuvo-katastrofa-sukrete-futbolo-pasauli
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161206132850-00025.warc.gz
| 49
|
||
http://www.veidas.lt/tarptautinis-mokiniu-pasiekimu-tyrimas-timss-jau-geriau
|
Pagaliau pasirodė tarptautinio švietimo tyrimo rezultatai, kuriais jau galima džiaugtis, o ne gėdinti mokinius bei mokytojus ar sudirbti visą švietimo sistemą. Per ketverius metus nuo praėjusio 2011 m. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) atlikto TIMSS tyrimo Lietuvos ketvirtokai ir aštuntokai matematikos bei gamtos mokslų srityse padarė pažangą, be to, daugiau mokinių įkopė į aukštesnius tarptautinių pasiekimų lygmenis.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
Praėjusią savaitę pristatyto TIMSS 2015 m. tyrimo rezultatai atskleidė kelias pagrindines tendencijas ir sudarė prielaidas manyti, kad kai kuriose srityse, dėl kurių labai išgyvenome, gerokai pasitempėme. Pavyzdžiui, ketvirtokai matematikos ir aštuntokai matematikos bei gamtos mokslų srityse pasirodė geriau nei vidutiniškai jų bendraamžiai iš TIMSS dalyvavusių šalių (beje, Estija, kurios mokinių rezultatus jau įprasta matyti įvairių tyrimų suvestinių aukštumose, nedalyvavo). Daugiau mokinių pasiekė aukštesnius tarptautinių pasiekimų lygmenis, nors pastaraisiais metais kalta į galvą, kad esame žemų pasiekimų šalis. Pirmą kartą po ilgo laiko suvienodėjo mergaičių ir berniukų rezultatai, kurie visur, kur tik buvo lyginami, ryškiai skyrėsi. Lietuvos mokiniai, kurie, palyginti su bendraamžiais iš užsienio, beveik neturi laboratorijų, ir biologijos, chemijos, fizikos daugiausia mokosi iš mokytojų pasakojimų, bet ne eksperimentų, demonstruoja pažangą gamtos moksluose ir pasiekia tokių rezultatų kaip laboratorijomis 100 proc. aprūpinti Vakarų mokiniai. Lapkritį paskelbtas TIMSS tyrimas suteikia progą atkreipti dėmesį ir į pagalbą tautinių mažumų mokykloms: ten, kur mokoma lenkų kalba, mokinių rezultatai yra kur kas prastesni nei bendras šalies vidurkis. TIMSS atskleistas tendencijas galima laikyti situacijos „nuotrauka“, tačiau tyrimas neatskleidžia jų priežasčių. Tam reikia antrinių tyrimų, kuriuose Lietuva nedalyvauja, todėl apie tai, kas lėmė vieną ar kitą rezultatą, galima kalbėti tik kaip apie galimas prielaidas, bet ne tikslesnius motyvus. Gamtos mokslai, matematika – į viršų Lietuvos ketvirtokai gamtos mokslų srityje surinko 528 skalės taškus (15 taškų daugiau nei 2011 m.) ir tokiu rezultatu prilygsta bendraamžiams iš Danijos, Kanados, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Airijos, Vokietijos, Serbijos, Australijos. Palyginimui, pirmūnai Singapūro mokiniai surinko 590 taškų, o prasčiausiai pasirodė Kuveito ketvirtokai, surinkę 337 taškus. Šiame sąraše Lietuva užima 20–21 vietą iš 47 šalių, statistiškai reikšmingai mus lenkia 15 šalių. Aštuntokų gamtos mokslų rezultatas – 519 skalės taškų (8 taškais daugiau nei 2011 m.). Ir čia pirmaujantys Singapūro mokiniai vidutiniškai surinko 597. Lietuvai šioje srityje teko 15 vieta iš 39 tyrime dalyvavusių šalių, o mūsiškių aštuntokų rezultatai panašūs į jų bendraamžių Vengrijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Geriausiai 2015 m. TIMSS tyrime pasirodė aštuntokai, pademonstravę matematikos žinias ir gebėjimus. „Nuo nepriklausomybės pradžios dabar aštuntokų matematikos rezultatai yra geriausi, tokių niekada nėra buvę“, – teigia tyrimą atliekančios IEA generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė. Aštuntokų matematikos rezultatus statistiškai reikšmingai aplenkė tik devynios šalys. Lietuvos mokiniai vidutiniškai surinko 511 taškų (10 taškų daugiau nei 2011 m.), sėkmingiausiai pasirodę Singapūro mokiniai – 621 tašką. Pagal aštuntokų matematikos pasiekimus Lietuva užima 15–16 vietą iš 39 dalyvių šalių ir prilygsta JAV, Anglijai, Slovėnijai, Vengrijai, Norvegijai, Izraeliui, Australijai. 2015 m. aštuntokai pagerino matematikos ir gamtos mokslų rezultatus, nors dar 2011 m. tyrimas parodė, kad per ketverius metus nuo 2007 m. abiejose srityse šių mokinių rezultatai buvo smuktelėję. Vienintelių ketvirtokų rezultatai laikosi kaip įkalti nuo pat 2003-iųjų. Nuo tada iki dabar atlikti jau keturi TIMSS tyrimai ir visų rezultatai beveik tokie pat: aukščiausią pasiekimų lygmenį pasiekia vis dar tas pats dešimtadalis mokinių, minimalų – tie patys 96 proc. mokinių, ir taip nuo 2003 m. Pagal surinktų taškų skaičių geriausiai ketvirtokams sekasi pateikti duomenis, prasčiausiai jiems sekasi geometrinės figūros ir matavimai. R.Dukynaitė svarsto, kad šios ugdymo turinio srities iškilimą lėmė daug metų matematikos pamokoms sakyta kritika būtent dėl duomenų pateikimo, statistikos. Todėl gali būti, kad mokytojai skyrė daugiau dėmesio šioms temoms ir 2015 m. tyrime duomenų pateikimas (4 kl.), statistika bei tikimybės (8 kl.) ir tapo geriausiai mokinių įveiktomis sritimis. TIMSS rezultatai rodo, kad ketvirtokams ir ypač aštuntokams geriau nei vidutiniškai (pagal bendrą surinktų taškų skaičių) sekasi matematikos taikymas, bet prastesnės nei vidutiniškai yra jų matematikos žinios. Kadangi žinios yra taikymo ir mąstymo pagrindas, ekspertai rekomenduoja į tokią tendenciją dėmesį atkreipti jau dabar, nes vėlesniuose tyrimuose gali paaiškėti, kad matematikos žinios dar labiau senka. Tyrimas rodo statistiškai reikšmingai pagerėjusius mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimus, tačiau apie švietimo sistemą diskutuojanti ir jos gerinimo siūlymus teikianti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) dar neskuba vertinti pažangos ir planuoja išsamiau panagrinėti TIMSS bei šią savaitę pasirodysiančius, kitokios metodikos penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus. „Politikos intervencijos, kuri galėjo lemti pažangą, nematome, todėl reikia analizuoti abu tarptautinius tyrimus, – sako LPK Švietimo, mokslo ir inovacijų skyriaus ekspertas Raimundas Balčiūnaitis – Dabar populiaru kalbėti apie STEAM centrus, tačiau šios priemonės geriausiu atveju ims veikti 2018 m. Žinoma, tai tendencijos, matomos pasaulyje, bet Lietuvoje tokie centrai dar nestartavo.“ Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m
|
2016-12-07
|
Tarptautinis mokinių pasiekimų tyrimas TIMSS: jau geriau
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.99613
|
http://www.veidas.lt/tarptautinis-mokiniu-pasiekimu-tyrimas-timss-jau-geriau
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161206132850-00025.warc.gz
| 50
|
||
http://www.veidas.lt/lietuva-ir-kinija-nauja-dinamika
|
Ina Marčiulionytė
2016 m. rugsėjo mėnesį pažymėjome Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-metį. Neatsitiktinai jubiliejiniam vokui pasirinkome krepšinio temą: kol kas šioje šalyje esame labiausiai žinomi kaip krepšinio ir trenerio Jono (Jono Kazlausko, treniravusio Kinijos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę per Pekino olimpines žaidynes) šalis. Labai dažnai renginiuose, pamatę užrašą Lietuva, kinai sako: „krepšinis, Jonas“. Dar mus žino kaip gintaro šalį. O gintarą kinai labai mėgsta, noriai perka ir juo puošiasi. Ina Marčiulionytė
Šie ir praėję metai pasižymėjo ypatingu politinio bendradarbiavimo aktyvumu. Tą iš dalies lėmė ir naujasis 16 Vidurio bei Rytų Europos šalių ir Kinijos formatas, papildantis ES ir Kinijos bei dvišalio bendradarbiavimo galimybes, ir Kinijos prezidento „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, kurioje paminėtas ir Baltijos regionas. Vien per 2016 metus premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su Kinijos premjeru Li Keqiangu dukart – Boao Azijos forume Kinijoje ir Rygos „16+Kinija“ viršūnių susitikime. Kinijoje su oficialiais vizitais lankėsi dauguma Lietuvos ministrų, viceministrų, savivaldybių vadovų. Pasirašyta nemažai bendradarbiavimo sutarčių ir programų. 2015 m. vasarą Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Kinijos vicepremjeras Zhang Gaoli, 2016 m. – Kinijos Valstybės Tarybos narys Yang Jingas, viceministrų Dong Wei, Wang Wei ir provincijų vadovų vadovaujamos delegacijos. Turime susibroliavusių miestų – Klaipėda ir Čingdao, Vilnius ir Guangdžou, Kauno rajonas ir Dziašano apskritis, Alytus ir Ningbo. Netrukus jų gretas turėtų papildyti Vilnius ir Šendženas, Rokiškis ir Charbinas, Utena ir Džiningas bei kiti. Džiaugiamės šiais ryšiais, nes jie tikrai artina mūsų šalis. Žengdami į 26-uosius diplomatinių santykių metus galime pažymėti, kad sąlyčio taškų ir bendrų darbų bei projektų randasi vis daugiau. Ir Lietuvos, ir Kinijos verslas labai domisi galimybėmis vienas kito šalyse. Šįmet atsivėrė vartai į Kinijos rinką lietuviškai pieno produkcijai, savo eilės laukia mėsos, šienainio, medaus, grūdų, gyvų gyvulių, pašarų, pieno pakaitalo veršeliams, papildomų žuvų rūšių ir kitų prekių eksportas. Žinoma, leidimų gavimas – labai svarbus, bet tik pirmas žingsnis į šią didžiulę rinką. Dar reikės ilgai ir kantriai dirbti, kad lietuviški produktai taptų pažįstami ir populiarūs, noriai perkami. Jau dabar įprastose ar e. parduotuvėse galima rasti lietuviškų sausų pusryčių, alaus ar vandens, putojančio vyno, duonos traškučių ir kitų produktų, tad pamažu mūsų verslas skinasi kelią. Vis dažniau į Lietuvą krypsta kinų investuotojų akys. Jiems įdomūs mūsų informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir kiti sektoriai, jie žvalgosi ir mūsų laisvosiose ekonominėse zonose. Ambasada labai aktyviai dirba su potencialiais investuotojais, tikimės gana netolimoje ateityje sulaukti gražių rezultatų. Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad mūsų lazeriai vis labiau skverbiasi į Kinijos rinką – „Šviesos konversija“ atidarė savo filialą Šendžene. Mūsų universitetai, įmonės aktyviai dalyvauja įvairiose parodose Kinijoje, pristatydami mokslinį potencialą ir produkciją. Šįmet pirmą kartą dalyvauta Pekino tarptautinėje prekybos paslaugomis parodoje CIFTIs, Šenženio aukštųjų technologijų parodoje. Taip mezgami naudingi ryšiai, pristatomas Lietuvos potencialas. Kinams labai rūpi ir mūsų logistikos, transporto galimybės, mūsų Klaipėdos uosto privalumai. Ne veltui didžiulė kinų įmonė „China Merchants Group“ įkūrė dvi savo atstovybes Lietuvoje – Vilniuje ir Klaipėdoje. Ji turi nemažai su Lietuva ir Baltarusija susijusių planų. Dar viena labai svarbi sritis – turizmas. „Švari, tyra, elegantiška“, – taip apsilankęs mūsų šalyje ją apibūdino vienos didelės kinų turizmo agentūros atstovas. Kol kas mes kinų turistams – neatrasta žemė, bet atvykę pas mus jie būna maloniai nustebinti ir visada rekomenduoja Lietuvą aplankyti savo draugams. Šįmet į Lietuvą pakvietėme daug didelių kinų turizmo agentūrų atstovų, o metų gale Turizmo departamentas pradeda energingą kampaniją, skirtą Lietuvai Kinijos socialiniuose tinkluose reklamuoti – tai pats paveikiausias būdas, tą patvirtintų kiekvienas kinas. Kinijoje jau net trijuose universitetuose dėstoma lietuvių kalba. Kinijoje gyvenantys lietuviai irgi dažnai pasitelkiami į pagalbą. Lietuvių bendruomenės čia labai įvairios – Šanchajuje ir Honkonge gyvena daugiausia dirbantieji tarptautinėse įmonėse, o Pekine – studentai. Lietuviškų pėdsakų Kinijoje galima rasti nuo gana senų laikų: štai šiemet sukanka 420 metų nuo pirmojo lietuvio misionieriaus Kinijoje Andriaus Rudaminos gimimo. Bandome rasti būdą įamžinti jo atminimą Fudžou mieste. Charbine dar išlikę buvusios tarpukariu lietuviškos kolonijos, konsulato pėdsakų, kuriuos taip pat norisi labiau patyrinėti, įtraukti į šį darbą Lietuvos mokslo institucijas. Šie metai – Lietuvos kultūros eksporto į Kiniją proveržio metai. Šįmet čia po trejetą ar keturiasdešimt kartų parodyta net 19 lietuviškų spektaklių. Kaip sako kinų teatralai, „į lietuviškus spektaklius eiti tampa madinga“. Na, o tarp Lietuvos teatralų populiari frazė: „Negi tu dar Kinijoje nebuvai?“ Tikrai žinome, kad daug lietuviškų spektaklių bus atvežta į Kiniją ir kitais metais. Kinijoje viešėjo lietuvių rašytojai, muzikai, prodiuseriai, festivalių vadovai. Kinų kalba išleistos septynios Kęstučio Kasparavičiaus knygos, autorius jas pristatė Pekino knygų mugėje ir po to dar surengė kūrybinių dirbtuvių mažiesiems skaitytojams. Po Pekino knygų mugės dėl teisės leisti lietuviškas knygas vaikams derasi ne viena kinų leidykla. Kauno fotografų sąjunga surengė didžiulę Lietuvos fotografijos pristatymo parodą. Labai svarbu tai, kad bendraujant su milžiniška antrąja pasaulio ekonomika potencialo bendram darbui atsiranda visur – žemės ūkyje, turizmo srityje, universitetų mainų programose, medicinoje, moksle etc. Svarbiausia – suprasti, kad net būdami nedideli turime kuo kinus sudominti, nustebinti ir patraukti.
|
2016-12-08
|
Lietuva ir Kinija: nauja dinamika
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.994904
|
http://www.veidas.lt/lietuva-ir-kinija-nauja-dinamika
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161207132852-00026.warc.gz
| 51
|
||
http://www.veidas.lt/paskirta-teisingumo-ministre
|
Prezidentė Dalia Grybauskaitė į naujai suformuotą Vyriausybę teisingumo ministre paskyrė dirbti Mykolo Romerio (MRU) universiteto profesorę 53-ejų Mildą Vainiutę. MRU Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorė anksčiau vadovavo Konstitucinės teisės katedrai, dirbo Konstitucinės ir administracinės teisės instituto direktore. Jokiai partijai nepriklausanti M.Vainiutė yra dirbusi Prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais, taip pat dirbo Prezidentūros kanceliarijoje konsultante Prezidentės D.Grybauskaitės pirmosios kadencijos metu. M.Vainiutę į teisingumo ministrus pasiūlė socialdemokratai, iki jos siūlę dar tris kandidatūras. Pirmiausia jie pateikė Dariaus Petrošiaus kandidatūrą, bet pats kandidatas atsisakė galimybės vadovauti Teisingumo ministerijai, nes sulaukė įtarimų dėl galimų sąsajų su prieštaringai vertinamu Tauragės verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius. Tada socialdemokratai teisingumo ministru matė Julių Sabatauską, bet šis neįtiko „valstiečiams“. Trečiuoju bandymu eilė atėjo teisingumo viceministrui Juliui Pagojui, Prezidentė jį jau buvo paskyrusi ministru, tačiau paaiškėjo, kad politikas nutylėjo gegužę buvęs sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį.
|
2016-12-13
|
Paskirta teisingumo ministrė
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.993718
|
http://www.veidas.lt/paskirta-teisingumo-ministre
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161212132859-00031.warc.gz
| 52
|
||
http://www.veidas.lt/du-greitintuvai-vienu-metu
|
Kodėl vaikystėje gėda nekalbėti tarmiškai, o suaugus pasidaro gėda kalbėti? Kodėl tiek mažai literatūros kūrinių, perkeliančių į dešimtąjį dešimtmetį? Ir ko rauda bronzinė Šiaulių mergaitė?
Renata BALTRUŠAITYTĖ
Norminės lietuvių kalbos atstovas, paėmęs į rankas Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“, iš pradžių lavina kantrybę verždamasis pro neįprastos leksikos brūzgynus, o vėliau su siaubu pastebi, kad ir pats, pakeltas nuo knygos, ima neįprastai kraipyti žodžius. Tasai Šiaulių „bičiukų“ žargonas, pasirodo, kibus kaip varnalėšos. Be to, reklamai jis labai parankus. Taigi natūralu, kad „Pietinia kronikas“ pristatymai bei pirmieji romano autoriaus interviu buvo tokiomis pat varnalėšomis aplipę. Vis dėlto šįkart pabandykime jas nupešioti ir pasikalbėti apie tai, kokia reali gyvenimo patirtis slypi už šmaikščia kalba surašyto teksto. Juolab savo vardą ir pavardę pagrindiniam knygos veikėjui dosniai paskolinęs Rimantas Kmita iš tikrųjų užaugo Pietiniu vadinamame Šiaulių mikrorajone, jame iš tikrųjų žaidė regbį, o vėliau iš tikrųjų pradėjo studijuoti lituanistiką Klaipėdos universitete. Visai kaip Rimantas Kmita iš „Pietinia kronikas“… – Romano pradžioje persekioja mintis, kad rankose laikai ne būsimo rašytojo, o būsimo kriminalinio autoriteto „bildungsromaną“. Ir tas netikėtas herojaus dvasinis prabudimas, perskaičius Fiodoro Dostojevskio „Idiotą“ ir Richardo Bacho „Džonataną Livingstoną Žuvėdrą“, nepaisant autobiografinės paradigmos, skaitytojui netgi šiek tiek įtartinas… Ar tik nekyšo čia moralizuotojas, siekiantis jaunimui įteigti, kad išlįsti iš išorinių ar vidinių treningų niekada nevėlu? – Man ta dvasinio prabudimo linija buvo viena svarbiausių. Norėjosi suprasti, kas keičia žmogų, kaip nutinka tokios Sauliaus virtimo Pauliumi istorijos. Tam personažo virsmui bandžiau rasti ne vieną motyvaciją ir pretekstą. Tai ir įvairios knygos, kurios į rankas patenka dėl skirtingų, nors ir gana anekdotiškų priežasčių, ir regbis, kuris moko tam tikros etikos, sąžiningumo, ir religinis auklėjimas, kuris susipynęs su kompleksais, stereotipais, naiviais įsivaizdavimais, na, ir bičiuliai, su kuriais bendraujama, ir merginos, kurioms norisi patikti. Šiaulių kultūrinė aplinka su roko muzika, alternatyviu menu, avangardinėmis madomis, įvairiausiais performansais irgi neabejotinai veikia personažo brendimą. Visa aplinka veikia. Mano prielaida buvo ta, kad tokie virsmai įmanomi. Iš dalies norėjau pergalvoti ir savo brendimą, atsakyti sau į kai kuriuos klausimus. Iš dalies buvo įdomu galvoti apie aną labai greitai besikeičiantį laiką ir taip pat greitai besikeičiantį jauną žmogų jame. Tarsi būtų tokie du greitintuvai vienu metu. Ir kai viskas vyksta taip greitai, žmogaus apsisprendimus gali nulemti net smulkmenos. Taigi moralizuoti tikrai nesiekiau, man buvo įdomiau pasiaiškinti, kaip tie virsmai vyko. Galiu prisipažinti, kad savo gyvenimo pokyčių likau neišsiaiškinęs, galbūt esu prastas psichologas. O gal ne viskas gyvenime yra paaiškinama. O štai personažui tas motyvacijas turėjau sukurti. Dabar galvoju, ar aš pats patyriau tiek alternatyvaus meno poveikio, kiek jo patiria romano personažas. Atmintis yra keistas dalykas. Ji pergrupuoja viską taip, kaip nori matyti tam tikru metu. – Įdomu, kaip susiklostė kitų Pietinio kvartalo jaunuolių – jūsų kaimynų ir komandos draugų gyvenimo istorijos. Ar tai būtų vertinga medžiaga kokiai nors socialinei studijai? Ar šiuo požiūriu Pietinis būtų kuo nors išskirtinis Šiaulių arba visos Lietuvos kontekste? – Jeigu kalbėčiau apie savo bendraamžius, tai likimai patys įvairiausi – nuo kiečiausių Lietuvos didžėjų iki ekonominių emigrantų. Sunku būtų apibendrinti, nors tie, kuriems rūpėjo kultūra, menas, tuo daugiau mažiau ir tebegyvena. Turbūt nei Pietinis, nei Šiauliai nėra išskirtiniai, o socialinė studija būtų labai įdomi, tik kas surinktų medžiagą? Bet aš rašiau apie dešimtojo dešimtmečio pirmą pusę, tuo metu Šiauliai tikrai turėjo savo veidą ir buvo išskirtinis Lietuvos miestas. – Kaip manote, ar nūdienos jaunuoliai tebejaučia tokią pat gilią prarają tarp mokyklos brukamų teorinių tiesų ir realaus gyvenimo? Juk socialinės atskirties žirklės nuo romane vaizduojamų laikų dar beviltiškiau išsiskėtė, ir nemažai veikėjų, anuomet susikrovusių pradinį kapitalą, vėliau iš treningų sėkmingai peršoko į šiuolaikinių verslininkų ir valdininkų kostiumus… – Apie nūdienos jaunuolius labai mažai galiu pasakyti. Galiu juos stebėti kokiam „Coffe Inne“ arba kartais susitinku mokyklose, kur nukeliauju kaip rašytojas ar literatūros kritikas. Man atrodo, kad būdamas jaunas tu intensyviai gyveni kitais dalykais, esi pasinėręs į muziką, hobius, tau svarbu kurti santykius su bendraamžiais, o socialinės atskirties žirklės ne taip pastebimos, ir kova su jomis nukeliama į ateitį. Romane norėjau parodyti to meto kontekstą, kuriame veikia mano personažas, todėl jis skaito laikraščius ir atkreipia dėmesį į tai, kaip ir kuo gyvena mokytojai ar net jo paties tėvai. Gyvenime visa tai buvo, bet kažkur kitur. Kažkur kitur buvo visi mafiozų šaudymaisi ir sprogdinimai, po kurių nemaža dalis jau galėjo peršokti tik į velionio kostiumus. – Mokytojai jūsų romane – apgailėtinos personos, kurioms paklūstama irgi nebent iš gailesčio. Kadangi pačiam, kaip humanitarinių mokslų daktarui, veikiausiai tenka bent retkarčiais skaityti paskaitas, kaip jaučiatės perėjęs priešingon stovyklon? Ir kas, žvelgiant iš nūdienos suvokimo, labiau kaltas dėl nemąžtančio antagonizmo mokykloje: iškreiptas jaunuolių laisvės suvokimas ar stiprių pedagogų stygius? – Kadangi romane norėjau priminti anuometinius „kietumo“ standartus tarp tam tikro sluoksnio jaunuolių, tai atsainumas ar net panieka mokyklai ir mokytojams buvo vienas jų. Paauglystėje visi užsiiminėjome keisčiausiais dalykais, kurie iš tolimesnio žmogaus gyvenimo perspektyvos gali pasirodyti netikėti. Tas šiandienis antagonizmas vėlgi nėra labai aiškus. Kai kurie mokytojai skundžiasi, kad vaikai visai neskaito, kai kurie džiaugiasi, kad vaikai smalsūs, kūrybingi ir domisi menais bei literatūra. Esu važinėjęs po įvairias Lietuvos mokyklas ir kalbėjęs su mokiniais apie skaitymą – kam, kodėl verta skaityti. Bent jau man liko įspūdis, kad susikalbėti įmanoma. Ir net didžiausias klasės chuliganas, sėdintis paskutiniame suole, galų gale sutikdavo, kad pasaulis be knygų nebūtų visai geras. Nors aš jo neįtikinėjau knygų grožiu, priešingai – hiperbolizuodamas bandžiau vaizduoti pasaulį be knygų ir be skaitymo, naudoti tą neskaitančiųjų argumentaciją. Taigi viskas įmanoma, tik ne viskas priklauso nuo mokytojų. Jie yra įsprausti į visokius projektus, egzaminų reikalavimus ir tiesiog žmogiškai pasikalbėti su mokiniais apie literatūrą, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dažnai neturi progų. Aš pats esu dėkingas savo lietuvių kalbos mokytojai, kuri pasiūlė paprastą dalyką: už dešimt ne iš programos perskaitytų knygų rašydavo dešimtuką. Norėdamas pasigerinti pažymių vidurkį ėmiau skaityti viską iš eilės. Pamažu formavosi skonis, supratimas, kas yra gera literatūra. Ji, nors ir sudėtingesnė, galiausiai vis tiek tave įtikina, ir pradedi labiau pasitikėti klasikais ar gerais šiuolaikiniais rašytojais, o ne grafomanija. Tiesą sakant, kai galvoju apie save prieš dvidešimt ir daugiau metų, tai net sunku galvoti apie save kaip apie save. Aš tais laikais pats sau esu labiau personažas negu dabartinis „aš“. Gal dėl to ir pajutau, kad jau laikas, kad galiu apie tą laiką ir iš dalies save patį tame laike pabandyti rašyti. Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m
|
2016-12-13
|
Du greitintuvai vienu metu
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996423
|
http://www.veidas.lt/du-greitintuvai-vienu-metu
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161212132859-00031.warc.gz
| 53
|
||
http://www.veidas.lt/politiskai-%E2%80%9Epalaidotu%E2%80%9C-partiju-rinkimai
|
3 klausimai politologei,
Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto lektorei Rimai Urbonaitei
– Šį savaitgalį partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) ir Darbo partija (DP) išsirinko naujus pirmininkus – Remigijų Žemaitaitį ir Živilę Pinskuvienę. Kaip jie galėtų padėti po Seimo rinkimų politiškai jau „palaidotoms“ partijoms? – Abiem partijoms tai yra laikas, kai jos arba sėkmingai numirs, arba pakils. Žinoma, naujų žmonių atėjimas dar nėra sėkmės garantas. TT pirmininkas buvo renkamas iš vieno kandidato, kuris praktiškai buvo žinomas ir iki rinkimų. Tai rodo visišką lyderystės krizę – partija per tą laiką nesugebėjo užsiauginti galimų politinių lyderių. Tai įvyko dėl to, kad iki šių rinkimų visa partijos veikla dėliojosi aplink vieną figūrą – Rolandą Paksą. Taip, R.Žemaitaitis yra jaunas žmogus, bet partija su savo programa mažai ką gali įkvėpti ir kol kas nerodo galimybių ar prielaidų pakilti. DP situacija kitokia, nes kandidatų buvo daugiau. Naujoji partijos pirmininkė Ž.Pinskuvienė gali sutvarkyti partiją viduje, ji turi tam potencijos, tai asmenybė, turinti šiek tiek charizmos. Kitas klausimas, ar tai pakeis partijos veidą visuomenėje, ar partija transformuosis, ar bus kaip partijos pirmininkės savivaldybėje, kur yra vienvaldystė ir negalioja demokratinės sampratos. Aš abejoju, ar tai privers partiją keisti savo veidą ir prisikelti, nes kol kas atrodo, kad DP eina žemyn, ir su dideliu pagreičiu. Neužtenka statistiškai turėti daug žmonių – reikia turėti tokių, kurie dirbtų ir suprastų, ką daro. – Kodėl TT pirmininko rinkimai praėjo ramiai, o DP prarado du lyderius – narystę partijoje sustabdė Valentinas Mazuronis, o Vytautas Gapšys apskritai ją paliko? – Tai rodo, kad DP turėjo daug ambicijų laimėti Seimo rinkimus, o kai jie pralaimimi, natūraliai pradedama ieškoti kaltų. Kalti dažniausiai lieka lyderiai. Nesakau, kad tai kažkoks chaosas, galbūt tai, kad atsiranda daugiau kandidatų, apskritai yra sveikumo požymis. Natūralu, kad dabar, kai pagrindinis klausimas yra išlikti ar numirti, atsiranda takoskyrų. Tačiau, nors kova ir buvo, matėme, kad kiti du kandidatai irgi nebuvo tie, apie kuriuos galėtume sakyti, jog tai tikri lyderiai ir partijai išauš gražus rytojus. Ž.Pinskuvienė bus tas žmogus, kuris mėgins tas takoskyras naikinti ir imti partiją į vieną kumštį. Tačiau ar tai padės reabilituotis rinkėjų akyse – kitas klausimas. DP buvo daugiau diskusijų, bet jos vyko jau kurį laiką, po to, kai iš jos pasitraukė Viktoras Uspaskichas, o TT ambicingų žmonių buvo mažai, R.Paksas pasitraukė praktiškai tik dabar, ir net nėra pagrindo, kuris galėtų fragmentuoti partijos pozicijas. – Problemų su teisėsauga turi V.Gapšys, jos nesvetimos ir Ž.Pinskuvienei. Pirmasis pasitraukė, antroji vadovaus partijai. Ar ši aplinkybė galėtų paveikti DP rinkėjus? – Rinkėjų atmintis yra trumpa, tačiau jei tie įvykiai bus nuolat eskaluojami arba išlįs naujų faktų, pliusų partijai tai nepridės. Kita vertus, DP rinkėjams turbūt nelabai svarbu moraliniai klausimai – pasižiūrėkime į patį V.Uspaskichą ir tai, kaip jį vertino rinkėjai. Panašų šleifą turi ir TT. Paprastai šios partijos pasirenka nekaltumo strategiją, skelbia, kad jas puola ar nori sužlugdyti, ir kai kuriuos rinkėjus šiuo sąmokslu įtikina. Bet atrodo, kad dabar, kai rinkėjai turi kitų alternatyvų, partija gali paprasčiausiai nesugebėti jų konsoliduoti.
|
2016-12-14
|
Politiškai „palaidotų“ partijų rinkimai
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996927
|
http://www.veidas.lt/politiskai-%E2%80%9Epalaidotu%E2%80%9C-partiju-rinkimai
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161213132900-00032.warc.gz
| 54
|
||
http://www.veidas.lt/italija-turi-nauja-premjera
|
Žurnalisto išsilavinimą turintis senas politikos vilkas Paolo Gentiloni (nuotr.) paskirtas naujuoju Italijos ministru pirmininku. Jis pakeis partijos kolegą demokratą Matteo Renzi, atsistatydinusį praėjusią savaitę po triuškinamai pralaimėto referendumo dėl konstitucinės reformos (plačiau apie tai skaitykite 34 p.) Naujuoju šalies ministru pirmininku paskirtam iki tol užsienio reikalų ministro pareigas ėjusiam 62-ejų metų P.Gentiloni pavesta suformuoti vyriausybę, kuri turėtų vadovauti Italijai iki rinkimų 2018-ųjų vasarį. Tiesa, radikalių partijų „Penkios žvaigždės“ ir „Šiaurės lyga“ lyderiai net ir paskyrus naują premjerą vis dar tebereikalauja pirmalaikių rinkimų. Esą tik nauji rinkimai leis tinkamai atstovauti gyventojų interesams, kurie, kaip parodė ką tik vykęs M.Renzi inicijuotas referendumas, yra nusivylę dabartine valdžia ir nori reikšmingų pokyčių. Oponentai P.Gentiloni vadina atsistatydinusio M.Renzi antrininku, kopija, marionete, netgi „avataru“. Vis dėlto savo temperamentu naujasis premjeras yra tikra ankstesniojo priešingybė. „Žilaplaukis, pilkus kostiumus mėgstantis P.Gentiloni kilęs iš puikiai besiverčiančios ir aristokratiškų šaknų turinčios Romos gyventojų šeimos. Jis ramus, santūrus, tad jį galima vadinti visiška emocingo ir hiperaktyvaus M.Renzi priešingybe“, – apie naująjį premjerą rašo Italijos žiniasklaida. P.Gentiloni – politikos senbuvis. Į parlamentą jis nuolat renkamas nuo 2001 m., o per tą laiką yra ėjęs ne tik užsienio reikalų, bet ir komunikacijų ministro pareigas, kurias jam buvo paskyręs tuometis premjeras Romano Prodi. Beje, eidamas šias pareigas P.Gentiloni nėrėsi iš kailio siekdamas pažaboti žiniasklaidos magnatą Silvio Berlusconi ir apriboti jo valdomų kanalų transliacijas. Tuomet jis vadino S.Berlusconi viena didžiausių Italijos problemų. Deja, šios „problemos“ P.Gentiloni išspręsti nepavyko. Klausimas, ar pavyks dabar, nes S.Berlusconi yra vienas aršiausių demokratų, vadinasi, ir P.Gentiloni oponentų. Beje, nors demokratams vadovauja atsistatydinęs M.Renzi, tačiau P.Gentiloni buvo vienas šios partijos kūrėjų ir idėjinių lyderių. Jaunystėje jis priklausė radikalių pažiūrų kairiųjų judėjimams, vėliau buvo suvienijęs jėgas su žaliaisiais. Analitikai didelių permainų iš P.Gentiloni nesitiki, tačiau neabejoja, kad jis – puiki atsvara vis populiarėjantiems euroskeptikams. Be to, P.Gentiloni turėtų rasti teisingą sprendimą, kaip Italijai išvengti gresiančios bankų griūties. Dar vienas jo sau keliamas tikslas – pažaboti korupciją atstatant žemės drebėjimų sugriautus Italijos regionus, mat korupcija iki šiol būdavo neatsiejama tokių statybų dalis.
|
2016-12-14
|
Italija turi naują premjerą
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.995843
|
http://www.veidas.lt/italija-turi-nauja-premjera
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161213132900-00032.warc.gz
| 55
|
||
http://www.veidas.lt/ko-japonams-i-havajus
|
Kitu kampu
Perl Harboras? JAV karinė jūrų bazė Havajuose, į vakarus nuo Honolulu, iš kurio kilęs kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama. Rima JANUŽYTĖ Nuo 1941 m. gruodžio 7 d., t.y. per pastaruosius 75 metus, Havajuose oficialiai nebuvo apsilankęs nė vienas Japonijos premjeras. Shinzo Abe bus pirmasis: Japonijos premjeras gruodžio 26 d. apsilankys Perl Harbore ir padės B.Obamai atsitraukti nuo Kalėdų stalo. Tiesa, Sh.Abe iš anksto perspėja: jokių atsiprašymų nesitikėkite, draugai amerikiečiai, nes mainai yra manai – šią vasarą B.Obama apsilankė Hirošimoje ir taip pat tik užjautė pirmą atominę bombą istorijoje savo gyvybe patikrinusius japonus, bet atsiprašyti „pamiršo“. Ar Perl Harborą apskritai galima dėti ant tų pačių svarstyklių kaip Hirošimą ir Nagasakį? Vargu. Tačiau patys japonai ir amerikiečiai viską pateikė ir suorganizavo taip, kad tarp Perl Harboro ir Japonijos salų atsirastų neryškus lygybės ženklas. Ir tam yra savų priežasčių. Pavyzdžiui, Kinija. Bet apie ją vėliau. Nors matematikai čia gal ir ne vieta, šiek tiek skaičių bendram kontekstui priminsime. Kad būtų aiškiau, o gal dar mažiau aišku, kas pirmesnis, kas labiau „prisidirbo“ ir kam labiau reikia ar nereikia atsiprašyti – japonams ar amerikiečiams. Perl Harboro ataka buvo surengta 1941-aisiais. Hirošima ir Nagasakis nuo „atomo“ kartu su gyventojais išsilydė 1945-aisiais. Perl Harboras atvėrė karo pradžią Ramiajame vandenyne. Hirošimos ir Nagasakio tragedija užbaigė Antrąjį pasaulinį karą. Perl Harboro atakos priešistorė – ne mažiau tragiška nei Hirošimos ir Nagasakio likimas. Japonija jau nuo 1931 m. vykdė agresiją prieš Kiniją. Itin žiaurią: žudė ir kankino civilius, su karo belaisviais atlikdavo įvairius eksperimentus. Japonijos apetitas augo ir ji nusitaikė į platesnį Azijos regioną. O kad grobti ir žudyti nesutrukdytų amerikiečiai, jiems nutarta suduoti staigų galingą smūgį ir išvesti JAV karinį laivyną iš rikiuotės. Šios smūgio suvestinė: per Japonijos aviacijos ir povandeninių laivų ataką prieš JAV Ramiojo vandenyno laivyną buvo nuskandinti keturi linijiniai ir vienas minavimo laivas, du eskadriniai minininkai, sunaikinti 188 lėktuvai, o žuvusiųjų, skaičiuojama, buvo 2403. Reikėtų patikslinti: vien tą dieną. Skaičiuojant konkrečiomis dienomis, Japonija nuo amerikiečių nukentėjo nepalyginti labiau: iš viso nuo atominių bombų, kurių viena Japonijos salas sudrebino 1945-ųjų rugpjūčio 6 d., o kita – rugpjūčio 9 d., žuvo mažiausiai 200 tūkst. Japonijos gyventojų. Kaip sakė bombas skraidinę lakūnai, tai buvo baisiausia, ką gali pamatyti žmogus. Tačiau kuri pusė kaltesnė dėl aukų, kurių pareikalavo 1941–1945 m. karas? Kuri pusė apskritai buvo „blogieji“, o kuri – „gerieji“? Gal pasirinkta žiauri taktika užkirto kelią dar didesniam žiaurumui, o gal jį tik skatino? Viešėdamas Japonijoje B.Obama atrodė susigraudinęs dėl japonus ištikusios tragedijos. JAV lyderis Hirošimoje padėjo gėlių, pasakė iškilmingą kalbą ir paragino uždrausti branduolinius ginklus, tačiau už atominį Hirošimos, o vėliau Nagasakio bombardavimą neatsiprašė. Japonijos premjeras Sh.Abe, šiaip jau garsėjantis nacionalizmu ir Japonijos nusikaltimų prieš karą ir per jį menkinimu, Perl Harboro uoste Havajuose pagerbs žuvusiuosius, bet atsiprašyti irgi nežada. Gal to ir pakanka? Gal tai užkirs karą naujam karui Ramiajame vandenyne? O gal jį vėl paskatins, kad ir netiesiogiai? Šiaip ar taip, JAV ir Japonijos santykiai, atsižvelgiant į praeities įvykius, rutuliojasi gana neprastai. Vien tai, kad naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš visų pasaulio lyderių pirmajam susitikimui pasirinko Japonijos premjerą (tik su juo susitiks ne Havajuose, o Niujorke), rodo norą pamiršti praeities tamsumas. Kaip sako Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga, Sh.Abe‘s vizitas bus galimybė pademonstruoti ateities kartoms Japonijos ryžtą nebekartoti karo siaubo ir kančių bei galimybė pabrėžti Japonijos ir Jungtinių Valstijų susitaikymą. Šis susitaikymas paremtas ne vien tyrais jausmais, bet ir aiškiais pragmatiniais interesais. Tiksliau – didėjančiu Kinijos keliamu pavojumi, kuris Japoniją pernai paskatino pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų permąstyti savo gynybos politiką, o pacifistinius šūkius pakeisti JAV ir Japonijos gynybos sutartimi, kurioje numatyta, kad atnaujintos Japonijos pajėgos su performuluota konstitucija galės būti naudojamos visame pasaulyje, kur tik reikės padėti savo sąjungininkei JAV. B.Obama pernai lygiai taip pat patikino, kad gins visą Japoniją, t.y. ir plačiai eskaluojamas saleles Pietų Kinijos jūroje. Savo ruožtu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry patvirtino, kad JAV įsipareigojimai Japonijos saugumui – plieniniai. Ta malonia gaida kodėl per Kalėdas neapsilankius Perl Harbore?
|
2016-12-15
|
Ko japonams į Havajus?
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996013
|
http://www.veidas.lt/ko-japonams-i-havajus
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161214132902-00033.warc.gz
| 56
|
||
http://www.veidas.lt/neslovingas-jubiliejus
|
Arūnas BRAZAUSKAS
Sovietų Sąjungos paleidimo 25-metis, šmėstelėjęs kalendoriuose gruodžio 8-ąją, Lietuvoje nebuvo sutiktas nei fanfaromis, nei laidotuvių muzika. Atrodo, kad tai pamirštas ir nereikšmingas dalykas. Tyla ir abejingumas be poteksčių. Arūnas BRAZAUSKAS
1991-ųjų gruodį Lietuva buvo jau atitrūkusi nuo merdinčios SSRS. Po 1991 m. rugpjūčio 21-osios, kai Maskvoje sužlugo perversmo bandymas, Lietuvą pripažino kelios dešimtys šalių. Rugsėjo 2 d. tai padarė galingiausia pasaulio valstybė JAV, ir po kelių dienų Šiaurės Korėjos pripažinimas mažai ką bepridėjo prie augančio Lietuvos tarptautinio svorio. Vadinamieji Belovežo susitarimai, kuriuos Baltarusijoje gruodžio 8-ąją pasirašė Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai, pribaigė vienų metų iki 70-mečio neišgyvenusią SSRS. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino sovietų imperijos žlugimą geopolitine katastrofa. Galėtume paklausti, ar katastrofa nebuvo visas sovietinis laikotarpis. Lenininis teroras, peraugęs į stalininį, kartu su industrializacija, kolektyvizacija, skurdu, ligomis gerokai praretino sovietinės liaudies gretas. Skurdų būvį miestuose ir kaimuose, kuris vis vien buvo mažiau baisus nei gyvenimas lageriuose, tiktai fanatikai ir žmonės su propagandos išplautomis smegenimis gali vadinti rojumi žemėje. Antrasis pasaulinis karas išties buvo katastrofa – ypač „kruvinosiose žemėse“, tose Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos teritorijose, kuriose vyko kovos veiksmai ir keitėsi okupacinės valdžios. Naciai vykdė Holokaustą, komunistai – deportacijas ir represijas. Po karo rytinėje Europos dalyje įsitvirtinusi komunistų valdžia ardė ūkio pagrindus – bent jau Lietuvoje iš ūkininkų atimta žemė, jie deportuoti arba suvaryti į kolchozus. Sovietinis monstras, apžiojęs pusę Europos, perbraižė valstybių sienas. Pavyzdžiui, Lenkijos kontūras įgavo naują pavidalą: sumažėjusi maždaug dabartinės Lietuvos plotu, Lenkija prarado žemių rytuose, tačiau jai buvo kompensuota dalimi Vokietijos teritorijos vakaruose. SSRS Vidurio ir Rytų Europos plotuose geležiniu presu užspaudė konfliktus, galėjusius kilti, pavyzdžiui, tarp Vengrijos ir Rumunijos, Vengrijos ir Čekoslovakijos. Taika komunistiniame bloke nebuvo stabili. Sovietų kariuomenė numalšino antikomunistinį sukilimą Vengrijoje 1956 m., kelių Varšuvos sutarties valstybių kariuomenės 1968 m. okupavo Čekoslovakiją. Atsiradus „Solidarumo“ judėjimui Lenkijoje, šiai šaliai grėsė sovietinė okupacija. Jos išvengta, tačiau neišvengta karinės padėties, kuri ten buvo įvesta prieš 35 metus, 1981 m. gruodžio 13 d., ir truko iki 1983 m. liepos 22 d. Prieš ketvirtį amžiaus Sovietų Sąjungą pakeitusi Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) liko veikiau „popierinis“, o ne realus tarpvalstybinis darinys. Tokios organizacijos kaip NATO ir Europos Sąjunga kol kas garantuoja bent jau savo narių taikų sambūvį. Pavyzdžiui, kol Turkija ir Graikija priklauso NATO, karas tarp jų mažai tikėtinas. O NVS plotuose Rusija ėmė „klijuoti“ posovietinę erdvę senais bolševikiniais metodais. Tyčia užkurti, paskui palikti rusenti konfliktai, kuriuose Rusija nori būti arbitre: Padniestrė, Kalnų Karabachas, Abchazija, Pietų Osetija. 2008-aisiais Rusija užpuolė Gruziją, 2014-aisiais užsigviešė suskaldyti Ukrainą – užgrobtas Krymas, hibridinio karo priemonėmis atplėštas Rytų Ukrainos gabalas. Prieš ketvirtį amžiaus Sovietų Sąjungą pakeitusi Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) liko veikiau „popierinis“, o ne realus tarpvalstybinis darinys. Rusija šiuo metu veikia tais pačiais metodais kaip komunistinė SSRS per visą savo gyvavimo laikotarpį. Rusijos liaudis kvailinama propaganda, o „artimasis“ ir „tolimasis“ užsienis nuodijami dezinformacija. Remiamos euroskeptiškos partijos, tarp jų kraštutiniai dešinieji. Dabartiniai Rusijos valdovai, kurių šaknys KGB, nevaržo savęs kokiais nors moraliniais ar ideologiniais stabdžiais. Tokių stabdžių neturėjo Stalinas, toleravęs buvusius nacius Rytų Vokietijos komunistinėje valdžioje, – jo nurodymu tokiems buvo sukurta netgi atskira Nacionaldemokratų partija, viena iš butaforinių tos marionetinės valstybės organizacijų. Dėja, minėdami SSRS išardymo 25-metį, kartu negalime paminėti sovietinio pavyzdžio propagandos, terorizmo, tarptautinės destrukcijos pabaigos. Sovietų Sąjungos žlugimas – tarpinis finišas pakeliui į žmoniškesnę tarptautinę tvarką. Kelio galo kol kas nematyti.
|
2016-12-14
|
Nešlovingas jubiliejus
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996357
|
http://www.veidas.lt/neslovingas-jubiliejus
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161213132900-00032.warc.gz
| 57
|
||
http://www.veidas.lt/visai-ne-utopija-vietoj-gamyklos-%E2%80%93-ezeras
|
Aušra LĖKA Specialiai „Veidui“ iš Šiaurės Reino-Vestfalijos
(Vokietija)
Pats prabangiausias ir brangiausio nekilnojamojojo turto mikrorajonas Dortmunde – ant Fenikso ežero kranto. Pavadinimas simboliškas: daug metų čia karščiu alsavo didžiulė plieno gamykla, o jai išsikėlus kaip feniksas iš pelenų pakilo gyvenamųjų namų, biurų, restoranų, poilsio zonų teritorija ant dirbtinio ežero kranto. Iš gamyklos teliko viena krosnis, virtusi didžiule skulptūra.
Brangiausi būstai Dortmunde – ten, kur lydytas plienas Dortmundo savivaldybės darbuotojas Lüdgeris Schürholzas, projekto „Phoenix See“ (Fenikso ežeras) vadovas, vieną po kitos rodo šios teritorijos nuotraukas, iš to paties taško darytas skirtingu metu. 2001 m. čia dar stovėjo „Thyssenkrupp Stainless“ bendrovės plieno gamyklos pastatai. Plieno gamyboje konkurencija, ypač plečiantis šiai pramonės sričiai Kinijoje ir Rytų Europoje, didėjo, Dortmundo gamykla neatsilaikė. Vokiečiai plieno pramonę nutarė sutelkti Duisburge. Netrukus buvusią gamyklą išmontavo kinai, jos įrenginiai iškeliavo net į Šanchajų. Dortmunde teliko didžiulė miesto tikrai nepuošianti apleista teritorija. Ežeras vietoj buvusios plieno gamyklos – tokia vienam savivaldybės darbuotojui kilusi idėja buvo gana netikėta. Bet viena gatvė gamyklos teritorijoje vadinosi Ežero, tad kodėl nepateisinus jos pavadinimo? Prieštaraujančiųjų, kad vietoj pramoninių pastatų laužyno atsirastų 96 ha miesto zona su vandens telkiniu, gyvenamųjų namų kvartalais, biurais, kavinėmis, neatsirado. Dortmundo savivaldybė įsteigė įmonę, kuri ėmė realizuoti idėją. Tam prireikė dešimt-mečio, nors dar ir šiandien tarp jau apgyvendintų pastatų kyšo ir statybos kranų. Apie ketvirtadalį teritorijos užima Fenikso ežeras, vietinių pavadinamas ir jūra. Žvelgiant į L.Schürholzo nuotraukų seriją atrodo neįtikėtina, kad gamyklos pastatų vietoje iškasta didžiulė duobė per metus prisipildė gruntinio bei greta tekančios Emšerio upės vandens ir virto ežeru. Beje, po liūčių pakildavęs Emšerio vandens lygis daliai Dortmundo kėlė potvynių pavojų, tad įrengta sistema, kad pasruvus upei dalis jos vandens nutekėtų į dirbtinį ežerą. Projektą administ-
ruojanti savivaldybės bendrovė už šią idėją iš Emšerio priežiūra užsiimančios bendrovės net uždirbo 60 mln. eurų, mat ją išvadavo nuo nuolatinių rūpesčių reguliuojant upės vandens lygį. Aplink ežerą – 3 km ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Ežere įrengta prieplauka jachtoms ir nedideliems laiveliams, bet tik nekeliančiais triukšmo varikliais. Tik štai paplūdimio čia nėra, mat taip siekiama apsisaugoti nuo vandens taršos. Negalima šalia ežero ir kepti kepsnių, nes taip siekiama apsaugoti ežero prieigas nuo šiukšlių. Ežero dugnas apsodintas specialia augmenija, padedančia išlaikyti vandens skaid-rumą, čia specialiai reguliuojama ir žuvivaisa, tad žvejams mėgėjams žvejoti draudžiama. Nekilnojamasis turtas šiame mikrorajone – brangiausias Dortmunde (1 kv. m kaina siekia 3–4 tūkst. eurų). Arčiausiai ežero stovintys prašmatnūs individualūs gyvenamieji namai įperkami ne bet kam. Čia įsikūrę, pavyzdžiui, garsiosios Dortmundo „Borussia“ futbolininkų. Paskui eina pora kotedžų juostų. Tačiau ketvirtoje nuo ežero juostoje jau yra ir socialinių būstų. Vokiečiai, kitaip nei mes, lietuviai, nori, kad visuomenės socialiniai sluoksniai neatsitvertų vieni nuo kitų, kaip pas mus atsitvėręs „elitas“ kokiuose Laurų kvartaluose. Prie ežero – daugybė kavinių ir restoranų, parduotuvių, įvairių įstaigų biurų. Į projektą ir jo plėtrą Dortmundo savivaldybės investuoti 240 mln. eurų jau beveik atsipirko, daugiausia iš sklypų pardavimo. Be to, projektas paramos gavo ir iš ES bei Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės fondų. Ir nors apie 10 mln. eurų savivaldybė dar neatsiėmė, netiesiogiai jie grįžta per čia sukurtas darbo vietas ir mokamus mokesčius. Ką jau kalbėti apie tai, kad vietoj miesto piktžaizdės – sava jūra, šalia kurios visi nori gyventi, dirbti ar leisti laisvalaikį. Ką primena Duisburgo Prisiminimų sodas Prie Duisburgo senojo vidinio uosto teritorijos ribos ne taip seniai kabojo iškabos „Įeiti draudžiama“. Industrinės revoliucijos laikotarpiu apie šimtmetį buvęs reikšmingu Rūro srities prekybos centru, XX a. viduryje uostas prarado savo svarbą ir virto apleista teritorija. 1994 m. pagal britų architekto Lordo Normano Fosterio planą jis vėl atgimė, tapęs svarbia Duisburgo dalimi, čia prie vandens vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas, įsikūrę biurai ir butai. Buvusiose didžiulėse grūdų saugyklose dabar veikia modernaus meno muziejus ir restoranas. Buvę sandėliai Reino upės pakrantėse šiandien – modernūs biurai. Už jų – gyvenamųjų namų kvartaliukai su žaliosiomis erdvėmis kiemuose. Greta ir senelių globos namai. Iš pirmo žvilgsnio savotiškai atrodo tiesiai po šios įstaigos langais gulinčios, iš pirmo žvilgsnio – statybinės atliekos, apžėlusios nedideliais krūmokšniais ir medeliais. Bet, pasirodo, tai menas: 1999 m. garsus kraštovaizdžio architektas iš Izraelio Dani Karavanas sukūrė parką, pavadintą Prisiminimų sodu, kuriame stengėsi susieti uosto praeitį su dabartimi. 3 ha plotą užimančioje erdvėje – ir senų logistikos įmonių pastatų, sandėlių griuvėsių likučiai, kaip balti bokštai stovi kelios nebeegzistuojančių daugiaaukščių namų laiptinės, ir neįprastas alpinariumas iš jų laiptų. Tokia visai šalia senamiesčio esančios erdvės sutvarkymo idėja iš pradžių sulaukė nemažai skepsio, kalbėta, kad senelių namų gyventojams toks vaizdas kels depresiją. Tad pats idėjos autorius nuėjo pas senolius pasitarti. Nuogąstavimai buvo be pagrindo: senoliai suprato menininko idėją ir dabar pro savo langus mielai stebi, kaip po buvusių pastatų betoninių laiptų griuvenas kopinėja vaikai. O Prisiminimų sodas tapo patrauklia duisburgiečių poilsio vieta, menininkų traukos, kultūros projektų, parodų zona. Prisiminimų sode iškilęs ir gelžbetoninis atverstos knygos formos pastatas, kuriame įsikūręs Duisburgo žydų bendruomenės centras ir sinagoga. Krokuvoje gimusio Izraelio architekto Zvi Heckerio modernus kūrinys simbolizuoja žydų bendruomenės atvirumą. Tačiau šiandien gyvenimo realybė tokia, kad šalia visą parą turi budėti policijos automobilis. Duisburge buvusio uosto teritorija – ne vienintelė pramoninė dykra, prikelta naujam gyvenimui. Šiauriniame Duisburge nuo XIX a. vidurio gyvavusi stambiausia Europos metalurgijos gamykla „August Thyssen“, sustabdžiusi veiklą 1985 m., įgijo netikėtą paskirtį: senasis dujų rezervuaras virto didžiausiu dirbtiniu nardymo centru Europoje, o buvusi aukštakrosnė – apžvalgos bokštu. Puikių konversijos – buvusių pramonės ar karinių objektų pritaikymo naujai paskirčiai – pavyzdžių šiame išplėtotos pramonės regione išskirtinai daug. O buvusios anglių kasyklos „Zollverein“ net įtrauktos į UNESCO saugomų kultūros paminklų sąrašą. Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2016-m
|
2016-12-19
|
Visai ne utopija: vietoj gamyklos – ežeras
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996919
|
http://www.veidas.lt/visai-ne-utopija-vietoj-gamyklos-%E2%80%93-ezeras
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161218132913-00037.warc.gz
| 58
|
||
http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/158103/vokietijos_greitkeliuose_sarvuoti_sunkvezimiai_su_aukso_luitais
|
Vokietijos greitkeliuose – šarvuoti sunkvežimiai su aukso luitais Istoriškai susiklostė, kad, po Antrojo pasaulinio karo atsigaunančiai Vokietijai kaupiant aukso atsargas, jos visgi nebuvo gabenamos į šalį ir iki šiol net du trečdaliai iš 3 381 tonos Vokietijos aukso buvo saugoma užsienyje. Vokietijos valdomos aukso atsargos šiuo metu yra antros pagal dydį pasaulyje po JAV. Pastaraisiais metais nuspręsta, kad vis dėlto bus saugiau, jei didesnė dalis to aukso nusės Vokietijos saugyklose. Šia akcija jau pasiekta, kad pernai Frankfurtas tapo didžiausiu pasaulyje aukso atsargas turinčiu miestu ir aplenkė Niujorką, Londoną ir Paryžių. Vokietijos aukso atsargų grąžinimo planas sudarytas iki 2020 m. ir jį įvykdžius daugiau kaip pusė atsargų bus šalies viduje. Eiliniai piliečiai nenusiteikę optimistiškai Kaip ekonominė situacija ir politinės nuotaikos vis prieštaringesnės, neseniai nagrinėjo įtakingiausio Vokietijos naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ apžvalgininkai. Jie perspėjo, kad šis neatitikimas gali turėti labai skaudžių pasekmių ne vien Vokietijai. Ekonomiškai 2016 m. Vokietijai nebuvo blogi. Sukurta daugiau naujų darbo vietų ir nedarbas siekia tik 5,8 proc., atlyginimai realiai pakilo 2,5 proc., kainų lygis išliko stabilus, o ekonomikos tyrimų institutų duomenimis verslo klimatas, jo padėtis ir lūkesčiai yra geri, produktyvumas auga, valstybės skolą pavyko dar sumažinti. Viskas gerai toje Vokietijoje, pasakytų bet kas iš šalies. Tačiau eiliniai Vokietijos piliečiai nusiteikę toli gražu ne taip optimistiškai. „Eurobarometro“ apklausos rezultatai sako, kad tik ketvirtadalis eilinių vokiečių tiki, jog ekonominis šalies vystymasis vyksta teigiamai, o 46 proc. ši kryptis atrodo nepatikima. Vis dėlto toje pačioje apklausoje net daugiau kaip 4 penktadaliai respondentų patvirtino, kad dabartinė Vokietijos ekonominė padėtis yra gera ir jie patenkinti ir savo pačių asmenine pinigine situacija. Tad iš kur tas eilinio žmogaus pesimizmas, kuris, kaip parodė visiems žinomi praėjusių metų politiniai pokyčiai, nėra išskirtinis šių dienų vokiečių bruožas? „Der Spiegel“ apžvalgininkai priežasčių bando ieškoti demografiniuose pokyčiuose, vis labiau visuomenę poliarizuojančioje gėrybių perskirstymo praktikoje bei aplinkos suvokimo iškraipymuose. Taip pat ekspertai perspėja, kad šios pesimizmo bangos į politiką atnešti populistai ne tik kad nepakels esamų nuotaikų, bet greičiausiai dar ir pakenks ekonominei padėčiai. Eksportas mažės Vieno didžiausių pasaulio bankų ir finansinių paslaugų instituto HSBC ir žurnalo „Oxford Economics“ metinėje pasaulinės prekybos apžvalgoje prognozuojama, kad griežtas „Brexito“ procedūros įgyvendinimas ir galima protekcionistinė naujosios JAV vyriausybės ekonominė politika labiausiai gali pakenkti Vokietijos eksportui. Prognozuojama, kad iki 2030 m. išvežimai iš Vokietijos dėl to gali sumažėti 260 mlrd. dolerių. Palyginti su kitomis pagrindinėmis prognozėmis, kuriose šie politiniai faktoriai nebuvo įtraukti, tai žada eksporto susitraukimą 5 proc. Prognozės kitoms Didžiojo septyneto (G-7) valstybėms kur kas palankesnės, o Japonijos ir Kanados eksportas turėtų netgi išvis nepajusti jokios neigiamos „Brexito“ bei politinių permainų JAV įtakos ir toliau stipriai augti. Perkamoji galia penktadaliu didesnė Nors dar nepaskelbti kalėdinės prekybos Vokietijoje rezultatai, kurie šiuo metų laiku yra bene svarbiausias aktualiausių vartotojų ekonominių nuotaikų ženklas, jau galima panagrinėti „Eurostato“ pateikiamus praėjusių metų vadinamojo tikrojo individualaus vartojimo duomenis, išreiškiamus perkamosios galios standartu. Iš jų matyti, kad vokiečiai, nors ir nėra didžiausi vartojimo meistrai Europos Sąjungoje (beje, juos pralenkia tik Liuksemburgo gyventojai), tačiau už savo uždirbamus pinigus jie gali įsigyti penktadaliu daugiau prekių negu vidutinis europietis. Vokietijos bruto vidaus produktas sudaro 124 proc. ES valstybių vidurkio.
|
2016-12-22
|
Vokietijos greitkeliuose – šarvuoti sunkvežimiai su aukso luitais - LRT
|
Vokietijos verslas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.996315
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/158103/vokietijos_greitkeliuose_sarvuoti_sunkvezimiai_su_aukso_luitais
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 59
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/sportas/9/157433/perspektyvia_futbolininko_karjera_teko_iskeisti_i_ramybe_pajuryje_
|
Perspektyvią futbolininko karjerą teko iškeisti į ramybę pajūryje „Palangos“ futbolo klube tuo metu žaidęs K. Ivaškevičius ruošėsi pirmosioms sezono rungtynėms. Tai tikrai nebuvo tokio lygio varžybos, prie kurių buvo pratęs Lietuvos futbolo rinktinės narys – karjeros vėjai jį buvo jau nunešę į Škotijos „Hearts“ ekipą, vėliau – į vieną geriausių Jeruzalės klubų „Bnei Jehuda“. Būtent Izraelyje futbolininko laukė didieji išbandymai. „Izraelis – šalis, kurioje nuolat vyksta karas. Tai reiškia, kad bet kuriuo metu mieste gali sprogti bomba. Tarkime, sėdime persirengimo kambaryje prieš varžybas, treneris dėsto rungtynių taktiką ir staiga pasigirsta sirenų kauksmas, kažkur įvyksta sprogimas. Mes garsiai paplojame, kad viskas baigėsi, ir bėgame į aikštę žaisti“, – prisiminimais apie penkerius Izraelyje praleistus metus su LRT TELEVIZIJOS laidos „Gyvenimas“ kūrėjais dalinosi K. Ivaškevičius. Tarptautinę perspektyvaus futbolininko karjerą nutraukė trauma – varžybų metu lietuviui lūžo koja, kurios gydytis jis grįžo į gimtąjį pajūrį. Su žmona Tautvile ir ką tik gimusiu sūneliu Herkumi Kęstutis įsikūrė Giruliuose ir ketino bent sezoną čia pažaisti, kol atgaus gerą formą ir vėl galės kovoti visu pajėgumu. Tą rytą, jau atsigavęs po šešių patirtų operacijų, futbolininkas su jauduliu laukė galimybės vėl išbėgti į aikštę. Tautvilė su mažyliu liko namuose ir varžybas stebėjo kompiuterio ekrane. „Staiga pamačiau, kad Kęstutis nukrito. Žinau savo vyro charakterį – jis visada iš paskutiniųjų stengiasi atsikelti ir vėl pulti į kovą. O tąkart gulėjo nejudėdamas. Mačiau, kaip prie Kęstučio puolė komandos gydytojas, atbėgo jo tėtis, atvažiavo greitoji. Širdis daužėsi laukiant žinių“, – nežinios valandas prisiminė Tautvilė. Kodėl vos 31-erių sulaukusiam vyrui staiga sustojo širdis, gydytojai negali atsakyti iki šiol. Pats sportininkas ne iš karto atgavo sąmonę. „Rodos, tik ką žaidžiau aikštėje, o atsibudau jau ligoninėje. Nieko nesupratau. Mintis, kad vis dėlto įvyko kažkas negero, sąmonę pasiekė tik tuomet, kai gydytojai pasakė, jog su futbolu greičiausiai teks atsisveikinti“, – prisipažino K. Ivaškevičius. Ką reiškia akis į akį susidurti su mirtimi ir iš naujo kurti subyrėjusį tarsi kortų namelis gyvenimą? K. Ivaškevičiaus mintys apie tai – laidos „Gyvenimas“ reportaže.
|
2016-12-20
|
Perspektyvią futbolininko karjerą teko iškeisti į ramybę pajūryje - LRT
|
LRTprojektai
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.998161
|
http://www.lrt.lt/naujienos/sportas/9/157433/perspektyvia_futbolininko_karjera_teko_iskeisti_i_ramybe_pajuryje_
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 60
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157949/kodel_senuose_kalediniuose_atvirukuose_roges_tempia_parsiukai_ir_tiek_daug_musmiriu_
|
Kodėl senuose kalėdiniuose atvirukuose roges tempia paršiukai ir tiek daug musmirių? Dabar dažnai prekybininkų siūlomas įsigyti kalėdinis augalas – bugienis. Jis šios šventės simbolis – nuo senų laikų, nors bugieniai Lietuvoje natūraliai ir neauga. Europos krikščionys anksčiau per šventes šio augalo šakele pasižymėdavo namus, kuriuose gyvena. Kaip anksčiau itin populiarų kalėdinį gyvūną A. Kulbis išskyrė paršiuką. „Senuose piešinėliuose, atvirukuose labai dažnai būdavo vaizduojami roges traukiantys ne elniai, o paršiukai. Paršelis Vokietijoje, Olandijoje buvo laimės simbolis. Galbūt ne padovanoti paršelį Kalėdų proga, o pamatyti buvo laikoma didele laime“, – pasakoja gamtininkas. Pasak jo, palinkėjimas „še tau kiaulę“ vokiečių kalba per Kalėdas buvo beveik lygus tostui. Taip pat vienas iš kalėdinių simbolių prieš maždaug 100 metų buvo paprastoji musmirė. Ji vaizduojama ant galybės senų atvirukų. „Apie musmirę buvo kalbama, kad Kalėdų Senelis, kuris gyvena Laplandijoje, iki krikščionybės to darbo nedirbo ir galbūt buvo šamanas ir vartodavo musmires įgaudamas tam tikrų galių. Galbūt dėl to ir elniai pradėdavo skraidyti padebesiais. Kalėdų senelis vietiniams gyventojams musmires dovanodavo įdėdamas jas į kojines – kad žiema greičiau praeitų“, – pasakoja A. Kulbis. Plačiau apie tai – pokalbyje.
|
2016-12-20
|
Kodėl senuose kalėdiniuose atvirukuose roges tempia paršiukai ir tiek daug musmirių? - LRT
|
Kalėdos, Atvirukai, Paršiukai, Musmirės
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.997971
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157949/kodel_senuose_kalediniuose_atvirukuose_roges_tempia_parsiukai_ir_tiek_daug_musmiriu_
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 61
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/3/158070/tunise_policija_tarde_berlyno_itariamojo_artimuosius
|
Tunise policija tardė Berlyno įtariamojo artimuosius „Antiteroristinės brigados padalinys apklausė įtariamojo šeimą“, – sakė pareigūnas, prašęs neminėti nei jo vardo, nei pavardės. Vokietijos prokuratūra trečiadienį įvardijo 24-erių tunisietį A. Amri pagrindiniu įtariamuoju 12 gyvybių nusinešusiame išpuolyje Berlyno kalėdinėje mugėje; atsakomybė dėl jo prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“. Tuniso saugumo pareigūnai sakė apklausę A. Amri tėvus. A. Amri turi keturias seseris ir brolį, bet nežinia, ar ir jie buvo tardomi. Agentūros AFP pašnekovas sakė, kad A. Amri Tunise buvo kelis kartus sulaikytas dėl kvaišalų vartojimo. Pasak šaltinio, A. Amri iš Tuniso į Italiją atvyko 2011-aisiais po revoliucijos, nuvertusios diktatorių prezidentas Zine`ą El Abidine`ą Ben Alį, ir gyveno čia trejus metus, o tada persikėlė į Vokietiją. Tuniso vidaus ir užsienio reikalų ministerijos atsisakė komentuoti šį atvejį.
|
2016-12-21
|
Tunise policija tardė Berlyno įtariamojo artimuosius - LRT
|
Berlynas, Išpuolis, Vokietija, Policija
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.997402
|
http://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/3/158070/tunise_policija_tarde_berlyno_itariamojo_artimuosius
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 62
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157810/menininke_irodineja_kad_komiksai_gali_buti_skirti_ne_tik_vaikams
|
Menininkė įrodinėja, kad komiksai gali būti skirti ne tik vaikams Menininkė kūryba užsiima visą gyvenimą ir sako nė neįsivaizduojanti, kad galėtų veikti ką nors kita. Dailės akademijoje ji studijavo animaciją, bet didžiąją laiko dalį skyrė knygoms, jų iliustravimui ir įvairiems meno edukacijos užsiėmimams su vaikais. Moteris sako, kad skirtingi darbai jai padeda išvengti rutinos, o įvairovės paieškos galiausiai įkvėpė sukurti suaugusiesiems skirtą komiksą. „Man pačiai tai netikėta – aš pati sau kaip naujiena šitam žanre. Niekada negalvojau, neturėjau tokios fantazijos kažkaip daryt komiksus, iki kol tiesiog neatėjo pati ta idėja pas mane. Šitą projektą dariau norėdama daryti animaciją – animacinį filmą arba serialą – ir pasiruošiau projektą ir išvažiavau į Kanadą, į animacijos filmų mugę. Ir rodžiau žmonėms, ir vienas man vyrukas sako: „ne, ne, ne, tu daryk komiksą, ne animaciją – pamatysi, tau bus fainiau“, – apie komiksų piešimo pradžią pasakoja komikso „Pink is White“ autorė. Komikso kūrimas užtruko metus. Kiek piešinių ir iliustracijų jam panaudojo, autorė neskaičiavo, tik džiaugėsi radusi galimybę išbandyti ir pritaikyti daugybę skirtingų grafinės raiškos priemonių. Daugiau apie komiksą ir jo kūrimą – reportaže.
|
2016-12-19
|
Menininkė įrodinėja, kad komiksai gali būti skirti ne tik vaikams - LRT
|
Menas, Komiksai, Vaikai, Suaugusieji
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.998721
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157810/menininke_irodineja_kad_komiksai_gali_buti_skirti_ne_tik_vaikams
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 63
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157882/amerikoje_vyras_issikovojo_teise_pazymejimui_nusifotografuoti_su_ragais
|
Amerikoje vyras išsikovojo teisę pažymėjimui nusifotografuoti su ragais Meino gyventojas Phelanas Moonsongas sakė, kad jeigu nemiega ir nesimaudo, visuomet būna su savo ožio ragais, kurie tarnauja jam kaip dvasinės antenos ir padeda šviesti kitus apie pagonybę. Ph. Moonsongas piktinasi, kad jam dėl vairuotojo pažymėjimo nuotraukos teko kreiptis į valstijos valdžios pareigūnus, nors jis paaiškino savo religinius įsitikinimus Motorinių transporto priemonių biuro darbuotojams. Meino Motorinių transporto priemonių biuro darbuotojai gali sulaikyti vairuotojo pažymėjimams skirtas nuotraukas patikrinimui, jeigu kyla koks nors susirūpinimas dėl religinių galvos apdangalų. Meino valstijos sekretoriaus biuras nurodė, jog valstija nežinojo tokio galvos apdangalo, todėl paprašė Ph. Moonsongo daugiau informacijos, kad galėtų patikrinti šį klausimą. Atstovė sakė, kad valstija davė leidimą ožio ragams, nes Ph. Moonsongas nurodė jų religinę paskirtį, be to, jie neužstoja jo veido.
|
2016-12-20
|
Amerikoje vyras išsikovojo teisę pažymėjimui nusifotografuoti su ragais - LRT
|
Vairuotojo pažymėjimas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.99336
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157882/amerikoje_vyras_issikovojo_teise_pazymejimui_nusifotografuoti_su_ragais
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 64
|
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3365&catid=31&Itemid=101
|
Šiandien Panevėžio teismo apsaugos darbuotojas, pamatęs viešoje vietoje - teismo pastate filmuojantį "Laisvo laikraščio" žurnalistą Alvydą Veberį, jam pareiškė "Tu lavonas"
Diktatūra ar persekiojimas keliant pavojų demokratijai ?!!
Alvydas VeberisNEMELUOTI! NEBIJOTI! NETYLĖTI! VIEŠINTI! NEBŪTI ABEJINGIEMS! NEUŽMIRŠTI!
Diktatūra ar persekiojimas keliant pavojų demokratijai ?!!
Ne tik vyksta Lenkijoje maištas dėl spaudos laisvės apribojimo, bet LR Seimas irgi bandė tą padaryti patvirtinę spaudos laisvės įstatymą nauja redakcija.
LR Prezidentė užprotestavo norimai įvesti diktatūrai.
Panevėžio apygardos ar apylinkės teismuose vyksta tie patys spaudos laisvės apribojimo ,,žaidimai'' ir savų taisyklių taikymas jų pastatuose. Tiek apsaugos darbuotojai, tiek teismų sekretorės, prokurorai ir net teisėjai ne teismų procesų metu draudžia viešoje erdvėje daryti nuotraukas ar įrašus, apriboja žiniasklaidos atstovų laisvę, persekiodami juos, grasindami baudomis ar panaudodami tuo tikslu smurtą. Pateiksiu tik keletą vaizdo įrašų. Jų yra ne vienas ir ne du.
Šiandien Panevėžio apylinkės teisme teko atstovauti fondo globojamą našlaitį Kęstą Šimašių. Ryšium su praeito posėdžio panaudotu smurtu teismo darbuotojo Aleksandro Šveco, dalyvaujant ir stebint įvykius atstovei spaudai Irmai Gritėnienei bei kitiems teismo rūmuose esantiems dalyviams. Šiandien viešoje erdvėje, teismo rūmuose padariau smurtautojo Aleksandro Šveco nuotrauką.
Girdint teismo apsaugos darbuotojui-komendantui Vidmantui Piragiui, kuris šiame įraše kelia sumaištį ir įrodinėja savo taisykles, kitiems asmenis esantiems viešoje pastato dalyje -teismo vestibiulyje, Aleksandras Švecas grasino man, kad esu lavonas, keikėsi kitais necenzūriniais žodžiais, pasislėpė rūbinėje už durų. Nors jo leksikonas buvo ištartas garsiai, tačiau pridengdamas savo kolegą A.Švecą, teismo apsaugos darbuotojas-komendantas Vidmantas Piragis apsimetė, kad negirdėjo jo ištartų grasinančių žodžių.
Teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)
Irma Gritėnienė antrą kartą dalyvauja Aleksandro Šveco smurtiniuose ir grasinančiuose įvykiuose. Gindama teismų tokią ,,įsiviešpatavusią dvasią" ji mano padarytuose įrašuose neigia ir meluoja apie matytus konfliktus, persekioja mane teismo rūmuose vaikščiodama ir sekiodama iš paskos. Tokie darbuotojai ne tik trikdo teismų darbą, bet patys provokuoja ir sukelia sumaištį.
Panevėžiečiams reiktų rimtai susirūpinti tokiais savo poelgiais.
Šis incidentas perduotas Panevėžio apylinkės teismo vadovams. Informuosiu apie priimtus sprendimus skaitytojus. O gal vėl eilinį kartą bus dengiami teismo darbuotojai grubiai pažeidę viešąją rimtį ir įstatymų nustatytą tvarką, užgniaužiant spaudos laisvę?
Teismo vadovams reiktų supažindinti savo darbuotojus apie jų teises ir pareigas. Tam tikslui žinoti, kad LR 44 str. 1 d., numato, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. LR Konstitucija gina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti, ir skleisti informaciją ir idėjas (25 str. 1 ir 2 dalys).
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: ,,Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 str. ,,Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: ,,Viešosios informacijos cenzūra LR draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informavimo turinį ...‘‘
Europos žmogaus teisių teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas tarnauja pliuralizmui, tolerancijai, abipusiam pakantumui ir plačioms pažiūroms, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formuoti [11]. Taigi Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą padarė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų.
Siūlau ne tik administracijos vadovams, bet ir jų pavaldiniams einantiems atsakingas pareigas perskaityti ir susipažinti su LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M U 2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMAS...
|
2016-01-01
|
Panevėžio teismo pareigūnas "Laisvo laikraščio" žurnalistui A.Veberiui : "Tu lavonas"
|
laisvas, laikrastis
| null |
Panevėžio teismo pareigūnas "Laisvo laikraščio" žurnalistui A.Veberiui
|
lt
| 0.992641
|
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3365&catid=31&Itemid=101
|
laisvaslaikrastis.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161220132916-00039.warc.gz
| 65
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157838/miskininkai_dalys_eglisakius
|
Miškininkai dalys eglišakius Pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse kasmet išdalijama per šimtą tūkstančių eglišakių. Tokiu būdu, pasak miškininkų, žmonės saugo mišką. Eglės šakų dalijimo akcija įvairiose vietovėse prasidės nuo 13 valandos. Pasak miškininkų, kasmet vykstanti socialinė akcija sulaukia vis didesnio gyventojų susidomėjimo. Jų teigimu, ši akcija jau padėjo išsaugoti tūkstančius eglučių, tuo pačiu sumažėjo ir nelegalaus miško kirtimo atvejų. Aplinkosaugininkai primena, kad negalima savavališkai kirsti eglučių, o nukirtusiems gresia baudos.
|
2016-12-20
|
Miškininkai dalys eglišakius - LRT
|
Kalėdų eglė, Eglišakis
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.998174
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157838/miskininkai_dalys_eglisakius
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 66
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/157737/isauge_persekiojimai_vercia_krikscionis_trauktis_is_egipto
|
Išaugę persekiojimai verčia krikščionis trauktis iš Egipto Per išpuolį pamaldų metu Šv. Marko koptų ortodoksų katedroje Kaire žuvo mažiausia 25 žmonės, daugiausia moterys. Tai buvo daugiausia gyvybių nusinešusi ataka prieš Egipto krikščionis. Tačiau tai dar ne viskas – po gana ramaus laikotarpio Sinajaus pusiasalyje, kuriame dar vasarą aktyviai reiškėsi islamistinės grupuotės, gruodžio viduryje Egiptas susidūrė su dar dviem sprogdinimais. Egipto prezidentas stengėsi suvaldyti ne tik neramumus Sinajaus pusiasalyje, bet ir išsaugoti savo populiarumą, kuriam smarkiai pakenkė ekonomikos krizė, sukėlusi infliaciją ir netgi tokių maisto produktų, kaip cukrus, trūkumą. Nors buvo kilusi gatvės protestų grėsmė, jie iki pastarųjų atakų taip ir nevirto realybe. Koptų bažnyčia iki išpuolių buvo viena tvirčiausių prezidento palaikytojų. Buvo tikima, kad buvęs generolas, vadovavęs Egipto kariuomenei, gali apsaugoti krikščionių bendruomenę prieš islamistų kovotojus. A. F. el-Sisi dėjo daugybę pastangų, kad užkirstų kelią išpuoliams Aukštutiniame Egipte, ypač po sprogdinimų 2011 m. per Naujųjų metų mišias Aleksandrijoje. Tačiau dabartinė ataka įvykdyta pačioje Egipto ortodoksų bažnyčios širdyje. Po šių atakų žmonės išėjo į gatves šalia Kairo katedros vartų ir protestavo prieš prezidentą ir jo vyriausybę. Protestuotojų pyktis buvo kiek sumažėjęs dieną po atakų, kai prezidentas apsilankė koptų bažnyčioje ir paskelbė apie sulaikytuosius bendrininkus ir 22 metų savižudį, kuris detonavo sprogmenį. Tačiau daugeliui egiptiečių, taip pat ir daliai koptų, greitas nusikaltimo išaiškinimas sukėlė abejonių. Prezidentas netiesiogiai ataką susiejo su Musulmonų brolija, kurios lyderis Mohamedas Morsis buvo priverstas pasitraukti iš prezidento pareigų 2013 m. A. F. el-Sisi teigė, kad sprogdinimą surengė grupuotė, kuri trejus metus bandė šalyje sukelti neramumus. Tačiau ekspertai nuo pat pradžių tvirtino, kad sprogdinimą įvykdė džihadistų grupuotė, kuriai būdingi išpuoliai prieš kitatikius, o prezidento netiesioginis Musulmonų brolijos išpuolio įvardijimas buvo daugiau politinis situacijos išnaudojimas. Vis dėlto A. F. el-Sisi politinis manevras nepasiteisino, nes gruodžio viduryje atsakomybę už išpuolį koptų bažnyčioje, kaip ir manyta, prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“. Dabartinė situacija Egipte ypač sudėtinga, nes šalyje veikia ne viena kovotojų grupuotė, siekianti destabilizuoti vyriausybę. Nemažas skaičius egiptiečių islamistų per pastaruosius metus pasitraukė į Libiją, Siriją ar Sudaną, kur prisijungė prie „Islamo valstybės“. Vienas pastarosios grupuotės sparnas kovoja su Egipto kariuomene Sinajaus pusiasalyje, tuo metu kitas ne taip atvirai veikia didžiausiuose Egipto miestuose. Nors dabartinis šalies vadovas aktyviai kovoja su džihadistais, ekspertai teigia, kad jis pats prisidėjo prie dalies egiptiečių suradikalėjimo, nes jam atėjus į valdžią tūkstančiai opozicijos palaikytojų buvo sulaikyti ir kankinami. Nuo Arabų pavasario 2011 m., kai buvo nuverstas ilgametis Egipto diktatorius Hosni Mubarakas, koptų bendruomenė savo šalyje nebesijaučia saugi. Stipraus lyderio trūkumas leido islamistams pradėti rengti atakas krikščionių bažnyčiose. 2012 m. demokratinius rinkimus laimėjusi Musulmonų brolija nedaug ką padarė, kad apgintų krikščionių teises. A. F. el-Sisi koptų bendruomenei garantavo bent šiokį tokį saugumą, tačiau pastaroji ataka Kairo katedroje akivaizdžiai parodė, kad koptai neapsaugoti nuo tolimesnių džihadistų išpuolių. Išaugę persekiojimai verčia krikščionis trauktis iš Egipto, kaip ir kitų Artimųjų Rytų valstybių. Skaičiuojama, kad prieš šimtmetį krikščionys Artimuosiuose Rytuose sudarė apie 15 proc., šiandien – vos 4 proc. gyventojų. Egipto koptai šiandien sudaro dešimtadalį iš 80 mln. šalies gyventojų, tai didžiausia krikščionių bendruomenė Artimuosiuose Rytuose. Parengta pagal užsienio spaudą.
|
2016-12-21
|
Išaugę persekiojimai verčia krikščionis trauktis iš Egipto - LRT
|
Egiptas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.998453
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/157737/isauge_persekiojimai_vercia_krikscionis_trauktis_is_egipto
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 67
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/tavo_lrt/37/157957/a._siaurusevicius_2016-ieji_lrt_technologinio_proverzio_metai
|
A. Siaurusevičius: 2016-ieji – LRT technologinio proveržio metai Jį palyginti su kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliais A. Siaurusevičius turėjo galimybę palyginti praėjusią savaitę Lozanoje (Šveicarija) vykusiame EBU (Europos transliuotojų sąjungos – angl. European Broadcasting Union) narių vadovų susitikime. Pasak LRT vadovo, praėjusiais metais įdiegtas naujas antžeminis tinklas, kurio pagalba Lietuvoje pradėjo veikti pirmas nemokamas aukštos raiškos (HD) nacionalinės aprėpties kanalas – LRT TELEVIZIJA HD. Kanalo LRT TELEVIZIJA HD pranašumai – keliskart geresnė vaizdo kokybė, galimybė pasirinkti titrus ir kalbą, taip pat erdvinis garsas. Visus metus vyko televizijos studijų atnaujinimo darbai, o pats svarbiausias – šiuo metu baigiama įrengti nauja, moderniausia regione žinių studija. Laidos iš jos turėtų būti pradėtos transliuoti jau vasarį. Dar viena svarbi LRT technologinė inovacija – šiemet įsigyta pirmoji Baltijos šalyse Kilnojamoji radijo studija (KRS), garso galimybes pakelianti į naują lygmenį. Naujoji KRS suteikia galimybę įrašyti ir transliuoti didžiulio masto koncertus, futbolo varžybas ir kitus renginius, iš kurių svarbu girdėti itin kokybišką garsą. 2016-ųjų pabaigoje pradėjo veikti vaikams skirta interneto svetainė http://www.lrt.lt/vaikams. Joje – mažiesiems skirtas saugus turinys: pramogos, patrauklaus lavinančio turinio įrašai, lavinantys žaidimai, galima klausytis pasakų, specialiai vaikams parinkto grojaraščio, mokytis kalbų. Moksleivius domina naujojoje svetainėje talpinamos naujienos, susijusios su mokslu, išradimais, istorija ir pan. Vaikams skirtoje LRT virtualioje erdvėje vyksta konkursai, kuriuose galima laimėti prizų. Vien per pirmąją savaitę vaikų svetainėje portale LRT.lt apsilankė apie 45 tūkstančiai vartotojų. Ypač lankoma patiems mažiausiems, ikimokyklinio amžiaus vaikams skirta skiltis. Paties portalo LRT.lt lankomumas, palyginti su praėjusių metų pabaiga, išaugo 29 procentais. LRT metus baigia galėdama džiaugtis ir išaugusiu radijo klausomumu: naujausiais auditorijos tyrimų kompanijos KANTAR TNS duomenimis, LRT RADIJO auditorija pastarąjį pusmetį išaugo nuo 14 iki 17,3 procentų. Kitas LRT tarybos posėdis vyks sausio 24 dieną.
|
2016-12-20
|
A. Siaurusevičius: 2016-ieji – LRT technologinio proveržio metai - LRT
|
Audrius Siaurusevičius, 2016, LRT
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.988077
|
http://www.lrt.lt/naujienos/tavo_lrt/37/157957/a._siaurusevicius_2016-ieji_lrt_technologinio_proverzio_metai
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 68
|
|
http://udiena.lt/aktualijos/item/8758-rajono-savivaldybes-taryboje-svarstoma-40-klausimu
|
Patvirtinę darbotvarkę Tarybos nariai ėmėsi darbo ir pradėjo nagrinėti sprendimo projektą dėl ilgalaikės paskolos ėmimo. Jai pritarė visi Taryboje dalyvaujantys nariai. Kitas tradicinis klausimas „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto patvirtinimo pakeitimo" susilaukė nemažai klausimų, į kuriuos atsakinėjo rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Alma Vedrickienė. Šiam klausimo priėmimui pirmininkavo mero pavaduotojas V. Valinčius, nes meras Alvydas Katinas paprastai nuo tokių klausimų su kitais Tarybos nariais, kurie turi viešųjų ir privačių interesų, nuo klausimo svarstymo nusišalina. Kilo didelė diskusija dėl 50 proc. atleidimo nuo žemės mokesčio bendrovei „Ekspetra", kuri teikia viešbučio paslaugas. Jos interesą gynė ne tik mero pavaduotojas, bet prie šio palaikymo prisidėjo ir Robertas Miliauskas. Sprendimo projektui pritarė 14 Tarybos narių, susilaikė 8. Toliau vyko Tarybos kontrolės bei antikorupcinės komisijų veiklos ataskaitų, kurioms Tarybos nariai pritarė. Kontrolės komitete buvęs Tarybos narys Edmundas Pupinis pakeistas Rimantu Dijoku. Taryba išklausė UAB „Utenos šilumos tinklai" direktorių Gintarą Diržauską ir priėmė sprendimą dėl naujų šildymo kainų mieste. Apie tai bus pateikta informacija jau kitų metų pirmuosiuose laikraščio „Utenos diena" numeriuose. Laikraščio „Utenos diena" inf., Vytauto Ridiko nuotr.
|
2016-12-22
|
Rajono savivaldybės taryboje svarstoma 40 klausimų
|
taryba
| null |
udiena.lt
|
lt
| 0.996405
|
http://udiena.lt/aktualijos/item/8758-rajono-savivaldybes-taryboje-svarstoma-40-klausimu
|
udiena.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222115725-00000.warc.gz
| 69
|
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8742-miskininkai-tukstanciams-zmoniu-padejo-parsinesti-kaledas-i-savo-namus
|
Pasak miškininkų, ši akcija – puikus būdas saugoti gamtą, nes kai žmonės gali nemokamai gauti eglės šaką, daug rečiau jiems kyla pagunda rizikuoti ir nelegaliai kirsti eglutes miške. Šakos šiai akcijai atkeliavo iš paruoštų miško kirtimų valksmų ir nė viena eglutė nebuvo nukirsta. Augančiomis žaliaskarėmis miškininkai ragina grožėtis gamtoje. Juk iki metro aukščio eglutė užauga tik per šešerius-septynerius metus. Šiemet miškininkai rengia dar vieną, jau tradicine tapusią akciją – su jaunųjų miško bičiulių būrelių nariais, kurie jau ruošia iš eglišakių šventines kompozicijas, lankysis senjorų globos namuose, slaugos ligoninėse ir dovanos šias kompozicijas. „Tikimės, kad ir ši mūsų iniciatyva taps ilgai gyvuojančia tradicija, padedančia mums visiems ugdyti jautrumą, rūpestį esančiais šalia mūsų ir mūsų dėmesio bei globos reikalingais visuomenės nariais", – sakė generalinis miškų urėdas R. Prūsaitis. Aplinkos ministerijos inf.
|
2016-12-21
|
Miškininkai tūkstančiams žmonių padėjo parsinešti Kalėdas į savo namus
|
eglių šakos
| null |
udiena.lt
|
lt
| 0.996515
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8742-miskininkai-tukstanciams-zmoniu-padejo-parsinesti-kaledas-i-savo-namus
|
udiena.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222115725-00000.warc.gz
| 70
|
|
http://udiena.lt/aktualijos/item/8746-saknu-musu-kraste-turintis-kardinolas-a-j-backis-lankesi-utenoje
|
Į Adolfo Šapokos gimnaziją garbingas svečias užsuko neatsitiktinai: ši ugdymo įstaiga, užbaigusi Bibliotekų metams skirtų renginių ciklą, ta proga pasikvietė kardinolą A. J. Bačkį. „Šio garbingo žmogaus atvykimas į mūsų gimnaziją – tai savotiška dovana ir istorijos mokytojai Birutei Kairienei, kuri 20 metų garsino A. Šapokos vardą", – pabrėžė Adolfo Šapokos gimnazijos bibliotekos vedėja Vida Gudelienė ir prisiminė, kaip prieš dešimtmetį čia lankęsis Jo Eminencija šiltai bendravo su mokyklos bendruomene ir išsivežė pačius geriausius prisiminimus. Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena". Vytauto Ridiko nuotr. ir video
|
2016-12-21
|
Šaknų mūsų krašte turintis kardinolas A. J. Bačkis lankėsi Utenoje
|
šapokos gimnazija
| null |
udiena.lt
|
lt
| 0.991574
|
http://udiena.lt/aktualijos/item/8746-saknu-musu-kraste-turintis-kardinolas-a-j-backis-lankesi-utenoje
|
udiena.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222115725-00000.warc.gz
| 71
|
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8750-padaugejo-susirgimu-virusiniu-hepatitu-a
|
Hepatito A viruso (HAV) infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba besimptome šios infekcijos forma. HAV plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba per buitinį sąlytį. Virusas užsikrėtusio žmogaus išmatose randamas praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie 3 savaites. Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje ir pagal hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys yra skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Egiptas, Tunisas, Marokas, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija). Lietuvoje palankios prielaidos hepatito A virusui plisti ne tik šeimose, bet ir tarp artimai bendraujančių asmenų. Esant mažam sergamumui, nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir protrūkių tikimybė. Be to, VHA dabar dažniau serga suaugę asmenys, kuriems ši infekcija dažniausiai pasireiškia kliniškai, kai tuo tarpu vaikai VHA gali sirgti be išreikštų požymių. Taip pat didelę riziką užsikrėsti virusu turi asmenys, keliaujantys į didelio endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgą laiką ir būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos, galimybės vartoti saugų geriamąjį vandenį, maistą. Dažniausiai infekcija plinta per geriamą vandenį, jūros produktus, kitą termiškai neapdorotą maistą. Viena iš efektyviausių VHA kontrolės priemonių – vakcinacija. Hepatito A vakcina rekomenduojama: keliautojams, vykstantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis; vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą); kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves; asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos srityje dirbančiam personalui, maisto pramonės darbuotojams, vandentiekio darbuotojams; silpno imuniteto asmenims, sergantiems lėtiniu hepatitu ir kitomis ligomis; vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais; švirkščiamųjų narkotikų vartotojams; asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais; asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose. Užsikrėtimo hepatito A virusu rizikai sumažinti ULAC medikai rekomenduoja kuo dažniau ir kruopščiau rankas plauti su muilu (pasinaudojus tualetu, prieš maisto ruošimą, prieš valgį), vartoti saugų geriamąjį vandenį, susirgus negaminti maisto kitiems. ULAC inf.
|
2016-12-21
|
Padaugėjo susirgimų virusiniu hepatitu A
|
hepatitas
| null |
udiena.lt
|
lt
| 0.987909
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8750-padaugejo-susirgimu-virusiniu-hepatitu-a
|
udiena.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222115725-00000.warc.gz
| 72
|
|
http://svencioniu.krastas.w3.lt/v2/index.php?option=com_content&view=article&id=4472:v-blinkeviit--rezultatyvs-europos-parlamento-darbo-metai&catid=578:2016-m-gruodio-17-d-etadienis-nr95-1628
|
V. Blinkevičiūtė – rezultatyvūs Europos Parlamento darbo metai Kaip jau įprasta, baigiantis metams teiraujamės Vilijos Blinkevičiūtės apie svarbiausius Europos Parlamento darbus. Kuo ypatingi buvo 2016-ieji Europos Parlamentui? Tai buvo darbingi ir rezultatyvūs metai. Priėmėme virš 450 rezoliucijų, kuriose pateikėme rekomendacijas dėl įvairių ES problemų sprendimo, taip pat patvirtinome ir svarbius ES teisės aktus, kuriuos turės įgyvendinti visos valstybės narės. Žinoma, mūsų darbotvarkę įtakojo ir Jungtinės Karalystės referendumas dėl išstojimo iš ES. Svarstėme šio sprendimo priežastis ir pasekmes bei ES ateities perspektyvas. Akivaizdu, kad norint sustiprinti piliečių pasitikėjimą europine šeima, būtina daugiau dėmesio ir pastangų skirti jų saugumui, užimtumui, gyvenimo kokybei, socialinei apsaugai ir kitoms aktualioms sritims. Žmonės turi konkrečiai pajusti šalies narystės ES naudą. Apie tai ne kartą diskutavome Europos Parlamente. Paminėkite svarbesnius Europos Parlamento sprendimus Tokių sprendimų buvo nemažai, paminėsiu tik keletą. Daug dėmesio skyrėme saugumo klausimams. Pritarėme ES išorės sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos įsteigimui, Europos policijos biuro sustiprinimui, Europos gynybos sąjungos įkūrimui, priemonėms stiprinti kibernetinį saugumą. Paraginome valstybes nares didinti savo išlaidas gynybai. Pareikalavome, kad Baltarusija užtikrintų statomos Astravo AE saugumą. Patvirtinome aukštesnius oro ir dirvožemio taršos bei maisto saugos reikalavimus, pritarėme priemonėms riboti didžiųjų prekybos centrų galias, stiprinti kovą su mokesčių vengimu, gerinti „Erasmus+“ programos veiksmingumą, skatinti vaisių, daržovių ir pieno vartojimą mokyklose. Ar pakankamai dėmesio Europos Parlamentas skyrė užimtumo ir socialinėms problemoms? Šiai svarbiai sričiai skyrėme daug dėmesio. Priėmėme rezoliucijas dėl užimtumo didinimo, jaunimo nedarbo, nelegalaus darbo prevencijos, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, smurto prieš moteris mažinimo, neįgaliųjų teisių apsaugos, gestų kalbos pripažinimo bei kitų socialinių aktualijų. Pritarėme naujoms taisyklėms, kurios padidins ministerijų, ligoninių, teismų ar kitų viešųjų įstaigų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumą neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Buvo priimta ir mano rengta rezoliucija dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo. Joje siūloma parengti ES teisės aktus, kurie užtikrintų didesnes garantijas motinystės, tėvystės ir vaikų priežiūros atostogoms, geresnę motinų teisių apsaugą, įteisintų apmokamas atostogas tėvams bei senyvų, sergančių ar neįgalių šeimos narių priežiūrai. Šį mėnesį Užimtumo ir socialinių reikalų komitete pritarėme svarbioms priemonėms, kurios padėtų užtikrinti aukštesnius socialinius standartus, kokybiškas darbo sąlygas, patikimą socialinę apsaugą ir lygias galimybes visiems. Neabejoju, kad tai bus tinkamas atsakas į žmonių geresnio gyvenimo lūkesčius bei sustiprins pasitikėjimą mūsų europine šeima. Svarbu, kad ir Lietuvos politikai įsiklausytų į šias rekomendacijas ir priimtų žmonėms svarbius sprendimus. Kadangi kalbamės metų pabaigoje, noriu iš visos širdies palinkėti visiems darbingų, sveikatos kupinų ir sėkmingų Naujųjų 2017-ųjų metų. Rimantas KAZLAUSKAS
|
2015-01-01
|
V. Blinkevičiūtė – rezultatyvūs Europos Parlamento darbo metai
|
Švenčionių kraštas, Švenčionys, Svencioniu krastas, Svencionys, Švenčionių rajono laikraštis, Svencioniu rajono laikrastis
|
Zita Pauliukevičienė
|
V. Blinkevičiūtė
|
lt
| 0.996958
|
http://svencioniu.krastas.w3.lt/v2/index.php?option=com_content&view=article&id=4472:v-blinkeviit--rezultatyvs-europos-parlamento-darbo-metai&catid=578:2016-m-gruodio-17-d-etadienis-nr95-1628
|
svencioniu.krastas.w3.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222115725-00000.warc.gz
| 73
|
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8747-privalomojo-sveikatos-draudimo-skolas-ragina-susimoketi-kuo-greiciau
|
Laiku nesumokėjus mokesčių, skolos išieškojimo procedūra vykdoma per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), gali užtrukti – sistema laikinai apriboja galimybę naudotis pinigais visose sąskaitose, kol iš jų yra nuskaičiuojama reikiama suma. „Sodra" primena, kad visi asmenys, nevykdantys jokios ekonominės veiklos ir nedraudžiami valstybės lėšomis, kas mėnesį privalo savarankiškai susimokėti PSD įmokas, kurios užtikrina nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Priešingu atveju, už gydymą tenka sumokėti savo lėšomis, nes PSD neapsidraudusiems asmenims nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba, bet to kaupiasi įmokų įsiskolinimas. Be to, draustumas tokiam asmeniui bus atstatytas sumokėjus ne tik einamojo mėnesio įmoką, bet ir padengus visą įsiskolinimą. PSD mėnesio įmokos savarankiškai besidraudžiantiems asmenims dydis nuo šių metų liepos yra 34,2 euro (nuo 2016 metų sausio 1 d. iki liepos 1 d. PSD įmokos dydis buvo 31,5 euro). Įmoka turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Labai svarbu mokant įmokas nurodyti teisingą įmokos kodą, nes įvedus ne tą kodą įmokos nebus įskaitytos. Jeigu įmokos už einamąjį mėnesį mokamos laiku, turi būti nurodytas įmokos kodas 364. Jei įmokos laiku nesumokėtos ir jos mokamos kitą mėnesį ar vėliau turi būti nurodytas įmokos kodas 365. „Sodros" inf.
|
2016-12-21
|
Privalomojo sveikatos draudimo skolas ragina susimokėti kuo greičiau
|
sodra
| null |
udiena.lt
|
lt
| 0.994173
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8747-privalomojo-sveikatos-draudimo-skolas-ragina-susimoketi-kuo-greiciau
|
udiena.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222115725-00000.warc.gz
| 74
|
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8753-paryziaus-susitarimo-ratifikavimas-gera-zinia-ir-lietuvai-ir-pasauliui
|
Šį susitarimą, gruodžio 20 dienos duomenimis, jau ratifikavo 117 šalių. Tarp jų ir didžiosios – JAV, Kinija, Brazilija, taip pat Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių klimato kaitos mažinimo pasauliniu mastu iniciatorių ir lyderių. Lietuva – devynioliktoji ES šalis, kuri ratifikuos šį itin svarbų visos planetos ateičiai susitarimą, kad ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios valstybės mažins išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Laikydamasi Paryžiaus susitarimo įtvirtintų solidarumo nuostatų, mūsų šalis kartu su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis savanoriškai, pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos numatytus įsipareigojimus, teiks finansinę paramą besivystančioms šalims, o šios irgi savanoriškai prisidės finansuojant priemones klimato kaitai mažinti. Paryžiaus susitarimas – tai 20 metų tarptautinių derybų rezultatas ir pirmasis XXI a. daugiašalis susitarimas, kuris nustato visuotinių veiksmų planą, kaip išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių. Jis įsigalios 2020 m. ir pakeis Kioto protokolą. Šis susitarimas siunčia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonininkams, investuotojams finansinius ir ekonominius išteklius nukreipti taip, kad vietoj iškastinio kuro vis daugiau būtų naudojama atsinaujinančių energijos išteklių ir mažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Aplinkos ministerijos inf.
|
2016-12-22
|
Paryžiaus susitarimo ratifikavimas – gera žinia ir Lietuvai, ir pasauliui
|
aplinkos ministerija
| null |
udiena.lt
|
lt
| 0.997092
|
http://udiena.lt/ivairenybes/item/8753-paryziaus-susitarimo-ratifikavimas-gera-zinia-ir-lietuvai-ir-pasauliui
|
udiena.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222115725-00000.warc.gz
| 75
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157617/klimato_kaita_kelia_gresme_tradiciniam_britu_patiekalui_zuviai_su_keptomis_bulvemis
|
Klimato kaita kelia grėsmę tradiciniam britų patiekalui – žuviai su keptomis bulvėmis Šiaurės jūroje vis dažniau pastebima kalmarų, sardinių ir ančiuvių, kurie labiau mėgsta šiltesnius vandenis. Pavyzdžiui, kalmarus Šiaurės jūroje yra užfiksavusios 60 proc. čia veikiančių tyrimų stočių. Palyginimui, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šis skaičius siekė tik 20 proc. Savo ruožtu menkės vis labiau migruoja į šiaurę ir palieka Britanijos vandenis ir juda link Norvegijos. Britanijos aplinkosaugos, žvejybos ir akvakultūros mokslo centro (CEFAS) ekspertas dr. Johnas Pinnegaras sako, kad, remiantis visais modeliais, jūros vandens temperatūra prie Britanijos krantų augs ir po 2025 metų. Dėl to bus sugaunama daugiau kalmarų. „Šiaurės jūroje sutinkama vis daugiau žuvų ir jūrų gyvūnų, kurie paprastai siejami su pietiniais vandenimis – Viduržemio jūra, Biskajos įlanka, Ispanijos ir Portugalijos pakrante“, – sakė jis. Specialistai pažymi, kad daugiamečiai stebėjimai rodo, kad menkių populiacijos centras juda link Norvegijos, o Britanijos vandenyse sugaunama vis daugiau kalmarų.
|
2016-12-17
|
Klimato kaita kelia grėsmę tradiciniam britų patiekalui – žuviai su keptomis bulvėmis - LRT
|
Tradicinis britų patiekalas, Žuvis su bulvėmis, Didžioji Britanija
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.993769
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157617/klimato_kaita_kelia_gresme_tradiciniam_britu_patiekalui_zuviai_su_keptomis_bulvemis
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 76
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/158122/lietuviu_sedevras_ranka_galinti_neutralizuoti_sprogmenis_ir_padeti_sergantiems_alzheimeriu
|
Lietuvių šedevras – ranka, galinti neutralizuoti sprogmenis ir padėti sergantiems Alzheimeriu KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros docentas Virginijus Baranauskas pasakoja, kad robotizuota ranka yra visai neseniai baigtas kurti sprendimas. „Mano katedros kolega šį rudenį pristatė mūsų sukurtą daiktą, t. y., robotinę ranką – manipuliatorių, kuris gali būti valdomas gestais. Valdymas vyksta taip: žmogus ant savo rankos užsideda įvairių jutiklių, jie fiksuoja žmogaus rankos judesius ir būsenas, pavyzdžiui, ar pirštas atlenktas, ar užlenktas, o manipuliatorius stengiasi juos atkartoti“, – kalbėjo V. Baranauskas. Ši robotizuota ranka gali ne tik lankstyti pirštus ar atkartoti gestus, bet ir atlikti įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, tokia robotinė ranka gali paimti šachmatą ir jį paduoti žmogui. „Ši ranka gali būti naudojama įvairiems tikslams, pavyzdžiui, jei prie jos primontavus važiuoklę ir kamerą, ji gali būti naudojama sprogmenų neutralizavimui, duomenų rinkimui ir kitur, tik reikia ši įrenginį plėtoti“, – mano V. Baranauskas. KTU skelbė, kad ši ranka kuriama siekiant šią technologiją pritaikyti žmonėms, sergantiems Alzheimeriu, taip pat darbui pavojingose sąlygose ar negalią turintiems žmonėms, norintiems dirbti iš namų. Roboto valdymo projektas yra pagrįstas keturių inercinių jutiklių, išdėstytų ant žmogaus rankos ir roboto manipuliatoriaus, sistema, skirta servo pavaroms valdyti, žmogaus rankos judesiams atkartoti. Servomechanizmais yra vadinamos elektros pavaros, kurios leidžiančia kontroliuoti tokius pavaros judėjimo parametrus kaip greitis, pozicija ir navigacija. Iš esmės tokį mechanizmą galima vadinti automatizuota valdymo sistema, kuri ir esant trikdžiams geba autonomiškai palaikyti reikiamus parametrus. Sumanymas kurti robotizuotą ranką kilo universiteto studentui. Ji buvo kuriama rengiant baigiamąjį mokslo darbą. Ji buvo kuriama KTU Elektros ir elektronikos fakulteto kūrybinėse inžinerijos dirbtuvėse „Fab Lab Kaunas“. „Tai yra vieno studento baigiamojo darbo projektas. Jis išėjo į gamybinę praktiką, kas yra įprasta mūsų universitete, tos praktikos metu jis rinko žinias apie pramonės tendencijas, išsirinko konkrečią sritį ir ją įgyvendino. Dabar šios rankos kūrėjas yra baigęs mokslus ir išvykęs į užsienį“, – pasakojo V. Baranauskas. Šis sprendimas buvo pristatytas per šiemet lapkritį parodų ir kongresų rūmuose „Litexpo“ vykusią projekto „Išmani Lietuva 2016“ renginius. Lankytojų susidomėjimo sulaukusi roboto manipuliatoriaus valdymo gestais sistema patraukė ir renginyje apsilankiusios prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį.
|
2016-12-22
|
Lietuvių šedevras – ranka, galinti neutralizuoti sprogmenis ir padėti sergantiems Alzheimeriu - LRT
|
Išradimas, Alzhaimerio
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.990344
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/158122/lietuviu_sedevras_ranka_galinti_neutralizuoti_sprogmenis_ir_padeti_sergantiems_alzheimeriu
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 77
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/157514/_facebook_paaiskino_kaip_kovos_su_melagingomis_naujienomis
|
„Facebook“ paaiškino, kaip kovos su melagingomis naujienomis Kaip pažymi bendrovės viceprezidentas, atsakingas už naujienų tarnybą Johnas Hagemanas, socialinio tinklo vadovybė supranta, kad būtina kovoti su melagingos informacijos plitimu, bet tuo pat metu „Facebook“ ketina išsaugoti savo, kaip atviros platformos informacijų mainams, vaidmenį. Pirmiausia bendrovė žada supaprastinti pranešimo apie melagingas naujienas procedūrą. Jeigu apie melagingas naujienas praneš tam tikras skaičius vartotojų, toji naujiena bus nusiųsta tikrinti į naujienų agentūras ir kitas už informacijos tikrinimą atsakingas bendroves. Faktais nepatvirtintos naujienos nebus pašalintos iš socialinio tinklo, bet bus pažymėtos kaip „ginčijamos“. Be to, „Facebook“ įveda algoritmą, kuris panaikins galimybę brukalo siuntėjams veikti socialiniame tinkle prisidengus tikrų naujienų organizacijų vardu. Pastaruoju metu „Facebook“ sulaukė nemažos kritikos dėl nesugebėjimo pasipriešinti melagingų naujienų srautui.
|
2016-12-16
|
„Facebook“ paaiškino, kaip kovos su melagingomis naujienomis - LRT
|
Facebook, Melagingos naujienos
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.983053
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/157514/_facebook_paaiskino_kaip_kovos_su_melagingomis_naujienomis
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 78
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157985/suformuota_naujosios_kulturos_ministres_politinio_pasitikejimo_komanda
|
Suformuota naujosios kultūros ministrės politinio pasitikėjimo komanda Semiotikė, menotyros mokslų daktarė G. Žemaitytė iki šiol buvo Lietuvos Kultūros tarybos narė. Ji ministrės komandoje kuruos vizualinius menus, valstybės politiką bibliotekų, muziejų bei regionų klausimais. Šokio kritikas, kultūros vadybininkas A. Imbrasas iki šiol dirbo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. A. Imbraso veiklos sritis bus profesionalus menas, Lietuvos kultūros taryba bei tarptautinis bendradarbiavimas. Po Naujųjų metų prie ministrės komandos prisijungs viceministras Renaldas Augustinavičius, į ministeriją ateisiantis iš Kultūros paveldo departamento. Ministerijoje jis kuruos kultūros paveldo sritį. Jau skelbta, kad Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson patarėjais dirbs meno kuratorius Evaldas Stankevičius, projektų valdymo specialistas Aurimas Pautienius-Želvys ir komunikacijos specialistas, filosofas Viktoras Bachmetjevas.
|
2016-12-21
|
Suformuota naujosios kultūros ministrės politinio pasitikėjimo komanda - LRT
|
Kultūros ministerija, Politinio pasitikėjimo komanda, Liana Ruokytė-Jonsson
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.985215
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157985/suformuota_naujosios_kulturos_ministres_politinio_pasitikejimo_komanda
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 79
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157976/londono_alude_stebina_savo_dekoracijomis
|
Londono aludė stebina savo dekoracijomis Šįmet aludės fasadą ir net stogą papuošė 85 Kalėdų eglutės, o ant jų švyti daugiau kaip 22 tūkstančiai šviesos diodų. Šiai aludei vadovaujantis airis Gerry O`Brienas prisimena, kad viskas prasidėjo nuo vienos vienintelės eglutės balkone, bet dabar jam jau šiek teik neramu, kaip reikės puoštis kitą žiemą, nes ant pastato visai neliko laisvos vietos. Reuters/Scanpix nuotr. Visos dekoracijos G. O`Brienui kainavo apie 25 tūkstančius svarų. Specialias platformas eglutėms statė ir jas tvirtino statybininkų brigada ir tai truko visą savaitę. Beje, vasarą ši prabangiame Kensigtono rajone įsikūrusi aludė būna išpuošta gėlėmis ir, jo savininko nuomone, visos šios dekoracijos atsiperka su kaupu.
|
2016-12-21
|
Londono aludė stebina savo dekoracijomis - LRT
|
Churchill Arms, Kalėdinės eglutės, Dekoracijos
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.989801
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157976/londono_alude_stebina_savo_dekoracijomis
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 80
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157850/smogas_pekine_ikvepe_menininka_
|
Smogas Pekine įkvėpė menininką Kad nenukentėtų nuo per didelio radijo bangų spinduliavimo, menininkas užsivilko specialią apsauginę liemenę. Žiemą, nurimus vėjams, šiaurinę Kiniją ir daugiamilijoninį Pekiną pradeda smaugti smogas. Antradienį Kinijos sostinėje tebegalioja raudonasis – didžiausias oro užterštumo lygis, o jis buvo įvestas dar praeitą penktadienį. Esant ramiam vėjui, aplinkinių pramoninių regionų ir pačios sostinės dūmai iš katilinių, fabrikų, bei transporto priemonių privertė uždaryti mokyklas ir darželius. Dėl smogo Kinijos sostinėje liepta pašalinti iš gatvių pusę automobilių ir uždaryti labiausia orą teršiančias gamyklas.
|
2016-12-20
|
Smogas Pekine įkvėpė menininką - LRT
|
Liu Bolin, Smogas, Pekinas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.999181
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157850/smogas_pekine_ikvepe_menininka_
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 81
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/157973/po_santykiu_su_jav_atsilimo_kubieciai_tikisi_pagaliau_tureti_interneta
|
Po santykių su JAV atšilimo kubiečiai tikisi pagaliau turėti internetą Komunistinis Kubos režimas garsėja ne tik tuo, kad moka savo piliečiams labai mažas algas, bet ir tuo, kad šioje šalyje internetą turi ne daugiau kaip penki procentai gyventojų. Iki šiol juos gelbėja viešos belaidžio ryšio „WiFi“ zonos, bet už valandą tokio interneto vietos telekomas plėšia po du Amerikos dolerius. Šalyje, kur vidutinis mėnesio atlyginimas – 25 doleriai tai labai nepigus malonumas. Bet dabar padėtis turėtų pasikeisti. Kubos telekomas sumažino „WiFi“ valandos kainą iki pusantro dolerio, bet dar svarbiau – paskelbė, kad pirmą kartą įves internetą į privačius kubiečių būstus. Pirmieji tokie interneto vartotojai turėtų atsirasti Havanos senamiestyje. Turint omenyje planinio socializmo subtilybes, nesunku įsivaizduoti, kokio nomenklatūrinio rango ar apsukrumo žmonės pirmieji gaus tokį internetą.
|
2016-12-21
|
Po santykių su JAV atšilimo kubiečiai tikisi pagaliau turėti internetą - LRT
|
kUBA, Internetas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.992038
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/157973/po_santykiu_su_jav_atsilimo_kubieciai_tikisi_pagaliau_tureti_interneta
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 82
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157981/stebes_kaledu_seneli
|
Stebės Kalėdų Senelį NORAD specialistai sako, kad Kalėdų senelis ir jo rogės pradeda kelionę gruodžio 24-ąją nuo tarptautinės laiko atskyrimo linijos ramiajame vandenyne ir lekia į vakarus, per 24-ias valandas apsukdamas visą žemės rutulį. Turint omenyje, kiek jo elniams reikia padaryti posūkių ir sustojimų, rogių greitis turėtų būti tikrai fenomenalus. Savo ruožtu NORADO dispečeriai sako sugebėsiantys užtikrinti tvarką žemės oro erdvėje ir kosmose.
|
2016-12-21
|
Stebės Kalėdų Senelį - LRT
|
Kalėdų senelis, NORAD, Skrydžio stebėjimas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.998124
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157981/stebes_kaledu_seneli
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 83
|
|
http://naujienos.vu.lt/vu-verslo-mokykloje-atidarytas-verslumo-hubas/
|
VU Verslo mokyklos bendruomenė atidarė verslumo HUB‘ą – erdvę, kuri suburs kūrybingus ir veiklius studentus, alumnus, dėstytojus ir partnerius. „Nuolat bendraudami su studentais, pajutome poreikį turėti kitokio nei auditorijos formato erdvę, kurioje VU Verslo mokyklos bendruomenė galėtų dalintis, diskutuoti, burtis į komandas, mokytis vieni iš kitų, tiesiog turėti tam skirtą fizinę vietą. Taip gimė idėja sukurti verslumo HUB‘ą, kuris suburtų veiklius ir verslius studentus, profesionalius dėstytojus, verslo praktikus ir verslo patirties jau sukaupusius alumnus. Šį sumanymą įgyvendinome labai greitai – nuo idėjos iki atidarymo užtrukome apie 2 mėnesius“, – prisimena VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė. Pirminė idėja buvo sukurti erdvę, skirtą tik VU Verslo mokyklos studentams ir reikalingą jų studijoms. Tačiau toliau plėtojant tokią „įveiklinimo“ iniciatyvą kilo naujų minčių. HUB‘ą suprojektavo ir įrengė pati VU Verslo mokyklos bendruomenė buvusios auditorijos patalpose. Tad HUB‘o kūrimas pareikalavo minimalių investicijų. HUB‘o šeimininkai – pirmo kurso studentai, verslo studijų alumnai ir VU Verslo mokyklos Studentų atstovybės pirmininkė. VU Verslo mokykla glaudžiai bendradarbiauja su įvairių organizacijų, tokių kaip „Junior Achievement Lietuva“, Saulėtekio slėnis, Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Verslo moterų tinklas, bendruomenėmis, taigi ketinama ir jas įtraukti į HUB‘o veiklą. Įprastai HUB‘uose įsikuria pradedančiosios įmonės. Kai kurios aukštosios mokyklos taip pat turi panašius HUB‘us, kuriuos vadina verslumo laboratorijomis, inovacijų bazėmis ir pan. HUB‘e turėtų gimti, augti ir plėtotis verslumo, kūrybingumo, inovatyvumo idėjos, verslo diskusijos.
|
2016-12-16
|
VU Verslo mokykloje atidarytas verslumo HUB‘as
|
Birutė Miškinienė;HUB'as;studentai;verslumas;VU Verslo mokykla
| null |
naujienos.vu.lt
|
lt
| 0.994609
|
http://naujienos.vu.lt/vu-verslo-mokykloje-atidarytas-verslumo-hubas/
|
naujienos.vu.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222162132-00005.warc.gz
| 84
|
|
http://naujienos.vu.lt/vu-ekspertas-fejerverkai-kaip-geles-tik-elgtis-su-jais-reiketu-ypac-atsargiai/
|
Naujųjų metų sutikimą sunku įsivaizduoti be spalvingų žiemos dangų nudažančių fejerverkų fiestos. Tačiau fejerverkai gali tapti ne tik nepamainomu švenčių atributu, bet ir mokslinės veiklos sritimi. „Fejerverkai yra kaip gėlės – skonio reikalas, tačiau elgtis su jais reikėtų atsargiai“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius, pirmasis ir vienintelis mokslininkas Lietuvoje pirotechnikos srities mokslininkas-tyrėjas, kurio doktorantūros kryptis – pirotechnikos mišinių kūrimas ir savybių tyrimai. Kaip kilo Jūsų susidomėjimas fejerverkais ir pirotechnika kaip reiškiniu? Pasak mano tėvų, fejerverkai man paliko neišdildomą įspūdį, kai juos pirmą kartą išvydau savo akimis būdamas dvejų metų. Tai buvo pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje tarptautinio teatro festivalio LIFE, vykusio 1993 m., metu. Nuo pat vaikystės mane labai žavėjo fejerverkai, visada norėdavau kuo daugiau jų pamatyti, apie juos svajodavau, piešdavau ir, žinoma, su tėvais juos leisdavome per šventes. Pirotechnikos tyrinėjimai skamba labai egzotiškai. Kiek ši sritis yra apskritai ištyrinėta? Palyginti su kitomis mokslo sritimis, šioje srityje dirbančių mokslininkų yra nedaug. Tačiau tyrimų netrūksta, o jų rezultatus publikuojame reikšminguose moksliniuose žurnaluose bei pristatome tarptautiniuose pirotechnikos seminaruose ir konferencijose. Tai ką Jūs tiriate? Mano tyrimų sritis yra pirotechnika ir energetinės medžiagos. Šiuo metu tyrinėju spinduolius, kurie geba nudažyti pirotechninę liepsną. Svarbiausi spinduoliai yra dujinės molekulės, kurios skleidžia tam tikrą emisiją UV-VIS-IR ruože. O jie išgaunami į pirotechninį mišinį įmaišant stroncio, bario, vario, boro, natrio druskų. Mišiniui degant aukštoje temperatūroje nusistovi tam tikra cheminė pusiausvyra ir susidariusios dujinės molekulės nudažo liepsną įvairiomis spalvomis: SrCl sodria raudona, SrOH ryškia oranžine, BaO balta, BaCl žalia, BaOH žalia, CuO rausva, CuOH žalsva, CuCl mėlyna, BO2 žalia, Na geltona. Aš bandau nustatyti, kokiomis proporcijomis ir kaip turi būti paruoštas pradinis mišinys, kad liepsna būtų kuo ryškesnė ir būtų sodrios spalvos. Kokios pirotechnikos tyrimų tendencijos vyrauja pasaulyje? Panašiomis kryptimis dirba ir mano kolegos užsienyje. Praėjusiais metais stažavausi Vokietijoje, kur prof. Thomo M. Klapötke’s grupėje Miunchene bandėme panaudoti vario (I) bromidą kaip spinduolį mėlynai liepsnai. Kolega iš JAV dr. Jesse Sabatini su partneriais ištyrė galimybes išgauti žalią liepsną su boro karbidu. Savo atradimus jie užpatentavo ir už tai gavo Thomo Alvos Edisono apdovanojimą. Tuo tarpu dr. Ernstas Christianas Kochas tiria, kokie elementai, be jau atrastų, geba nudažyti liepsną. Neseniai jis nustatė, kad elementas iterbis ir jo druskos gali būti naudojami žaliai nudažyti liepsną. Dr. Arno Hahma – pirochemikas iš Suomijos, dabar dirbantis Vokietijoje, šiemet nustatė, kad cirkonio milteliai gali būti naudojami vietoje magnio pirotechniniuose mišiniuose norint išgauti labai ryškią ir sodrią raudoną liepsną. Kai surandame optimalų mišinį arba pastebime tam tikrus dėsningumus deginant mišinių seriją, juos dar detaliau ištiriame. Nustatome jų cheminį stabilumą, jautrumą smūgiui, trinčiai ir elektrostatinei iškrovai. Nuo šių faktorių priklauso ar tiriami mišiniai gali būti pritaikomi praktiškai ir ar su jais galima saugiai dirbti. Ar šiuos tyrimus galima pritaikyti tik fejerverkų spalvoms tobulinti? Tikrai ne. Pirotechnika yra apibrėžiama kaip mokslas, tyrinėjantis medžiagas arba mišinius, kurie geba savaime reaguoti išskirdami didelį kiekį šilumos, šviesos, garso, dūmų arba dujų. Atradimų pritaikymas yra labai įvairus ir, sakyčiau, labai nišinis. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai lėktuvai ir kosminiai laivai turi daug atskirų pirotechninių užtaisų, kurie naudojami sukurti slėgį, pripūsti, katapultuoti, atkabinti raketos pakopą, ir kitokių panašios paskirties – atlikti mechaninį veiksmą. Automobilių oro pagalvės turi nedidelį pirotechninį užtaisą, kuris jas staigiai pripučia avarijos atveju. Raketinis kuras taip pat yra pirotechnika. Jo sunaudojami labai dideli kiekiai. Fejerverkais tikrai neapsiribojame. Mano vykdomų tyrimų tiesioginis pritaikymas taip pat nevienakryptis – signalinėse raketose ir liepsnose, kurios yra naudojamos jūroje ar kalnuose ištikus nelaimei padėti gelbėtojams rasti žmones. Šiuo metu aš atlieku „Erasmus+“ praktiką švedų įmonės „Nammo LIAB AB“ padalinyje. Pagrindinis mano šiuo metu vykdomo projekto tikslas yra optimizuoti naują pirotechninį mišinį signalinėse liepsnose taip, kad degdamos jos skleistų kuo didesnį šviesos srautą. Sparčiai artėjant didžiosioms metų šventėms žmonės ima rūpintis savo fejerverkų atsargomis. Ką patartumėte? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis fejerverkus? Tai skonio reikalas, panašiai kaip renkantis pirkti gėles. Nors, žinoma, visi ieško geriausio varianto, kaip amerikiečiai sako, „bang for your buck“. Tačiau fejerverkuose paprastai kaina yra proporcinga efektui: kuo didesnė kaina – tuo įspūdingesnis šou. Išimtys itin retos, tačiau jų taip pat pasitaiko. Seniau būdavo galima rasti įvairesnių fejerverkų. Dabar dalies yra tekę atsisakyti dėl pasikeitusių įstatymų. Ir, žinoma, labai skatinu visus elgtis atsakingai su fejerverkais ir juos naudoti pagal instrukciją. Būkite ypač atsargūs su „raketomis“, nes jos dažnai gali skristi neprognozuojamai. Tad jas reikia leisti kuo toliau nuo žmonių ir pastatų. Šaudant fejerverkus tai pat reikėtų vengti masinių žmonių susibūrimo vietų – priešingu atveju smarkiai padidėja tikimybė būti sužeistam per kitų neatidumą. Beje, verta nepamiršti, kad didžiųjų miestų aikštėse greičiausiai išvysite didelį profesionalų fejerverką! Tačiau tuo reikia iš anksto pasidomėti. Dažniausiai jį užsako miesto savivaldybė.
|
2016-12-01
|
VU ekspertas: fejerverkai – kaip gėlės, tik elgtis su jais reikėtų ypač atsargiai
|
Chemijos ir geomokslų fakultetas;Dominykas Juknelevičius;ERASMUS;fejerverkai;Naujieji Metai;pirotechnika
| null |
naujienos.vu.lt
|
lt
| 0.99459
|
http://naujienos.vu.lt/vu-ekspertas-fejerverkai-kaip-geles-tik-elgtis-su-jais-reiketu-ypac-atsargiai/
|
naujienos.vu.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222162132-00005.warc.gz
| 85
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/157940/galingas_mokslininku_atradimas_kosmose_atrasta_mirties_zvaigzde_
|
Galingas mokslininkų atradimas kosmose: atrasta „Mirties Žvaigždė“
Naudodami La Silla observatorijoje Čilėje esantį 3,6 metro skersmens teleskopą, astronomai pastebėjo saulės sistemą, labai panašią į mūsiškę. Tiesa, skirtingai nei mūsų draugiška žvaigždė, tos sistemos saulė jau spėjo sunaikinti dalį aplink ją skriejančių planetų. Todėl mokslininkams atsivėrė puiki galimybė patyrinėti, koks likimas laukia mūsų saulės sistemos planetų.
Žinoma, šios tragiškos pabaigos mes nesulauksime – mūsų saulė imsis naikinti planetas tik po kelių milijardų metų. Visgi astronomai jau dabar gali stebėti, kaip šis procesas gali vykti ir tokiu būdu sužinoti daugiau apie svarbiausius žvaigždžių gyvenimo įvykius. Kuo daugiau randame saulės sistemų su egzoplanetomis, tuo geriau pradedame suprasti, kaip visatoje vyksta tokių sistemų formavimasis ir žūtis.
Šią „Mirties Žvaigždę“ (moksliniu pavadinimu HIP68468) pastebėjo astrofizikai, beieškantys mūsų saulės sistemos „dvynių“. Nors egzoplanetų kasmet surandama vis daugiau, tokių pačių žvaigždžių su panašiu planetų išsidėstymu kol kas užfiksuota labai nedaug. Iš tiesų, turi sutapti labai daug dalykų, tačiau pirmas faktorius – tai sistemos centre esanti žvaigždė turi būti panašaus dydžio, spalvos ir šviesumo.
„Astronomy & Astrophysics“ moksliniame žurnale publikuotas straipsnis, kurio autoriai pastebėjo Saulės „dvynės“ HIP68468 orbitoje besisukančias dvi planetas – superžemę ir superneptūną (abi planetos primena mūsiškes, tik yra didesnės). Visgi daug labiau mokslininkus nustebino tai, kad šios saulės viduje yra daug daugiau ličio nei turėtų būti tokio amžiaus žvaigždėje, be to, joje taip pat yra kitų cheminių elementų, kurie būna tik Žemės tipo planetose. Žvaigždės įprastai gan greitai sudegina visą litį, todėl 6 mlrd. amžiaus HIP68468 žvaigždės atmosferoje jo ten neturėtų būti tiek daug. Todėl mokslininkai daro prielaidą, kad ši saulė sąlyginai neseniai „suvalgė“ dalį aplink ją besisukusių planetų ir taip papildė minėtų elementų klodus.
„Tai primena situaciją, kai pastebite katę tupinčią šalia kanarėlių narvelio – jei ant katės snukučio prilipę geltonų plunksnelių, akivaizdu, kad paukštukų likimas buvo tragiškas“, – sako astronomijos profesorė Debra Fischer iš Jeilio universiteto.
Kol kas jaudintis per daug nereikėtų, kad mūsų Saulė suris Žemę. Pirma, mūsų žvaigždė yra tik 4,5 mlrd. metų amžiaus – tad turime dar apie pusantro milijardo metų sugalvoti, ką daryti, kai Saulė „praalks“. Be to, neaišku, kokiu atstumu HIP68468 sunaikintos planetos skriejo apie savo žvaigždę.
Dabartinės astronomų prognozės teigia, kad iš tiesų, Merkurijus vieną dieną pavojingai priartės prie Saulės ir bus sudegintas. Dar vėliau (apie 5 mlrd. metų nuo šiandienos) mūsų Saulė pavirs raudonąja milžine – tokia didele, kad galėtų sunaikinti dalį vidinių, iki asteroidų žiedo esančių, planetų.
Mokslininkų grupė šiuo metu toliau stebi apie 60 mūsų Saulės dvynių ir bando surasti jų orbitose besisukančias į Žemę panašias planetas.
|
2016-12-20
|
Galingas mokslininkų atradimas kosmose: atrasta „Mirties Žvaigždė“ - LRT
|
Mirties Žvaigždė
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.997469
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/157940/galingas_mokslininku_atradimas_kosmose_atrasta_mirties_zvaigzde_
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 86
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157923/10_patarimu_kaip_isrinkti_vaikams_saugias_kaledines_dovanas
|
10 patarimų, kaip išrinkti vaikams saugias kalėdines dovanas Kontaktuojant su pavojingomis cheminėmis medžiagomis galimas tiek ūminis, tiek ilgalaikis poveikis, pasireiškiantis po daugelio metų. Kai kurios medžiagos yra linkusios kauptis žmonių organizmuose ir tai gali būti susiję su įvairiais vėžiniais susirgimais, imuninės, hormoninės sistemos pažeidimais. Vaikų organizmai yra žymiai jautresni pavojingų medžiagų poveikiui. Jie greičiau pasisavina įvairias chemines medžiagas ir lėčiau bei sunkiau jas pašalina. Žaisluose tykančių pavojų galime išvengti, jei pirksime saikingai ir su didele atsakomybe. Svarbu adekvačiai įvertinti galimas rizikas ir nepulti į nereikalingą paniką, neskubėti pirkti bet ko, net jei iki Kalėdų liko vos kelios dienos. VšĮ Baltijos aplinkos forumas pateikia dešimt patarimų, kaip po Kalėdų eglute mažiesiems padėti ne tik džiuginančius, bet ir sveikatai nepavojingus žaislus: Domėkitės gamybos principais. Domėkitės gamintojo vykdoma gamybos politika, rinkitės vietinius žaislų gamintojus, pavienius kūrėjus, kurie gali papasakoti apie gamybos procesą ir naudojamas medžiagas, yra lengviau pasiekiami nei stambūs tarptautiniai komerciniai gamintojai. Mažiau yra geriau! Stenkitės pirkti mažiau, bet kokybiškų žaislų. Venkite itin pigių žaislų. Kuo pigesni žaislai, tuo dažniau jų sudėtyje aptinkama pavojingų cheminių medžiagų. Pigesni žaislai dažnai gaminami fabrikuose už ES ribų, kur sunku sukontroliuoti gamybos procesą ir naudojamų medžiagų kokybę. Ieškokite ekoženklintos vaikiškos kosmetikos. Skaitykite etiketes ir venkite išvardintų medžiagų arba ieškokite patikimų ekoženklų. Jeigu nusprendėte dovanoti kosmetikos priemones, svarbu, kad jos būtų saugios. Šampūnuose, dušo želė, kremuose, plaukų priežiūros priemonėse ir bet kurioje kitoje kosmetikoje dažnai naudojamos medžiagos, prailginančios galiojimo laiką, sukeliančios putojimą, pagerinančios plaunančias savybes ir pan. Tačiau jos kartu gali sukelti alergijas, odos dirginimą, sutrikdyti endokrininę sistemą, medžiagų apykaitą, centrinę nervų sistemą, sausinti odą ir plaukus, kauptis kepenyse ir pan. Kosmetikoje venkite sintetinių konservantų, tokių, kaip parabenai (methyl-, ethy- butyl- ir pan.), phenoxyethanol, chlorhexidine), formaldehidą išskiriančių medžiagų (DMDM Hydantoin, diazolidinyl urea, Imidazolidinyl urea), methylchloroisothiazolinone). Šios medžiagos naudojamos šampūnuose, kondicionieriuose, dušo želė, veido ir kūno kremuose tam, kad prailgintų gaminio galiojimo laiką. Taip pat venkite kvapų (Amyl Cinnamal, Cinnamal, Hexyl Cinnamal, Limonene, Linalool, Citral, Benzyl Alcohol ir kt.). Pakenkti gali ir sulfatai (Sodium Lauryl Sulfate (SLS), Sodium Laureth Sulfate (SLES), Ammonium Lauryl Sulfate (ALS), Ammonium Laureth Sulfate (ALES) bei silikonai (Dimethicone, Cyclomethicone, Diphenyl Dimethicone). Nesirinkite dovanoms kvepalų, net jei jie ir skirti vaikams. Neretai juose naudojamas dietil ftalatas (DEP). Yra mokslinių įrodymų, kad ši medžiaga trikdo hormonų veiklą. Šios medžiagos ingredientų sąraše nerasite, kadangi ji slepiasi kvapų (fragrance, parfum) sudėtyje, o tai yra komercinė paslaptis. Prieš įteikdami žaislą vaikui jį išvėdinkite. Išimkite žaislą iš pakuotės ir kuriam laikui palikite jį atvirame ore (kieme ar balkone). Kai kurios pavojingos cheminės medžiagos pasišalina daiktui vėdinantis. Medžiaginius, tekstilinius žaislus išskalbkite. Tekstiliniuose ar pliušiniuose žaisluose gali būti degumą mažinančių pavojingų medžiagų. Rinkitės šiuos žaislus, pagamintus iš natūralių medžiagų. Nupirktus žaislus, patalynę ar kitus gaminius prieš naudojant išskalbkite, šiuo būdų taip pat pasišalina kai kurios pavojingos cheminės medžiagos. Tekstilės gaminiai taip pat gali būti ženklinti ekologiniais ženklais, kurie įrodo, jog gaminiuose naudojama mažiau žmogui ir aplinkai kenksmingos medžiagos, gamybos metu mažiau teršiamas vanduo ir oras, proceso metu naudojami priedai ir detergentai lengvai suyra ir pan. Venkite plastikinių žaislų. Didžiausią susirūpinimą kelia žaislai iš minkšto plastiko (PVC) – lėlės, vonios antytės ir pan. Minkšto plastiko žaisluose aptinkama ftalatų, kurie siejami su hormoninės sistemos pažeidimais. Nors šios medžiagos žaisluose, pagamintuose ar importuotuose į ES, yra ribojamos, tačiau pažeidimų pasitaiko. Atkreipkite dėmesį į žaislo aprašymą – kartais žaislas etiketėje yra pateikiamas kaip dekoracija, dėl to jam netaikomi žaislų saugumui keliami reikalavimai. Rinkitės nedažytus ir neklijuotus medinius žaislus. Dažuose ar klijuose gali būti pavojingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, švino ar formaldehido. Šios medžiagos yra siejamos su įvairiais vėžiniais susirgimais. Geriausia rinktis natūralaus medžio kaladėles, dėliones ar kitus žaislus arba ieškoti gamintojo pateiktos informacijos apie naudojamas sveikatai ir aplinkai nekenksmingas medžiagas (pavyzdžiui, naudojami netoksiški dažai). Nepirkite nemaloniai kvepiančių ar prikvėpintų žaislų. Aštrus, nemalonus ar keistas žaislo, ypač plastikinio, kvapas gali signalizuoti apie jo sudėtyje galimai naudotas pavojingas chemines medžiagas. Kartais, siekiant paslėpti nemalonų kvapą gali būti naudoti įvairūs kvapikliai, galintys vaikams sukelti alergines reakcijas. Gaminkite žaislus patys. Visada vaikams galite dovanoti savo rankomis pagamintus žaislus. Baltijos aplinkos forumas pataria – tokia dovana ne tik bus saugesnė, bet ir suteiks daugiau džiaugsmo mažiesiems. Galite pasirinkti jums labiausiai patinkantį žaislų gaminimo būdą – nerkite, megzkite ar siūkite lėles ar meškučius, drožkite kaladėles, dėliones ar mašinėles, iš popieriaus gaminkite įvairius atmintį lavinančius ar stalo žaidimus ir pan.
|
2016-12-20
|
10 patarimų, kaip išrinkti vaikams saugias kalėdines dovanas - LRT
|
Žaislai, Dovana vaikui
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.991065
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157923/10_patarimu_kaip_isrinkti_vaikams_saugias_kaledines_dovanas
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 87
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157589/diktatoriu_zmonos_kokios_jos
|
Diktatorių žmonos – kokios jos Tik Indijos premjerė Indira Gandhi (kurios pavardė su žymiuoju Mahatma Gandhi neturi nieko bendra) praėjusiame amžiuje buvo pasitelkusi kariuomenę ir dvejiems metams įvedė nepaprastąją padėtį per kurią faktiškai tapo diktatore. Tačiau prieš tai premjerės postą ji pasiekė laimėjusi demokratinius rinkimus, o atšaukusi nepaprastąją padėtį vėl juose varžėsi ir pralaimėjusi pasitraukė, todėl tikrąją diktatore netapo. Tarp šiuolaikinių įtakingų pasaulio moterų arčiausiai diktatoriaus posto turbūt yra Zimbabvės prezidento Roberto Mugabes žmona Grace Mugabe. Užguiti Zimbabvės valdžios kritikai jos vardą pakoreguoja į „nemalonę“ reiškiantį anglišką žodį „Disgrace“. Honkonge prie viešbučio ją pastebėjusį „Times“ fotografą diktatoriaus žmona nurodė prilupti savo apsaugai, keletą smūgių pridėjo ir pati. Plačiau apie diktatorių žmonas – reportaže.
|
2016-12-16
|
Diktatorių žmonos – kokios jos - LRT
|
Diktatoriai, Žmonos, Asma al-Assad
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.998964
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157589/diktatoriu_zmonos_kokios_jos
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 88
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/158113/lietuviu_kuriamas_paieskos_variklis_tarp_sparciausiai_auganciu_europos_verslu
|
Lietuvių kuriamas paieškos variklis – tarp sparčiausiai augančių Europos verslų Nuo pradžios iki pabaigos „NFQ Technologies“ programuotojų kuriama ir vystoma atostogų būsto nuomos paieškos sistema yra didžiausia pasaulyje, apjungianti daugiau nei 250 nuomos tinklalapių ir pateikianti daugiau nei 7,4 mln. nuomos pasiūlymų. Pasaulinio lygio sėkmė „HomeToGo“ pavasarį sulaukė 20 mln. JAV dolerių B serijos investicijos, paspartinusios startuolio vystymą. Šiuo metu prie sistemos kūrimo ir vystymo prisideda maždaug 50 Kaune ir Vilniuje dirbančių programuotojų. „Visada sau kėlėme aukštus tikslus, daug ir kryptingai dirbome, kad juos įgyvendintume. Spartus „HomeToGo“ augimas yra puikaus visos mūsų komandos darbo rezultatas. Mūsų startas yra labai sėkmingas, bet mes visi suprantame, kad tai tik pradžia. Smagu matyti, jog komanda nepasitenkins pavieniu šūviu, o yra kupina ryžto ištuštinti visą apkabą. Vis dar esame alkani ir turime daug parako. Tai suteikia pagrįsto optimizmo, kad sugebėsime augimo tempą išlaikyti ar netgi padidinti“, – į ateitį optimistiškai žvelgia vyriausiasis technologijų vadovas (CTO) Audrys Kažukauskas. Meta paieškos varikliai keičia rinką iš esmės Meta paieškos varikliai (angl. metasearch engines) sugrupuoja ir apjungia paieškos rezultatus iš įvairių internetinių tinklapių bei duomenų bazių, suteikdami galimybę paprasčiau palyginti kainas ir greičiau surasti geriausią pasiūlymą. Tai techniškai sudėtingos sistemos, turinčios apdoroti didžiulius duomenų kiekius.
|
2016-12-22
|
Lietuvių kuriamas paieškos variklis – tarp sparčiausiai augančių Europos verslų - LRT
|
Forbes
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.991537
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/158113/lietuviu_kuriamas_paieskos_variklis_tarp_sparciausiai_auganciu_europos_verslu
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 89
|
|
http://naujienos.vu.lt/europa-pasisako-uz-tarpkulturiskuma-ir-daugiakalbyste/
|
18-oji generalinė Europos kalbų tarybos asociacijos narių asamblėja „Kalbos ir visuomenės iššūkiai. Aukštojo mokslo vaidmuo“ šiemet surengta Katalikiškajame Šventosios Širdies universitete Milane. Renginyje aptarta Europos Komisijos kalbų politika, daugiakalbystė ir tarpdiscipliniškumas, Europos kalbų tarybos veiksmai kalbų ir visuomenės iššūkiams spręsti. Asamblėjoje išsakyti pagrindiniai orientyrai aukštosioms mokykloms: tolesnė užsienio kalbų mokymosi universitetuose plėtra, kalbas įtraukiant į visų studijų programas. Siektinas modelis – gimtoji ir dvi kitos kalbos. Renginio dalyviai pabrėžė kokybišką kalbų mokymo ir mokymosi tęstinumą, pradedant nuo pradinio ugdymo institucijų ir baigiant aukštosiomis mokyklomis, taip pat skatintas glaudesnis bendradarbiavimas su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis. Atsižvelgiant į Europoje vykstančius pokyčius, susijusius su nuolatos didėjančiais pabėgėlių srautais, akcentuota tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo, daugiakalbystės būtinybė. Vilniaus universitete sėkmingai įgyvendinama užsienio kalbų mokymo ir mokymosi koncepcija, studentai gali mokytis įvairių užsienio kalbų. Tai reiškia, kad VU neatsilieka nuo kitų ES universitetų, kuriuose daugiakalbystei skiriama daug dėmesio. Kita svarbi tema – anglų kalbos kaip mokslo ir tyrinėjimų kalbos statusas, jos santykis su nacionalinėmis kalbomis, vietinės kalbos kaip mokslo kalbos mokymo ir mokymosi skatinimas. Nors manoma, kad anglų kalba ir toliau išliks mokslinės bendruomenės kalba, vis dėlto išryškėjo tendencija puoselėti gimtąją mokslo kalbą, atkreipiant dėmesį į tai, kad tyrėjai turi gebėti perteikti tyrimų turinį ir gimtąja kalba. Asamblėjos dalyviai išsakė mintį, kad būtina plėtoti nacionalinę mokslo kalbą, pasisakė už kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę mokslo srityje, pakvietė mokslininkus ir lingvistus diskutuoti ir kurti daugiakalbystės įtvirtinimo moksle strategiją. Europos kalbų taryba rekomendavo kiekvienam Europos universitetui turėti labai aiškią savo kalbų politiką, atitinkančią universiteto misiją ir tikslus. VU atstovaujantis Užsienio kalbų institutas (UKI) įtrauktas į vieną iš Europos kalbų tarybos specialiųjų interesų grupių „Kalbos ir švietimas“, vadovaujamą prof. Pieto Van de Craeno iš Briuselio laisvojo universiteto. Dalyvavimas šioje grupėje leidžia UKI mokslininkams užmegzti ir plėsti glaudesnius ryšius su įvairių šalių (Lenkijos, Olandijos, Šveicarijos, Švedijos, Italijos) mokslininkais ir kalbų specialistais, kartu spręsti daugiakalbystės sklaidos, plėtros klausimus ir su kitomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis formuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų kalbų politiką. Europos kalbų taryba yra nuolatinė ir nepriklausoma asociacija, veikianti nuo 1997 m. ir turinti daugiau nei 130 institucinių narių iš 30 šalių. Asociacija vienija ne tik Europos, bet ir už ES ribų esančių šalių universitetus, atstovaujančius įvairiems lingvistikos krypčių mokslininkams, kalbų studijų ekspertams. UKI Europos kalbų tarybos nariu tapo 2015 m.
|
2016-12-20
|
Europa pasisako už tarpkultūriškumą ir daugiakalbystę
|
daugiakalbystė;ES;Europos kalbų taryba;UKI;Užsienio kalbų institutas;užsienio kalbų mokymas
| null |
naujienos.vu.lt
|
lt
| 0.997998
|
http://naujienos.vu.lt/europa-pasisako-uz-tarpkulturiskuma-ir-daugiakalbyste/
|
naujienos.vu.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222162132-00005.warc.gz
| 90
|
|
http://tv.lrytas.lt/?id=14824060671481827294&sk=91?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
|
Įvertink šį video: Raminamas šunelis pradėjo elgtis kaip kūdikis – niekas negalėjo atsispirti Nors čiulptukus tėvai perka savo mažyliams, tačiau, pasirodo, jie gali praversti ne tik jiems. Šis vokiečių aviganis pralinksmino šeimininkus pats besielgdamas kaip kūdikis. Ramiai prigulusį šunį moteris užmigdė beveik kaip vaiką – duodama jam čiulptuką ir glostydama. Šuneliui toks elgesys buvo tikrai labai mielas.
|
2016-12-22
|
Raminamas šunelis pradėjo elgtis kaip kūdikis – niekas negalėjo atsispirti
|
Šuo,vokiečių aviganis,čiulptukas,Miegas,Kūdikis,linksmas vaizdelis,augintinis
|
„Lietuvos Ryto“ Televizija
|
tv.lrytas.lt
|
lt
| 0.988488
|
http://tv.lrytas.lt/?id=14824060671481827294&sk=91?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
|
tv.lrytas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222162132-00005.warc.gz
| 91
|
|
http://naujienos.vu.lt/svecias-is-oksfordo-universiteto-lietuva-atrado-per-senasias-knygas/
|
Keletą dienų Vilniaus universiteto bibliotekoje viešėjo ir seminarus rengė mokslininkas iš Oksfordo universiteto dr. Geri Della Rocca de Candalis. Kilmingo svečio mokslinių interesų sritis Lietuvoje – pirmųjų čia esančių spausdintų knygų proveniencijos ir kita su jomis siejama įdomi, vertinga informacija. Apskritai Europą labai domina mažesnių šalių bibliotekose sukauptos senosios knygos ir jose išlikusios proveniencijos – skirtingų amžių asmenų ir institucijų įrašai, spaudai, ekslibrisai, įvairios marginalijos. Tad Lietuvos bibliotekos ketina įsitraukti į inkunabulų proveniencijų bazės MEI kūrimą. Šis bendradarbiavimas suteiks daug vertingos informacijos apie į Lietuvą, iš jos į kitas šalis patekusias knygas, paliudys glaudžius ir ilgamečius mūsų kultūrinius ryšius su Vakarų Europa. Iš Italijos kilęs senųjų knygų tyrinėtojas dr. G. Della Rocca de Candalis dirba Oksfordo universiteto Viduramžių ir šiuolaikinių kalbų fakultete.
|
2016-12-09
|
Svečias iš Oksfordo universiteto Lietuvą atrado per senąsias knygas
|
knygos;Oksfordo universitetas;proveniencija;senosios knygos;VU biblioteka
| null |
naujienos.vu.lt
|
lt
| 0.998067
|
http://naujienos.vu.lt/svecias-is-oksfordo-universiteto-lietuva-atrado-per-senasias-knygas/
|
naujienos.vu.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222162132-00005.warc.gz
| 92
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157852/svedijoje_vyksta_meduoliniu_namu_konkursas
|
Švedijoje vyksta meduolinių namų konkursas Toks konkursas rengiamas 26-ą kartą ir šįmet jame dalyvavo net 160 statybininkų-kepėjų. Šių metų švediško meduolių namo konkurso tema – „Paslaptys“, todėl meduoliniuose namuose buvo galima išvysti pačių įvairiausių dalykų. Beje, paslaptinguoju nameliu švedai dažnai vadiną tą namelį, kur ir karalius pėsčias vaikšto, todėl parodoje netrūko ir tokių architektūros bei dizaino pavyzdžių su Kalėdų seneliu viduje.
|
2016-12-20
|
Švedijoje vyksta meduolinių namų konkursas - LRT
|
Meduolinis namas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.9995
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157852/svedijoje_vyksta_meduoliniu_namu_konkursas
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 93
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157711/mire_99-eriu_sulaukusi_legendine_aktore_z._z._gabor
|
Mirė 99-erių sulaukusi legendinė aktorė Z. Z. Gabor Sekite karščiausias naujienas iš pramogų pasaulio Facebook ir Instagram! Ne vienerius metus su daugybe sveikatos problemų kovojusi Z. Z. Gabor jau seniai nebevaikščiojo. 2002 metais aktorė pateko į avariją, po kurios liko dalinai paralyžiuota. Prieš penkerius metus dėl kraujotakos problemų jai buvo amputuota dalis dešinės kojos. Aktorės vyras Fredericas Prinzas von Anhaltas tuo metu sakė, kad aktorei gangrenuoja dešinė koja ir gydytojai ją įspėjo, kad be operacijos ji gali mirti. Spalvingą gyvenimą nugyvenusi Zsa Zsa paskutines dienas leidu su devintuoju vyru. Gruodžio 18-ąją, po širdies smūgio, ji buvo skubiai išgabenta į gydymo įstaigą, deja, gydytojai nebegalėjo padėti ir konstatavo jos mirtį. Kai prieš 5 metus ji kartą ji buvo paguldyta į ligoninę po žinios apie savo draugės Elizabeth Taylor mirtį, Zsa Zsa pareiškė esanti kita eilėje.
|
2016-12-19
|
Mirė 99-erių sulaukusi legendinė aktorė Z. Z. Gabor - LRT
|
Zsa Zsa Gabor, Mirtis
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.997
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157711/mire_99-eriu_sulaukusi_legendine_aktore_z._z._gabor
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 94
|
|
http://www.veidas.lt/didziausias-blogis-%E2%80%93-stereotipai
|
„Europiečiai“ Vilniaus mažajame teatre: danaidės pabėgėlės, Europos pasirinkimas ir tuščias lietuviškas baseinas. Renata BALTRUŠAITYTĖ Oskaro Koršunovo spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ viena žiūrovė pridengė prieš fotoobjektyvą stebėtojų minios akivaizdoje nusirenginėjančios merginos pečius nuosavu megztuku. Detalė, kuri premjerų sūkuryje būtų seniai pasimiršusi, jei šitaip savo reakciją išreiškusi žiūrovė nebūtų buvusi Paulius Ignatavičiaus žmona Justė, o pats Paulius tuo metu nebūtų ruošęsis statyti kito spektaklio ta pačia pabėgėlių tema. Ir štai „Europiečiai“ jau kviečia į savo premjerą. Su režisieriumi P.Ignatavičiumi aiškinamės, kokiai pozicijai atstovaujama jo režisuotame spektaklyje. Didžiausias blogis – stereotipai „Po „Eglės žalčių karalienės“ premjeros man sukilo dvejopi jausmai: iš vienos pusės, O.Koršunovas sukrėtė negailestingai panardindamas į hiperbolizuotą mūsų pačių nuodėmių purvą, kurį kasdienybėje būname linkę ignoruoti, iš kitos pusės – daugeliui spektaklio reginių norėjosi priešintis, nes daugialypę migracijos problemą režisierius nušvietė itin vienpusiškai, niekam neleisdamas suabejoti, kur juoda, o kur balta. Aš pats, bendraudamas su islamo tyrinėtoju Egdūnu Račiumi, susidariau gerokai komplikuotesnį problemos vaizdą. Kaip bet kurioje kitoje minioje, pabėgėlių gretose gali rasti visko: ir karo pabėgėlių, ir patogesnio gyvenimo ieškotojų, ir net pasislėpti ar naują tapatybę įgyti siekiančių nusikaltėlių. Todėl spektaklyje stengėmės vengti visų plačiai tiražuojamų stereotipų: tiek pabėgėlio kaip bejėgės aukos, tiek pabėgėlio kaip potencialaus teroristo“, – pasakoja P.Ignatavičius. Jis pripažįsta, kad pačiam neteko lankytis didžiuosius migrantų srautus priglobusiose Europos pabėgėlių stovyklose, nors prieš imdamasis „Europiečių“ ir planavo panašų žygį Vokietijon. Taigi pabėgėlius, kaip ir dauguma mūsų tautiečių, režisierius kol kas dažniau mato žinių laidose nei miesto gatvėse, o štai Vokietijoje – viskas kitaip. Vis dėlto pati tema prie Pauliaus nuosekliai artėjo besidomint, kuo kvėpuoja šiuolaikinis vokiečių teatras. O patį didžiausią postūmį suteikė Hamburgo „Thalia“ trupė, parodžiusi savanorišką pabėgėlių integravimo iniciatyvą: jos aktoriai patys panoro supažindinti atvykėlius su miesto kultūriniu gyvenimu, padėti jiems mokytis vokiečių kalbos. Ir tada, kaip žinome, sulaukė tuo metu „Thalia“ teatre spektaklį stačiusio kviestinio režisieriaus Alvio Hermanio demaršo: latvis paliko Hamburgą teigdamas, kad tolesnis bendradarbiavimas su šiuo teatru tapo nebeįmanomas, nes trupė iš kūrybinio kolektyvo virto pabėgėlių prieglobsčio centru. Šio kategoriško sprendimo vertinimai Europos menininkus padalijo į dvi sunkiai sutaikomas stovyklas. „Negalėčiau atsakyti, ar pateisinu A.Hermanį. Neturiu teisės jo asmeninės pozicijos smerkt, nes kiekvienas turime savų argumentų. Ko tikrai nepateisinu – tai paviršutiniškumo, mėginimų formuoti stereotipus iš atsitiktinių žiniasklaidos tiekiamos informacijos nuotrupų. Aplink mus ir taip knibždėte knibžda tuščiavidurių, niekuo nepagrįstų nuomonių. Vienas tokių stereotipų, pavyzdžiui, – kad visi vokiečiai tikslūs, darbštūs, tvarkingi, jų prekės aukščiausios kokybės, tai ne mūsų lietuviškos. Esu praleidęs Vokietijoje pakankamai laiko, kad drįsčiau teigti, jog tokia saviplaka neturi realaus pagrindo. Vienokie ar kitokie apibūdinimai gali būti taikomi tik konkretiems asmenims, bet ne masėms.“ Rūtos Meilutytės baseinas „Norėjosi to, ko nesu daręs anksčiau: aštraus dokumentinio, politinio spektaklio“, – neslepia režisierius. Bet kodėl tuomet Aischilas, kodėl Senovės Graikijos mitas? „Nuoroda į Aischilo „Maldautojas“ buvo ir Elfriede’s Jelinek pjesėje, nuo kurios savam pastatymui atsispyrė O.Koršunovas. Kai perskaičiau Aischilo tragediją, pats nustebau, kaip tiksliai jos siužetas atkartoja nūdienos įvykius. Pasirodo, ir prieš tūkstantmečius žmonės lygiai tomis pačiomis problemomis gyveno. Akivaizdžių sutapimų tiek daug, kad rašant pjesę netgi norėjosi nuo jų nusigręžti, labiau išmaišyti kortas, papildant veiksmą su mitu nesusietomis detalėmis“, – teigia Paulius. Bendravimas su dramaturgu Andriumi Jevsejevu dar labiau paskatino mąstyti plačiau ir pagrindinį dėmesį skirti ne danaidžių mito siužetui, o temos plėtiniams iš nūdienos aktualijų lauko. Vis dėlto nesinorėjo, kad tos užuominos būtų tiesmukai reportažinės, skirtos eiliniam žiūrovo šiurpinimui. Iš čia kyla ir apleisto baseino scenografijos idėja. Viena vertus, tai nuoroda į mūsų „auksinės žuvelės“ Rūtos Meilutytės apžavėtą Lietuvą, uoliai skaičiuojančią statomus ar ketinamus statyti baseinus, antra vertus, užuomina į tai, kad ši iniciatyva, kaip ir dauguma lietuviškų iniciatyvų, greičiausiai bus trumpalaikė. Taigi scenoje regime apleistą R.Meilutytės vardo baseiną po pusšimčio metų. Net jei baseinas veiktų, jame vargiai bebūtų kam treniruotis, nes dauguma lietuvių jau užsienyje. Užtat erdvus niekam nereikalingas pastatas naudojamas kaip laikina pastogė pabėgėliams priimti – tokių pavyzdžių Europoje apstu. Vis dėlto Europa radikalėja, ir su migrantų priėmimu susijusios problemos neabejotinai yra vienas svarbiausių tą radikalėjimą skatinančių veiksnių. Todėl kyla klausimas, ar patys europiečiai ilgai bepajėgs laikytis bendrų vertybių nuo globalistinių idėjų vis labiau nusisukančiame pasaulyje. Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2016-m
|
2016-12-20
|
Didžiausias blogis – stereotipai
|
Veidas Lt
|
Veidas.lt
|
lt
| 0.996596
|
http://www.veidas.lt/didziausias-blogis-%E2%80%93-stereotipai
|
veidas.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161219132914-00038.warc.gz
| 95
|
||
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157529/kuba_siulo_milijonine_skola_cekijai_grazinti_romu
|
Kuba siūlo milijoninę skolą Čekijai grąžinti romu Kuba Čekijai skolinga 276 mln. JAV dolerių, tad jei čekai šį pasiūlymą priimtų, kubietiško romo jiems nepritrūktų ilgiau kaip šimtmetį. Vis dėlto Praha teigė, kad bent dalį skolos norėtų atgauti grynaisiais pinigais. Havanos skola siekia dar Šaltojo karo laikus, kuomet Kuba ir tuometinė Čekoslovakija priklausė komunistinių šalių blokui. Anot BBC korespondento Prahoje, Kuba šiuo metu neturi daug pinigų, bet tikrai turi nemažai romo – todėl ir pateikė tokį neįprastą pasiūlymą.
|
2016-12-16
|
Kuba siūlo milijoninę skolą Čekijai grąžinti romu - LRT
|
Kuba, Skola Čekijai, Atsiskaitymas romu
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.992355
|
http://www.lrt.lt/naujienos/ivairenybes/27/157529/kuba_siulo_milijonine_skola_cekijai_grazinti_romu
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 96
|
|
http://naujienos.vu.lt/kulturos-ministerijos-premijos-ir-vu-istorikams/
|
Gruodžio 15 d. nusipelniusiems šalies menininkams, kultūros darbuotojams, etninės kultūros puoselėtojams įteiktos Kultūros ministerijos premijos. Jų laureatais tapo ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentai Liudas Jovaiša ir Aurimas Švedas. Doc. L. Jovaiša apdovanotas Martyno Mažvydo premija. Jis įvertintas už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, už novatoriškus ir konceptualius tyrimus istorijos ir religinio paveldo srityse. Doc. A. Švedui premija įteikta už publicistinius kūrinius, tarp kurių visų pirma išskiriamas kultūros istoriko ne vienerius metus „Literatūroje ir mene“ publikuojamas ciklas „Istoriko teritorijos“. Šiemet Kultūros ministerijos premijos skirtos 19 Lietuvos kultūros ir meno atstovų. Jas įteikė naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
|
2016-12-16
|
Kultūros ministerijos premijos – ir VU istorikams
|
Aurimas Švedas;Kultūros ministerija;Kultūros ministerijos premija;Liudas Jovaiša
| null |
naujienos.vu.lt
|
lt
| 0.985713
|
http://naujienos.vu.lt/kulturos-ministerijos-premijos-ir-vu-istorikams/
|
naujienos.vu.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222162132-00005.warc.gz
| 97
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157872/rotuseje_isskirtine_technika_darytu_fotografiju_paroda
|
Rotušėje – išskirtine technika darytų fotografijų paroda Kasdieniame gyvenime Mindaugas – televizijos projektų režisierius, diriguojantis nemažai komandai tiesioginiame eteryje. Pristatydamas savo parodą jis sako vieną dieną pajutęs norą grįžti prie analoginės fotografijos: pačiam kontroliuoti visą fotografavimo procesą, trunkantį iki keturių valandų, kai pozuojančiam modeliui tenka sustingti ir nejudėti. Dažnas klausimas parodos autoriui – kodėl fotografuoja žinomų žmonių portretus. „Atvaizdai ant stiklo plokštelės užburia, sidabro žvilgesys juodame fone suteikia paveikslui gylio efektą, bruožai atrodo aštrūs, žvilgsniai prikausto“, – pasakoja fotografas. Jis tikina, kad geriau įsižiūrėjus galima išvysti ir fotografuojamo žmogaus sielą. Atėjus į šią parodą, autorius rekomenduoja pamiršti viską, ką žinote apie šiuolaikinę fotografiją. Plačiau apie parodą – reportaže.
|
2016-12-20
|
Rotušėje – išskirtine technika darytų fotografijų paroda - LRT
|
Amžinas atvaizdas, Paroda, Fotografijos, Mindaugas Meškauskas
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.996581
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157872/rotuseje_isskirtine_technika_darytu_fotografiju_paroda
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 98
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157866/prezidentura_salies_politika_turetu_buti_orientuota_i_tai_kad_butu_norima_tureti_tautini_kostiuma
|
Prezidentūra: šalies politika turėtų būti orientuota į tai, kad būtų norima turėti tautinį kostiumą „Kol kas turime idėją. Jeigu iš tikrųjų kalbame apie valstybinį mechanizmą, kažkokį dalyvavimą tame, tai tikrai tas vertinimas turėtų būti daug atsakingesnis ir labiau pamatuotas. Tačiau, jeigu kalbame apie privačią – tai vėlgi kitaip vertintini dalykai“, – interviu „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. Tačiau šalies vadovės atstovas pabrėžė tai, kad šalies politika turėtų būti orientuota į tai, jog šeimos, vaikai norėtų turėtų tautinį kostiumą bei turėtų galimybę jį įsigyti. „Kad ta socialinė politika ir apskritai finansų politika, valstybės pragyvenimo lygis būtų toks, kad tai vyktų iš sąmoningų pozicijų“, – pabrėžė M. Lingė. Dizaineris Juozas Statkevičius jau sako priėmęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pasiūlymą sukurti tautinį kostiumą vaikams ir pabrėžia, kad šiam projektui nebus panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai. LVŽS lyderis R. Karbauskis praėjusią savaitę neskelbtame susitikime su J. Statkevičiumi sutarė, kad šis parengs eskizus tautiniams drabužiams, kuriuos valstybės atkūrimo šimtmečio proga ketinama padovanoti visiems Lietuvos vaikams iki septynerių metų. Skaičiuojama, kad kostiumus reikėtų pasiūti 150 tūkstančių vaikų, vieno jų kaina siektų mažiausiai 100 eurų. Teigiama, kad iniciatyvą finansuotų privatus verslas.
|
2016-12-20
|
Prezidentūra: šalies politika turėtų būti orientuota į tai, kad būtų norima turėti tautinį kostiumą - LRT
|
Tautinis kostiumas, Politika
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.998954
|
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/157866/prezidentura_salies_politika_turetu_buti_orientuota_i_tai_kad_butu_norima_tureti_tautini_kostiuma
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 99
|
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/156955/kodel_maisto_papildai_nenaudingi_ir_net_gali_pakenkti
|
Kodėl maisto papildai nenaudingi ir net gali pakenkti Nobelio chemijos premijos laureatas Linusas Paulingas kai kurias savo teorijas grindė tuo, kad vitaminas C yra antioksidantas – molekulių rūšis, kuriai priskiriamas vitaminas E, beta karotinas ir folio rūgštis. Manoma, kad jų naudą lemia tai, kad jie neutralizuoja labai reaktyvias molekules, kurios vadinamos laisvaisiais radikalais. 1954 m. mokslininkė Rebeca Gerschman pirmą kartą nustatė, kad pastarosios molekulės gali kelti pavojų. Šią mintį 1956 m. išplėtojo Denhamas Harmanas, kuris teigė, kad laisvieji radikalai gali paskatinti ląstelių nykimą, ligas ir senėjimą. Visą XX amžių mokslininkai rėmėsi jo idėjomis, kol jos palaipsniui įsigalėjo. Procesas prasideda mitochondrijose – mažuose mūsų ląstelių degimo varikliuose. Jose maistas ir deguonis tampa vandeniu, anglies dioksidu ir energija. Tai mechanizmas, kuriuo remiasi visos sudėtingos gyvybės formos. Tačiau ne viskas taip paprasta. Organizmui būtinas ne tik maistas bei deguonis, bet ir nuolatinis neigiamo krūvio dalelių, vadinamų elektronais, srautas. Šis srautas, kurį palaiko mitochondrijos vidinėje membranoje esantys baltymai, generuoja galutinį produktą – energiją. Taip gauname energijos bet kokiai veiklai, tačiau šis procesas nėra tobulas. Išsilaisvinę elektronai gali sąveikauti su šalia esančiomis deguonies molekulėmis. Taip susidaro laisvieji radikalai – radikaliai reaktyvios molekulės su laisvuoju elektronu. Siekdami atgauti stabilumą, laisvieji radikalai kelia chaosą aplink juos esančiose struktūrose ir, siekdami patys stabilizuotis, atima elektronus iš gyvybiškai svarbių molekulių, tokių kaip DNR bei baltymai. Nors laisvieji radikalai yra neįtikėtinai maži, D. Harmanas ir daugelis kitų mokslininkų teigė, kad šios dalelės palaipsniui paveikia visą mūsų organizmą ir lemia mutacijas, dėl kurių gali paspartėti senėjimas ir kilti su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip vėžys. Netrukus po to, kai laisvieji radikalai buvo susieti su senėjimu ir ligomis, juos imta vertinti kaip priešus, kuriuos derėtų pašalinti iš organizmo. Tačiau daugelio eksperimentų rezultatai iš esmės visada būdavo tokie pat – papildomi antioksidantai nepadeda stabdyti senėjimo ar ligų atsiradimo. Pavyzdžiui, 1994 m. viename tyrime stebėti 29 133 penkiasdešimtmečiai suomiai. Visi jie rūkė, tačiau tik kaip kuriems iš jų buvo skiriama beta karotino papildų. Pastarojoje grupėje plaučio vėžio atvejų padaugėjo 16 proc. Panašus poveikis nustatytas JAV atliekant tyrimą, kuriame dalyvavo moterys po monopauzės. Po 10 metų trukusio kasdienio vitamino B grupei priklausančios folio rūgšties vartojimo pavojus susirgti krūties vėžiu joms išaugo 20 proc., palyginti su moterimis, kurios šio papildo nevartojo. Tačiau tai dar ne viskas. Vieną daugiau kaip 1000 užkietėjusių rūkalių tyrimą, apie kurį paskelbta 1996 m., teko nutraukti dviem metais anksčiau, nei buvo numatyta. Praėjus vos ketveriems metams nuo tada, kai jie ėmė vartoti beta karotino ir vitamino A papildus, plaučių vėžio atvejų skaičius išaugo 28 proc., o mirčių – 17 proc. 2007 m. JAV nacionalinio vėžio instituto paskelbto tyrimo duomenimis, vyrams, kurie gėrė multivitaminus, tikimybė susirgti prostatos vėžiu buvo dvigubai didesnė nei tiems, kurie jų nevartojo. 2011 m. atlikus panašų tyrimą su 35533 sveikais vyrais, nustatyta, kad dėl vitamino E ir seleno papildų vartojimo prostatos vėžio atvejų padaugėjo 17 proc. Apskritai antioksidantas tėra tik pavadinimas, o ne atskira gamtos kategorija. Pavyzdžiui, tinkama vitamino C dozė neutralizuoja laisvuosius radikalus, perimdama jų laisvąjį elektroną. Tačiau, perimdamas elektroną, vitaminas C pats tampa laisvuoju radikalu, galinčiu pažeisti ląstelių membranas, baltymus ir DNR. Antioksidantai turi tamsiąją pusę. O atsižvelgiant į vis gausėjančius įrodymus, kad patys laisvieji radikalai yra būtini mūsų sveikatai, net ir teigiamos antioksidantų savybės ne visada yra naudingos, rašo A. Riley straipsnyje, publikuotame bbc.com. Dabar žinome, kad laisvieji radikalai dažnai tampa molekulių informatoriais, kurie siunčia signalus iš vienos ląstelės srities į kitas. Nustatyta, kad taip jie daro įtaką tam, kada ląstelė auga, kada pasidalija, o kada miršta. Laisvieji radikalai yra gyvybiškai svarbūs kiekviename ląstelės gyvavimo etape. Be jų ląstelės augtų ir dalytųsi nekontroliuojamai. Ir tas procesas apibūdinamas vienu žodžiu – vėžys. Taip pat pažymėtina, kad be jų būtume mažiau atsparūs išorės infekcijoms. Kai organizmą atakuoja nepageidaujamos bakterijos ar virusai, laisvųjų radikalų natūraliai padaugėja, jie yra tarsi mūsų imuninės sistemos įspėjamieji signalai. Atitinkamai pradeda veikti imuninės ląstelės, kurios bakteriją sukausto, tačiau nenužudo. Todėl vėl yra pasitelkiami laisvieji radikalai, kurie imuninėje ląstelėje yra naudojami žaloti ir žudyti. Sveika imuninė reakcija priklauso nuo to, ar mums padeda mūsų organizme esantys laisvieji radikalai. 2006 m. genetikai Joao Pedro Magalhaes ir George`as Churchas teigė: „Ugnis yra pavojinga, tačiau žmonės išmoko ją naudoti; atrodo, kad ląstelės lygiai taip pat ištobulino mechanizmus, kaip kontroliuoti ir panaudoti laisvuosius radikalus.“ Apskritai mokslininkai linksta manyti, kad geriausia antioksidantus gauti iš maisto, nes būtent maiste esantis antioksidantų derinys yra veiksmingas. Negana to, nors tokia nauda dažnai siejama su antioksidantais, ją gali lemti ir tinkamas prooksidantų ir kitų junginių, kurių vaidmuo dar iki galo neaiškus, derinys. Po ištisus dešimtmečius trukusių ir milijonus kainavusių sudėtingų laisvųjų radikalų ir antioksidantų biocheminių tyrimų ir eksperimentų, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių savanorių, geriausia išvada, kurią gali pasiūlyti XXI amžiaus mokslas, yra ta, kurią galima išgirsti kiekvienoje mokyklose, – suvalgyk penkias vaisių ir daržovių porcijas per dieną.
|
2016-12-15
|
Kodėl maisto papildai nenaudingi ir net gali pakenkti - LRT
|
Vitaminai, Antioksidantai, Maisto papildai
| null |
Lietuvos Radijas ir Televizija
|
lt
| 0.99447
|
http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas_ir_it/1/156955/kodel_maisto_papildai_nenaudingi_ir_net_gali_pakenkti
|
lrt.lt
|
https://data.commoncrawl.org/crawl-data/CC-NEWS/2016/12/CC-NEWS-20161222152634-00004.warc.gz
| 100
|
Subsets and Splits
No community queries yet
The top public SQL queries from the community will appear here once available.